- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- 1S-646-737/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51609-2016-3
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- NUT1
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam NUT1.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinai sulaikius ir suėmus, nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. vasario 14 d. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pakeistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendis ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos veikos perkvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. gruodžio 13 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gruodžio 13 d.
Komisijos 2026 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam NUT1 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija konstatavo, kad nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir nurodė, kad nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Probacijos tarnybos.
Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2026 m. liepos 28 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam NUT1. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti sumažinti. Be to, nuteistajam vis dar artimos kriminalinio elgesio ir subkultūrų nuostatos. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo NUT1 elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.
Šalies argumentai
Nuteistasis NUT1 skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą, taip pat nustatyti, kad lygtinio paleidimo metu jis būtų prižiūrimas Probacijos tarnybos ir vykdytų teismo nustatytas pareigas bei kontrolės priemones. Teismui nusprendus, kad nėra pakankamo pagrindo priimti naują sprendimą, NUT1 prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Skunde nurodoma, kad:
Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo pasiekta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtiniam paleidimui taikyti. Skunde pažymima, kad BVK 82 straipsnio taikymas nėra siejamas vien su žemu nusikalstamo elgesio rizikos lygiu – lygtinis paleidimas galimas ir tuo atveju, kai nuteistasis padaro akivaizdžią pažangą mažindamas šią riziką. Todėl, nuteistojo teigimu, turi būti vertinamas ne tik aktualus rizikos lygis, bet ir jos dinamika bei konkretūs jo elgesio ir mąstymo pokyčiai.
Skunde nurodoma, kad bausmės atlikimo metu NUT1 aktyviai dalyvavo resocializacijos procese, vykdė individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones, dalyvavo elgesio korekcijos ir prevencinėse programose, taip pat „Pykčio valdymo“ programoje, lankė anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės susitikimus. Nuteistojo teigimu, jo dalyvavimas šiose priemonėse nebuvo vien formalus, nes jos buvo skirtos ankstesniems rizikos veiksniams atpažinti ir elgesiui keisti. Jis taip pat pažymi, kad bausmės atlikimo metu alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų nenustatyta, o dabartinis jo elgesys yra stabilus ir reikšmingų pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis nesutinka, kad ankstesni drausminiai pažeidimai paneigia jo dabartinę pažangą. Skunde nurodoma, kad vertinant šias aplinkybes būtina atsižvelgti į pažeidimų padarymo laiką ir pobūdį, tai, kad paskirtos nuobaudos nebegalioja, bei vėlesnį stabilų nuteistojo elgesį. Taip pat pažymima, kad ankstesni teistumai ir padarytos nusikalstamos veikos sunkumas yra reikšmingos aplinkybės, tačiau lygtinio paleidimo stadijoje jos turi būti vertinamos kartu su dabartiniais ir dinamiškais duomenimis apie nuteistojo elgesį, resocializaciją ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nuteistasis nurodo suprantantis padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir prisiimantis atsakomybę už savo elgesį.
Skunde taip pat akcentuojamos nuteistojo socialinės integracijos galimybės. Nurodoma, kad jis nuo 2018 m. nuosekliai vykdo darbinę veiklą, šiuo metu dirba, turi gyvenamąją vietą ir realią galimybę tęsti darbinę veiklą išėjęs į laisvę. Nuteistojo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jis turi konkretų socialinės integracijos planą. Jis taip pat nurodo pripažįstantis ankstesnio alkoholio vartojimo sąsajas su rizikingu elgesiu, todėl dalyvavo priklausomybės prevencijos priemonėse, lankė anoniminių alkoholikų grupės susitikimus ir yra pasirengęs šias priemones tęsti lygtinio paleidimo metu.
NUT1 pažymi, kad Lygtinio paleidimo komisija, tiesiogiai vertinusi jo elgesį ir asmens bylos duomenis, priėmė sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą, todėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo konkrečiai pagrįsti, kodėl nesutinka su Komisijos išvada dėl jo pažangos. Nuteistasis nurodo esantis pasirengęs laikytis visų probacijos sąlygų, vykdyti specialistų rekomendacijas, tęsti priklausomybės prevencijos priemones, dirbti ir vykdyti kitas teismo nustatytas pareigas bei kontrolės priemones. Jo teigimu, pasiekti resocializacijos rezultatai leidžia toliau šį procesą tęsti neizoliuotam nuo visuomenės, taikant probacijos priežiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą nuteistąjį paleisti lygtinai vien dėl to, kad jis yra atlikęs įstatyme nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas šią riziką. Lygtinis paleidimas yra teismo vertinama galimybė, kurios taikymas priklauso nuo formaliųjų ir materialiųjų šio instituto taikymo sąlygų visumos. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, būtina įvertinti ne tik atliktos bausmės dalį, bet ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pažangą ją mažinant, elgesio, mąstymo ir nuostatų pokyčių realumą bei tvarumą. Būtent šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis, likusią bausmės dalį atlikdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundo ir skundžiamos nutarties argumentus bei išnagrinėjusi pateiktus bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti NUT1 lygtinį paleidimą yra teisėta ir pagrįsta. Nors teisėjų kolegija kai kuriuos skundžiamos nutarties motyvus toliau patikslina, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą. Vien tai, kad nuteistasis kitaip vertina jo asmenybę, elgesį ir pažangą apibūdinančius duomenis bei jų reikšmę, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos galutinės išvados.
Nustatyta, kad NUT1 yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formalioji lygtinio paleidimo sąlyga yra įvykdyta. Tačiau pagal aktualaus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto taikant „OASys“ metodiką, duomenis nuteistasis priskiriamas vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Taigi nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra ne formaliosios sąlygos egzistavimas, o tai, ar NUT1 padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme. Vertinant šį kriterijų reikšmingas ne vien nuteistojo dalyvavimas resocializacijos priemonėse ar jų įvykdymo faktas, bet ir šių priemonių rezultatas – realūs jo mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai ir jų tvarumas.
Bylos duomenys patvirtina teigiamą NUT1 elgesio dinamiką bausmės atlikimo metu. Jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, septynis kartus skatintas, užsiima oficialia darbine veikla, turi stabilų pragyvenimo šaltinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja tikslinėse elgesio korekcijos ir prevencinėse priemonėse. 2024 m. kovo 28 d. Komisijos rekomenduotas resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones nuteistasis įvykdė. Nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d. jis išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, kurių metu elgesio pažeidimų nenustatyta. Bausmės atlikimo metu NUT1 vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, tačiau 2019 m. paskirta nuobauda yra panaikinta. Dar dviem atvejais nuobaudos jam nebuvo skirtos ir apsiribota pokalbiais; be kita ko, dėl 2026 m. nustatyto pažeidimo, atsižvelgus į jo mažareikšmiškumą ir nuteistojo prisipažinimą, taip pat nuspręsta nuobaudos neskirti. Todėl šiems drausminio pobūdžio duomenims savaime negali būti suteikiama lemiama reikšmė. Aptartų aplinkybių visuma teigiamai apibūdina nuteistąjį ir patvirtina jo pastangas keisti savo elgesį.
Vis dėlto sprendžiant dėl lygtinio paleidimo nepakanka konstatuoti, kad nuteistasis tinkamai elgiasi bausmės atlikimo vietoje, vykdo jam nustatytas resocializacijos priemones ir jo socialinė situacija vertinama palankiai. Vertinant, ar padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina nustatyti, kokį realų poveikį taikytos priemonės turėjo tiems mąstymo, elgesio ir gyvenimo būdo veiksniams, kurie siejami su ankstesniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Todėl reikšminga ne vien resocializacijos priemonių įvykdymo apimtis, bet ir jų rezultatas, atsiskleidžiantis aktualiame nusikalstamo elgesio rizikos bei kriminogeninių poreikių vertinime.
Pagal aktualaus vertinimo, atlikto taikant „OASys“ metodiką, duomenis NUT1 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tebėra vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje kartu nurodyta, kad ši rizika yra mažėjanti, todėl teisėjų kolegija šią aplinkybę vertina kaip nuteistojo naudai liudijantį pokytį. Tačiau pats rizikos mažėjimo faktas dar neleidžia konstatuoti, kad pažanga ją mažinant jau yra akivaizdi. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis nusikalstamos veikos aplinkybes vertina gana paviršutiniškai, nepakankamai giliai analizuoja savo elgesio priežastis ir pasekmes, o pokalbio metu stebėta empatijos stoka. Be to, pradėjus dalyvauti tikslinėse elgesio korekcijos priemonėse buvo fiksuojama nepakankama jo vidinė motyvacija. Šie duomenys reikšmingi vertinant ne formalią nuteistojo drausmę, bet jo elgesio ir nuostatų pokyčių stabilumą ateityje.
Socialinio tyrimo išvadoje NUT1 taip pat nustatyti du išliekantys kriminogeniniai poreikiai – piktnaudžiavimas alkoholiu bei mąstymas ir elgesys. Vien tai, kad šie kriminogeniniai poreikiai tebėra nustatomi, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, nes reikšmingas ne tik jų buvimo faktas, bet ir jų dinamika bei valdymo lygis. Vis dėlto nagrinėjamu atveju šie poreikiai vertintini kartu su išliekančia vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pirmiau aptartais socialinio tyrimo duomenimis apie nuteistojo požiūrį į savo elgesio priežastis bei pasekmes. Šių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad su nusikalstamu elgesiu siejami veiksniai yra pakitę tiek, jog NUT1 pažanga juos mažinant galėtų būti pripažinta akivaizdžia BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme.
Kartu teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad bausmės atlikimo metu NUT1 dalyvavo priklausomybės prevencijos priemonėse, lankė anoniminių alkoholikų grupės susitikimus, o alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų nenustatyta. Šios aplinkybės rodo nuteistojo pastangas valdyti nustatytus rizikos veiksnius ir vertintinos jo naudai. Vis dėlto socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai grindžiami ne vien ankstesniu nuteistojo elgesiu, bet ir aktualiais jo elgesio bausmės atlikimo metu duomenimis, pokalbių su resocializacijos specialistais metu išsakytomis mintimis, požiūriu, siekiais ir tikslais. Todėl teigiamos nuteistojo pastangos savaime dar neleidžia daryti išvados, kad jų poveikis jo mąstymui ir elgesiui jau yra pakankamai gilus ir tvarus, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtų pripažinta akivaizdžia.
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti vertinami kaip savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti šį institutą. Šios aplinkybės reikšmingos tiek, kiek jos padeda nustatyti, kokie kriminogeniniai veiksniai buvo susiję su ankstesniu nusikalstamu elgesiu ir ar bausmės atlikimo metu jie pakankamai pakito. NUT1, be kita ko, atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą – tyčinį žmogaus gyvybės atėmimą dėl chuliganiškų paskatų, padarytą apsvaigus nuo alkoholio. Todėl aktualiai nustatytas kriminogeninis poreikis – piktnaudžiavimas alkoholiu – yra susijęs su aplinkybėmis, kuriomis buvo padarytos nusikalstamos veikos. Socialinio tyrimo duomenyse taip pat nurodomi ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio pasikartojimo ir sunkėjimo požymiai jauname amžiuje bei išliekantis mąstymo ir elgesio kriminogeninis poreikis. Šios aplinkybės vertinamos ne iš naujo sprendžiant dėl nuteistojo kaltės ar paskirtos bausmės teisingumo, bet tik tiek, kiek jos reikšmingos vertinant dabartinį jo nusikalstamo elgesio rizikos pokytį. Vien tai, kad NUT1 pripažįsta kaltę, dalies savo veiksmų detaliau nepamena ir nurodo tuo metu buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nėra kliūtis lygtiniam paleidimui. Reikšminga tai, kad aktualūs socialinio tyrimo duomenys dar neleidžia konstatuoti pakankamai gilaus su nusikalstamu elgesiu susijusio požiūrio, problemų sprendimo būdų ir elgesio pasirinkimų pasikeitimo.
Teigiamai vertintini nuteistojo palaikomi ryšiai su šeimos nariais, jo darbinė motyvacija, darbinė veikla ir stabilus pragyvenimo šaltinis bei tai, kad trumpalaikių išvykų metu elgesio pažeidimų nenustatyta. Šios aplinkybės laikytinos apsauginiais veiksniais ir sudaro palankesnes prielaidas sėkmingai nuteistojo integracijai į visuomenę. Tačiau jos nepaneigia aktualiame socialiniame tyrime nustatytų kriminogeninių poreikių ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Finansinis stabilumas, darbinė motyvacija ir palaikomi socialiniai ryšiai yra reikšmingi vertinant nuteistojo socialinės integracijos galimybes, tačiau savaime neleidžia daryti išvados, kad pagrindiniai šiuo metu nustatyti kriminogeniniai poreikiai – piktnaudžiavimas alkoholiu bei mąstymas ir elgesys – yra pakankamai sumažinti. Todėl šios aplinkybės vertintinos kartu su kitais aktualiais nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančiais duomenimis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, juolab kad NUT1 yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą minimalią bausmės dalį. Todėl nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne iki bausmės pabaigos likęs laikas, o aktualus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, jo dinamika ir pažanga mažinant šią riziką.
Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį, resocializacijos priemonių vykdymą ir kitus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą. Toks Komisijos sprendimas rodo, kad nuteistojo pažanga buvo įvertinta teigiamai, todėl šis vertinimas yra reikšmingas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Kita vertus, Komisijos vertintų duomenų visumoje išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir aktualūs kriminogeniniai poreikiai. Todėl palankus Komisijos sprendimas savaime nepašalina būtinybės teismui įvertinti, ar nustatyta pažanga pagal savo pobūdį ir mastą atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą akivaizdžios pažangos kriterijų. Atsižvelgdama į pirmiau aptartus aktualaus socialinio tyrimo ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad NUT1 pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu atitinka šį kriterijų.
Skundo argumentas, kad lygtinio paleidimo atveju NUT1 būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų ir vykdytų jam nustatytas pareigas bei kontrolės priemones, taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados. Probacijos priemonės skirtos nuteistojo elgesiui kontroliuoti ir sudaryti sąlygas jo reintegracijai į visuomenę, tačiau vien galimybė jas taikyti savaime nepatvirtina, kad yra įvykdytos materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos. Todėl būsima probacijos priežiūra negali pakeisti teismo atliekamo vertinimo, ar nuteistasis iki sprendimo dėl lygtinio paleidimo priėmimo yra padaręs BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytą akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad NUT1 bausmės atlikimo metu pasiekti teigiami pokyčiai yra realūs ir vertintini palankiai. Nuteistasis vykdo resocializacijos priemones, įgyvendino ankstesnes Komisijos rekomendacijas, dirba, palaiko socialinius ryšius, yra ne kartą skatintas, o jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip mažėjanti. Tačiau aktualaus vertinimo metu ši rizika tebėra vidutinė, išlieka su ankstesniu nusikalstamu elgesiu susiję kriminogeniniai poreikiai – piktnaudžiavimas alkoholiu bei mąstymas ir elgesys, o socialinio tyrimo duomenys dar neleidžia konstatuoti pakankamai gilaus ir tvaraus nuteistojo nuostatų bei elgesio pasirinkimų pasikeitimo. Todėl nustatyta teigiama pažanga šiuo metu dar nėra tokio masto ir pobūdžio, kad ją būtų galima pripažinti akivaizdžia BVK 82 straipsnio 1 dalies prasme ir pagrįstai spręsti, jog likusią bausmės dalį nuteistasis gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pagrįstai atsisakyta patvirtinti Komisijos 2026 m. liepos 28 d. nutarimą taikyti NUT1 lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados, todėl skundžiamą nutartį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.