Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, NUT1 paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Šiuo nuosprendžiu jis nuteistas už 2025 m. gruodžio 14 d. apie 11.50 val. padarytą nusikalstamą veiką, t. y. veiką, padarytą dar nepasibaigus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu nustatytam bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrina.

Taikant BK 64 straipsnį teisiškai reikšmingas yra ne nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimo ar įsiteisėjimo momentas, bet laikas, kada ši veika buvo padaryta. Todėl aplinkybė, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigė iki priimant nuosprendį už naują nusikalstamą veiką, savaime nepašalina BK 64 straipsnyje nustatytų teisinių padarinių, jeigu nauja nusikalstama veika buvo padaryta dar galiojant bausmės vykdymo atidėjimui. Tokiu atveju ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir BK 64 straipsnio prasme neatlikta bausmė bendrinama su bausme, paskirta už bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarytą naują nusikalstamą veiką. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-719/2020, 2K-56-495/2022, 2K-51-387/2024, 2A-1-976/2026).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NUT1 iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro buvo išregistruotas 2026 m. kovo 18 d., pasibaigus šešių mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminui, t. y. dar iki 2026 m. balandžio 29 d. skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Tačiau ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl BK 64 straipsnio taikymo. Naują tyčinę nusikalstamą veiką NUT1 padarė 2025 m. gruodžio 14 d., kai ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Vadinasi, ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio taisykles.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl NUT1 teisinės padėties, konstatavo, kad, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė yra atlikta, jo teistumas išnykęs ir jis laikomas neteistu. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. NUT1 naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė 2025 m. gruodžio 14 d., t. y. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, turinčiam teistumą asmeniui padarius naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta, o teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Todėl vien tai, kad 2026 m. kovo 18 d. suėjo ankstesniu nuosprendžiu nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas ir NUT1 buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, nesudarė pagrindo konstatuoti, kad jo teistumas išnyko. Be to, bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimas nagrinėjamu atveju nereiškė, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio prasme laikytina atlikta. Taigi pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs tiek BK 97 straipsnyje nustatytas teistumo išnykimo taisykles, tiek NUT1 išregistravimo iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teisinę reikšmę BK 64 straipsnio taikymui, nepagrįstai nesprendė privalomo bausmių bendrinimo klausimo. Dėl to prokurorės apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas, o skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo skundžiamu nuosprendžiu NUT1 paskirtą 40 parų arešto bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausme, jas visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą 80 parų arešto bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę ir jo elgesį po ankstesnio nuosprendžio priėmimo, pripažįsta šį prokurorės prašymą pagrįstu.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti visiškai arba iš dalies jas sudedant. Parenkant konkretų bausmių sudėjimo būdą, turi būti įvertinta bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma, taip pat tai, ar švelnesniu bausmių bendrinimo būdu būtų galima pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju NUT1 anksčiau teistas keturis kartus, taip pat ir už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, per penkerius metus 16 kartų baustas administracine tvarka, paskirtų piniginių baudų nesumoka. Šių aplinkybių visuma rodo, kad anksčiau jam taikytos baudžiamosios ir administracinės atsakomybės priemonės nepadarė pakankamo poveikio jo elgesiui. Ypač reikšminga tai, kad naują tyčinį smurtinį nusikaltimą NUT1 padarė praėjus vos keliems mėnesiams po 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio priėmimo, jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi, nors nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti realiai neatliekant paskirtos arešto bausmės, jis savo elgesio nepakeitė ir dar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują tyčinį nusikaltimą. Tai leidžia spręsti, kad ankstesnis nuteisimas ir bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo pakankami sulaikyti jį nuo naujo nusikalstamo elgesio.

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į NUT1 palankias aplinkybes: skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą, jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, jis teikia išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams. Tačiau šios aplinkybės, vertinamos visų bausmės individualizavimui reikšmingų duomenų kontekste, nesudaro pagrindo spręsti, kad dalinis bausmių sudėjimas būtų pakankamas BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nuteistojo prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis ir šeiminiai įsipareigojimai nesumažina reikšmės to, kad jis, būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, naują tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė dar nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Esant tokioms aplinkybėms, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėjimas tik iš dalies nepakankamai atspindėtų nuteistojo elgesį po ankstesnio nuosprendžio priėmimo ir neužtikrintų individualiosios prevencijos tikslo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 40 parų arešto bausmės būtina pridėti visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 40 parų arešto bausmę. Galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnius teistumus, pakartotinį smurtinio pobūdžio nusikalstamą elgesį ir naujos veikos padarymą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nelaikytina neproporcingai griežta.

Atsižvelgiant į tai, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas visa apimtimi, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu NUT1 paskirtos 40 parų arešto bausmės pridedama visa Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausmė ir jam skiriama galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl gynėjo būtino dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Šios nuostatos taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. 2026 m. birželio 11 d. apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje prašoma valstybės naudai iš NUT1 priteisti 104,17 Eur už apeliacinės instancijos teisme advokato Tomo Liutauro Petkausko suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Spręsdama dėl šių išlaidų išieškojimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistojo turtinę padėtį, suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir bylos sudėtingumą. NUT1 šiuo metu neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, teikia išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams, be to, jam paskirta galutinė subendrinta 80 parų arešto bausmė, kurios atlikimo laikotarpiu jo galimybės gauti pajamas bus ribotos. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad apeliacinis procesas pradėtas pagal prokurorės skundą, kuriuo siekta pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, o gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo privalomas. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų 104,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš NUT1 nepagrįstai apsunkintų jo turtinę padėtį, todėl šios išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu NUT1 paskirtą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme ir NUT1 paskirti galutinę subendrintą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš NUT1 nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.