- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-26
- Bylos Nr.
- eAN2-245-999/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00099-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Institucija
- Kauno apskrities VPK
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Dyburienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo APA1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atmestas APA1 skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2026 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 eurų bauda dėl to, kad 2025 m. liepos 31 d. 05.43 val. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ant vejos.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su nutarimu, APA1 pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kuriuo buvo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą bei jam paskirtą 60 eurų baudą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi, APA1 skundas buvo atmestas.
APA1 skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad Institucija ir teismas nepašalino jo skunde išvardintų abejonių dėl pateiktų įrodymų. Teismas nutartyje visur naudoja žodį „nuotrauka“, tačiau pats APA1 savo paaiškinime, skunde ir teisme naudojo sąvoką „vaizdo failas“, kadangi jis ginčija patį nuotraukos padarymo faktą arba, jeigu tokia buvo padaryta, jos padarymo laiką ir aplinkybes. Anot pareiškėjo, byloje esantys vaizdo failai negarantuoja, jog byloje nurodytu laiku buvo padarytas byloje nurodytas pažeidimas, o jie yra lengvai redaguojami, arba jų darymo metu yra nesudėtinga atlikti laiko ir datos keitimo manipuliacijas. Institucija ir teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių, todėl nutartis priimta nepašalinus visų abejonių dėl įrodymų, o aiškinant bylos aplinkybes nenustatytos naudojamų sąvokų reikšmės gali sąlygoti bylos išsprendimą neteisingai.
Apeliantas teigia, kad teismas nevertino, kad yra trys galimi metodai, kuriais pasinaudojus vaizdo failai neatitiks faktinėms aplinkybėms, nieko apie tai nepasisakė, nepaaiškino kokiu būdu nustato, kad liudytojos pateiktuose vaizdo failuose vaizdai, realybės neatitinkančios datos, laikai, ir tai patvirtinantys nuotraukų parametrai (metaduomenys) egzistuoja, nepaaiškino, kokiu būdu nustato, kad liudytojos pateiktuose vaizdo failuose esanti informacija ir vaizdas yra teisingi ir atitinka užfiksuotą faktinę situaciją, nepaaiškino, kokiu būdu atskiria, kad jo pateikti vaizdo failai yra netikri, o byloje pateikti liudytojos vaizdo failai yra tikri.
Skunde nurodoma, kad nėra aišku, kuo remdamasis apylinkės teismas priėjo išvados, jog pranešime nurodytas pažeidimo data ir laikas bei pateiktos fotonuotraukos metaduomenyse nurodyta data ir laikas sutampa. Klastojant duomenis, juos pats klastotojas suveda ir šią informaciją žino, dėl to logiška, kad pildydamas pranešimą suves tuos pačius duomenis. Apeliantui nėra aišku, kodėl teismas turėjo pagrindo tikėti liudytojos parodymais, kadangi liudytoja buvo apklausta pirmą kartą, o byloje nurodytą pažeidimo datą ir laiką įvardino ne liudytoja, o pats teisėjas, skaitydamas bylos medžiagą.
Nurodo, kad kadangi Institucija tik susipažino su bylos turiniu ir neatliko jokių įrodymų tyrimo, analizavimo, nepalygino pareiškėjo pateiktų vaizdo failų su byloje pagrindiniu įrodymu esančiais vaizdo failais, nepašalino jo išvardytų ir tyrimais pagrįstų abejonių, tai darytina išvada, kad Institucijos pareigūnas KET reikalavimų pažeidimą nustatė iš nepatikrintų ir abejones keliančių įrodymų, kurie tokiu atveju yra nepatikimi ir negali būti pagrindas patvirtinti, kad įvykis dėl KET pažeidimo egzistavo.
Šalies argumentai
Apeliantas pažymi, kad vien automobilio savininkės pranešimas apie protokole nurodytu laiku automobilį valdžiusį asmenį savaime nereiškia, jog pažeidimo faktas yra užfiksuotas ar tokia informacija yra įrodymas apie pažeidimą. Apelianto teigimu, teismas sumenkino dvi faktines aplinkybes: galimą vaizdo failo datos ir laiko koregavimą ir teisingą informaciją apie buvusį automobilio valdytoją (juridinis asmuo (duomenys neskelbtini)).
Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog jis nesistengė bendradarbiauti su tyrimą atliekančia institucija ir nesiekė, kad būtų surinkta kuo daugiau jo kaltę paneigiančių įrodymų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų. Paneigdamas šias teismo išvadas, apeliantas nurodė savo atliktus procesinius veiksmus byloje.
Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančios fotonuotraukos, pateiktos kartu su pranešimu apie įvykį, yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą. Apeliantas, remdamasis teismų praktika, teigia, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų atlikę kokius nors veiksmus, patvirtinančius faktinius duomenis, ar paneigiančius jo iškeltas versijas ir abejones dėl liudytojo patikimumo, ir jo pateiktų vaizdo failų autentiškumo, juose nurodytos datos atitikimo faktinėms aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodoma, kad teismas nutartyje nenurodė, kokiu pagrindu priėjo prie išvados, kad nėra jokio pagrindo netikėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčios liudytojos K. A. parodymais. Teismo posėdžio metu liudytoja parodė, kad gyvena netoli esančiame name, kiekvieną dieną mato KET pažeidimus, tačiau per paskutinius du metus išsiuntė tik tris pranešimus policijai. Taip pat nurodė, kad turi kompiuterį, moka juo naudotis, naudojasi įvairiomis programomis. Anot apelianto, tokie pačios liudytojos patvirtinti duomenys rodo, kad ji linkusi matyti daug KET pažeidimų, bet pranešti tik kelis iš jų, dėl tik jai žinomų priežasčių. Todėl duomenys iš tokio liudytojo neturėtų būti vertinami kaip duomenys iš patikimo liudytojo. Vien faktas, kad liudytoja teikdama vaizdinius failus per portalą www.epolicija.lt pasirašo elektroniniu parašu ir sutinka su atsakomybe dėl melagingų duomenų pateikimo, dar nereiškia, kad tie failai yra tikri ir juose užfiksuoti vaizdai atitinka faktines aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu leisti liudytojai dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, kada jos prašymas buvo pateiktas baigiantis darbo valandoms. Tokiu skubotu leidimu liudytojai dalyvauti teisme nuotoliniu būdu, per ryšio priemones, teismas pablogino, jo, kaip proceso šalies padėtį.
Anot apelianto, teismo nesupratimas apie vaizdo failų parametrus (metaduomenis), neskirtas dėmesys jų analizei, atsisakymas priimti į bylą jo pateiktas ekrano nuotraukas su byloje esančių failų išskleistais parametrais (metaduomenimis) ir nesulyginimas jų su atsiliepime į skundą Institucijos pateiktais duomenimis, galėjo sąlygoti, kad byla buvo išspręsta neteisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodoma, kad Institucija, atlikusi bylos tyrimą ir teismas nepašalino pranešėjo pateiktų vaizdo failų trūkumų dėl datos ir laiko ir nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų jo atliktų įrodymų tyrimo naudotas metodikas ir gautas išvadas. Apeliantas prašo apygardos teismo paaiškinti, kuo byloje jo pateikti vaizdo failai skiriasi nuo byloje pateiktų, kaip pagrindinis įrodymas, kokias apsaugos priemones, saugančias nuo duomenų iškraipymo, turi arba yra nustatytos pranešėjo pateiktuose vaizdo failuose, kokiu būdu Institucija ir teismas atskiria ir identifikuoja, kad vaizdo failuose nurodytos datos yra autentiškos ir atitinka pažeidimo fiksavimo faktinį laiką, kokias metodikas teismas ir Institucija naudoja datos ir laiko įrodymų tyrimui bei kokiu būdu teismas ir Institucija nustatė, kad jo pateiktuose vaizdo failuose data ir laikas yra neautentiški.
Anot apelianto, kompiuterinius failus būtina išsamiai ištirti ir teisingai įvertinti jų, kaip įrodymų, patikimumą, kadangi bylas tiriantiems pareigūnams bei teismams gali tapti neįmanomas teisingas bylos išnagrinėjimas, jeigu priimtas nutarimas bus grindžiamas suklastotais ar netikrais įrodymais.
Apelianto nuomone, teismas neatsakydamas į bylos nagrinėjimo metu ir bylos dokumentuose pateiktus klausimus ir nepašalindamas iškeltų abejonių, vertindamas įrodymus savo vidiniu įsitikinimu, pažeidžia būtiną sąlygą – vidinį įsitikinimą pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į APA1 skundą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas T. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistus Kauno apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą.
Institucijos nuomone, apylinkės teismas visapusiškai išnagrinėjo APA1 skundą ir padarė teisėtas ir teisingas išvadas dėl jam inkriminuoto nusižengimo. Institucija teigia, kad nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybė bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
Institucija neturi jokio pagrindo abejoti byloje pateiktų fotonuotraukų autentiškumu. Jas pateikė savo tapatybę patvirtinęs asmuo, kuris teikiant pranešimą yra įspėtas už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Liudytoja buvo apklausta ir Kauno apylinkės teisme, bei patvirtino aplinkybes dėl užfiksuoto KET pažeidimo, taigi Institucija neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymų teisingumu.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija nurodo, kad pranešimą gavę ir tyrimą atlikti įgalioti pareigūnai sprendžia, ar pateikti duomenys yra įrodymai ir ar įrodymų visuma leidžia konstatuoti teisės pažeidimo faktą, kas buvo padaryta ir šioje byloje – įvertinti pateikti duomenys ir priimtas sprendimas patraukti APA1 administracinėn atsakomybėn.
Institucijos nuomone, tai, kad apeliantas į bylą teikė koreguotas nuotraukas, kurios neva patvirtina, kad šioje byloje esančios nuotraukos gali būti neautentiškos ir neatitinkančios realybės, parodo apelianto siekį bet kokiais būdais išvengti atsakomybės ir bandymą įvairiais būdais įrodyti, kad neva tokio fakto, koks užfiksuotas fotonuotraukose iš viso nebuvo. Institucija pažymi, kad byloje pateiktos fotonuotraukos nėra sukurtos apelianto tariamomis programomis ir kitais jo skunde nurodomais būdais, tai rodo ir nuotraukų parametrai, kuriuose matyti fotonuotraukų fiksavimo įrenginys, laikas, data, kas reiškia, kad fotonuotraukos fiksuotos mobiliuoju telefonu, todėl akivaizdu, kad tai nėra sukurtas neegzistuojantis vaizdas, o realus, kuris fiksuotas mobiliuoju telefonu, o tai patvirtino ir liudytoja.
Institucija atkreipia dėmesį, kad ši byla apeliantui nėra pirmoji, kurioje jis inicijuoja teisminius ginčus dėl analogiškų aplinkybių, įvairiais motyvais ir argumentais siekdamas, kad jo atžvilgiu teisena būtų nutraukta. Už identiško nusižengimo padarymą, t. y. dėl paliktos transporto priemonės stovėti ant vejos, būtent adresu (duomenys neskelbtini), su kita transporto priemone, APA1 jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Minėtoje byloje APA1 taip pat ginčijo įvairiausias aplinkybes, tačiau Kauno apygardos teismo nutartimi jo skundas buvo galutinai atmestas. Institucija pastebi, kad minėtoje byloje netgi transporto priemonės stovėjimo vieta ant vejos yra gana panaši, kas dar labiau sustiprina Institucijos manymą, kad tikėti apelianto pateiktais skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Institucija taip pat pastebi, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena administracinio nusižengimo byla, kurioje APA1 yra inicijavęs teisminį ginčą dėl KET pažeidimo, o jo skundo motyvai byloje yra analogiški kaip ir šioje byloje, t. y., kad fotonuotraukos yra netikros.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarimo motyvus, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus sprendžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai įvertinus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes bei konstatuoja, kad APA1 paskirta administracinė nuobauda yra tinkama.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2026 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) APA1 nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 60 eurų bauda dėl to, kad 2025 m. liepos 31 d. 05.43 val. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ant vejos. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais APA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus.
ANK 417 straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą KET pažeidimą, 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.
Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, APA1 padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir pagrįstai netenkino skundo dėl APA1 atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, o taip pat ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas nevisapusiškai ištyrė galimą pranešėjo apie administracinį nusižengimą nuotraukos suklastojimą. Nagrinėjamu atveju, esant abejonėms dėl galimo fotonuotraukų suklastojimo, apeliantas turėjo teisę pareikšti prašymą atlikti ekspertizę, kurios metu specialistas ar ekspertas būtų galėjęs atsakyti į rūpimus klausimus dėl galimo fotonuotraukų, jų metaduomenų klastojimo. ANK 587 straipsnio 1 dalis nustato, kad ekspertą skiria ir specialistą šaukia administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūnas tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikia paaiškinti prie protokolo pateiktą ekspertizės aktą ar specialisto išvadą. Prašymą skirti ekspertizę gali pareikšti proceso šalis, kurios nuomone, toks procesinis veiksmas reikalingas. Šiuo konkrečiu atveju, nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo teiktas toks prašymas, o buvo teikiami tik paties apelianto rinkti duomenys apie fotonuotraukų klastojimo galimybes, bylos duomenų tikrumą, kurie nagrinėjamu atveju nėra vertinami kaip pagrindžiantys apelianto argumentus ir labiau vertinami kaip gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Kritiškai vertinama ir apelianto iškelta versija dėl ankstesnio automobilio savininko ir administracinio nusižengimo padarymo iki automobilio įsigijimo, kadangi tokia versija nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.
Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, nesutinka su apelianto skunde pateiktais argumentais, susijusiais su pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai įvertinti paties apelianto atliktus tyrimus, eksperimentus, bei nepritartina apelianto argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė galimus fotonuotraukų klastojimo būdus, neskirtas dėmesys jų analizei. Įvertinus bylos duomenis, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad APA1 kaltę padarius administracinį nusižengimą pagrindžia ne tik liudytojos parodymai, bet ir kita bylos medžiaga. Teismo nuomone, esami įrodymai buvo pakankami konstatuoti APA1 kaltę padarius administracinį nusižengimą.
Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis, mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis ar valstybės registruose naudojamomis programinėmis priemonėmis. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Pranešimą apie administracinį pažeidimą gavę ir tyrimą atlikti įgalioti pareigūnai sprendžia, ar duomenys yra įrodymai ir ar įrodymų visuma leidžia konstatuoti teisės pažeidimo faktą. Nagrinėjamu atveju, gavus pranešimą apie administracinį pažeidimą, buvo nustatyta, kad byloje pateiktos fotonuotraukos nėra sukurtos jokiomis programomis, ar kitais būdais, tai parodo nuotraukų parametrai, kuriuose matyti fotonuotraukų fiksavimo įrenginys, laikas, data, o visas šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja, todėl APA1 pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra jokio pagrindo netikėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčios liudytojos K. A. parodymais, taip pat ir su pranešimu apie administracinį nusižengimą pateikta nuotrauka. Atitinkamai atsakant į apelianto prašymą apygardos teismo atsakyti į klausimus, susijusius su nuotraukų autentiškumo nustatymo būdais, priemonėmis, teismas pažymi, kad konkrečioje byloje, remiantis surinktais įrodymais, t. y. liudytojos parodymais, pranešimu apie administracinį nusižengimą, taip pat ir administracinio nusižengimo tyrimą vykdančių pareigūnų veiksmais, kuriais buvo nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės, buvo pagrįstai konstatuota, kad surinkti įrodymai buvo pakankami. Ypač atsižvelgiant į tai, jog tiek teikiant pranešimą policijai, tiek ir teisme liudytojai K. A. buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Apeliantas galėjo kreiptis dėl ekspertizės, ar specialisto išvados, siekiant išsklaidyti kilusias abejones dėl galimo nuotraukų klastojimo. Kaip ir minėta anksčiau, Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu nusprendė, kad byloje esami įrodymai yra pakankami. Bylos duomenimis, pagrindžiančiais apelianto kaltę abejoti teismas neturi jokio pagrindo, apylinkės teismas visapusiškai įvertino apelianto, Institucijos pateiktus duomenis ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį.
Pastebėtina ir tai, kad už identiško nusižengimo padarymą, APA1 jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl automobilio statymo ant vejos tuo pačiu adresu kaip ir šioje byloje, taigi, nors tai ir nėra vienintelis įrodymas, tačiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad apeliantas galėjo ir šiuo konkrečiu atveju tokį pažeidimą padaryti. Taip pat pastebėtina, kad apeliantas yra inicijavęs ir dar vieną teisminį ginčą dėl KET pažeidimo, o jo skundo motyvai yra panašūs į argumentus šioje byloje, t. y. kad nuotraukos, jų metaduomenys galėjo būti redaguotos, netikros. Tai teismui tik dar labiau sustiprina manymą, kad apeliantas yra linkęs rinktis tokią gynybinę poziciją, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-303/2021). Nagrinėjamu atveju, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino įrodymus, negu tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo abejoti tokiomis teismo išvadomis. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atlikto įrodymų tyrimo apimtimi, bylą nagrinėjusio teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pagrindu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, esmingai pažeistos ANK nustatytos įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklės.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, nagrinėdamas bylą visapusiškai ir išsamiai įvertino visus bylos duomenis, dėl ko, keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartį APA1 apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą ir APA1 skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.