- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-527-530/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13631-2025-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- KAL1, KAL2
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (įgaliota atstovė Virginija Jermalavičienė), Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įgaliota atstovė Birutė Brazauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį ir jam paskirtos bausmės:
- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo;
- pagal BK 284 straipsnį – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir KAL1 paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
KAL1 pripažintas recidyvistu.
KAL1 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš KAL1 ir KAL2 solidariai neatlyginta žalos dalis – 76 Eur (septyniasdešimt šeši eurai) bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (424,01 Eur), jas skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b. k. 73000.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš KAL1 ir KAL2 solidariai neatlyginta žalos dalis – 2 638,91 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt aštuoni eurai 91 ct), (duomenys neskelbtini) (mokėti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor bank AB, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)).
Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas KAL2 , tačiau dėl jo apeliacinis skundas negautas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
KAL1 ir KAL2 , 2025 m. balandžio 18 d., apie 21:00 val., veikdami bendrininkų grupėje, KAL1 vairuojamu automobiliu Mercedes Benz (užsienio valstybės numeris (duomenys neskelbtini)) atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie kiosko „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatę ten buvusį NKA1 , išlipo iš automobilio, rankoje laikydami metalinius strypus ir veidus dengdami veido kaukėmis, turėdami tikslą panaudoti fizinį smurtą prieš NKA1 , viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, nusivijo NKA1 , kuris pamatęs juos nubėgo į šalia automobilių stovėjimo aikštelės esančią kavinės - baro „(duomenys neskelbtini)“ žalią zoną,
jie tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje, NKA1 nuo jų persekiojimo įbėgus į kavinės - baro „(duomenys neskelbtini)“ virtuvę, kavinės - baro darbuotojų akivaizdoje, KAL2 iš turėto ašarinių dujų balionėlio papurškė NKA1 į veidą, po to KAL1 ir KAL2 bendrai, turėtais metaliniais strypais, sudavė ne mažiau kaip trylika smūgių NKA1 į galvos, nugaros, krūtinės, pilvo sritis, rankas, kojas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam NKA1 muštinę žaizdą dešiniame momenyje, poodines kraujosruvas krūtinėje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešinėje mentėje, dešiniame dilbyje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, pilve, dešinėje šlaunyje, kairės plaštakos IV delnakaulio lūžį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo NKA1 sveikatą ir įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis KAL1 prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį ir jį pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje bei paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą Jungtinėje Karalystėje nuo 2025 m. gegužės 28 d. iki 2026 m. sausio 25 d. ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas recidyvistu. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nuteistasis cituodamas teisinį reglamentavimą nurodo, jog šiuo metu bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. Tuo tarpu jis suprato savo veiksmų pasekmes ir pavojingumą, todėl nuo pat pradžių neneigė savo kaltės, nuosekliai papasakojo apie savo padarytą veiką, neginčijo nustatytų įvykio aplinkybių, neprašė apklausti liudytojus bei tirti papildomus įrodymus. Tokiu būdu, pripažindamas savo padarytas veikas, neapsunkino nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo, nuosekliai siekė savo veiksmų įvertinimo, kadangi supranta savo veiksmų pasekmes. Nors ir yra praeityje teistas, tačiau stengiasi integruotis į visuomenę kaip pilnavertiškas jos narys, todėl grįžęs iš bausmės atlikimo vietos, įsidarbino ir dirba, savo darbu nori atlyginti padarytą žalą. Teigiamai asmenybę apibūdina ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. nėra įtariamas padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra baustas administracine tvarka. Paminėtų aplinkybių visuma, suponuoja išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokia bausmė nagrinėjamos bylos kontekste, būtų per griežta. Dėl to prašoma sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kad galutinė subendrinta bausmė neviršytų 12 mėnesių, nes tokiu būdu jis galėtų tęsti savo darbinę veiklą ir toliau integruotis į visuomenę.
Atsiliepimas
Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis praeityje yra teistas, taip pat neseniai už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, bei Jungtinėje Karalystėje, įtariant pasirengimu daryti nusikalstamą veiką, nors jis buvo tik sustabdytas vairuojantis automobilį. Tačiau šie nusikaltimai, nors ir tyčiniai, bet nėra iš anksto suplanuoti, jie yra labiau momentinio pobūdžio. Ir nusikaltimų darymas nėra jo gyvenimo būdas, greičiau netinkamas vienkartinis reagavimas į susidariusią situaciją, dėl to būtina atsižvelgti į šias aplinkybes ir netikslinga jį pripažinti recidyvistu.
Skunde nuteistasis pažymi, jog jis skundžiamame nuosprendyje nurodomą nusikalstamą veiką padarė 2025 m. balandžio 18 d. Ir po to trumpam išvyko į Jungtinę Karalystę. 2025 m. gegužės 28 d. Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini), jis buvo suimtas, jam pateikti kaltinimai dėl „pasiruošimo įsilaužimui“ ir buvo laikomas (duomenys neskelbtini) kalėjime. Byla tęsėsi, o jis keletą mėnesių buvo suimtas. Po 8 mėnesių kalėjimo per pakartotinio suėmimo svarstymo posėdį jis prisipažino kaltu dėl nusikaltimo. Teismas priėmė sprendimą ir 2026 m. sausio 29 d. jam paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pasibaigus bausmei, jis turėjo būti paleistas, tačiau Jungtinės Karalystės imigracijos tarnyba jį sulaikė. Ir 2026 m. sausio 25 d. jis buvo deportuotas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Šis Jungtinėje Karalystėje atliktas nuosprendis Lietuvos Respublikoje nebuvo pripažintas, todėl jam netaikoma BK 63 straipsnio 11 dalies taisyklė. Dėl šios priežasties jis prašo į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laisvės atėmimo bausmės laiką, atliktą Jungtinėje Karalystėje.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis KAL1 ir jo gynėjas advokatas Vitalijus Jeroščenka prašė apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti paskirtą bausmę. Prokurorė prašė nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo KAL1 apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliaciniu skundu nuteistasis KAL1 neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde nesutinka tik su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, prašo jį sumažinti iki 1 metų 6 mėnesių, taip pat panaikinti jo pripažinimą recidyvistu bei įskaityti bausmės laiką atliktą Jungtinėje Karalystėje, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbas arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
Pirmosios instancijos teismas, KAL1 skirdamas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus susijusius su žmogaus sveikata ir viešąja tvarka. Vertino, jog jis anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas ir jo teistumų bei bausmių laikotarpis tęsiasi daugiau kaip dešimtmetį. Teismas taip pat pažymėjo, kad šias nusikalstamas veikas KAL1 padarė dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vertino, jog apeliantas savo gyvenimo būdo, net ir būdamas daug kartų teistas bei atlikęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes, nekeičia, nedaro reikiamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, dėl ko konstatavo, jog teisę pažeidžiantis elgesys KAL1 visgi būdingas. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis atlygino dalį – 100 Eur civilinio ieškinio (duomenys neskelbtini) ir dalį – 100 Eur civilinio ieškinio (duomenys neskelbtini). Bei nustatė vieną KAL1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau jų neįvardino. Vis tik iš teismo motyvų galima suprasti, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad KAL1 prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir, kad jas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
BPK 307 straipsnyje numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta.
BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje KAL1 pripažino recidyvistu, tačiau aprašomojoje dalyje atskirų šio sprendimo motyvų neišdėstė. Vis tik, teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog KAL1 recidyvistu buvo pripažintas pagrįstai, todėl apelianto prašymo panaikinti šią nuosprendžio dalį netenkina.
Pažymėtina, kad KAL1 šias dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė būdamas pilnametis ir turėdamas neišnykusį teistumą. Nors Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendis šių nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi buvo panaikintas 2020 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymo atidėjimas. Ir arešto bausmę KAL1 atliko 2023 m. rugpjūčio 10 d., o iš probuojamųjų asmenų duomenų registro buvo išregistruotas 2023 m. rugsėjo 20 d. Tuo tarpu pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi, nagrinėjamu atveju trejų metų laikotarpis po KAL1 2023 m. rugpjūčio 10 d. atliktos arešto bausmės, įvykdžius šias nusikalstamas veikas 2025 m. balandžio 18 d., dar nebuvo praėjęs, todėl laikoma, kad jis šiuo atveju nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Be to KAL1 ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas 284 straipsnyje. Kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį KAL1 , didina jo asmenybės pavojingumą ir rodo, jog nusikalstamos veikos yra dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė. Dėl to apylinkės teismo sprendimas skundžiamu nuosprendžiu KAL1 pripažinti recidyvistu yra teisingas.
Visgi, pagal naujausią kasacinio teismo praktiką BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu KAL1 pripažino recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalį ir kaip galima suprasti tuo pačiu nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas, panaikinant KAL1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju panaikinus minėtą KAL1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai atsakomybei, numatytai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei vienai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, spęstinas bausmių švelninimo klausimas. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad KAL1 iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Lietuvoje buvo teistas aštuonis kartus, užsienio valstybėse devynis kartus, skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl dviejų nesunkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, visiškai dėl menkavertės priežasties, iš esmės būdamas šių nusikaltimų iniciatorius, sprendžia, jog jis iš savo ankstesnio patyrimo nepasimoko, yra linkęs pažeisti įstatymus bei visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Akivaizdu, kad ankstesniais 2020 m. ir 2025 m. nuosprendžiais apeliantui taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros teigiamos įtakos nepadarė. Jis ir vėl nusikalto ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog KAL1 turi būti skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Tai, teisėjų kolegija nenustačiusi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje KAL1 charakterizuojančius duomenis būtų įvertinusi netinkamai, atsižvelgdama į naikinamą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei aplinkybes, jog nuteistasis dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, taip pat stengiasi atlyginti priteistas žalas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, sumažina iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, o 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. Šias bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinama apėmimo būdu, griežtesne bausme, apimant švelnesnę ir KAL1 paskiria subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ sumažinama vienu trečdaliu paskiriant KAL1 galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo KAL1 prašymą ir į bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmę atliktą Jungtinėje Karalystėje nenustatė. Akcentuotina, jog šis 2025 m. Junginėje Karalystėje priimtas sprendimas net nėra pateiktas į bylą. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad KAL1 pasibaigus bausmės laikui Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas imigracijos departamento ir 2026 m. sausio 25 d. deportuotas į Lietuvą, ko pasėkoje sulaikytas oro uoste ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atlikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pakeistos bausmės (3 t., b. l. 102, 120, 122). Taigi, šis nuteistojo KAL1 laikotarpis atlikinėjant bausmę Jungtinėje Karalystėje negali būti įskaitytas į nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi jis net nėra susijęs su šia byla. Be to ir BK 63 straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai. Ko pasėkoje nėra ir sprendžiamas bausmių įskaitymo klausimas.
Nagrinėjant apeliacinį skundą apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam KAL1 , kurios sudaro 187,50 Eur (5 t., b. l. 33-35). Iš 2026 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtą gynėją advokatę Stasę Kupčiūnienę atleido nuo dalyvavimo bylos nagrinėjime, kadangi nuteistasis KAL1 buvo sudaręs susitarimą su kitu gynėju advokatu (5 t., b. l. 28-29, 47-49). Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti klausimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo bylinėjimosi išlaidomis ir jų atlyginimo klausimo iš nuteistojo KAL1 .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 320 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. birželio 4 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti KAL1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.
KAL1 bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje sumažinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.
KAL1 bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje sumažinti iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, sumažintas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir KAL1 skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir KAL1 skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Palikti nenagrinėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme pagal 2026 m. rugpjūčio 19 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.