Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Muitinė atliko pakartotinį mokestinį patikrinimą bei surašė Ataskaitą, kuria nusprendė solidariaisiais skolininkais pripažinti deklarantą bei pareiškėją ir įregistravo jiems mokestinę nepriemoką: 955 322 Eur muito ir 81 600 Eur papildomo muito, 95 515 Eur muito delspinigių, taip pat siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 buvo apskaičiuota 2 274 039 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, pateikė skundą Muitinės departamentui, prašydamas panaikinti 2023 m. gegužės 9 d. Ataskaitą.

Sprendimas atmesti kilnojamojo turto vertinimo ataskaitas buvo nepagrįstas, nes aplinkybė, jog minėtomis ataskaitomis nustatyta ginčo automobilių vertė yra keletą kartų žemesnė už Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) muitinės tarnybos pateiktas vertes, nesudarė jokio pagrindo šias ataskaitas laikyti neteisingomis bei nepriimtinomis. Vietos mokesčių administratorius, apskaičiuodamas skolą muitinei, nesilaikė Sąjungos muitinės kodekse bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) įtvirtintų pranešimo apie skolą muitinei senaties terminų, be to, buvo pažeistos PVM skaičiavimo procedūros, o Muitinė nėra kompetentinga nustatinėti galimą žalą baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas nėra ikiteisminio tyrimo dalyvis, o įtarimai baudžiamojoje byloje pirmiau buvo pareikšti ne pareiškėjui.

Muitinės departamentas skundžiamu Sprendimu sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 (toliau – ir Baudžiamoji byla).

Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą formaliais pagrindais, remiantis išnagrinėta labai panašia administracine byla, tačiau nenurodžius šiam ginčui reikšmingų konkrečių faktinių aplinkybių. Atsakovas tinkamai neįvykdė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos motyvuoti priimamą administracinį sprendimą. Atsakovas privalėjo pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės, pagal skundo pateikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiama Ataskaita. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas pagrįstai sustabdė skundo nagrinėjimą, tai galėjo dalyje išnagrinėti skundą iš esmės ir jo nestabdyti, kadangi Muitinė su Muitinės departamentu savarankiškai vertino JAV muitinės tarnybos pateiktus duomenis. Atsakovas sustabdęs skundo nagrinėjimą visa apimtimi piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis. Net ir sustabdžius pareiškėjo skundo nagrinėjimą, pareiškėjui skundo pateikimo dieną jau yra atsiradusi prievolė sumokėti 1 036 922 Eur importo muito mokestį, taip pat skaičiuojami delspinigiai už šios prievolės neįvykdymą.

Skundo nagrinėjimas Sprendimu sustabdytas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Baudžiamojoje byloje ir priimtas galutinis procesinis sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui.

Kriminalinės policijos 2020 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 38-3-11313 (toliau – ir Raštas), kuris buvo pateiktas atsakovui, nurodyta, kad Kriminalinė policija atlieka ikiteisminį tyrimą ginčui aktualioje Baudžiamojoje byloje pagal požymius nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Rašte, be kita ko, nurodyta, kad organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai slėpti sukurtų organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus, juose nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nustatė MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindą sustabdyti mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą, t. y. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui. Tai nebuvo pirmas kartas, kai Muitinės departamentas sustabdo mokestinio ginčo nagrinėjimą dėl ikiteisminio tyrimo Baudžiamojoje byloje, ir labai panašiu atveju teismas sutiko su tokiu Muitinės departamento sprendimu (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3203-631/2022). Minėtame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti ir pareiškėjo darbuotojams, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Skundas iš esmės pagrįstas ne argumentais dėl Sprendimo nepagrįstumo, o argumentais dėl Ataskaitos nepagrįstumo. Pareiškėjas nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad atsakovas netinkamai taikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėjas nepagrįstai tvirtino, kad atsakovas sustabdė jo skundo nagrinėjimą, siekdamas surinkti / gauti įrodymus, pagrindžiančius Ataskaitą. Sprendime nurodyti jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai. Iš Sprendimo turinio matyti, kad skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas ne siekiant sudaryti galimybę surinkti įrodymus, o dėl to, kad galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime gali turėti įtakos Muitinės departamento sprendimo mokestiniame ginče priėmimui.

Atsakovas veikė siekdamas, kad jo išvados būtų pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis neginčytinomis aplinkybėmis, arba, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės galutiniame ikiteisminio tyrimo etape neturėtų įtakos Muitinės departamento sprendimo priėmimui, išnagrinėjus pareiškėjo skundą iš esmės.

II.

Muitinė, įvertinusi iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-oje valdybos gautą informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20, pakartotinai atlikdama supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD importuotų prekių, deklaruotų EID MRN muitinės vertės nustatymo ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo, surašė Ataskaitą. Gautoje informacijoje tarp organizuotos grupės narių buvo įvardinta L. O. komercinė firma, kuri iš JAV į Klaipėdą įvežė apgadintas naudotas transporto priemones ir deklaravo Kipre registruotos įmonės RONDEXON VEHICLE LTD vardu žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šios transporto priemonės buvo parduotos JAV ir Kanados aukcionuose. Įvertinusi minėtų pakartotinio mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, remiantis iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos papildomai po prekių išleidimo muitinėje gauta informacija ir duomenimis, Muitinė Ataskaita nepripažino importuotų naudotų transporto priemonių, kurias L. O. komercinė firma deklaravo Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD vardu, šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 1 priede nurodytomis elektroninėmis importo deklaracijomis (toliau – ir EID), deklaruotos muitinės vertės, jų muitine verte, konstatavusi, kad jų muitinė vertė negali būti nustatyta sandorio vertės metodu pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl, nesant galimybės importuotų transporto priemonių, deklaruotų tikrinamomis EID, muitinės vertės nustatyti pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies (a), (b), (c) ir (d) punktus, jų muitinę vertę nustatė remiantis duomenimis, prieinamais importuojančioje šalyje, t. y. naudojant ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir Muitinės departamento pateiktus duomenis, t. y. vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies alternatyviu muitinio įvertinimo metodu.

Pakartotinio supaprastinto mokestinio patikrinimo metu, taikant Sąjungos muitinės kodekso 77 straipsnio nuostatas buvo vertinama tai, kad L. O. komercinė firma savininko vardu užsakė parengti Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitas UAB „Autosigma“. Be to, L. O. komercinė firma 1 186 atvejais yra minėtais EID MRN deklaruotų transporto priemonių galutinis gavėjas Lietuvoje pagal JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktus transporto priemonės įsigijimo aukcionuose bei eksporto duomenis. Taip pat buvo vertinama ikiteisminio tyrimo metu pateikta informacija, jog organizuotos grupės nariai, tarp kurių buvo įvardinta L. O. komercinė firma, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV ir Kanados importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis, sąskaitas bei importo / eksporto deklaracijas), juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

Ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad Įmonė turėjo žinoti, jog pateikta informacija apie transporto priemonių prekių bendrąją faktūrinę ir muitinę vertę neatitinka faktiškos TP įsigijimo aukcionuose bei eksporto vertės, įskaitant gabenimo išlaidas, todėl vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 77 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 84 straipsniu, Kipro įmonė RONDEXON VEHICLE LTD (2022 m. rugpjūčio 12 d. įmonė likviduota) ir L. O. komercinė firma už apskaičiuotiną mokestinę prievolę buvo pripažinti solidariais skolininkais.

Pareiškėjas Ataskaitą apskundė Muitinės departamentui, kuris 2023 m. liepos 7 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nutarė sustabdyti pareiškėjo 2023 m. birželio 13 d. skundo dėl Ataskaitos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Baudžiamojoje byloje, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui, ir vadovaujantis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi.

Sprendime nurodoma, jog Kriminalinės policijos 2020 m. gruodžio 30 d. užduotyje Nr. 38-3-11313, kuri buvo pateikta Muitinės departamentui, nurodoma, jog Kriminalinė policija atlieka ikiteisminį tyrimą Baudžiamojoje byloje pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu); taip pat nurodoma, jog organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo / eksporto deklaracijas), juose įtvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

Teismas pažymėjęs, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja MAĮ, apžvelgė jo 156 straipsnio 1 dalies nuostatą ir ją aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Kriminalinė policija pateikė Migracijos departamentui Raštą, informuojantį, jog Kriminalinė policija atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Tyrimo metu nustatė, jog organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtomis organizuotos grupės narių valdomų įmonių (įskaitant L. O. komercinę firmą) fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo / eksporto deklaracijas), juose įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę. Rašte nurodoma, jog tyrimo eigoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio 30 d. organizuotos grupės nariai, pasinaudodami žinomai netikrų, tariamai Seišelių ir Panamos įmonių su Kipro įmonėmis sudarytų transporto priemonių pirkimo pardavimo sutarčių duomenimis, jų pagrindu nurodydami melagingai sumažintą transporto priemonių vertę ir tyčia klaidingai deklaruodami mokestinę prievolę į Lietuvos Respubliką buvo įvežta ne mažiau nei 10 296 vnt. naudotų transporto priemonių, kurių patekimas į laisvą rinką sustabdytas siekiant užkardyti organizuotos grupės rengiamą nusikalstamą veiką. Kaip buvo matyti, Baudžiamojoje byloje dalyvauja ir pareiškėjas ir / ar jo darbuotojai, todėl ikiteisminio tyrimo metu patvirtintos ar paneigtos aplinkybės dėl pareiškėjo (ne)dalyvavimo galimoje nusikalstamoje veikoje turės tiesioginę įtaką ir mokestiniam ginčui (pirmiausia, prievolės pareiškėjui, kaip dalyvaujančiai muitinės formalumų tvarkymo procedūrose dalyvei, nustatymo / įregistravimo pagrįstumui, taip pat prievolės dydžiui), kurio nagrinėjimas ikiteismine tvarka sustabdytas Sprendimu. Be to, Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnis reglamentuoja įvairius skolos atsiradimo muitinei atvejus ir tarpe jų reikšmingas dėl tam tikrų pareigų muitinei nevykdymo ar netinkamo vykdymo aplinkybes, kurias nustačius pagal to paties straipsnio 3 dalį spręstina dėl atsakingo muitinei asmens nustatymo. Viešajame administravime galioja teisėtumo, išsamumo, objektyvumo principai (VAĮ 3 str.), kurie taikomi ir centriniam mokesčių administratoriui ikiteismine tvarka nagrinėjant šalies skundą dėl teritorinio mokesčių administratoriaus priimtų administracinių sprendimų. Tad priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių (atliktų neteisėtų veiksmų (ne)buvimo, juos atlikusių asmenų) priklauso ir pareiškėjo skundo dėl teritorinio mokesčių administratoriaus supaprastinto patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimo rezultatas, nes centrinis mokesčių administratorius privalo patikrinti skundžiamo teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjo skunde išdėstytais pagrindais.

Teismo vertinimu, kiti pareiškėjo skundo argumentai (pvz., dėl piktnaudžiavimo suteiktomis teisėmis) yra nesusiję su šio administracinio ginčo dalyku, kadangi skundžiamu sprendimu nebuvo iš esmės išnagrinėtas pareiškėjo skundas centriniam mokesčių administratoriui ir skundžiamu administraciniu sprendimu atsakovas nepasisakė dėl šių pareiškėjo argumentų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog Muitinės departamentas pagrįstai ir pakankamai motyvuotai sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Baudžiamojoje byloje. Muitinės departamento Sprendime pateikti pakankamai aiškūs motyvai, lėmę mokestinio ginčo sustabdymą, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Atmetęs pagrindinį skundo reikalavimą, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas formaliai pritaikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ir neįsigilinęs į faktines aplinkybes, nepagrįstai pripažino Muitinės departamento Sprendimą sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą dėl Ataskaitos, teisėtu.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra nurodytas teisinis sprendimo priėmimo pagrindas ir teisės normų taikymas yra motyvuotas, nes atvirkščiai, įvertinus Sprendimą, akivaizdu, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas buvo pritaikytas formaliais pagrindais, nekonkretizuojant ir nenurodant jokių pareiškėjo skundo nagrinėjimo sustabdymo motyvų. Sprendime minimas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14041-20 ir jame ateityje nustatytinos svarbios faktinės aplinkybės mokestiniam ginčui, tačiau konkrečiai šių faktinių aplinkybių Muitinės departamentas Sprendime nenurodo. Muitinės departamentas taip pat remiasi tuo, jog buvo išnagrinėtos „labai panašios“ administracinės bylos, kuriose buvo leista Muitinės departamentui sustabdyti mokesčių mokėtojo skundo nagrinėjimą. Tačiau tokių teisinių sąvokų kaip „labai panaši byla“ neegzistuoja. Muitinės departamentas turi teisę remtis suformuotais teismų prejudiciniais faktais kitoje administracinėje byloje, tačiau šiuo atveju nagrinėjamas mokestinis ginčas ir Muitinės departamento nurodytos administracinės bylos nėra susijusios ir negali būti identiškai sprendžiamos. Taigi, Muitinės departamento siekis pacituoti kelias nesusijusias administracines bylas, siekiant bent iš dalies pagrįsti mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymą, tik įrodo, kad Muitinės departamento Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai tinkamai motyvavus savo sprendimą. Mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija stabdydama mokestinio ginčo nagrinėjimą negali remtis tik abstrakčiomis frazėmis ir nenurodyti tiksliai, kokias faktines aplinkybes ir faktus turi nustatyti ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija, kurių pati mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali nustatyti. Tokie veiksmai pažeistų mokesčių mokėtojo teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai vilkintų mokesčių mokėtojo skundo nagrinėjimą. Šiuo atveju, Migracijos departamento Sprendime tokie motyvai apskritai nebuvo nurodyti.

Ataskaitoje nurodoma, kad, apskaičiuojant importuotų prekių muitinę vertę, negalėjo būti remiamasi nei turto vertinimo ataskaitomis, nei sąskaitomis-faktūromis, nei kitais pareiškėjos, kaip muitinės tarpininko, prie EIS pridėtais dokumentais (įskaitant ir pačiomis EIS). Šias išvadas Muitinė padarė remdamasi ne visų pirmiau minėtų dokumentų suklastojimo faktu (kurio pagrindimui iš tiesų reikėtų sulaukti baudžiamosios bylos baigties), tačiau kitais pačios Muitinės arba ikiteisminio tyrimo įstaigos iš kitų šalių (JAV) surinktais duomenimis apie importo vertes, transportavimo kaštus ir t.t. Taigi, net jei hipotetiškai vertinant, baigus ikiteisminį tyrimą ir priėmus apkaltinamuosius nuosprendžius būtų konstatuoti pareiškėjo ar kitų asmenų nusikalstami veiksmai klastojant dokumentus, kuriais buvo grindžiamos importo deklaracijos, tai neturės įtakos pareiškėjo skundo dėl Ataskaitos nagrinėjimo galimybėms bei rezultatui, kadangi jau dabar Muitinės departamentui nėra jokių kliūčių įvertinti, ar Muitinė tinkamai įvertino jos pačios gautus duomenis apie importuotų prekių vertes, ar tinkamai teisiškai pagrindė solidariąją pareiškėjo atsakomybę už papildomai priskaičiuotus mokesčius ir pan., t. y. nėra jokių kliūčių jau dabar išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Ataskaitos.

Muitinės departamento ir pirmosios instancijos teismo veiksmai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundo pateikimas nestabdo apskųsto sprendimo vykdymo, todėl ginčo mokestinę prievolę (1 036 922,00 Eur) pareiškėjas jau buvo priverstas sumokėti. Toks Muitinės veikimas, kuomet pareiškėjas priverstas iš karto sumokėti muitą bei muito delspinigius, o tokios mokestinės prievolės pagrįstumas bus vertinamas vėliau, kai ne tik bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14041-20, tačiau ir bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo nuosprendis šioje Baudžiamojoje byloje, vykdanti institucija konstatuos tam tikrus juridinius faktus, kurių Sprendimo priėmimo dieną net pats Muitinės departamentas nežino ir negali nurodyti, yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, laikytina jog Sprendimas stabdyti skundo nagrinėjimą yra visiškai nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas remiantis vien šiuo pagrindu turėjo panaikinti Sprendimą.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog mokestiniam ginčui išspręsti teisingai būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas, t. y. priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių priklauso ir pareiškėjo skundo išnagrinėjimo rezultatas. Tam, kad mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija galėtų sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą (pagal MAĮ 156 str. 1 d.) turi būti įvykdytos dvi sąlygos: yra būtina nustatyti juridinio fakto buvimą / nebuvimą (kuris yra svarbus mokestiniam ginčui išspręsti) ir šio juridinio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos institucijos kompetencija. Šiuo atveju, Muitinės departamentas nei Sprendime, nei teismo posėdžio metu nesugebėjo nurodyti ir tiksliai įvardinti juridinių faktų ir aplinkybių, kuriuos gali nustatyti tik ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 vykdanti institucija. Įvertinus Ataskaitą, laikytina, jog net ir nėra juridinių faktų ir aplinkybių, kurias dar reikėtų nustatyti, kad pareiškėjo skundas būtų tinkamai išnagrinėtas. Atliekant mokestinį patikrinimą ir parengiant Ataskaitą, Muitinė savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilio muitinę vertę. Muitinės departamentas Sprendimu nepagrįstai sustabdė mokestinio ginčo nagrinėjimą. Nebuvo jokių kliūčių, kurios neleistų Muitinės departamentui nagrinėti pareiškėjo skundo. Net ir tokiu atveju, jei tokios kliūtys būtų, Muitinės departamentas turi kompetenciją nustatyti visų juridinių faktų buvimo / nebuvimo faktą, kadangi šie juridiniai faktai yra susiję su papildomų mokestinių prievolių sukūrimu / nesukūrimu pareiškėjo atžvilgiu.

Tiek Sprendimas, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįsti. Pareiškėjui nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjo skundas negalėjo būti išnagrinėtas. Taip ir nėra nurodyta, ir nepateikti motyvai, kokių konkrečių juridinių faktų nustatymas turi būti atliktas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 atliekančios institucijos, kurie yra būtini mokestiniam ginčui išspręsti, ir kurie negalėjo būti nustatyti paties Muitinės departamento.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ginčas byloje kilo dėl Muitinės departamento 2023 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 1AE-358 „Dėl L. O. komercinės firmos skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Muitinės departamentas pagrįstai ir pakankamai motyvuotai sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Baudžiamojoje byloje. Muitinės departamento Sprendime pateikti pakankamai aiškūs motyvai, lėmę mokestinio ginčo sustabdymą. Teismas įvertino, kad Sprendimu Migracijos departamentas pagrįstai taikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą mokestinio ginčo nagrinėjimo stabdymo pagrindą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes teismas formaliai pritaikė MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ir neįsigilinęs į faktines aplinkybes, nepagrįstai pripažino Muitinės departamento Sprendimą sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą dėl Ataskaitos, teisėtu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su tikrinamo teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija (šiuo atveju atsakovas) gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos; skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pagal paminėtą teisinį reguliavimą mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas, kai ją nagrinėjant yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija; nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais; analizuojamai teisės normai taikyti yra aktuali (yra būtina) aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti šioje normoje nurodytą ir turintį mokestinę reikšmę juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (žr., pvz., 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-273-261/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi diskrecijos teisę nuspręsti sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą, ir kad todėl teismas, vertindamas ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimą dėl mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, negali priimti sprendimo už ikiteisminę mokestinį ginčą nagrinėjančią instituciją (2024 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024).

Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad Ataskaita, kurią Muitinės departamentui apskundė pareiškėjas, (i) surašyta Muitinei gavus Muitinės departamento nurodymą raštu atlikti tyrimą dėl Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD 2018 m. importuotų naudotų transporto priemonių muitinės vertės teisingumo, dėl kurių Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ojoje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20; (ii) joje solidariais skolininkais už apskaičiuotiną mokestinę prievolę buvo pripažinti Kipro įmonė RONDEXON VEHICLE LTD (2022 m. rugpjūčio 12 d. įmonė likviduota) ir L. O. komercinė firma, bei apskaičiuota mokestinė nepriemoka, be kita ko, siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20; (iii) joje Muitinė nusprendė nepradėti baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, 2023 m. birželio 13 d. pateikė skundą Muitinės departamentui, prašydamas panaikinti 2023 m. gegužės 9 d. Ataskaitą.

Byloje nustatyta ir tai, kad Kriminalinė policija ginčui aktualioje Baudžiamojoje byloje atlieka ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Šioje baudžiamojoje byloje, be kita ko, aiškinamasi, ar organizuotos grupės nariai, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato, pasinaudodami nusikalstamai veikai nuslėpti sukurtų organizuotos grupės narių valdomų įmonių fiktyvia teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu jų bendradarbiavimu, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis bei sąskaitas ir importo / eksporto deklaracijas), juose įtvirtindami tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus ir kelis kartus mažesnę transporto priemonių įsigijimo vertę.

Paminėtas faktines aplinkybes įvertinus MAĮ 156 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, konstatuotina, kad Muitinės departamentas ginčijamame Sprendime pagrįstai sprendė, jog ginčui aktualioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai gali turėti įtakos objektyvaus ir motyvuoto sprendimo mokestiniame ginče priėmimui. Todėl Muitinės departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjo 2023 m. birželio 13 d. skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir kad, priimant Sprendimą, Migracijos departamentui nebuvo būtina laukti ikiteisminio tyrimo išvadų, atmetami.

Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.