Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2025 m. lapkričio 15 d. veika) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2025 m. gruodžio 29 d. veika) ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes ir NUT1 paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, NUT1 paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu skirtą bausmę ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, NUT1 pripažintas recidyvistu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo NUT1 apeliaciniame skunde nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, ar NUT1 kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama su NUT1 paskirta bausme ir prašoma paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, atskirai pasisako dėl nuteistojo prašymo sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo NUT1 apeliacinio skundo argumentus bei kartu su apeliaciniu skundu teiktus dokumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus skiriant bausmę, prokuroro atsiliepimą į apeliacinį skundą bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas NUT1 bausmę bei parinkdamas tiek jos rūšį, tiek nustatydamas dydį, atsižvelgė į visus aukščiau išvardintus kriterijus bei įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad NUT1 skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra nei per švelni, nei per griežta, bei šiuo atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios – laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, atsižvelgė į tai, kad NUT1 padarė tris tyčinius smurtinio pobūdžio nesunkius nusikaltimus, anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė NUT1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino NUT1 recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis NUT1 skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau NUT1 teistas septynis kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Ankstesnis nuteistojo elgesys rodo sistemingą nusikaltimų darymą, kas aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog yra visos sąlygos NUT1 pripažinti recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį.

Visgi, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį, atskirai priimti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu nebuvo reikalaujama, o recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir teismui dėl asmens pripažinimo recidyvistu turint priimti atskirą sprendimą, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pasisakoma, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistu, taikytina, tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloj Nr. 2K-86-511/2026, 20 punktas).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ankstesniais įsiteisėjusiais nuosprendžiais, NUT1 recidyvistu pripažintas nebuvo, t. y. NUT1 recidyvistu pripažintas tik skundžiamu nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistajam NUT1 nustatytą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Nepaisant šių aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimas, savaime nerodo žymiai mažesnio asmens pavojingumo ir tai nėra būtina sąlyga švelninti jam paskirtą bausmę.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam NUT1 skiriamos bausmės rūšies bei jos dydžio už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką, svarbu atsižvelgti tiek į padarytų nusikaltimų pobūdį, aplinkybes, tiek ir į pačio nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, nepakankamai įvertinto visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe bei jo elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad kaip ir teisingai nurodyta skundžiame nuosprendyje, šiuo atveju, svarbu įvertinti tai, kad nuteistasis NUT1 praeityje yra teistas ne vieną kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu NUT1 buvo teistas viso 6 kartus, o šiuo skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Vertinant ankstesnius nuteistojo padarytus teisės pažeidimus, atkreiptinas dėmesys, kad NUT1 anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, viešosios tvarkos sutrikdymą, smurtinius veiksmus bei už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Būtent ankstesnės nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rodo, kad NUT1 nesugeba laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei sistemingai daro naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad NUT1 negeba išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laiką.

Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad nuteistajam NUT1 už ankstesnių nusikaltimų padarymą buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas, t. y. viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas. Visgi, akivaizdu, kad švelnesnių bausmių skyrimas NUT1 elgesiui tai ilgalaikės teigiamos įtakos nepadarė. Dėl ko, aukštesniojo teismo vertinimu, NUT1 paskyrus švelnesnes sankcijoje numatytas bausmes, nebūtų pasiekti bausmės tikslai bei nebūtų užtikrintas visuomenės saugumas.

Skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam NUT1 už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. paskirtos bausmės mažesnės nei sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai. Už BK 140 straipsnio 1 dalį (2025 m. gruodžio 29 d. veika) paskirta kiek didesnė bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, tai, kad NUT1 smurtinius veiksmus du kartus panaudojo prieš tą pačią nukentėjusiąją, leidžia pagrįstai spręsti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas nelaikytinos per griežtomis bausmėmis. Be to, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuosprendžiu paskirtas bausmes, parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, jas sudėdamas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo švelninti NUT1 paskirtos galutinės subendrintos bausmės.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nėra ginčijama nuteistajam NUT1 nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmės rūšis, tačiau teigiama, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

BK 75 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šiame kontekste, pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-976/2018, 7 punktas).

Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, šiuo atveju, svarbu atsižvelgti į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu, NUT1 nuteistas netgi už trijų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad NUT1 2025 m. lapkričio 15 d. apie 20.00 val. NKA2 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau šešiolikos smūgių NKA2 į įvairias kūno vietas, tokiais savo neteisėtais smurtiniais veiksmais sukeldamas NKA2 nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, to pačio įvykio metu NUT1 tyčia spyrė du kartus NKA1 į veidą bei ranka sudavė vieną smūgį į galvą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai NKA1 sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad be šių nusikalstamų veikų, NUT1 2025 m. gruodžio 29 d. taip pat panaudojo smurtinius veiksmus prieš tą pačią nukentėjusiąją NKA2, kuriai tyčia rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, po to suėmęs už plaštakų jas laužė bei ranka sudavė ne mažiau šešis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, taip smurtaudamas nukentėjusiajai NKA2 sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios nepareiškė civilinių ieškinių, neturėjo nuteistajam pretenzijų, o jo neteisėti veiksmai nesukėlė didelių liekamųjų padarinių, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Iš nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių matyti, kad NUT1 smurtiniai veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o panaudoti ne vieną kartą ir intensyviai, suduodant visą eilę smūgių į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į gyvybiškai svarbias vietas – galvą. Be to, kaip ir teisingai pažymima prokuroro atsiliepime į apeliacinį skundą, nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, padaryta ne mažiau šešiolikos smūgių rankomis ir kojomis, ko pasekoje be nežymių sveikatos sutrikdymų, NKA2 nustatytas kairiojo VIII-o šonkaulio lūžis, lydimas oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios NKA2 patirtus sužalojimus bei NUT1 intensyvius smurtinio pobūdžio veiksmus tiek prieš NKA2, tiek ir prieš NKA1, suduodant smūgius tiek rankomis, tiek kojomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo neteisėtus veiksmus vertinti mažiau pavojingais. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog šiuos veiksmus neva įtakojo ir pačios nukentėjusiosios NKA2 elgesys, t. y. tai, jog ji kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks nuteistojo požiūris rodo, kad NUT1 siekia sumenkinti savo paties veiksmų pavojingumą, taip siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus.

Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas, NUT1 padarė turėdamas neišnykusį bei įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą. Atkreiptinas dėmesys, kad po 2025 m. lapkričio 15 d. nusikalstamų veikų padarymo (BK 140 straipsnio 1 dalis, BK 140 straipsnio 2 dalis), NUT1 nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, ir jam šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nepaisydamas to, nuteistasis NUT1, kaip nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, 2025 m. gruodžio 29 d. vėlgi atliko smurtinio pobūdžio nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją NKA2. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo kad NUT1 nėra linkęs laikytis įstatymų ir nustatytų elgesio taisyklių bei rodo jo asmenybės pavojingumą.

Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės susijusios su nuteistojo elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo, t. y., kad nuteistasis įsidarbino, tai patvirtina pateikta darbo sutartis. Be to, NUT1 2026 m. gegužės 4 d. apsilankė priklausomybė konsultacijoje bei sutarta, jog nuteistasis tęs priklausomybių konsultacijas ir dalyvaus ilgalaikėje smurtinio elgesio keitimo programoje. Visgi, šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu nesudaro pagrindo spręsti apie nuteistojo asmenybės pokyčius, leidžiančius pagrįstai spręsti, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistasis išties sugebės laikytis jam skirtinų įpareigojimų, nedaryti naujų nusikaltimų, bei skiriami įpareigojimai turės reikšmingos įtakos nuteistojo asmenybės pokyčiams.

Tai, kad nuteistojo NUT1 elgesys po nusikalstamų veikų padarymo būtų esmingai pasikeitęs, teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados prokuroro pateikti duomenys apie tai, kad po nusikaltimų padarymo, tarp NUT1 ir nukentėjusiosios NKA2 ir toliau vyko konfliktinės situacijos. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo 2026 m. gegužės 26 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2026 m. gegužės 23 d. gautas NKA2 pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), smurtauja sugyventinis NUT1. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ikiteisminį tyrimą ir atsisakyta pradėti, tačiau atvykus į įvykio vietą NUT1 nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,50 promilių girtumas. Šios aplinkybės rodo, kad net ir nuteistajam 2026 m. gegužės 4 d. apsilankius priklausomybių konsultacijoje, tai akivaizdu, jokios įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi jis ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas NUT1 padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos nusikalstamų veikų darymui. Akivaizdu, kad ir po nusikalstamų veikų padarymo ir netgi po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios NKA2 toliau vyksta konfliktai, kurie iš esmės yra įtakoti alkoholio vartojimo. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais dėl neva esmingai pasikeitusio nuteistojo požiūrio bei jo siekio pasitaisyti, bei nedaryti naujų teisės pažeidimų.

Taigi, nors šiuo atveju ir nukentėjusiosios, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistajam neturėjo pretenzijų, NUT1 prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir davė išsamius parodymus, tai nesudaro pagrindo nuteistajam NUT1 skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis pateikė dokumentus susijusius su jo įsidarbinimu, tai nepagrindžia to, kad nuteistasis išties yra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei nebedaryti jokių teisės pažeidimų.

Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesudaro pagrindo išvadai, kad NUT1 resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ne kartą turėjo galimybę pakeisti savo elgesį tinkama linkme, nebenusikalsti, tačiau net ir atlikęs trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes, savo elgesio nepakeitė tinkama linkme, priešingai, toliau sistemingai darė naujus nusikaltimus. Nuteistojo padaryti smurtiniai nusikaltimai nagrinėjamu atveju padaryti tyčia, veikiant sąmoningai ir tikslingai, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų vertybinių nuostatų susiformavimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis nededa maksimalių pastangų keisti savo elgesį, yra linkęs nesilaikyti įstatymų, dėl ko manytina, kad NUT1 atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei neužtikrins to, kad NUT1 nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad net ir pašalinus nuteistojo NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, skirti švelnesnę nuteistajam bausmę ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.