- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- e2-6214-810/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00697-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM
- Kategorijos
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl tėvystės nuginčijamo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas IES1 (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) nustatyti, kad ieškovas IES1 nėra biologinis nepilnametės ATS2, gimusios (duomenys neskelbtini) , tėvas; 2) panaikinti duomenis apie IES1 kaip ATS2 tėvą vaiko gimimo įraše; 3) įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą ištaisyti vaiko gimimo įrašą, pašalinant duomenis apie IES1 kaip vaiko tėvą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10538-418/2025 buvo nutraukta ieškovės ATS1 (buvusi Š.) ir atsakovo IES1 santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsakovei ATS1 (duomenys neskelbtini gimė dukra. Vaiko gimimo įraše tėvu buvo įrašytas IES1, kadangi vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, tačiau ieškovas IES1 nėra biologinis vaiko tėvas. Tai patvirtina atliktas DNR tyrimas Nr. EAS50161LT, kuriame nurodyta, kad IES1 atmetamas kaip biologinis ATS2 tėvas. Tyrimo išvadoje pažymėta, kad keliose DNR sistemose ieškovas neturi genetinių žymenų, kurie turi būti biologinio tėvo profilyje, todėl konstatuota, kad IES1 nėra biologinis ATS2 tėvas. Ieškovas ir atsakovė faktiškai nebegyveno kartu, nevedė bendro ūkio ir nepalaikė šeiminių santykių dar iki atsakovės pastojimo. Ieškovas niekada nelaikė savęs biologiniu vaiko tėvu ir nepretenduoja į tėvystę. IES1 mažametės niekada nepripažino kaip savo biologinio vaiko, nevykdė tėvo pareigų vaiko atžvilgiu. Tarp vaiko ir IES1 nėra susiformavusio emocinio ryšio ar faktinės tėvystės.
Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis su atsakove 2025 metais gyveno Airijoje, tačiau skirtinguose miestuose, kartais atsakovė atvykdavo pas jį. Su atsakove artimų santykių neturėjo. Jam buvo žinoma, kad atsakovė palaiko santykius su kitu vyru iš Airijos, tą kalbėjo ir atsakovę pažystantys žmones. Iš pradžių atsakovė sakė, kad tai jo dukra, prašė raštiškai atsisakyti, kad jis nėra dukros tėvas, bet jis su tuo nesutiko. Vėliau pasakė, kad nėštumą nutraukė. Atsakovei gimus dukrai jis su atsakove ir jos dukra nuvyko į Alytų bei atliko ten DNR tyrimą. Atlikus tyrimą nustatė, kad jis nėra ATS2 biologinis tėvas. Kiek jam žinoma ATS2 tėvas yra Airijos pilietis. Jokio ryšio jis ATS2 nejaučia. Šiuo metu jis gyvena Airijoje, o atsakovė su dukra Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovo ieškiniu sutinka. Nurodė, kad neginčija DNR tyrimo išvadų ir neprieštarauju, kad būtų nustatyta, jog IES1 nėra nepilnametės ATS2, biologinis tėvas, taip pat neprieštarauja duomenų apie IES1 panaikinimui vaiko gimimo įraše. Nesutinku su ieškovo prašymu priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, nes nuo bylos iškėlimo pradžios neprieštarauja ieškinio reikalavimams, nevilkina bylos nagrinėjimo ir nesudarė kliūčių ieškovui įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jau ji ilgą laiką su ieškovu kartu negyveno. Jie laukė vienerių metų, kad būtų galima nutraukti santuoką. Būdama santuokoje ji palaikė artimus santykius su kitu asmeniu, tačiau buvo momentas, kad turėjo artimų santykiu su ieškovu. Biologiniam vaiko tėvui yra žinomas apie gimusią dukrą, kai bus nuginčyta ieškovo tėvystė, vaiko tėvu bus įrašytas jis. Gimus dukrai ieškovas dukros gyvenime nedalyvavo, matė tik vieną kartą, kai vyko atlikti DNR tyrimą.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija teikianti išvadą) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad byloje pateikta DNR tyrimo išvada patvirtina, kad IES1 nėra nepilnametės ATS2 biologinis tėvas. Minėta aplinkybė yra esminė sprendžiant kilmės iš tėvo klausimą, kadangi vaiko kilmė turi būti grindžiama objektyvia biologine tiesa, o valstybės registruose esantys duomenys turi atitikti tikrovę. Vaiko teisė žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus yra viena iš pamatinių asmens teisių, tiesiogiai susijusių su jo tapatybės formavimusi, savęs suvokimu, asmeniniu orumu bei kitų su šeimos santykiais susijusių teisių įgyvendinimu. Atsakovė su pareikštais ieškinio reikalavimais sutinka, ginčo dėl biologinės tėvystės tarp šalių nėra, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog teisinius santykius siekiama suderinti su objektyvia biologine realybe. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju biologinės tiesos įtvirtinimas neprieštarauja nepilnametės interesams ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tėvystės nuginčijimas pažeistų jos teisę į šeimos ryšių tęstinumą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, DNR tyrimo išvadą, nepilnametės amžių, duomenų apie susiformavusį tvirtą emocinį ryšį tarp nepilnametės ir ieškovo nebuvimą, taip pat į vaiko teisę žinoti savo tikrąją kilmę, Institucija teikianti išvadą laikosi pozicijos, kad ieškovo IES1 reikalavimas nuginčyti jo tėvystę nepilnametei ATS2 iš esmės neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Todėl Institucija teikianti išvadą mano, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus dėl IES1 tėvystės nepilnametei ATS2 nuginčijimo ir atitinkamų duomenų apie tėvą panaikinimo iš vaiko gimimo įrašo.
Institucijos teikiančios išvadą atstovė teismo posėdyje išvadą palaikė ir nurodė, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti, nes tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
šalių paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10538-418/2025 nutraukė ieškovo IES1 ir atsakovės ATS1 buvusi pavardė Š.) santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra ATS2. Kadangi po santuokos nutraukimo nepraėjo 300 dienų, jos Gimimo įraše tėvu įrašytas ieškovas IES1 .
Ieškovas prašo nustatyti, kad jis nėra biologinis ATS2 tėvas, panaikinti duomenis apie IES1 kaip ATS2 tėvą vaiko gimimo įraše bei įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą ištaisyti vaiko gimimo įrašą, pašalinant duomenis apie IES1 kaip vaiko tėvą. Atsakovė ir institucija teikianti išvadą su ieškovo reikalavimais sutinka.
Atsakovei sutikus su ieškiniu visiškai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai, nenurodant argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. Pagal CK 3.140 straipsnio 1 dalį, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.
CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 36 punktas, 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021 39 punktas).
Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo/nuginčijimo bylose.
Nagrinėjamu atveju byloje pateikta DNR tyrimo išvada Nr. EAS50161 LT patvirtina, kad ieškovas IES1 nėra ATS2 biologinis tėvas. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nenutraukus santuokos su ieškovu palaikė artimus santykius su kitu asmeniu, kuris ir yra biologinis ATS2 tėvas. Šalys dar iki santuokos nutraukimo, jau kurį laiką negyveno kartu, o byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ne tik nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau tarp vaiko ir ieškovo nėra susiklostęs socialinis ir emocinis ryšys.
Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas IES1 nėra, ATS2, gimusios (duomenys neskelbtini) , biologinis tėvas, o ji jo dukra, atitinkamai panaikintini ATS2 gimimo įraše įrašyti duomenys, kad ieškovas IES1 yra jos tėvas (CK 3.149 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.151 straipsnio 1 dalis, 3.153 straipsnis, 3.286 straipsnio 1 dalis, 3.313 straipsnis).
Pažymėtina, kad nuginčijus ATS2 tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.
Tuo pagrindu teismas atsakovei išaiškina kad ji turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti, kad ATS2 neliktų be tėvo, tai yra turi pareigą nustatyti tikrąją vaiko kilmę tam, kad vaikas žinotų, kas yra jo tėvas, o tikrasis vaiko tėvas turėtų ir galimybę, ir pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, įkaitant ir materialinio išlaikymo jam teikimą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas už ieškinį sumokėtas 119,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nors atsakovė prašė nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų, tačiau šiuo konkrečiu atveju pagrindų nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas nenustatė. Nors atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad šios bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės.
Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra biologinis ATS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , tėvas.
Panaikinti ATS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus, duomenis, kuriuose ATS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas ieškovas IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 119,00 Eur (vieno šimto devyniolikos eurų) žyminį mokestį.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.