Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos badmintono federacija 1993 m. sausio 8 d. buvo įkurta siekiant vystyti ir populiarinti badmintono sportą Lietuvoje, koordinuoti badmintono sporto organizacijų veiklą, sudaryti sąlygas sportininkams dalyvauti varžybose bei organizuoti Lietuvos nacionalinių rinktinių rengimą ir atstovavimą Lietuvai tarptautinėse varžybose. LBF yra asociacija, vienijanti 26 Lietuvoje veikiančius badmintono klubus ir sporto organizacijas, o jos vykdomasis komitetas tvirtina nacionalinių rinktinių sudėtis, trenerius, rengimo programas ir delegacijų į tarptautines varžybas sudėtis.

2022 m. rugsėjo 18 d. LBF neeilinės konferencijos metu buvo patvirtinti atnaujinti rinktinių atrankos kriterijai. Įgyvendinant Olimpinio Solidarumo programą, LBF Lietuvoje organizavo ekspertų iš Lenkijos ir Nyderlandų vizitus, o 2023 m. lapkričio mėnesio pateiktoje jų ataskaitoje buvo nurodyta būtinybė kelti trenerių kvalifikaciją, didinti bendrų rinktinių treniruočių ir stovyklų skaičių bei pereinamuoju laikotarpiu paskirti nepriklausomą technikos direktorių. Atsižvelgdamas į šias rekomendacijas, LBF vykdomasis komitetas 2024 m. vasario 28 d. vienbalsiai technikos direktoriumi patvirtino W. S., kuriam buvo pavesta koordinuoti talentų ir aukšto sportinio meistriškumo programas, rinktinių trenerių atranką ir kvalifikacijos kėlimą, rinktinės narių atranką, jų rengimo programas bei varžybų kalendorių.

2024 m. balandžio 14 d. LBF pakeitė įstatus ir panaikino trenerių tarybą. 2024 m. kovo–balandžio mėnesį buvo surengtos nacionalinių rinktinių atrankos stovyklos, o atrinktiems sportininkams pateiktos sportinės veiklos sutartys ir planai. LBF buvo sudariusi sportinės veiklos sutartis su J. S., D. P. ir J. K.. 2025 m. sausio 11–12 d. vykusioje nacionalinių rinktinių atrankos stovykloje dalyvavo 12 trenerių, kurie kartu atrinko 2025 m. rinktinių narius. D. P. ir J. K. buvo informuoti apie atranką į rinktinę, tačiau jų įstatyminiai atstovai nesutiko su LBF pateiktais sportinės veiklos planais ir pateikė alternatyvius planus, kuriuose daugiau kaip 50 procentų veiklų nesutapo su LBF planuojamomis veiklomis, todėl susitarimas dėl sportinės veiklos planų nebuvo pasiektas ir šie sportininkai į rinktines įtraukti nebuvo. J. S. į rinktinę nebuvo atrinktas dėl nepakankamo treniruotėms skiriamo laiko bei nepakankamai demonstruojamų sportinių savybių.

LBF 2025 m. vasario 14 d. gavo Sportininkų atstovės kreipimąsi dėl sportininkų teisių, o 2025 m. kovo 14 d. Sportininkų atstovė priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad LBF pažeidė J. S., D. P. ir J. K. teises, neįtraukdama jų į nacionalines rinktines, taip pat pripažino D. P. teisių pažeidimą dėl jo nedelegavimo į 2024 m. U19 pasaulio badmintono čempionatą. LBF buvo įpareigota įtraukti šiuos sportininkus į nacionalines rinktines, sudaryti jiems lygiavertes sąlygas dalyvauti rinktinių veiklose ir varžybose bei derėtis dėl sportinės veiklos planų.

Sportininkų atstovės priimtas Sprendimas yra nepagrįstas. Ji, priimdama skundžiamą sprendimą, viršijo jai suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos ribas, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Sprendimas priimtas remiantis tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, netinkamai įvertinus faktinę ir teisinę situaciją bei neatsižvelgus į LBF teisinį statusą, kompetenciją ir savarankiškumą. Sprendimu, be kita ko, eliminuojama LBF, kaip vienintelės specializuotos badmintono sporto šakos federacijos, teisė savarankiškai vykdyti jai pavestas funkcijas, įskaitant teisę spręsti dėl nacionalinių rinktinių sudarymo, jų delegavimo į tarptautines varžybas, taip pat savarankiškai ir nevaržomai įgyvendinti savo kompetencijai priskirtas funkcijas, prisiimti atitinkamas pareigas ir priimti sprendimus, susijusius su badmintono sporto organizavimu Lietuvoje. Sprendimu nepagrįstai ribojamas LBF savarankiškumas bei kompetencija, kišamasi į tas veiklos sritis, kurios pagal teisės aktus ir LBF veiklą reglamentuojančius dokumentus yra priskirtos LBF kompetencijai.

2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos sporto įstatymui (toliau – ir Sporto įstatymas), jame pirmą kartą įtvirtintas sportininkų atstovo institutas, kurio paskirtis – prižiūrėti, kaip užtikrinamos sportininkų teisės ir pareigos, susijusios su jų rengimu ir dalyvavimu aukšto meistriškumo sporto varžybose. Sporto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas suteikia sportininkų atstovui teisę kreiptis į atitinkamas sporto organizacijas ir įpareigoti jas nutraukti sportininkų teises pažeidžiančius veiksmus, taip pat pakeisti ar panaikinti su tokiais pažeidimais susijusius aktus. Tačiau įstatyme nėra aiškiai nustatyta, kad sportininkų atstovas gali pats priimti sprendimus dėl konkrečių sportininkų atrankos į nacionalines rinktines ar jų delegavimo į tarptautines varžybas. Tai atitinka ir Sporto įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą instituto paskirtį – sportininkų teisių atstovas turėtų tirti galimus sportininkų teisių pažeidimus, teikti siūlymus sporto organizacijoms dėl pažeidimų pašalinimo, siūlyti nutraukti teises pažeidžiančius veiksmus ar pakeisti arba panaikinti atitinkamus aktus, tačiau neperimti sporto organizacijų sprendimų priėmimo funkcijų.

Sportininkų atstovė, priimdama Sprendimą ir įpareigodama LBF įtraukti konkrečius sportininkus į nacionalines rinktines, peržengė Sporto įstatymo 11 straipsnyje nustatytas savo kompetencijos ribas. Nacionalinių rinktinių sudėties nustatymas yra sporto šakos federacijos kompetencija, nes tam reikalingos specialios konkrečios sporto šakos žinios ir gebėjimas įvertinti sportininkų sportinę formą bei rezultatus konkrečiu atrankos laikotarpiu. LBF nustatyti atrankos kriterijai numato, kad rinktinės kandidatų sąrašas sudaromas atsižvelgiant į sportininkų pasiekimus turnyruose ir jų vietą nacionaliniame bei tarptautiniame reitinge, tačiau galutinį rinktinės narių sąrašą ir komandų sudėtį po treniruočių ar atrankos stovyklos sudaro vyriausiasis rinktinės treneris, o juos patvirtina LBF vykdomasis komitetas. Be to, LBF yra nustačiusi papildomą mechanizmą, pagal kurį rinktinės narių sąrašą ir komandų sudėtis kartu sudaro technikos direktorius ir rinktinės treneriai. Kadangi sportininkų reitingai atspindi ankstesnių dvejų metų rezultatus ir ne visada parodo faktinę sportininko sportinę formą konkrečiu atrankos metu, vien reitingo duomenų nepakanka objektyviai nustatyti rinktinės sudėtį. Todėl sprendimus dėl nacionalinių rinktinių sudėties turi priimti atitinkama sporto federacija, turinti konkrečios sporto šakos specialiųjų žinių, o Sportininkų atstovė gali vertinti, ar atrankos procese nebuvo pažeistos sportininkų teisės, ir nustačiusi pažeidimus, reikalauti juos pašalinti, tačiau ji neturi teisės pati nuspręsti, kurie sportininkai turi būti įtraukti į nacionalinę rinktinę.

Sportininkų atstovės sprendimas įpareigoti LBF įtraukti D. P. ir J. K. į nacionalinių rinktinių sudėtį yra nepagrįstas, nes Sportininkų atstovė neturi įgaliojimų ir kompetencijos spręsti, kurie sportininkai turi būti įtraukiami į nacionalinę rinktinę, nes ši kompetencija priklauso išimtinai LBF.

D. P.ir J. K. buvo pasiūlyta prisijungti prie nacionalinės rinktinės, tačiau jie patys atsisakė būti įtraukti į jos sudėtį. 2025 m. sausio 20 d. technikos direktorius abiem sportininkams, jų įstatyminiam atstovui ir treneriams išsiuntė pakvietimus, kuriuose nurodyta, kad sportininkai yra atrinkti į nacionalinės rinktinės sudėtį ir jiems pasiūlyta sutikti su technikos direktoriaus bei nacionalinės rinktinės trenerių parengtais veiklos planais. Sportininkams buvo taip pat nurodyta, kad, jeigu jie negalės dalyvauti tam tikrose veiklose, apie tai turėtų būti informuojamas technikos direktorius, kad sportinės veiklos planas būtų atitinkamai pakoreguotas. Tačiau D. P. ir J. K. įstatyminis atstovas nurodė nesutinkantis su pateiktu sportinės veiklos planu, nes sportininkai neplanuoja dalyvauti didelėje dalyje technikos direktoriaus, rinktinės trenerių ir LBF organizuojamų veiklų. Todėl Sportininkų atstovės sprendimas sukuria neapibrėžtą ir elementariai logikai prieštaraujančią situaciją, kai į nacionalinės rinktinės sudėtį įtraukiami asmenys, kurie nenori ir neplanuoja dalyvauti LBF organizuojamose veiklose, o rinktinės sudėtyje atsiranda sportininkai, kurie joje realiai nedalyvauja.

Sportininkų atstovė, įtraukdama sportininkus, kurie nenori ir neplanuoja dalyvauti nacionalinės rinktinės veiklose, pažeidė kitų nacionalinės rinktinės kandidatų teises. Nacionalinių rinktinių sudėtis yra ribota, todėl įtraukus asmenis, kurie nedalyvaus rinktinės veiklose, jie užims vietas kitų sportininkų, kurie galėtų ir norėtų jose dalyvauti. Tokiu būdu sportininkai, nedalyvaujantys nacionalinės rinktinės veiklose, užimtų rinktinės nario vietas, o norintys ir galintys dalyvauti sportininkai dėl to negalėtų į rinktinę patekti.

2025 m. balandžio 13 d. LBF eilinės konferencijos metu patvirtintas LBF 2025 m. biudžetas buvo neigiamas. Šios aplinkybės patvirtina, kad LBF neturi finansinių galimybių priimti ir treniruoti papildomų rinktinių narių pagal skundžiamą sprendimą. Jeigu LBF būtų priversta jį vykdyti, ji turėtų pašalinti esamus rinktinių narius, nes negalėtų užtikrinti tiek esamų, tiek papildomai į rinktines įtrauktų sportininkų treniruočių plano ir dalyvavimo suplanuotuose turnyruose.

Sportininkų atstovė sumenkino ekspertų, technikos direktoriaus ir nacionalinių rinktinių trenerių kompetenciją. Ekspertai nustatė, kad siekiant gerinti Lietuvos badmintono žaidėjų lygį būtina, jog nacionalinių rinktinių nariai kuo daugiau treniruotųsi kartu kaip komanda, taip pat nustatė tarptautinių turnyrų, į kuriuos turėtų būti deleguojami rinktinių nariai, skaičių ir pobūdį. Būtent ekspertai, technikos direktorius ir nacionalinių rinktinių treneriai turi kompetenciją sudaryti nacionalinių rinktinių programą ir parinkti veiklas, tinkamiausias rinktinės narių tobulėjimui. Sportininkų atstovės sprendimas įpareigoti įtraukti į rinktinę sportininkus nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvaus rinktinės veiklose, paneigia šių specialistų kompetenciją.

LBF yra suinteresuota visų jaunųjų sportininkų tobulėjimu ir jų meistriškumo lygio augimu. Nors rinktinių skaičius yra ribotas, nepatekimas į rinktinę, nereiškia, kad LBF nustoja sportininku rūpintis ar stebėti jo rezultatus. Tai patvirtina ir J. K. atvejis, nes, nepaisant vykstančio ginčo dėl jo neįtraukimo į rinktinę, LBF ir toliau rūpinosi jos meistriškumo kėlimu ir 2025 m. kovo mėnesį nusprendė finansuoti jos dalyvavimą užsienio turnyre. LBF taip pat stebi jos sportinius rezultatus ir ateityje gali spręsti dėl jos įtraukimo į rinktinę. Tokiai sportinės veiklos stebėsenai ir individualiam sportininko ugdymui nėra reikalingas Sportininkų atstovės įsikišimas.

Sportininkų atstovės sprendimas įtraukti J. S. į nacionalinės rinktinės sudėtį yra nepagrįstas, nes buvo grindžiamas vien jo užimta 3 vieta Lietuvos U-17 čempionate ir tuo metu turėtu 2 numerio reitingu Lietuvoje, neįvertinus kitų reikšmingų aplinkybių, nustatytų nacionalinių rinktinių atrankos kriterijuose ir paaiškėjusių nacionalinės rinktinės atrankos metu.

Vadovaujantis nacionalinių rinktinių atrankos kriterijais, J. S., atsižvelgiant į jo rezultatus 2024 m. vasario 2–4 d. vykusiame Lietuvos U-17 čempionate, buvo pakviestas dalyvauti 2025 m. sausio 11–12 d. vykusioje nacionalinių rinktinių atrankos stovykloje, kurioje jis dalyvavo. Po atrankos stovyklos technikos direktorius, kartu su nacionalinės rinktinės vyr. treneriu ir kitais stovykloje dalyvavusiais treneriais, vieningai nusprendė, kad J. S. žaidimo lygis nesiekia kitų rinktinės kandidatų lygio, todėl jis neturėtų būti įtraukiamas į nacionalinės rinktinės sudėtį. 2025 m. sausio 20 d. technikos direktorius el. paštu informavo J. S. ir jo trenerius apie tai, kad sportininkas nebuvo atrinktas į nacionalinę rinktinę. Tame pačiame el. laiške buvo nurodyta, kad J. S. ir jo treneriai jau prieš metus vykusioje atrankos stovykloje buvo informuoti apie reikalavimus, susijusius su treniruočių laiku, tačiau tuo metu sportininko skiriamas laikas treniruotėms buvo nepakankamas. Taip pat nurodyta, kad visi atrankos stovykloje dalyvavę treneriai nusprendė, jog J. S. nedemonstruoja pakankamai gerų savybių badmintono aikštelėje, o esant dabartiniam treniruočių krūviui ir laikui jo tolesnis sportinis tobulėjimas būtų labai sudėtingas. Technikos direktorius ir nacionalinės rinktinės treneriai nurodė, kad J. S. galimybė prisijungti prie nacionalinės rinktinės galėtų būti svarstoma tuo atveju, jeigu jis padidintų treniruočių skaičių ir laiką iki 14 reguliarių valandų per savaitę bei naudotų mokymosi atostogas treniruotėms ir stovykloms. Sportininkui taip pat buvo pasiūlyta kreiptis į technikos direktorių ir aptarti nepatekimo į nacionalinę rinktinę aplinkybes, trūkstamus įgūdžius bei jų gerinimo būdus. Nepaisydama šio techninkos direktoriaus, nacionalinės rinktinės vyr. trenerio ir kitų atrankoje dalyvavusių trenerių sprendimo, Sportininkų atstovė priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė, kad LBF nepagrįstai neįtraukė J. S. į nacionalinės rinktinės sudėtį. Tačiau toks sprendimas yra nepagrįstas.

J. S. sportiniai rezultatai ir turėtas reitingas savaime nesuponavo pareigos jį įtraukti į galutinę nacionalinės rinktinės sudėtį. Nacionalinių rinktinių atrankos kriterijai numato, kad sportininkas į rinktinės kandidatų sąrašą įtraukiamas atsižvelgiant į jo rezultatus turnyruose ir turimą reitingą, tačiau sprendimą dėl sportininko įtraukimo į nacionalinę rinktinę priima rinktinės vyr. treneris. Todėl čempionatuose užimtos vietos ir sportininko reitingas yra reikšmingi sprendžiant dėl jo pakvietimo į atrankos stovyklą, tačiau jie negali būti vertinami kaip vieninteliai ar lemiami kriterijai priimant galutinį sprendimą dėl sportininko patekimo į nacionalinę rinktinę. Nacionalinės rinktinės atrankos metu turi būti vertinamas realus sportininko meistriškumas, jo žaidimo lygis ir kitos aplinkybės, paaiškėjusios atrankos metu.

Rinktinės pasirodymas čempionatuose yra vertinamas atsižvelgiant į visose varžybose, tiek vienetų, tiek porų, pasiektas pergales. Todėl, atrenkant ribotą skaičių rinktinės narių, treneriams būtina vertinti ne tik individualų sportininko meistriškumą vienetų varžybose, bet ir jo gebėjimą varžytis poroje bei komandoje. Šios aplinkybės Sportininkų atstovės Sprendime nebuvo įvertintos. Be to, nacionalinės rinktinės atrankos kriterijai aiškiai numato galimybę atrankos metu sportininkus vertinti kaip lygiaverčio meistriškumo, tokiu atveju galutinį sprendimą priimant atsakingam sporto treneriui. Taigi Sportininkų atstovė, spręsdama dėl J. S. įtraukimo į nacionalinę rinktinę, nepagrįstai apsiribojo jo 2024 m. vasario 2–4 d. Lietuvos U-17 čempionate užimta vieta ir tuo metu turėtu reitingu, nors nuo šių rezultatų iki nacionalinės rinktinės atrankos stovyklos buvo praėję beveik metai. Jaunųjų sportininkų sportinė forma ir meistriškumas nuolat keičiasi, o augant sportininkui keliami vis didesni badmintono įgūdžių reikalavimai, todėl beveik prieš metus pasiekti rezultatai ir turėtas reitingas negali būti laikomi savaime pakankamu pagrindu spręsti apie aktualų sportininko meistriškumo lygį. 2025 m. vasario 7–9 d., jau po nacionalinės rinktinės atrankos stovyklos, vyko Lietuvos U-17 badmintono čempionatas, kuriame J. S. nedalyvavo. Pareiškėjui nėra žinoma, dėl kokių priežasčių sportininkas šiame čempionate nedalyvavo, tačiau ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad Sportininkų atstovės sprendimas nebuvo grindžiamas aktualiais sportininko rezultatais.

J. S. neįtraukimas į nacionalinę rinktinę buvo pagrįstas ne tik jo sportinių įgūdžių ir žaidimo lygio įvertinimu, bet ir nepakankamu treniruotėms skiriamu laiku. Nacionalinės rinktinės vyr. treneris ir technikos direktorius atrankos metu nusprendė, kad J. S. nepakankamai laiko skiria treniruotėms, todėl nebuvo pagrindo tikėtis, jog jis pasieks nacionalinei rinktinei reikalingą meistriškumo lygį. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-976 „Dėl sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“ patvirtintose Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytos treniruočių laiko rekomendacijos atskiroms sporto šakoms. Rekomendacijų 1 priede numatyta, kad badmintoną sportuojantys 16–18 metų berniukai, siekiantys aukšto sportinio meistriškumo, turėtų skirti 28 akademines valandas per savaitę treniruotėms. Tuo tarpu technikos direktorius ir nacionalinės rinktinės treneris J. S. buvo nustatę gerokai mažesnį – 14 reguliarių valandų per savaitę – treniruočių laiką kaip sąlygą, kuriai esant būtų galima iš naujo svarstyti jo galimybę prisijungti prie nacionalinės rinktinės. J. S. šio nustatyto 14 treniruočių valandų per savaitę skaičiaus nepasiekė.

Sportininkų atstovės sprendimas, kuriame konstatuota, kad LBF, nedeleguodama D. P. į 2024 m. U-19 pasaulio čempionatą, pažeidė jo teises, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes jame nenurodyta, kokiais konkrečiais LBF veiksmais buvo pažeistos sportininko teisės. Sprendimus dėl sportininkų delegavimo į tarptautines varžybas ir jų išlaidų kompensavimo pagal LBF įstatų 8.14.9 punktą priima LBF vykdomasis komitetas, įvertinęs LBF biudžetą, turnyro sąmatą, sportininko galimybes pasiekti teigiamų rezultatų, technikos direktoriaus ir nacionalinės rinktinės trenerių rekomendacijas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju technikos direktorius ir nacionalinės rinktinės treneriai pagrįstai nusprendė nesiūlyti D. P. deleguoti į čempionatą, atsižvelgdami į jo tuo metu užimtą 109 vietą pasaulio U-19 reitinge, nesėkmingą pasirodymą 2023 m. U-19 pasaulio čempionate, kitų tarptautinių varžybų rezultatus ir žaidimo lygį, kurie nesudarė pagrindo tikėtis reikšmingų rezultatų 2024 m. čempionate. Taip pat buvo įvertinta, kad dalyvavimas čempionate Kinijoje būtų buvęs itin brangus, o už tokias pačias lėšas sportininkas galėjo dalyvauti keliuose tarptautiniuose turnyruose Europoje, be to, buvo atsižvelgta į tuo metu nurodytas aplinkybes dėl kelionių į Kiniją, įskaitant Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas ir informacija apie vizų neišdavimą. Be to, pats D. P., jo įstatyminiai atstovai ar treneriai nepateikė LBF prašymo dėl jo delegavimo į šį čempionatą, nors jiems buvo žinoma ir anksčiau naudota nustatyta kreipimosi dėl delegavimo tvarka. Todėl LBF vykdomasis komitetas, negavęs atitinkamo sportininko, jo įstatyminių atstovų ar trenerių kreipimosi, neturėjo pagrindo svarstyti D. P. delegavimo, o technikos direktorius ir nacionalinių rinktinių treneriai turėjo pagrindą nesikreipti į vykdomąjį komitetą dėl jo delegavimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sportininkų atstovės Sprendimu, kreipėsi į LAGK dėl šio sprendimo panaikinimo. Tačiau LAGK priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą, neįsigilinusi į bylos esmę, todėl toks sprendimas yra nepagrįstas. LAGK formaliai patikrino Sportininkų atstovės skundžiamo sprendimo pagrįstumą. LAGK įvertino tik tai, ar Sportininkų atstovė turėjo kompetenciją priimti Sprendimą ir ar šis Sprendimas buvo tinkamai motyvuotas, tačiau neanalizavo skundžiamo sprendimo turinio, netinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą.

LAGK neįvertino esminių pareiškėjo argumentų. Pareiškėjas tiek skunde LAGK, tiek žodinio posėdžio metu didelį dėmesį skyrė motyvams, kokią kompetencijų apimtį Sportininkų atstovei nustato teisės aktai, taip pat išsamiai paaiškino rinktinių atrankos kriterijų reikšmę ir jų taikymą. Pareiškėjas atskleidė, kuo skiriasi „rinktinės narys“ nuo „kandidato į rinktinės narius“, paaiškino, kaip vykdoma rinktinės narių atranka ir kodėl tokia atranka yra teisėta tiek praktikoje, tiek vertinant jos atitiktį nacionalinės rinktinės atrankos kriterijams. Tačiau LAGK sprendime dėl šių argumentų nepasisakė ir nenurodė, kodėl pareiškėjo išdėstyti argumentai yra atmestini.

LAGK neįvertino pareiškėjo argumentų ir nevertino, kokią tolesnę įtaką turės skundžiamo sprendimo galiojimas. Pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus, kiek Lietuvoje sportuoja atitinkamo amžiaus grupės sportininkų ir kiek iš jų yra atrenkami rinktinės nariais. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kokią įtaką rinktinės formavimas turi pareiškėjo biudžetui.

LBF, kaip savarankiškos asociacijos, teisė savarankiškai spręsti dėl nacionalinių rinktinių sudėties nėra absoliuti. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis pareiškėjo valdymo organų priimtų teisėtų sprendimų, nustatytų taisyklių ir įstatymų. Savarankiškumas nesuteikia teisės priimti sprendimų be kriterijų ar procedūrų ir negali pateisinti neteisėtų veiksmų. Asociacijų laisvė apskritai gali būti ribojama įstatymo nustatyta tvarka, kai toks ribojimas yra teisėtas, būtinas demokratinėje visuomenėje ir proporcingas siekiamam tikslui. Šiuo atveju ribojimas buvo susijęs su nepilnamečių sportininkų teisių ir teisėtų interesų apsauga, o Sportininkų atstovė veikė vykdydama įstatymu jai suteiktas funkcijas.

Sportininkų atstovės Sprendimas buvo priimtas siekiant nutraukti sportininkų teises pažeidžiančius veiksmus ir ištaisyti nustatytus pažeidimus. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kad nustatytų įpareigojimų įvykdymas jam būtų objektyviai neįmanomas ar neproporcingai sudėtingas. Finansinių galimybių argumentas buvo iškeltas tik teisme, nors Sportininkų atstovės Sprendimas buvo priimtas anksčiau, o LBF biudžetas patvirtintas jau esant pareigai sprendimą vykdyti. Todėl finansinės kliūtys nėra tikroji sprendimo nevykdymo priežastis. Be to, jeigu dėl neteisėtų valdymo organų sprendimų federacijai buvo padaryta žala, už ją gali būti atsakingi tokį sprendimą priėmę ar jam neprieštaravę valdymo organų nariai.

Ginčijant individualų administracinį aktą, vertinama ne tai, ar institucija galėjo priimti kitokį ar ekonomiškai tikslingesnį sprendimą, o tai, ar sprendimas priimtas teisėtai, kompetentingo subjekto, laikantis pagrindinių procedūrų ir neviršijant suteiktų įgaliojimų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnį aktas gali būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, priimtas nekompetentingo subjekto, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras arba egzistuoja kiti teismui svarbūs pagrindai. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė nė vieno iš šių pagrindų.

Esminis argumentas dėl Sportininkų atstovės kompetencijos grindžiamas Sporto įstatymo 11 straipsniu. Jame aiškiai nustatyta, kad Sportininkų atstovas prižiūri sportininkų teisių užtikrinimą, be kita ko, sporto federacijoms vykdant sportininkų rengimo ir jų dalyvavimo aukšto meistriškumo sporto varžybose, pratybose bei treniruočių stovyklose funkcijas. Be to, šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta teisė įpareigoti sporto šakų federacijas nutraukti sportininkų teises pažeidžiančius veiksmus bei pakeisti ar panaikinti su jais susijusį teisės aktą, o 6 punkte – įpareigoti federacijas ištaisyti skundo nagrinėjimo ar tyrimo metu nustatytus pažeidimus. Todėl Sportininkų atstovės teisė ne tik teikti rekomendacijas, bet ir nustatyti privalomus įpareigojimus, grindžiama pačia įstatymo formuluote. Pareiškėjo nuoroda į pirminį Sporto įstatymo projekto aiškinamąjį raštą nepaneigia šios kompetencijos. Pradiniame projekte buvo numatyta, kad Sportininkų atstovas teiks siūlymus ar rekomendacijas dėl pažeidimų ištaisymo, tačiau įstatymo svarstymo Seime metu formuluotė buvo pakeista į „įpareigoja“. Galutinis įstatymas buvo priimtas būtent su šia imperatyvia formuluote. Todėl aiškinamasis raštas, parengtas pagal ankstesnę projekto redakciją, negali paneigti galutinio įstatymo teksto ir jame išreikštos įstatymų leidėjo valios.

Sportininkų atstovės kompetencija buvo siejama ne su teise savo nuožiūra spręsti, kurie sportininkai turi būti nacionalinės rinktinės nariai, bet su pareiga užtikrinti sportininkų teises. Įpareigojimas konkrečiai įtraukti tris sportininkus į rinktinę, Sportininkų atstovės vertinimu, buvo nustatytas ne subjektyviai įvertinus jų sportinį lygį, o pritaikius pačios federacijos patvirtintame Apraše nustatytus kriterijus. Kadangi Federacija neigė patį pažeidimą ir atsisakė jį ištaisyti, vien abstraktaus įpareigojimo „ištaisyti pažeidimus“ nepakaktų. Todėl konkretus įpareigojimas įtraukti sportininkus į rinktinę buvo laikomas realia priemone pažeidimui pašalinti.

Federacija privalėjo vadovautis savo pačios patvirtintais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais rinktinių sudarymo kriterijais. Sporto įstatymas numato, kad valstybės biudžeto lėšų siekianti sporto federacija turi būti suformavusi nacionalinę rinktinę pagal tokius kriterijus. Ginčo laikotarpiu galiojo federacijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintas Aprašas, kuris nebuvo panaikintas ar pakeistas kitu lygiaverčiu dokumentu. Vykdomasis komitetas negalėjo savo sprendimu pakeisti aukštesnio Federacijos organo patvirtinto Aprašo, o technikos direktoriaus subjektyvus sprendimas taip pat negalėjo pakeisti nustatytos rinktinių sudarymo tvarkos.

LBF nepateikė duomenų, leidžiančių palyginti į rinktinę patekusių ir nepatekusių sportininkų rezultatus pagal Apraše nustatytus kriterijus. Todėl nebuvo objektyviai parodyta, kodėl į rinktinę patekę sportininkai turėjo prioritetą prieš skundą pateikusius sportininkus. Rinktinės buvo sudaromos remiantis subjektyvia technikos direktoriaus nuomone, o ne iš anksto nustatytais ir patikrinamais kriterijais. Tai neatitiko objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju nepateikta jokio aiškaus D. P. ir J. K. ar jų įstatyminių atstovų pareiškimo apie atsisakymą dalyvauti rinktinės veikloje. Priešingai, susirašinėjimas rodo, kad sportininkai siekė būti rinktinės nariais ir derėjosi dėl veiklos plano turinio. Todėl vien nesutikimas su tam tikromis veiklos plano sąlygomis negali būti prilyginamas atsisakymui būti rinktinės nariu. Šių sportininkų teisę būti rinktinėje patvirtino ir jų sportiniai rezultatai. D. P. atitiko Apraše nustatytus kriterijus pagal reitingą, Lietuvos čempionatų rezultatus ir tarptautinius pasiekimus, o J. K. taip pat turėjo aukštus nacionalinius ir tarptautinius rezultatus.

J. S. sportiniai rezultatai taip pat atitiko Apraše nustatytus kriterijus, tačiau Federacija nepateikė objektyvių duomenų, paaiškinančių, kodėl jis nebuvo įtrauktas į rinktiną. Pareiškėjas rėmėsi neįvardytų trenerių sprendimu, tačiau nepateikė nei jų sprendimo, nei konkrečių jų vertinimų. Taip pat buvo remiamasi tariamai per mažu sportininko treniruočių krūviu ir nepakankamais įgūdžiais, tačiau nepateikta duomenų, kaip šie kriterijai buvo nustatyti ir kaip jie buvo taikomi kitiems rinktinės nariams. Federacija negalėjo remtis neegzistuojančio ar tuo metu nepaskirto U17 vyr. trenerio sprendimu. Be to, sportinė forma Apraše nebuvo nustatyta kaip rinktinės atrankos kriterijus, todėl jos vertinimas negalėjo būti naudojamas kaip neapibrėžtas papildomas pagrindas sportininkui neįtraukti.

Sportininko teisė dalyvauti aukšto meistriškumo varžybose apima ne tik galimybę būti rinktinės nariu, bet ir teisę būti tinkamai svarstomam dėl delegavimo. Pagal Aprašą sprendimas dėl komandos sudėties pasaulio ir Europos čempionatams turėjo būti priimamas atskirai, vyr. trenerio siūlymu ir Federacijos vykdomojo komiteto sprendimu. Tokio tinkamai įforminto ir kriterijais pagrįsto sprendimo dėl D. P. nebuvo. Jo sportiniai rezultatai, įskaitant 2024 m. Lietuvos suaugusiųjų vyrų vieneto čempionato laimėjimą, sudarė pagrįstą interesą ir teisėtą lūkestį būti svarstomam dėl atstovavimo Lietuvai U19 pasaulio čempionate.

Jeigu Federacija pati nustatė konkrečius kriterijus, pagal kuriuos sportininkas gali patekti į nacionalinę rinktinę, sportininkui, įvykdžiusiam šiuos kriterijus, negali būti vėliau taikomi papildomi, iš anksto nenustatyti ar tinkamai nenurodyti reikalavimai. Todėl Sportininkų atstovės Sprendimas įpareigoti Federaciją ištaisyti pažeidimus, konkrečiai įtraukiant sportininkus į rinktinę, laikomas ne Federacijos savarankiškumo paneigimu, o teisės aktuose nustatytos pareigos laikytis pačios Federacijos patvirtintų kriterijų ir užtikrinti sportininkų teises įgyvendinimu.

J. S. (I. S. sūnus) yra aukšto meistriškumo sportininkas, badmintoną pradėjęs žaisti 2017 metais. J. kiekvienais metais tobulėjo, varžėsi su geriausiais savo amžiaus kategorijos ir vyresniais badmintonininkais, jam pavyko iškovoti daug svarbių pergalių įvairiuose turnyruose bei užimti prizines vietas. Jis nuolat patekdavo į geriausių savo amžiaus kategorijos badmintonininkų sąrašus, o 2021-2023 m. J. buvo nacionalinės Lietuvos badmintono rinktinės narys arba kandidatas į ją.

2024 m. J. nebuvo pakviestas į nacionalinę rinktinę. Dėl to jis labai išgyveno, tačiau šis neįvertinimas paskatino jį siekti dar geresnių rezultatų. J. skyrė dar daugiau laiko intensyvioms treniruotėms, įdėjo daugiau pastangų ir 2024 metais pademonstravo puikius rezultatus – vykusiuose šalies čempionatuose užėmė prizines vietas visose kategorijose. 2025 m. pradžioje Lietuvos U-17 vyrų vieneto kategorijos reitinge jis užėmė 2-ąją vietą, o vyrų dvejeto kategorijoje – 3-iąją vietą. Nepaisant 2024 m. pasiekimų ir užimamos aukštos vietos reitinge, 2025 m. pradžioje vykusios atrankos į nacionalinę rinktinę metu vėl buvo nuspręsta nepriimti J. į 2025 m. nacionalinę rinktinę. Toks LBF sprendimas J. labai sukrėtė ir demotyvavo, nes LBF visiškai neatsižvelgė į jo aukštus pasiekimus bei rezultatus, kuriuos jis iškovojo savo sunkiu darbu. Dėl visiškai nesuprantamų priežasčių LBF, remdamasi subjektyviais kriterijais, priėmė sportininkus, kurie reitinge užėmė žemesnes vietas bei 2024 m. vykusiuose čempionatuose nepasiekė tokių aukštų pozicijų kaip J.

J. S. į rinktinę nebuvo atrinktas dėl to, kad, LBF vertinimu, jis per mažai laiko skiria treniruotėms ir dėl to iš jo neva nesitikima aukštų rezultatų. Tačiau pagal atrankos metu galiojusį „Atrankos Reglamentą“, pasirašytą dar 2022 m., tokio kriterijaus kaip „laikas skiriamas treniruotėms“ nebuvo numatyta. Priešingai, jame buvo nurodyta, kad atrankos kriterijai yra vieta reitinge ir asmeniniai pasiekimai čempionatuose. Nežinia, kodėl šis dokumentas 2024 m. vasario 4 d. dingo iš galiojančių dokumentų sąrašo ir jo vietoje buvo įtraukti įvairūs dokumentai apie programas.

J. S. sportiniai pasiekimai yra reikšmingi ir objektyviai patvirtina jo aukštą meistriškumo lygį. 2019 m. U-11 Lietuvos jaunučių asmeniniame čempionate jis tapo prizininku ir iškovojo 2 medalius – sidabro ir bronzos. 2023 m. U-15 Lietuvos jaunių asmeniniame čempionate jis taip pat tapo prizininku ir iškovojo 3 medalius – 1 sidabro ir 2 bronzos (priedas Nr. 4). 2023 m. 18-osios Lietuvos taurės AJ grupės, kuri yra aukščiausia jaunimo grupė, bendroje įskaitoje po 4 etapų J. S. tapo nugalėtoju ir iškovojo 2 aukso medalius vaikinų vieneto ir vaikinų dvejeto kategorijose. 2024 m. U-17 Lietuvos jaunių asmeniniame čempionate jis tapo prizininku ir iškovojo 3 bronzos medalius visose kategorijose. 2024 m. U-19 Lietuvos jaunimo asmeniniame čempionate jis taip pat tapo prizininku ir vyrų dvejeto kategorijoje iškovojo sidabro medalį.

J. S. ne kartą buvo nacionalinės Lietuvos badmintono rinktinės narys arba kandidatas į ją. Pastarųjų metų, t. y. 2023 ir 2024 m., jo laimėjimai bei pasiekimai patvirtina, jog jis buvo vertas patekti į nacionalinę U-17 Lietuvos badmintono rinktinę tiek 2024 m., tiek 2025 m. ir būti atrinktas tarp 5 geriausių sportininkų. Palyginamuoju būdu vertinant šešis žaidėjus – penkis į rinktinę įtrauktus vaikinus ir J. S. – matyti, jog pagal laimėjimus J. S. yra 3 vietoje. Net 3 žaidėjai yra žemiau jo. Tai patvirtina ir susitikimų bei žaidimų su oponentais statistika, kurią galima rasti LBF interneto puslapyje. Taigi visi šie pasiekimai, užimama reitingo vieta ir tarpusavio susitikimų statistika leidžia pagrįstai teigti, kad J. S. pagal objektyvius sportinius rezultatus buvo vertas būti įtrauktas į nacionalinę U-17 Lietuvos badmintono rinktinę. Vis dėlto šie pasiekimai ir aukšta reitingo pozicija nebuvo tinkamai įvertinti LBF, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar atranka buvo vykdoma laikantis atrankos į nacionalinę rinktinę taisyklių ir objektyvių kriterijų. Vietoj J. S. į rinktinę buvo paimti žaidėjai, kurie tuo metu turėjo žemesnį reitingą bei negalėjo pasidžiaugti tokiais laimėjimais. Todėl LBF sprendimas J. S. atžvilgiu vertintinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis objektyvių jo sportinių rezultatų.

LBF antrus metus iš eilės neatrinko J. S. į rinktinę, nors jo aukšti sportiniai pasiekimai ir reitingo pozicija yra objektyviai įvertinami rodikliai. Vietoje jų pirmiausia buvo iškelti subjektyvūs kriterijai. 2024 m. buvo aiškinama, kad J. S. nepakankamai gerai pasirodė atrankos į rinktinę metu, ir nebuvo atsižvelgta į ką tik iškovotus medalius. Pažymėtina, kad 2024 m. Lietuvos čempionato medaliai buvo iškovoti vasario mėnesį, o atranka į rinktinę vyko kovo mėnesį. 2025 m. Technikos direktorius vėl J. S. neatrinko, aiškindamas, jog svarbiausia yra sportuojamų valandų skaičius, o ne pasiekti rezultatai.

LBF sprendimas J. S. atžvilgiu buvo netikėtas, sukėlė labai daug streso ir išgyvenimų, paveikė jo sveikatą ir imunitetą. 2025 m. sausio 20 d. gavęs atsakymą, kad nėra priimtas į rinktinę, J. S. stipriai susirgo. Dėl ligos jis nesilankė mokykloje 2025 m. sausio 21–31 d. Būtent dėl sunkaus atsigavimo po ligos jis negalėjo dalyvauti 2025 m. U-17 Lietuvos jaunių asmeniniame čempionate, vykusiame 2025 m. vasario 7–9 d. Todėl LBF skunde nurodomas teiginys, kad federacija nežino priežasčių, kodėl J. S. nedalyvavo šiame čempionate, neatitinka tikrovės. Apie neteisybę jo atžvilgiu, patiriamą stresą ir ligą R. S. informavo LBF prezidentą pokalbių telefonu metu. Pagal telefono skambučių registrą šie pokalbiai vyko 2025 m. sausio 27 d. ir 2025 m. sausio 30 d. Galbūt viena iš priežasčių, kodėl tokia situacija galėjo susidaryti, yra LBF generalinio sekretoriaus T. I. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir jo vaikų interesų iškėlimas į pirmą vietą. Pagal 2022 m. sudarytame „Atrankos Reglamente“ nustatytus kriterijus T. I. sūnus J. I. nebūtų pakliuvęs į rinktinę. Manytina, kad būtent dėl to, vykdant atrankas į rinktinę nuo 2024 m., buvo nuspręsta nebesivadovauti „Atrankos Reglamente“ nustatytais kriterijais ir remtis subjektyviais kriterijais, kuriais vadovaujantis yra paprasčiau motyvuoti, kodėl tam tikrų aukštus rezultatus rodančių sportininkų nuspręsta į rinktinę nekviesti.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, J. S. sportiniai pasiekimai, užimama reitingo vieta, iškovoti medaliai, dalyvavimas ankstesnėse nacionalinės rinktinės atrankose bei tarpusavio susitikimų statistika sudaro pagrindą teigti, kad jo sportiniai rezultatai buvo pakankami patekti į nacionalinę U-17 Lietuvos badmintono rinktinę. Tuo tarpu LBF pasirinkti subjektyvūs kriterijai, tokie kaip sportuojamų valandų skaičius ar vienos atrankos stovyklos vertinimai, nebuvo numatyti pagal atrankos metu galiojusį 2022 m. „Atrankos Reglamentą“ kaip pagrindiniai atrankos kriterijai ir negali paneigti objektyviai pasiektų sportinių rezultatų. Todėl LBF sprendimas J. S. neatrinkti į 2025 m. nacionalinę rinktinę vertintinas kaip keliantis pagrįstų abejonių dėl atrankos objektyvumo, skaidrumo ir vienodų kriterijų taikymo visiems sportininkams.

ŠMSM yra nurodžiusi, kokį išsilavinimą privalo turėti treneriai, norintys dirbti su aukšto meistriškumo sportininkais. Tokį išsilavinimą Lietuvoje turi tik keli treneriai. Tai nustatyta ir Sporto įstatyme. LBF stovyklose menamas atrankas į rinktines vykdė treneriai, neturintys tinkamo išsilavinimo. Atrankos kriterijai ir tvarka nebuvo iš anksto paskelbti, atsiųsti klubams ar treneriams. Tvarka, kuria dabar vadovaujasi LBF, nėra patvirtinta LBF organų, todėl neaišku, kas priėmė sprendimą, kad nuo šiol bus vadovaujamasi būtent šia tvarka. Jeigu šį sprendimą priėmė technikos direktorius, jis neturi tokių įgaliojimų. Ignoruojami pasiekti sportiniai rezultatai – Lietuvos čempionato rezultatai, LBF reitingas, BWF (Pasaulio badmintono federacijos) reitingas. Anksčiau galiojo patvirtinta tvarka, pagal kurią būtent šie kriterijai nulemdavo, kas pateks į rinktinę. Šie kriterijai buvo aiškūs ir yra galiojantys, todėl LBF privalo jais vadovautis ir negali ignoruoti savo pačios bei narių patvirtintos tvarkos.

Šiuo metu LBF yra supainiojusi dvi programas / projektus: 1) „Development“, arba vystymo programą, kuria siekiama išugdyti olimpietį 2032 m. (menamos žaidėjų vertinimo formos yra šio projekto dalis); 2) aukšto meistriškumo sportinės veiklos (suaugusiųjų, U-19, U-17) rinktines ir atstovavimą Lietuvai dabar, kiekvienais metais. Tokia pati situacija, kai nėra aiškių kriterijų, formuojasi ir dėl 2025 m. atrankos į Europos olimpinį jaunimo festivalį, kuris vyks šių metų liepos mėnesį. LBF atstovai yra pasakę: „Bus žmogus, sukursime jam atrankos kriterijus.“

D. P. ir J. K. yra nepilnamečiai, todėl jie negali patys atsisakyti dalyvauti rinktinės veikloje. Buvo pasirašytas sutarties priedas ir laiku nusiųstas LBF, išbraukus veiklas, kuriose sportininkai negali dalyvauti. Telefonu ir elektroniniu paštu kelis kartus buvo bandyta susisiekti su technikos direktoriumi dėl sporto sutarties priedo. Buvo prašoma išbraukti tas veiklas, kurios nėra finansuojamos LBF, kadangi tai yra klaidinanti informacija, taip pat išbraukti trijų dienų stovyklas, kuriose nėra galimybės dalyvauti dėl stovyklos Tailande, tarptautinių turnyrų, Europos čempionato ir Pasaulio čempionato. LBF sudarė sutarties priedą, kurį visi turi pasirašyti vienodą, tačiau negalima įsipareigoti dalyvauti veiklose, kai iš anksto žinoma, kad dėl kitų veiklų tuo metu bus išvykę. Be to, LBF įrašo veiklas, kuriose sportininkai įsipareigoja dalyvauti, tačiau pati LBF neketina jų finansuoti. Todėl R. K. sąžiningai apie tai informavo ir prašė suderinti individualizuotą planą. LBF nepateikė informacijos, kad trijų dienų stovykla Lietuvoje yra naudingesnė už stovyklą Tailande, į kurią R. K. sportininkus veža savo lėšomis ir kur susirenka stipriausi planetos badmintono žaidėjai. Planas nebuvo derinamas ir taip sabotuojama sportininkų galimybė dalyvauti kitose rinktinės veiklose.

J. K. sportuoja kartu su J. Š. – merginos yra dvejeto partnerės, o šiemet šis dvejetas pateko į Europos čempionatą, todėl jų sporto meistriškumo programa nesiskiria ir jos abi dalyvauja bei dalyvaus tose pačiose veiklose. Technikos direktorius J. Š. liepė pasirašyti LBF pateiktą priedą tokį, koks jis yra, tačiau neformaliai informavo, kad ji galės jo nesilaikyti ir važiuoti į stovyklą Tailande. Kitaip tariant, jai buvo liepta pasirašyti priedą su veiklomis, kuriose J. Š. nedalyvaus ir apie kurių nedalyvavimą visi iš anksto žino. Sukurta situacija, kai J. Š. yra rinktinės narė, o jos porininkė J. K. į rinktinę neįtraukta, nors jos žaidžia viename dvejete.

Federacija bando klaidinti, pateikdama informaciją, kuri šio proceso metu nėra aktuali, tuo tarpu iš Federacijos prašoma tik viešumo ir skaidrumo procesuose. Ruošiant sporto sutartis nebuvo atsižvelgta nė į vieną tėvų prašymą ir į ŠMSM pastabas. 2024 m. nebuvo pasirašytas ir priedas, nors jis yra neatsiejama sporto sutarties dalis. Taigi susiklostė situacija, kai 2025 m. Lietuvos čempionai ir U-17 Europos reitingo lyderiai nėra įtraukti į rinktinę. Dirbtinai sudaromos sąlygos atstovauti Lietuvai Europos ir Pasaulio čempionatuose žaidėjams, kurie Lietuvoje šiuo metu nieko nėra pasiekę. Draudžiama už savo lėšas vykti į pasaulio čempionatą, kiekvieną kartą sugalvojant vis kitokius kriterijus.

Apskundusi Sprendimą ir jo nevykdydama, LBF supranta, kad iki metų pabaigos ginčas nebus išnagrinėtas visose instancijose ir kitais metais nebebus įmanoma įtraukti vaikų į 2025 m. rinktinę, t. y. ji siekia išvengti Sprendimo vykdymo, vilkindama jo vykdymą iki momento, kai jo įvykdyti jau nebebus įmanoma.

Teismas nepagrįstai neįvertino LBF, kaip sporto federacijos, teisės pagal asociacijų laisvės ir savivaldos principus savarankiškai nustatyti nacionalinių rinktinių sudarymo tvarką ir kriterijus. Pareiškėjas buvo patvirtinęs detalią nacionalinių rinktinių atrankos tvarką, pagal kurią pirmiausia sudaromas kandidatų sąrašas, jis patvirtinamas kompetentingų Federacijos organų, organizuojama atrankos stovykla, o po jos sudaromas galutinis rinktinės narių sąrašas, kurį patvirtina Federacijos vykdomasis komitetas.

Pareiškėjo vidaus dokumentai nebuvo pripažinti neteisėtais, jų tinkamumas nebuvo ginčijamas, o valstybės institucijos, vertinusios Federacijos veiklą ir finansavimo sąlygas, nenustatė pažeidimų, susijusių su rinktinių formavimo tvarka. Todėl teismas nesiaiškinęs, ar konkretūs pareiškėjo vidaus teisės aktai prieštarauja įstatymams ir ar jų buvo laikomasi, nepagrįstai perėmė sprendimų dėl nacionalinės rinktinės sudarymo vertinimą.

Pareiškėjas ginčija išvadą dėl J. S. neįtraukimo į galutinę 2025 m. nacionalinės rinktinės sudėtį, nes nacionalinės rinktinės kandidatų sąrašas ir galutinis rinktinės narių sąrašas sudaromi pagal skirtingus kriterijus. Patekimas į kandidatų sąrašą buvo siejamas su sportininko reitingu, pasiekimais, vieta atitinkamos amžiaus grupės čempionate ir tarptautiniu reitingu, o galutinė rinktinės sudėtis buvo nustatoma po atrankos stovyklos, vertinant sportininko sportinę formą, komandos sudėtį, metodologinę medžiagą ir kitus kriterijus. J. S. į kandidatų sąrašą pateko ir atrankos stovykloje dalyvavo, tačiau technikos direktorius ir laikina 11 trenerių komisija, įvertinę jo sportinę formą ir kitus galutinės sudėties kriterijus, jo į galutinį sąrašą neįtraukė, o šį sąrašą patvirtino LBF vykdomasis komitetas. Teismas nepagrįstai sutapatino kandidatų sąrašo ir galutinio rinktinės narių sąrašo sudarymo kriterijus bei nepagrįstai rėmėsi ankstesniais J. S. sportiniais pasiekimais, kurie buvo reikšmingi patekimui į kandidatų sąrašą, tačiau nebuvo lemiami sprendžiant dėl galutinės 2025 m. rinktinės sudėties. Be to, šiuo atveju vertinami ne tik individualūs sportininkų rezultatai, bet ir jų gebėjimas varžytis porose bei komandoje, o tarptautinėse komandinėse varžybose vienetų kategorijoje gali atstovauti tik ribotas sportininkų skaičius.

Pareiškėjas ginčija teismo išvadą dėl D. P. nedelegavimo į 2024 m. U-19 pasaulio badmintono čempionatą. Pagal pareiškėjo vidaus tvarką sportininkų delegavimas į tarptautinius turnyrus vyksta LBF vykdomajam komitetui gavus technikos direktoriaus ar rinktinės trenerių prašymą arba paties sportininko, jo įstatyminio atstovo ar asmeninio trenerio prašymą, o galutinį sprendimą dėl delegavimo priima LBF vykdomasis komitetas. Kadangi dėl D. P. delegavimo į U-19 pasaulio čempionatą Kinijoje nebuvo pateiktas joks prašymas, LBF vykdomasis komitetas apskritai neturėjo pagrindo spręsti dėl jo delegavimo. Technikos direktorius ir rinktinės treneriai, nors neprivalėjo motyvuoti prašymo neteikimo, paaiškino savo poziciją D. P. pasauliniu reitingu, ankstesniais rezultatais, vertintu jo sportiniu lygiu, didelėmis kelionės į Kiniją išlaidomis ir kitomis aplinkybėmis. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo D. P. teisių pažeidimą, neįvertinęs faktinės delegavimo procedūros ir to, kad LBF vykdomajam komitetui nebuvo pateiktas prašymas dėl šio asmens delegavimo.

LBF, kaip savarankiška asociacija, turi teisę savarankiškai spręsti dėl nacionalinių rinktinių sudėties, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir nesuteikia teisės nesilaikyti pačios Federacijos priimtų ir galiojančių vidaus teisės aktų. Asociacijų laisvė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, konstitucinių principų ir kitų asmenų teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad asociacijų laisvė gali būti ribojama, kai toks ribojimas yra nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo ir jis yra būtinas demokratinėje visuomenėje.

Ginčo esmė yra ne Federacijos nustatytų nacionalinių rinktinių sudarymo kriterijų turinys, o tai, kad pati Federacija jų nesilaikė. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nacionalinių rinktinių sudarymo metu turėjo būti taikomas Federacijos patvirtintas Aprašas, kuriame buvo nustatyti objektyvūs atrankos kriterijai. Federacija teigė, kad turėjo būti vadovaujamasi jos interneto svetainėje paskelbta kita tvarka, tačiau nepateikė įrodymų, kad ši tvarka buvo tinkamai patvirtinta pagal jos pačios vidaus teisės aktus. Sportininkų atstovė prašė Federacijos pateikti visų į rinktines patekusių ir nepatekusių sportininkų atrankos kriterijų reikšmes, kad būtų galima objektyviai palyginti kandidatus, tačiau tokių duomenų Federacija nepateikė. Tai sudarė pagrindą išvadai, kad rinktinės buvo sudaromos ne pagal iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus, o remiantis nepakankamai apibrėžtu ir nemotyvuotu subjektyviu vertinimu.

Sporto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų, turi būti suformavusi nacionalinę rinktinę vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais. Todėl Federacijos savarankiškumas negali būti suprantamas kaip teisė savo nuožiūra, be nustatytų kriterijų ir procedūrų, spręsti, kurie sportininkai bus įtraukti į rinktinę. Sportininkams taip pat taikomas teisėtų lūkesčių principas: jeigu galiojančiuose Federacijos aktuose nustatyta, kad tam tikrus sportinius rezultatus pasiekęs sportininkas turi būti įtrauktas į rinktinę, jam įvykdžius nustatytas sąlygas negali būti taikomi papildomi, iš anksto nenustatyti ir tinkamai nenurodyti reikalavimai.

Sportininkų atstovės kompetencija šioje situacijoje kyla tiesiogiai iš Sporto įstatymo 11 straipsnio. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad Sportininkų atstovas prižiūri, kaip užtikrinamos sportininkų teisės ir pareigos, susijusios, be kita ko, su sporto šakų federacijų vykdomu sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu aukšto meistriškumo sporto varžybose, pratybose bei treniruočių stovyklose. Tuo tarpu 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta Sportininkų atstovo teisė įpareigoti sporto šakų federacijas nutraukti sportininkų teises pažeidžiančius veiksmus, pakeisti ar panaikinti su tuo susijusį teisės aktą, o 6 punkte – įpareigoti federacijas ištaisyti skundo nagrinėjimo ar tyrimo metu nustatytus pažeidimus. Taigi įstatymas Sportininkų atstovui suteikia ne vien konsultacinę ar rekomendacinę, bet ir imperatyvią teisę nustatyti federacijoms privalomus įpareigojimus.

Pareiškėjo argumentas, kad Sportininkų atstovė galėjo tik teikti rekomendacijas, nepagrįstai grindžiamas pradiniu Sporto įstatymo pakeitimo projektu ir jo aiškinamuoju raštu. Pradinėje projekto redakcijoje buvo numatyta Sportininkų atstovo teisė teikti siūlymus ir rekomendacijas, tačiau teisėkūros proceso metu ši formuluotė buvo pakeista. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto siūlymu galutinėje įstatymo redakcijoje vietoje formuluotės „teikia siūlymus (rekomendacijas)“ įtvirtinta formuluotė „įpareigoja“. Todėl tikroji įstatymų leidėjo valia turi būti nustatoma pagal priimtą ir galiojantį įstatymo tekstą, o ne pagal ankstesnį projekto variantą ar jo aiškinamąjį raštą. Tai reiškia, kad Sportininkų atstovė turėjo teisę ne tik rekomenduoti Federacijai ištaisyti nustatytus pažeidimus, bet ir ją įpareigoti tai padaryti.

Sportininkų atstovės įgaliojimai taip pat negali būti aiškinami taip siaurai, kad, nustačius sportininko teisių pažeidimą, būtų galima tik abstrakčiai įpareigoti Federaciją „ištaisyti pažeidimą“. Sportininkų atstovo instituto paskirtis yra ne formaliai konstatuoti pažeidimus, o užtikrinti realią ir veiksmingą sportininkų teisių apsaugą. Jeigu konkrečioje situacijoje pažeidimui pašalinti yra būtinas konkretus veiksmas, Sportininkų atstovas turi teisę nustatyti tokį įpareigojimą. Priešingu atveju Federacija galėtų pakartotinai priimti tokio pat turinio sprendimus ir taip neribotą laiką išvengti realaus sportininkų teisių apgynimo.

Nagrinėjamu atveju įpareigojimas įtraukti J. S., J. K. ir D. P. į nacionalinę rinktinę, nereiškia, kad Sportininkų atstovė pati sprendė, kurie sportininkai yra verti atstovauti Lietuvai. Pažeidimas buvo nustatytas remiantis pačios Federacijos patvirtintu Aprašu ir jame nustatytais kriterijais. Apraše buvo numatyta atsižvelgti į sportininko vietą Federacijos reitinge, Lietuvos taurės ir čempionatų rezultatus, asmeninius pasiekimus nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose, taip pat buvo nustatyta, kad tam tikrais atvejais nacionalinio čempionato finalistai automatiškai kviečiami į rinktinės treniruočių ar atrankos stovyklą. Sportininkų atstovės išvada dėl pažeidimo buvo pagrįsta būtent šių kriterijų taikymu, o ne jos pačios sportiniu ar techniniu vertinimu.

D. P., J. K. ir J. S. sportiniai rezultatai atitiko Apraše nustatytus kriterijus. D. P. 2024 m. laimėjo Lietuvos suaugusiųjų vyrų vienetų čempionatą ir buvo vienas stipriausių Lietuvos U19 amžiaus grupės sportininkų. J. K. pagal savo amžiaus grupės rezultatus ir reitingus taip pat buvo tarp stipriausių sportininkių, o jos rezultatai, įskaitant pasiektas vietas Lietuvos čempionate ir Europos reitinguose, sudarė pagrindą ją įtraukti į rinktinę. J. S. taip pat buvo pasiekęs reikšmingų rezultatų: 2024 m. jis tapo U17 Lietuvos čempionato prizininku įvairiose kategorijose, buvo U19 Lietuvos čempionato prizininkas vyrų dvejeto kategorijoje ir užėmė aukštą vietą U17 reitinge. Federacija nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų teiginį, kad šių sportininkų sportinis lygis buvo nepakankamas. Federacija nepateikė tinkamai įforminto sprendimo ar objektyvių duomenų, kuriais būtų pagrįstas J. S. neįtraukimas į rinktinę. Iš pradžių Federacija rėmėsi neįvardyto vyr. trenerio sprendimu, vėliau – technikos direktoriaus ir 11 trenerių nuomone, tačiau nebuvo pateikta nei konkrečių trenerių išvada, nei tokio sprendimo įforminimas. Be to, ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tuo metu U17 rinktinės vyr. trenerio apskritai nebuvo. Todėl Federacijos argumentai dėl subjektyvaus trenerių vertinimo nepaneigia pareigos taikyti iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus.

Federacijos argumentas dėl tariamai nuolat besikeičiančios sportininkų formos taip pat negali pateisinti Apraše nenustatyto kriterijaus taikymo. Jeigu sportinė forma turėtų būti atrankos kriterijus, ji turėtų būti objektyviai apibrėžta, išmatuojama ir iš anksto nustatyta. Tuo tarpu Apraše toks kriterijus nebuvo nustatytas, todėl Federacija negalėjo jo taikyti retrospektyviai tam, kad pateisintų jau priimtus sprendimus.

Nepagrįstas Federacijos teiginys, kad D. P. ir J. K. patys atsisakė būti įtraukti į rinktinę. Federacija nepateikė jokio dokumento, kuriuo šie sportininkai ar jų įstatyminiai atstovai būtų aiškiai išreiškę tokį atsisakymą. Priešingai, susirašinėjimas su Federacijos atstovais rodo, kad sportininkai siekė būti įtraukti į rinktinę ir derėjosi dėl veiklos plano turinio. Todėl vien nesutikimas su tam tikromis veiklos plano sąlygomis negali būti prilyginamas atsisakymui būti rinktinės nariu. Taip pat nepagrįstas argumentas, kad D. P. ir J. K. neva negalėjo būti įtraukti dėl to, kad negalėtų dalyvauti pakankamoje dalyje rinktinės veiklų. Federacijos nurodytas 50 procentų reikalavimas nebuvo įtvirtintas Apraše ar kituose galiojusiuose teisės aktuose, todėl negalėjo būti naudojamas kaip pagrindas sprendimui dėl sportininkų neįtraukimo. Be to, analogiškoje situacijoje J. K. dvejeto partnerė J. Š. buvo įtraukta į rinktinę, nors jų planuojamas dalyvavimas kitose sportinėse veiklose buvo panašus. Tai papildomai kelia lygiateisiškumo ir nediskriminavimo klausimą.

Atskiras pažeidimas nustatytas dėl D. P. nedelegavimo į tarptautines varžybas. Federacija nebuvo nustačiusi aiškios ir objektyvios delegavimo tvarkos, o sprendimas dėl jo nedelegavimo nebuvo tinkamai įformintas ir pagrįstas nustatytais kriterijais. Apraše buvo numatyta, kad prieš pasaulio ir Europos čempionatus turi būti organizuojama atitinkamos amžiaus grupės rinktinės treniruočių ir atrankos stovykla, o rinktinės sudėtis kiekvienam čempionatui tvirtinama atskirai. Todėl Federacija turėjo priimti konkretų ir motyvuotą sprendimą dėl komandos sudėties. D. P., kaip nacionalinio čempionato nugalėtojas ir vienas stipriausių savo amžiaus grupės sportininkų, turėjo pagrįstą interesą ir teisėtą lūkestį būti svarstomas dėl atstovavimo Lietuvai tarptautinėse varžybose.

Federacija privalo laikytis tiek įstatymų, tiek pačios priimtų ir galiojančių taisyklių. Sportininkų atstovė, nustačiusi, kad nacionalinių rinktinių sudarymo metu Federacija nesilaikė savo patvirtinto Aprašo, netaikė objektyvių, skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų ir dėl to buvo pažeistos sportininkų teisės, veikė pagal Sporto įstatymo 11 straipsnyje nustatytą kompetenciją. Įpareigojimas konkrečiai ištaisyti pažeidimą, įskaitant sportininkų įtraukimą į rinktinę, šiuo atveju buvo nukreiptas ne į Federacijos autonomijos paneigimą, o į realų ir veiksmingą nustatytų sportininkų teisių atkūrimą. Todėl tiek LAGK, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sportininkų atstovė neviršijo jai suteiktų įgaliojimų ir kad jos nustatyti įpareigojimai atitiko Sporto įstatymo tikslą bei sportininkų teisių apsaugos principus.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sportininkų atstovės 2025 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. SR-926 „Dėl badmintono žaidėjų teisių“ yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. J. S. yra aukšto meistriškumo sportininkas, badmintoną pradėjęs sportuoti būdamas aštuonerių metų, o per beveik aštuonerius metus pasiekęs reikšmingų sportinių rezultatų. Jis ne kartą buvo nacionalinės Lietuvos badmintono rinktinės narys arba kandidatas į ją, o 2023–2024 metais iškovojo prizines vietas Lietuvos U-15, U-17 ir U-19 čempionatuose, 2023 metais tapo Lietuvos taurės AJ grupės bendrosios įskaitos nugalėtoju, o 2025 metų pradžioje U-17 vyrų vieneto reitinge užėmė 2-ąją vietą, vyrų dvejeto kategorijoje – 3-ąją vietą.

Nepaisant šių objektyvių pasiekimų, 2025 m. J. nebuvo atrinktas į nacionalinę U-17 rinktinę. Toks sprendimas neatitiko atrankos metu galiojusio „Atrankos reglamento“, kuriame pagrindiniais kriterijais buvo nurodyta vieta reitinge ir asmeniniai pasiekimai čempionatuose, tačiau nebuvo numatytas kriterijus, susijęs su sportininko treniruotėms skiriamų valandų skaičiumi. LBF, neatsižvelgdama į aukštą reitingą, iškovotus medalius ir kitus objektyvius rezultatus, jo neatrinkimą grindė subjektyviais kriterijais, visų pirma tuo, kad jis esą per mažai laiko skiria treniruotėms. Be to, palyginus šešių atrankoje dalyvavusių sportininkų rezultatus ir tarpusavio susitikimų statistiką, matyti, kad J. pagal reikšmingus sportinius pasiekimus buvo vienas iš stipriausių kandidatų, o su kai kuriais į rinktinę atrinktais sportininkais turėjo aiškų tarpusavio pranašumą.

J. nedalyvavimas 2025 m. vasario 7–9 d. vykusiame U-17 Lietuvos jaunių čempionate nebuvo sąmoningas vengimas dalyvauti varžybose. Po to, kai 2025 m. sausio 20 d. buvo informuotas apie neatrinkimą į rinktinę, J. stipriai susirgo: jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini). Dėl ligos jis nelankė mokyklos sausio 21–31 dienomis ir dėl sunkaus atsigavimo po ligos negalėjo dalyvauti čempionate. Apie jo sveikatos būklę ir nedalyvavimo priežastis LBF prezidentas buvo informuotas telefonu 2025 m. sausio 27 ir 30 dienomis, todėl LBF teiginys, kad jai nebuvo žinomos nedalyvavimo čempionate priežastys, mūsų vertinimu, neatitinka faktinių aplinkybių.

Vertinant J. kandidatūrą nebuvo tinkamai atsižvelgta į visumą objektyvių aplinkybių – jo reitingą, čempionatų rezultatus, ankstesnę narystę nacionalinėse rinktinėse ir tarpusavio susitikimų statistiką. Vietoje to lemiamą reikšmę buvo suteikta subjektyviems kriterijams, kurių nebuvo aiškiai numatyta atrankos reglamente. Toks atrankos būdas kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo objektyvumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo. Be to, dėl susidariusios situacijos kyla pagrįstų abejonių dėl galimo interesų konflikto ir asmeninio šališkumo, nes J. šeima anksčiau buvo turėjusi konfliktų su LBF generaliniu sekretoriumi T. I., o jo vaikai tuo metu taip pat sportavo kartu su J. Todėl prašome vertinti ir aplinkybes, galėjusias turėti įtakos objektyviam J. kandidatūros įvertinimui. Šios aplinkybės ypač svarbios todėl, kad J. sportiniai rezultatai ir reitingas sudarė objektyvų pagrindą tikėtis, jog jis bus įtrauktas į nacionalinę U-17 rinktinę.

Suinteresuoti asmenys palaiko atsakovo 2025 m. kovo 14 d. sprendime, LAGK 2025 m. gegužės 25 d. sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus ir motyvus. Regionų administracinis teismas išsamiai ir teisingai išnagrinėjo bylą.

Sportininkai D. P. ir J. K. dar būdami nepilnamečiais susidūrė su piktybiniu apelianto elgesiu, kuomet akivaizdūs Lietuvos savo amžiaus grupių badmintono lyderiai, Lietuvos čempionai D. P. ir J. K. dėl Federacijoje kuriamų intrigų buvo neįleisti į nacionalinę rinktinę. Apeliantas pasirinko ne vystyti sportą ir varžymusi sporto arenoje pagrįstą sąžiningą konkurenciją, o subjektyviais sprendimais pagrįstas Federacijos vadovams įtinkančių sportininkų privilegijas ir stipriausių sportininkų diskriminavimą.

Apeliantas sąmoningai ir tikslingai pasirinko ne vykdyti atsakovo sprendimą, o jį skųsti, kad tokiu būdu galėtų „pateisinti“ sprendimo nevykdymą. Tokiu elgesiu apelianto vadovai siekia badmintono bendruomenei pademonstruoti, kad bet koks prieštaravimas ar nuomonės turėjimas bus negailestingai baudžiamas, kad niekas kitas neišdrįstų kelti klausimų ar turėti nuomonę.

Dėl praėjusio laiko D. P. ir J. K. padaryta neatitaisoma žala, kadangi jie negrįžtamai prarado galimybę patekti į atitinkamai U19 ir U17 amžiaus grupių rinktines ir būti deleguoti į minėtų amžiaus grupių pasaulio ar Europos čempionatus. J. K. negrįžtamai prarado vienintelę gyvenime galimybę dalyvauti 2025 m. Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje, nes kitas festivalis vyks 2027 m., kai J. K. nebeatitiks amžiaus reikalavimų.

Suinteresuotiems asmenims ši byla yra ne apie Sporto įstatymo taikymą ar viešojo administravimo subjekto įgaliojimų apimtį. Suinteresuotiems asmenims ši byla – apie nepilnamečių sportininkų teises, kurioje paaiškės, ar valstybė realiai gina nepilnamečių sportininkų teises, ar sportininkams padaryta neatitaisoma skriauda bus bent jau konstatuota, ar Federacijos vadovai iš esmės gali nevaldomai savivaliauti, negerbdami nei žmogaus, nei vaiko teisių.

Suinteresuoti asmenys supranta, kad teismo sprendimas jiems nesukels jokių realių pasekmių. Bet teismo sprendimas nulems, ar Federacijos vadovai (ir kitų federacijų vadovai) gali savivaliauti, traumuoti ir kitų vaikų psichiką, žlugdyti jų sportinius siekius ir svajones. Nuo bylos baigties priklauso, ar Federacija ir ateityje išdrįs rinktines sudarinėti pagal vieno žmogaus ar pasirinktų vieno klubo atstovų subjektyvų vertinimą, ar bus taikomi sportiniai principai.

Pareiškėjas 2026 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nacionalinės rinktinės sudėtis turėjo būti nustatoma pagal pareiškėjo vidaus teisės aktuose įtvirtintą tvarką, pagal kurią sportininkai vertinami ne tik pagal ankstesnius pasiekimus, bet ir pagal jų sportinę formą atrankos metu, o galutinę sudėtį, įvertinę sportininkus, sudaro treneriai ir patvirtina vykdomasis komitetas. Todėl Sportininkų atstovė, įpareigodama į rinktinę įtraukti konkrečius sportininkus, pareiškėjo vertinimu, ne tik pašalino nustatytus pažeidimus, bet faktiškai pati suformavo rinktinės sudėtį ir peržengė savo kompetencijos ribas. Pareiškėjas nurodo, kad Sportininkų atstovė galėjo įpareigoti rinktinę sudaryti iš naujo pagal nustatytą procedūrą. Taip pat pareiškėjas paneigia teiginius, kad atrankos procesas buvo neaiškus ar, kad sportininkams buvo padaryta žala.