Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 jo gynėjo advokato Limo Šarkio, civilinio ieškovo UAB „Agroras“ atstovo advokato Simo Takorčako apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirta jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo ir baudos bausme, ir KAL1 skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 36 (trisdešimt šešių) MGL, t. y. 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta visiškai ar iš dalies atlikta bausmė pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartį bei joje nurodytus įskaitytus laikotarpius.

Civilinės ieškovės UAB „Agrogas“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš KAL1 civilinei ieškovei UAB „Agrogas“ 2 249,25 Eur (du tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt devyni eurai 25 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinės ieškovės UAB „Agrogas“ 2 480,50 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų 50 ct) išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš KAL1 civilinei ieškovei UAB „Agrogas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2026 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalį, kuria atmesta dalis UAB „Agrogas“ patikslinto ieškinio reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civiliniame procese ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – UAB „Agrogas“ patikslintą ieškinį tenkinti; priteisti iš KAL1 UAB „Agrogas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skundo autorius nurodo, kad civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju negali būti vertinamos kaip savarankiškas, nuo nusikalstamos veikos atsietas rezultatas. Priešingai, jos kilo iš būtinybės ginti pažeistas teises dėl jau įvykusios nusikalstamos veikos sukeltos turtinės žalos. Civilinis procesas šioje situacijoje nebuvo inicijuotas UAB „Agrogas“ iniciatyva, o atvirkščiai, nagrinėjamu atveju UAB „Agrogas“ pasirinkimo išvengti dalyvavimo procese neturėjo, kadangi visos procesinės išlaidos susidarė vien dėl UAB „Agrogas“ pažeistų teisių gynybos dėl KAL1 nusikalstamos veikos padarinių, AB „East West Agro“ pateikus ieškinį. Teismas nepagrįstai susiaurino priežastinio ryšio tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir UAB „Agrogas“ patirtų civilinio proceso išlaidų sampratą, šias išlaidas atribodamas nuo nusikalstamos veikos pasekmių vien dėl jų susiformavimo atskiro civilinio proceso metu. Dėl to dalis realiai patirtų, objektyviai vien tik iš nusikalstamos veikos kilusių turtinių nuostolių buvo nepagrįstai nepripažinti atlygintina žala. Todėl vien ta aplinkybė, kad civilinis ieškovas naudojosi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir ginčijo pareikštus reikalavimus, negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas atsisakyti pripažinti dėl tokio proceso patirtas išlaidas, kurios akivaizdžiai kilo dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, UAB „Agrogas“ civilinį ieškinį prašė atmesti. Nuteistojo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą ir pakeisti 2026 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo taip kaip nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, civilinio ieškovo UAB „Agrogas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prokuroras manė, kad nuteistojo skundas yra nepagrįstas, nukentėjusiojo atstovo skundas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo KAL1 jo gynėjo advokato Lino Šarkio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, civilinio ieškovo UAB „Agroras“ atstovo advokato Simo Takorčako apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija nuteistojo kaltės padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką, taip pat nekelia jos kvalifikavimo klausimo ir paskirtos bausmės pagrįstumo, tačiau nesutinka su nuosprendžiu dalyje dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo, prašydami sumažinti priteistą sumą turtinei žalai atlyginti; nustatyti, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo bus pradėtos skaičiuoti nuo dienos, kai nuteistasis bus bet kokiais pagrindais paleistas iš įkalinimo vietos bei proceso išlaidomis pripažinti ir priteisti iš nuteistojo civilinės ieškovės UAB „Agrogas“ 164,56 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Tuo tarpu civilinės ieškovės atstovo apeliaciniu skundu prašoma panaikinti apylinkės teismo 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesta dalis UAB „Agrogas“ patikslinto civilinio ieškinio reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civiliniame procese ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – UAB „Agrogas“ patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti iš nuteistojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai KAL1 pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (2023-04-27 įst. Nr. XIV-1925 redakcija), todėl nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK 109–118 straipsniai. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų. Pagal teismų praktiką, žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017). Taigi, tenkinant civilinį ieškinį, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma, o sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

Įstatymų leidėjas, apibrėždamas žalą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), išskyrė dvi nuostolių (žalos) rūšis, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginius nuostolius (turto netekimas arba sužalojimas ir turėtos išlaidos) ir negautas pajamas. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas tik dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri yra tiesioginis nusikalstamos veikos rezultatas (pavyzdžiui, pagrobti pinigai, nesumokėti mokesčiai, sugadintas turtas) (BPK 109 straipsnis). Taigi turtinė žala turi būti priežastiniu ryšiu susijusi su tais veiksmais, už kuriuos atsakingas kaltininkas, ir tik tokioje apimtyje, kuri atitinka kaltinimo ribas.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu nuosprendžiu KAL1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad nustatytu laikotarpiu dirbdamas UAB „Agrogas“ (duomenys neskelbtini) ir, būdamas UAB „Agrogas“ direktoriaus žodžiu įgaliotas įgyti įmonės veiklai reikalingas prekes, 2022 m. spalio 6 d. apie 13 val., iš AB „East West Agro“ pagal 2021 m. rugsėjo 28 d. UAB „Agrogas“ ir AB „East West Agro“ sudarytą prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3KD, įsigijo prekių, nuo 2022 m. spalio 6 d. UAB „Agrogas“ prekių neperdavė, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą – UAB „Agrogas“ priklausantį turtą bendros 1 931,16 Eur vertės, padarydamas turtinę žalą.

Civilinė ieškovė UAB „Agrogas“ pareikštu patikslintu civiliniu ieškiniu (t. 3, b. l. 31-35) prašė priteisti iš civilinio atsakovo KAL1 12 027,71 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už advokato teisinę pagalbą). Iš civilinio ieškinio matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3063-1087/2024 pagal ieškovės AB ,,East West Agro“ ieškinį atsakovei UAB „Agrogas“ dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, KAL1 . Ieškinys buvo pareikštas dėl tarp šalių sudarytos 2021 m. rugsėjo 28 d. prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties, kuria, be kita ko, UAB „Agrogas“ įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas ir prekes sutartyje numatytais būdais ir tvarka, nevykdymo. Šioje byloje priimtu 2024 m. gruodžio 9 d. galutiniu sprendimu teismas kreditorės ieškinį tenkino pilnai, priteisė iš UAB „Agrogas“ 1 931,16 Eur skolą, 278,09 Eur delspinigius, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 249,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Analizuojamoje byloje pareikštame patikslintame civiliniame ieškinyje civilinė ieškovė UAB „Agrogas“ prašo iš nuteistojo jos naudai priteisti aptartoje civilinėje byloje iš jos priteistas sumas, t. y. 6 936,94 Eur skolos, delspinigių, išlaidų kompensavimo, bylinėjimosi išlaidų, 479,90 Eur procesinių palūkanų, 37,07 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 7 453,91 Eur; taip pat minėtoje civilinėje byloje patirtas 4 573,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (3484,80 Eur pirmos instancijos teisme, 1089 Eur apeliacinės instancijos teisme).

Apylinkės teismas, vertindamas pareikšto patikslinto civilinio ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad nustačius, jog nusikalstamą veiką padarė būtent KAL1 , jo atlikti veiksmai dėl 1 931,16 Eur vertės turto pasisavinimo yra priežastiniame ryšyje su civilinei ieškovei padaryta žala, todėl ji turi teisę reikalauti atlyginti šią jai padarytą turtinę žalą, kuri visiškai įrodyta nuteistojo, liudytojų parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Byloje ginčo dėl šios nuosprendžio dalies nėra, nuteistasis KAL1 sutinka, jog savo nusikalstamais veiksmais padarė civilinei ieškovei tokio pobūdžio turtinę žalą ir sutinka ją atlyginti pilna apimtimi. Apylinkės teismas tai pat vertino, kad apskaičiuoti delspinigiai ir išieškojimo išlaidų kompensacija susidarė dėl to, jog KAL1 nepateikė darbdavei (civilinei ieškovei) išrašytos 2022 m. spalio 6 d. PVM sąskaitos-faktūros EWA Nr. 143383. Dėl to laikė, kad šios išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su civilinei ieškovei kilusia žala ir yra nusikalstamos veikos pasekmė. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškinio dalį tenkino ir priteisė civilinei ieškovei 1 931,16 Eur turtinę žalą, 278,09 Eur delspinigių ir 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją. Nuteistasis laikosi pozicijos, kad delspinigiai ir nuostoliai, kuriuos sudaro 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija, susidarė išimtinai dėl civilinės ieškovės direktoriaus veiksmų, t. y. civilinės sutarties pažeidimo atsisakant laiku apmokėti AB „East West Agro“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nėra jo padarytos nusikalstamos veikos padarinys.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi delspinigiai savo prigimtimi yra ne reali žala, o sutartyje numatyta sankcija už termino praleidimą. Aptariamoje civilinėje byloje buvo konstatuota, kad UAB „Agrogas“ vėliausiai nuo 2022 m. spalio 27 d. buvo žinoma apie išrašytą sąskaitą, tačiau jos neapmokėjo (atsisakė tai daryti motyvuojant tuo, kad įmonei prekės perduotos nebuvo), dėl ko buvo pradėtas teisminis procesas teisme ir iš UAB „Agrogas“ už praleistą prievolės įvykdymo terminą buvo priteista 278,09 Eur delspinigių. BK 183 straipsnyje numatytas nusikaltimas baigiamas svetimo turto pasisavinimo momentu, taigi analizuojamoje byloje nusikalstamos veikos padarinys yra pasisavintų prekių vertė (skola, dėl kurios ginčo šioje byloje nėra), nes šią žalą civilinei ieškovei lėmė nuteistojo neteisėti veiksmai. Tuo tarpu prašomus priteisti delspinigius už pateiktos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjimą laiku, lėmė ne nuteistojo veiksmai, tačiau išimtinai civilinės ieškovės neveikimas, t. y. atsisakymas vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Apylinkės teismas vertino, kad delspinigių atsiradimą lėmė nuteistojo veiksmai – PVM sąskaitos faktūros nepateikimas civilinei ieškovei, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad civilinei ieškovei apie jai išrašytą sąskaitą buvo žinoma netrukus po jos išrašymo, todėl su tokia apylinkės teismo išvada nesutiktina. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad analizuojamu atveju civilinės ieškovės prašomi priteisti delspinigiai atsirado dėl to, kad civilinė ieškovė praleido prievolės įvykdymo terminą santykiuose su kreditore, t. y. buvo nulemtas civilinės ieškovės elgesio civiliniuose santykiuose, o ne tiesioginio nuteistojo (buvusio darbuotojo) veiksmo. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad tarp nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir delspinigių atsiradimo dėl praleisto termino PVM sąskaitai faktūrai apmokėti yra tiesioginis priežastinis ryšys. Priešingas šių aplinkybių vertinimas nepagrįstai išplėstų tiesioginės turtinės žalos sampratą.

Analogiška išvada darytina ir dėl prašytos priteisti išieškojimo išlaidų kompensacijos. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Iš šios teisės normos matyti, kad išieškojimo išlaidų kompensavimas taip pat kyla iš sutartinių teisinių santykių ir nėra tiesioginis nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rezultatas. Dėl šios priežasties negali būti priteistas iš nuteistojo. Šių išlaidų atsiradimą nulėmė išimtinai civilinės ieškovės veiksmai (neveikimas) atsisakant vykdyti iš sutarties kylančią prievolę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nustatant, kad priteistinas turtinės žalos dydis yra 1 931,16 Eur (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl metinių palūkanų skaičiavimo pradžios

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. plenarinės sesijos priimtoje nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį – kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Todėl apylinkės teismas, darydamas išvadas šiuo klausimu ir priteisdamas iš nuteistojo civilinei ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, teisės taikymo klaidos nepadarė. Minėtoje plenarinės sesijos nutartyje nurodyta ir tai, kad teismai gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimas. Taip pat pažymėta, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vis dėlto, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo tokį apeliacinio skundo prašymą tenkinti. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo priteistos sumos nelaikytinos itin didelėmis, be to, šia nutartimi tam tikroje apimtyje sumažinamos, nuteistasis, esant galimybei, gali dirbti ir bausmės atlikimo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nustačius metinių palūkanų skaičiavimą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, esmingai pažeistų nuteistojo interesus. Priešingai, teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatyta metinių palūkanų skaičiavimo pradžia užtikrina civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį bei tinkamą civilinės ieškovės ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Priteistų palūkanų dydis atitinka įstatymo nuostatas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), pagrindų jį keisti nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Dėl proceso išlaidų, patirtų civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisimo

Civilinė ieškovė UAB „Agrogas“ civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš nuteistojo priteisti minėtoje apylinės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3063-1087/2024 patirtas 4 573,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (3 484,80 Eur pirmos instancijos teisme, 1 089 Eur apeliacinės instancijos teisme), kurios, visiškai tenkinus kreditorės AB „East West Agro“ ieškinį, civilinei ieškovei liko nepriteistos.

Apylinkės teismas sprendė, kad teisinių paslaugų išlaidos ir kitos teismo priteistos sumos civilinėje byloje nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su KAL1 padaryta nusikalstama veika ir nėra jos pasekmė, todėl šioje dalyje patikslinto civilinio ieškinio netenkino. Civilinės ieškovės atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad tokiu būdu apylinkės teismas susiaurino turtinės žalos sampratą. Toks skundo argumentas nepagrįstas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi teismas sprendimą dėl išlaidų paskirstymo priima tik dėl tų išlaidų, kurios susidarė nagrinėjant būtent tą konkrečią bylą ir buvo pateiktos įrodant jų dydį iki sprendimo priėmimo pabaigos. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės priteisti kitoje byloje proceso šalies patirtas išlaidas.

Aptariamu atveju civilinė ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos patirtas nagrinėjant civilinę bylą pagal civilinės ieškovės kreditorės pareikštą civilinį ieškinį dėl skolos, susidariusios dėl sutarties nevykdymo, priteisimo. Atsižvelgus į šioje nutartyje aptartas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, pritariama apylinkės teismo išvadai, kad civilinėje byloje civilinės ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, o taip pat susijusios iš UAB „Agrogas“ priteistos išlaidos, nelaikytinos turtine žala, padaryta nuteistojo neteisėtais veiksmais, t. y. nėra skundžiamu nuosprendžiu nustatytu nusikaltimu padaryta žala. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos vertinti, ar kitoje (civilinėje) byloje civilinės ieškovės patirtos išlaidos buvo pagrįstos, būtinos ir ar jos atitinka Teisingumo ministro nustatytas rekomendacijas.

Dėl proceso išlaidų baudžiamojoje byloje

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų atlyginimo kaltinamajam nepriteisti ar jo dydį sumažinti.

Skundžiamu nuosprendžiu tenkintas civilinės ieškovės prašymas priteisti patirtas 2 480,50 Eur išlaidas advokato padėjėjos teisinėms paslaugoms apmokėti baudžiamojoje byloje. Apylinkės teismas patirtas išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir priteisė iš nuteistojo. Nuteistojo apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad UAB „Agrogas“ šioje baudžiamojoje byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus bendrai 1 028,50 Eur sumai. Be to, prašo šias išlaidas sumažinti iki 164,56 Eur.

Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje pareikštu pirminiu civiliniu ieškiniu prašė, be kita ko, priteisti iš civilinio atsakovo KAL1 žalą, kurią UAB „Agrogas“ patyrė dalyvaudamas Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3063-1087/2024 (t. 2, b. 1. 18-21). Patikslintu civiliniu ieškiniu civilinė ieškovė, be kita ko, prašė priteisti 12 027,71 Eur žalą (kurią sudarė ir proceso išlaidos civiliniame teisminiame procese) bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. 1. 31-35). Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu civilinė ieškovė pateikė du prašymus dėl šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo: su 2026 m. gegužės 12 d. prašymu pateikta advokatų profesinės bendrijos DEFENSIO 2026 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DFS250474 484,00 Eur sumai už patikslinto civilinio ieškinio rengimą (t. 3, b. l. 169-176) ir su 2026 m. gegužės 20 d. prašymu pateikta advokatų profesinės bendrijos DEFENSIO 2026 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DFS250490 544,50 Eur sumai už pasirengimą bylai, atstovavimą teisme (3 val.) bei pasirengimą baigiamosioms kalboms (1,50 val.), t. y. iš viso 1 028,50 Eur atstovavimo išlaidų. Iš kartu pridėtų duomenų matyti, jog šios sąskaitos advokatų profesijai bendrijai yra apmokėtos iš civilinės ieškovės lėšų. Iš apylinkės teisme 2026 m. gegužės 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad baigiamųjų kalbų metu civilinės ieškovės atstovė prašė iš nuteistojo priteisti pagal dvi pateiktas sąskaitas bendrą 1 028,50 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas (t. 4, b. l. 44). Pasitvirtinus nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei, konstatuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai civilinės ieškovės naudai priteisė 2 480,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kadangi faktiškai patirta į bylą pateiktais duomenimis laikytina 1 028,50 Eur suma.

Baudžiamojoje byloje civilinę ieškovę atstovavusi advokato padėjėja parengė patikslintą civilinį ieškinį ir dalyvavo bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teisme vyko trys teisiamieji posėdžiai, kurių trukmė kiek daugiau nei 5 val., advokato padėjėja juose dalyvavo ir faktiškai atstovavo civilinės ieškovės interesus, jos neviršija Rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatytų atlygintinų išlaidų baudžiamosiose bylose rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis.

Nuteistasis prašo sumažinti priteisiamų išlaidų dydį proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iki 164,56 Eur, įvertinus, kad buvo patenkinta 18,7 procento civilinės ieškovės civilinio ieškinio reikalavimų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, toks nuteistojo prašymas nėra pagrįstas. Baudžiamojoje byloje proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami pagal BPK 103–106 straipsniuose nustatytas taisykles, vadovaujantis kuriomis vertinant baudžiamojoje byloje patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į suteiktų paslaugų apimtį ir būtinumą, bylos sudėtingumą, patirtų išlaidų atitikimą Rekomendacijoms dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti. Atsakovo prašomos sumažinti civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo, svarstant klausimą dėl šių išlaidų priteisimo, vadovautis CPK normomis.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas, pripažįstant proceso išlaidomis ir priteisiant iš nuteistojo civilinės ieškovės šioje baudžiamojoje byloje patirtas 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

2026 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 395,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu KAL1 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir civilinės ieškovės apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atitinkamai tenkinamas iš dalies ir atmetamas. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčijo savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesutiko su jo atžvilgiu priteisto civilinio ieškinio dalimis. Byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo. Nors byloje nėra duomenų apie sunkią nuteistojo finansinę padėtį atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, be to, jis laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo ir bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose metu, taip pat į civiliniu ieškiniu priteistas sumas, byloje nesant duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju už nuteistajam apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidariusi išlaidų suma neišieškotina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo KAL1 jo gynėjo advokato Lino Šarkio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, civilinio ieškovo UAB „Agroras“ atstovo advokato Simo Takorčako apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 16 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų pakeisti:

Civilinei ieškovei UAB „Agrogas“ iš nuteistojo KAL1 priteistą 2 249,25 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 25 ct) sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1931,16 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt vieno euro 16 ct).

Civilinei ieškovei UAB „Agrogas“ iš nuteistojo KAL1 priteisti 1 028,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) proceso išlaidų.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo KAL1 neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.