- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- AS-967-1047/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00437-2026-8
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė, Beata Martišienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja) Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2026 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 2S-636 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą Sprendimui apskųsti.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, kad terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo yra praleidęs, tačiau prašo teismo atnaujinti praleistą terminą. Prašyme nurodo, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, t. y. pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl to jam reikia papildomo laiko surinkti įrodymus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatos suteikia teisę atsakymus pateikti per 20 darbo dienų, todėl fiziškai nėra galimybių per nustatytą Sprendimo apskundimo terminą surinkti reikiamų įrodymų. Teismas nurodė, kad šiems savo argumentams pagrįsti pareiškėjas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, t. y. jokių paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, kad skundo padavimui pareiškėjas rinko rašytinius įrodymus. Kartu su skundu pateikė teismui įrodymus (pažymą, kad iš žaidimų konsolės yra pašalinta bevielio ryšio plokštė), tačiau iš Sprendimo turinio matyti, kad šie rašytiniai įrodymai jau buvo pateikti Lietuvos kalėjimų tarnybai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis su skundu į teismą ir be papildomų rašytinių įrodymų, kartu pateikiant teismui įrodymus, kad dėl papildomų dokumentų pateikimo yra pasikreipęs į instituciją, kuri sprendžia dėl jo pateikto prašymo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad jis siekė operatyviai ginti savo teises. Terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti praleistas daugiau nei dvylika dienų, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei nesiekė ginti savo galbūt pažeistų teisių. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas pažymi, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tai sąlygoja, kad jam reikalingas papildomas laikas, siekiant surinkti reikiamus dokumentus ir įrodymus, paneigiančius atsakovo nurodytas aplinkybes. Tokių dokumentų gavimui yra nustatytas 20 darbo dienų terminas, kaip ir atsakovo atsakymo apskundimui. Dėl to buvo neįmanoma laiku apskųsti atsakovo akto. Taip pat pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo, ar į teismą galima kreiptis neturint tam tikrų įrodymų. Be to, pareiškėjas dirba, o tai taip pat apsunkina galimybę laiku kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Pagal BVK 100 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2026 m. vasario 24 d. Iš pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentų, byloje skundžiamo administracinio akto turinio (pareiškėjo žymos apie susipažinimą) matyti, kad pareiškėjui apie 2026 m. sausio 22 d. Sprendimą tapo žinoma 2026 m. sausio 23 d., be to, pats pareiškėjas sutinka, kad praleido skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui terminą. Todėl, atsižvelgus į aptartas ABTĮ 28 straipsnio 1 dalies ir BVK 100 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme nustatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys (teisinio išsilavinimo stoka, objektyvios kliūtys gauti ir pateikti dokumentus, ribotos galimybės parengti skundą dėl darbo ir veiklos įkalinimo įstaigoje, nežinojimas, kiek ir kokių įrodymų gali prireikti) nevertintinos kaip aplinkybės, objektyviai galėjusios sutrukdyti pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio termino neatnaujino (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-563-624/2025). Pažymėtina, kad Sprendime skundo padavimo terminas ir tvarka nurodyti teisingai ir suprantamai, iš procesinių dokumento turinio nėra galima spręsti, kad pareiškėjas neturi pakankamų žinių procesiniam dokumentui parengti. Pabrėžtina ir tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas teismui pateikė įrodymą, kurį jau buvo pateikęs Lietuvos kalėjimų tarnybai. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl papildomų įrodymų jis kreipėsi į instituciją, kuri sprendžia dėl jo pateikto prašymo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus ir siekė laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.
Tai sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės tik pakartojo pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl termino skundui paduoti praleidimo, tačiau nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų ginčo klausimu.
Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.