Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-698-822/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-30
Bylos Nr.: A-698-822/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00238-2024-7
Bylos rūšis: Administracinė byla

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė, Ričardas Piličiauskas, Egidijus Šileikis
Pareiškėjas: N. R.
Atsakovas: Šiaulių miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

19.3.6Kiti nekilnojamojo turto kadastro ir registro veiklos klausimai

Administracinė byla Nr. A-698-822/2026 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00238-2024-7 Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. R. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja N. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. SG-203 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė Administracijai prašymą dėl pažymos, patvirtinančios naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį, išdavimo (toliau – ir Prašymas). Pareiškėja prie prašymo pridėjo naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą su kadastriniais matavimais, elektroninę laikmeną su schemos kopija, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-319-251/2019 (toliau – ir teismo sprendimas) dėl pusės ūkinio pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, patalpų kadastrinių duomenų kopijas.

Pareiškėja paaiškino, kad nekilnojamojo daikto – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkinis pastatas), kadastrinių matavimų bylą paruošė ir kadastrinius matavimus atliko mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Altagis“. Kadastriniai duomenys 2023 m. kovo 27 d. suderinti su valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ kadastro tvarkytoju, patvirtintas antspaudu ir vyresniosios specialistės elektroniniu parašu. MB „Altagis“ kadastro byloje savarankiškus statinius, suderintus su kadastro tvarkytoju, atskyrė horizontalioje projekcijoje 2022 m. rugpjūčio 10 d. (kadastro duomenų nustatyta data) statinių išdėstymo plane, kuriame pažymėta, kad statinys padalintas į du atskirus savarankiškus statinius, t. y. 31 1/p ir 41 1/p. Statinio atidalijimo schemą paruošė kvalifikuota architektė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ (toliau –Reglamentas) naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo procedūras, vadovaudamasi Reglamento 119 ir 120 punktų nuostatomis ir teismo sprendimu. Architektė atidalijo ūkinį pastatą į du atskirus statinius horizontalioje ir vertikalioje projekcijoje kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, nekeičiant paskirties ir neatliekant statybos darbų, ir sujungė tris patalpas į vieną, vadovaudamasi dovanojimo sutartimi Nr. 5171. Administracija, atlikus šiuos veiksmus, privalo išduoti pažymą apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – ir pažyma), kuri yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statinių kadastro duomenų pakeitimus. Be to, pusė šio ūkinio pastato, plane pažymėto 3 1¹p, visa savarankiška dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.

Pareiškėja paaiškino, kad teismo sprendimu nustatyti faktai, kad nei pastate, nei patalpose nėra inžinerinių tinklų, į visas patalpas yra atskiri įėjimai, patalpos pastate yra perskirtos 38 cm storio namo atramine siena, todėl nereikės įrengti pertvarų ar atlikti kitų statybos darbų norint naudotis atidalinto pastato dalimi, kas atitinka schemos, pateiktos teismui, reikalavimus, kad atidalinamų patalpų nereikės pertvarkyti ar kitaip pritaikyti. Atidalinamomis patalpomis pareiškėja galėtų realiai naudotis kaip atskiru daiktu, kartu netrukdant kitiems bendrasavininkams naudotis likusia daikto dalimi, pagal paskirtį nepažeidžiant kitų, likusių šio ūkinio pastato bendrasavininkų, teisių.

Pareiškėja Šiaulių miesto merui 2024 m. vasario 22 d. pateikė skundą ,,Dėl valstybės tarnautojų pareigų neatlikimo“, kuris buvo peradresuotas Administracijai. Pareiškėja nurodė, kad Administracija Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Administracija atsisakymą išduoti pažymą grindė darbuotojos paaiškinimu, nuoroda į Reglamentą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsnio reikalavimus, nurodė, kad architektė D. Š. nesilaikė šių teisės normų, tačiau nepaaiškino, ką statinio atidalijimo schemoje netinkamai atliko ir kokių konkrečių Reglamento punktų nesilaikė architektė. Pareiškėja manė, kad CK 4.83 straipsnis nėra susijęs nei su statinio atidalijimo schema, nei su architektės projektuotojos pareigomis, taip pat minėtas straipsnis nereguliuoja teisinių santykių, susijusių su Ūkiniu pastatu, todėl specialistės reikalavimai laikytis CK 4.83 straipsnio yra piktnaudžiavimas tarnyba.

Pareiškėja vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalimi ir teigė, kad Administracija praleido 3 mėnesių terminą pareiškėjos prašymui išnagrinėti, todėl buvo pažeistos pareiškėjos teisės. Reikalavimas vykdyti CK 4.83 straipsnio reikalavimus neatitinka objektyvios realybės, reikalavimas tariamų bendraturčių sutikimo atsidalinti pastatą yra perteklinis, kadangi jis yra išspręstas teismo sprendimu, t. y. Ūkinis pastatas jau atidalintas. I. K. siekia apriboti pareiškėjos turtines teises, neteisėtai reikalaudama vykdyti CK 4.37 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neišduoda pažymos, nors privalo ją išduoti. Sprendimas prieštarauja teismo sprendimui, todėl reikalavimas gauti kitų bendrasavininkų sutikimus yra neteisėtas. Specialistė siekia, jog pareiškėjos nuosavybė nebūtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir siekia priversti, kad pareiškėja atsisakytų savo teisės į asmeninę nuosavybę įregistravimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškino, kad 2023 m. gegužės 2 d. dokumente Nr. SG-376 dėl atsisakymo išduoti pažymą specialistė nurodė laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) reikalavimų projektuojant statinį ir padaryti jo ekspertizę bei reikalauja bendrasavininkų daugumos pritarimo tokiam statiniui statyti. Teigė, kad STR 1.04.04:2017 reglamentuoja naujo statinio projektavimą ir jo taikymas nesusijęs su seno pastato bei statybos darbais ar jo paskirties keitimo atidalijimo schema, kadangi pareiškėja nesiruošia statyti naujo statinio.

Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. SG-888 specialistė vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintu statybos techninio reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017), kuris reguliuoja statybą leidžiančius dokumentus, statybos užbaigimą, nebaigto statinio registravimą ir perleidimą, statybos sustabdymą, savavališkos statybos padarinių pašalinimą, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą. Specialistė telefonu projekto vadovę D. Š. paragino el. paštu atsiųsti pilnai suformuotą projekto bylą pagal šiuos STR reikalavimus.

Šiuo atveju nepateikti įrodymai, jog R. R. su specialiste susitarė. Paaiškino, kad R. R. su ja susitiko tiktai po 2023 m. rugpjūčio 22 d., pokalbio metu specialistė R. R. aiškino, kad reikia pridėti Ūkinio pastato bendrasavininkų sutikimus, siekiant jį atidalinti pagal CK 4.83 straipsnio reikalavimus, ir nurodė, kad ji nedelsdama išduos pažymą. Pareiškėja nurodė, kad jos atstovas specialistei nurodė minėtą teismo sprendimą, kad bendraturčių sutikimų nereikia, nes nėra bendraturčiai. Specialistė sutiko, nurodydama, kad nepastebėjo teismo sprendimo pastato atidalijimo schemos dokumentuose. Ji teigė, kad nurodytas neteisingas kadastrinių matavimų adresas, kuris buvo ištaisytas ir dokumentai pateikti iš naujo. Specialistė, 2024 m. sausio 17 d. telefonu kalbėdama su pareiškėja, nurodė, kad pareiškėja pasirinko ne tą architektę, nes netinkamai paruošė statinio atidalijimo schemą, siūlė nesujungti patalpų į vieną vienetą, aiškino, kad susikaupė didelis kiekis pareiškėjos atstovo pateiktų dokumentų, kad specialistė po ligos pasikvies pareiškėją su architekte ir bandys atrinkti reikalingus dokumentus. Specialistė pokalbį pradėjo pakeltu balso tonu, pokalbis vyko daugiau nei valandą laiko, siūlė pareiškėjai dėl pažymos kreiptis į kitą specialistą. Pareiškėja pažymėjo, kad specialistė vilkina prašymo dėl pažymos išdavimo nagrinėjimą nuo 2023 m. lapkričio 21 d. Administracija neatsakė į pareiškėjos 2024 m. kovo 5 d. pareiškimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Administracija atsiliepime nurodė su pareiškėjos skundu nesutinkantis ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėja ginčą šioje byloje kelia dėl Sprendimo panaikinimo, kuriuo pareiškėjai buvo atsakyta į jos 2024 m. vasario 22 d. skundą „Dėl valstybės tarnautojų pareigų neatlikimo“ (toliau – ir Skundas), tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjos netenkina situacija, jog Administracija neišduoda prašomos pažymos.

Atsakovas teigė, kad Administracijos Sprendimas motyvuotas ir pagrįstas. Pareiškėja informuota, kad prašymai išduoti pažymas, patvirtinančias naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį išduodamos vadovaujantis Reglamentu. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakymas į pareiškėjos Skundą pateiktas atsižvelgus į Administracijos vyriausiosios specialistės I. K., nagrinėjusios pareiškėjos Prašymą, paaiškinimą, kad 2024 m. sausio 17 d., 13:51 val. specialistė susisiekė su pareiškėja Prašyme nurodytu telefonu, pokalbio metu aptarė ankstesniuose Administracijos atsakymuose nurodytų dokumentų trūkumus, pakartotinai suteikė informaciją apie pateiktos projektinės dokumentacijos neištaisytus / nepapildytus sprendinius. Manė, jog yra suprantama, kad buvo sutarta, jog trūkstami dokumentai bus pateikti įvertinti taip, kaip numatyta Reglamento 120 punkte. Specialistė bendravo ir bendradarbiavo, siekdama, kad pareiškėjos teikiami dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus, tris kartus telefonu buvo susisiekusi su projekto vadove D. Š. dėl projektinės dokumentacijos patikslinimo / papildymo, reikalingų atlikti veiksmų, kadangi netinkamos / nepilnos apimties prašymai teikiami pakartotinai.

Atsakovo vertinimu, dalis pareiškėjos patikslinto skundo argumentų laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

Administracijai pateikta D. Š. parengta projektinė dokumentacija „Ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dviejų turtinių vienetų formavimo be statybos darbų projektas“ Nr. 2023-19-RAK-TP-BD (toliau – ir Projektas), kurioje yra numatomi statybos darbai: įrengti konstrukcijas – atitvaras, kurios turi turėti pamatą ir perdangą. Projektuojamų konstrukcijų matmenų neduota. Projekte galimai numatomi statinio rekonstravimas statybos darbai, nors ir nurodoma, kad statybos darbai neatliekami. Iš pateiktos Projekto dokumentacijos individualiosios įmonės (toliau – ir IĮ) „Geodezijos studija“ kadastrinių matavimų bylos duomenų matyti, kad neatitinka atitvaros ir perdangos nėra. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 4,94 kv. m. bei negyvenamoji patalpa – sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 10,26 kv. m. Minėtų registro duomenų išrašų 10.1 punkte kadastrų žymos: „nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą. Minimas turtas įregistruotas 2019-06-07, įregistravimo pagrindas – Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-25 sprendimas“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai dėl vertimo atsisakyti savo teisės į asmeninę nuosavybės įregistravimo laikytini nepagrįstais, nes pareiškėjos nuosavybės teisės yra įregistruotos VĮ „Registrų centras“.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad teismo sprendimu pagal ieškovių R. Č. ir pareiškėjos ieškinį nuspręsta atidalinti pareiškėjos Ūkinio pastato dalis pagal IĮ „Geodezijos studija“ 2017 m. gegužės 7 d. parengtą Ūkinio patalpų išdėstymo planą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), geodeziniame plane pažymėtas 2I1p), iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pareiškėjai priteisiant patalpas, kurios plane pažymėtos indeksais 5, iš kurių vienos patalpos plotas yra 4,93 kv. m, o kitos – 5,33 kv. m. Taip pat atidalino ieškovės R. Č. 1/6 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą IĮ „Geodezijos studija“ 2017 m. gegužės 7 d. parengtą ūkinio pastato, esančio prie gyvenamojo namo, patalpų išdėstymo planą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), geodeziniame plane pažymėtas 2I1p), iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ieškovei R. Č. priteisiant patalpą, kuri plane pažymėta indeksu 1, patalpos plotas yra 4,94 kv. m. Nurodė, kad iki minimo teisminio ginčo Ūkinis pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 6 bendrasavininkiams: 1/6 dalis pastato – R. G., jis faktiškai naudojosi plane indeksu 4 pažymėta patalpa, kurios plotas 5,01 kv.m, 1/6 dalis nuosavybės teise priklausė J. A., jis faktiškai naudojosi plane indeksu 3 pažymėta patalpa, kurios plotas 5,04 kv. m, 1/6 dalis – R. Č., ji faktiškai naudojosi plane indeksu 1 pažymėta patalpa, kurios plotas 4,94 kv. m, 2/6 dalys – pareiškėjai, ji faktiškai naudojosi plane indeksu 5 pažymėtomis patalpomis, kurių plotai yra 4,93 kv. m ir 5,33 kv. m, 1/6 dalis – valstybei, plane indeksu V pažymėta patalpa, kurios plotas 5,03 kv. m.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimu atsižvelgta į šioje byloje paaiškėjusias aplinkybes, kad neketinama keisti atidalinamų patalpų paskirties, t. y., atidalijus tiek ūkinis pastatas, tiek ir ieškovių prašomos atidalinti patalpos bus pagalbinio ūkio paskirties; nei ūkiniame pastate, nei patalpose nėra inžinerinių tinklų, į visas patalpas yra atskiri įėjimai, prašomos atidalinti patalpos ir kitų bendraturčių (atsakovų) faktiškai naudotos patalpos, esančios ūkiniame pastate, yra perskirtos atraminės sienos, kad nereikės įrengti pertvarų ar atlikti kitus statybos darbus, norint naudoti, atitinka schemos reikalavimus. Teismo sprendime pažymėta, kad ieškovės atidalintas patalpas ketina remontuoti ir naudoti pagal tikslinę jų paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu prašoma tik pakeisti ieškovėms nuosavybės teise priklausančio turto režimą, teismas plačiau apie statybos rūšis, remonto galimybes nagrinėjamu atveju nepasisakė ir nesprendė, nes laikė, kad tai nėra susiję su šios bylos esme. Nurodė, kad pareiškėja Projektu siekia suformuoti du turto vienetus iš vieno daikto, kuris visas jai nuosavybės teise nepriklauso. Pareiškėjos pateiktoje Projekto dokumentacijoje yra nurodyta, kad Ūkinis pastatas teismo sprendimu natūra atidalintas į dvi dalis pusiau, kad pastato centre esanti betoninė siena atskiria patalpas, todėl tai leidžia suformuoti atskirus turtinius vienetus.

Atsakovas manė, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Atidalijimo variantai turi atitikti bendraturčių dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, juos turi būti įmanoma įgyvendinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimu natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinta tik pareiškėjos turto dalis natūra, tačiau nespręsta dėl likusios ūkinio pastato dalies, t. y. dėl likusios ūkinio pastato dalies apjungimo, kurį pareiškėja nuosekliai siekia įvykdyti nežinant likusios Ūkinio pastato dalies bendrasavininkiams. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo atsakovas nustatė, kad pagal 2.2 punktą Ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso R. G. ir I. G. (1/6 dalis), J. A. (1/6 dalis). Likusi 1/6 Ūkinio pastato dalis priklauso Lietuvos Respublikai.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad, jai įgijus asmeninę nuosavybę, likusios pastato dalies (daikto) savininkų pritarimas dėl ūkinio pastato padalijimo nereikalingas, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad šis ūkinis pastatas yra pripažintas avariniu (žyma VĮ „Registrų centras“ išraše), kad galimai savo prigimtimi yra nedalus nekilnojamasis daiktas, jo fiziškai neįmanoma padalinti į kelis nekilnojamuosius daiktus – pastatus, nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai, nes ūkinio pastato stogas, sienos, pamatai ir kitos dalys šiai dienai yra bendri.

Atsiliepimas

Atsakovas vadovavosi Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika ir teigė, kad, atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Projektuotojos D. Š. parengtame Projekte, kurio projektuotoja nėra pasirašiusi, nurodoma, kad ūkinis pastatas, kuris yra 30,28 kv. m. dydžio, dalijamas į du turto vienetus po 15,14 kv. m., todėl reikia suprasti, kad padalijimo būdu atsiranda du pastatai. Projekte vaizduojamas naujas daiktas, kurio matmenys neatitinka įregistruotų kadastrinių matavimų, atitvaros rodomos be matmenų arba jų nėra. Perdangos, įteisintos kadastriniuose matavimuose, nėra, dėl ko pagrįstai kyla klausimas, ar techniškai neliečiant avarinės būklės pastato konstrukcijos įmanoma tai padaryti. Atkreipė dėmesį, kad ūkinis pastatas pripažintas avariniu, dėl ko turi būti stiprinamos visos pastato konstrukcijos.

Ūkinis pastatas betarpiškai sujungtas su pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančio 6 savininkams, išorine siena, Projekto dokumentacijoje nesuprojektuotas atitvaras šioje dalyje. Nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ 2023 m. birželio 27 d. išrašo 2.4. punktą formuojamas naujas daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio, kadastro nustatymo data 2022 m. lapkričio 22 d., o pagal 10.1 punktą daikto įregistravimui parengta deklaracija apie statybos užbaigimą, statinio / patalpos paskirties keitimas. Šio išrašo 10.2 punkte nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą (kadastro žyma): „Duomenis nustatė: A. T. Daiktas: pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.4. Įregistravimo pagrindas: 2011-06-16 Kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-08-10 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Įrašas galioja: Nuo 2023-03-06“. Atsakovas pažymėjo, kad šiame punkte minimi kadastro duomenys yra negaliojantys. Be to. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-319-251/2019 ieškovių atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pastatas anksčiau priklausė geležinkeliui. Ūkiniame pastate esančiu sandėliuku pareiškėja naudojosi nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijimo, t. y., nuo 1979 m. Ūkinis pastatas 2015 m. buvo pripažintas avariniu, nuo to laiko sandėliukais niekas nesinaudoja.

Šalies argumentai

Pareiškėja, Administracijai pateikusi Prašymą su netinkamai parengtu Projektu ir negavusi pažymos, nepagrįstai skundžia Sprendimą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

teismo sprendime nustatyta, jog Ūkinis pastatas, esantis prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas – 41 kv. m., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 6 bendrasavininkams: 1/6 dalis priklauso R. G. ir I. G., 1/6 dalis priklauso J. A., 2/6 dalys priklauso N. R., 1/6 dalis priklauso R. Č., ir 1/6 dalis Ūkinio pastato priklauso valstybei, nors nuosavybės teisė į šią dalį nėra registruota viešame registre. Iš 2015 m. vasario 25 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. AST-45-(22.12) teismas nustatė, kad Ūkinis pastatas yra avarinės būklės, todėl jo bendrasavininkiai įpareigoti sustabdyti statinio naudojimą, iki 2015 m. birželio 15 d. atlikti Pastato remonto, rekonstrukcijos arba griovimo darbus. Statinio techninės priežiūros 2016 m. kovo 23 d. patikrinimo akte Nr. AST-1-(22.12) konstatuota, kad Ūkinis pastatas yra avarinės būklės ir N. R. už administracinį teisės pažeidimą skirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda. Teismas nusprendė, be kita ko, atidalinti pareiškėjos 2/6 dalis Ūkinio pastato pagal pateiktą IĮ „Geodezijos studija“ 2017 m. gegužės 7 d. parengtą ūkinio pastato, esančio prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, patalpų išdėstymo planą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), geodeziniame plane pažymėtas 2I1p), iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, pareiškėjai priteisiant patalpas, plane pažymėtas indeksais 5, kurių vienos patalpos plotas yra 4,93 kv. m., o kitos – 5,33 kv. m.;

MB „Altagis“ parengė statinio, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo su statiniais), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kuri 2023 m. kovo 27 d. suderinta su VĮ ‚,Registru centas“. Pareiškėjos atstovas Administracijai pateiktame 2023 m. kovo 27 d. prašyme prašė išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinio (-ių)) galimybę naudoti pagal paskirtį, esančių žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Administracija 2023 m. gegužės 2 d. raštu Nr. SG-376 nurodė, kad reikia pateikti projektuotojo paruoštą techninę dokumentaciją – schemą, atitinkančią Reglamentą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, nepažeidžiant trečiųjų šalių interesų. Be to, projektui turi pritarti bendrasavininkų dauguma;

Šalies argumentai

Pareiškėja Administracijai pateikė 2023 m. liepos 11 d. prašymą dėl pažymos, patvirtinančios naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį bei D. Š. įmonės parengtą „Ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. sav. Dviejų turtinių vienetų formavimo be statybos darbų projektą“ Nr. 2023-19-RAK-TP-BD. Administracija 2023 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. SG-888 nurodė, kad projektas neatitinka CK, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių savininkų bendrijų įstatymo, STR 1.04.04:2017, STR 1.05.01:2017, STR 1.07.03:2017 (Reglamento) ir kt. galiojančių teisės aktų reikalavimų, projekto dokumentacijoje skirtingi adresai, nepateikti galiojantys nuosavybės, kadastrinių bylų dokumentai, todėl nėra galimybės identifikuoti statytojo teisės ir nustatyti formuojamų kadastrinių vienetų nuosavybės ir paskirties, projektas turi nepažeisti trečiųjų šalių interesų, nepateikti statinio bendraturčių sutikimai / pritarimai. Nurodyta, kad apie nustatytus neatitikimus pranešta projekto vadovei D. Š., patikslintas projektas nepateiktas. Be to, nurodyta, kad pareiškėjos atstovas 2023 m. rugpjūčio 18 d. pakartotinai Administracijai pateikė projektą, tačiau jis analogiškas anksčiau prie prašymo (registro Nr. GP-696) teiktam projektui ir neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodyta, kad prašymas dėl pažymos turi būti teikiamas Reglamento nustatytos formos, kuriame nurodyti reikalingi pateikti dokumentai;

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 21 d. Administracijai pateikė prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų patalpų galimybę naudoti pagal paskirtį, esančių pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 2(duomenys neskelbtini), paskirtis – ūkinė, patalpų, kurios formuojamos atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – ūkinė. Prie Prašymo pridėta naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema su kadastriniais matavimais, elektroninė laikmena su schemos kopija, teismo sprendimas, patalpų kadastro duomenų byla;

Pareiškėja 2024 m. vasario 22 d. su skundu „Dėl valstybės tarnautojų pareigų neatlikimo“ kreipėsi į Šiaulių miesto merą. Skunde nurodė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. Šiaulių miesto priimamajame pateikė prašymą dėl pažymos apie naujais suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objekto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde teigė, kad pažymą turi pateikti VĮ „Registrų centras“, jog galėtų įregistruoti savo turtą kaip asmeninę nuosavybę. Paaiškino, kad praėjo 3 mėnesiai, tačiau iš Administracijos jokios pažymos pareiškėja negavo ir prašė atsakyti į šiame skunde nurodytus rūpimus klausimus. Administracija 2024 m. vasario 27 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjai iš esmės nesutinkant, kad ji, norėdama gauti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, turi gauti bendrasavininkų sutikimus.

Teismas nurodė, kad pagal Reglamento 118 punktą kartu su prašymu, be kita ko, privalo būti pateikiami rašytiniai inžinerinio (-ių) statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai. Tokia pareiga kyla iš CK 4.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos patalpų savininko pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe nepažeisti kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Todėl priešingai, nei teigia pareiškėja, Administracijos reikalavimas pateikti tokius sutikimus yra teisėtas, neprieštarauja teismo sprendimui, kuriuo nebuvo sprendžiamas ginčas dėl ginčo pažymos išdavimo be statinio savininkų ar valdytojų sutikimo. Apie tai, kad pareiškėja turi pateikti statinio savininkų ar valdytojų sutikimus, jai buvo nurodyta Administracijos 2023 m. gegužės 2 d. rašte Nr. SG-376, 2023 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. SG-888 bei skundžiamame Sprendime. Taigi, kaip nurodė teismas, toks reikalavimas pareiškėjai yra aiškus ir žinomas, o aplinkybė, kad pareiškėja su juo nesutinka, nėra pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą.

Teismas sutiko su pareiškėja, kad Administracija neišnagrinėjo jos 2023 m. lapkričio 21 d. prašymo – nepateikė pareiškėjai atsakymo, tačiau šioje byloje nėra skundžiamas Administracijos neveikimas šiuo aspektu, kaip ir neskundžiami Administracijos 2023 m. gegužės 2 d. raštas Nr. SG-376 ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. SG-888.

Teismas apibendrino, kad Sprendime pasisakyta dėl prašymams išduoti pažymas keliamų reikalavimų, išdėstytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos prašymų nagrinėjimu ir nurodytas teisinis pagrindas Administracijos reikalavimui pateikti bendrasavininkų sutikimus, taigi Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

III.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti 2024 m. balandžio 10 d. skundo reikalavimus. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl materialiosios teisės normų taikymo, teigia, kad faktinių bylos aplinkybės aiškinamos neteisingai, teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi.

Pareiškėja paaiškina, kad teismas nurodė, jog Ūkinis pastatas priklauso 6 bendrasavininkams, tačiau jame yra likę tik 4 asmenys. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjai buvo paskirta 289 Eur administracinė nuobauda, tačiau Šiaulių apylinkės teismas šią nuobaudą panaikino. Pareiškėjos vertinimu, dalis teismo motyvuojamosios dalies motyvų yra perrašyti iš atsakovo atsiliepimo į 2024 m. balandžio 10 d. skundą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas pripažino tik tą faktą, kad Administracija neišnagrinėjo pareiškėjos 2023 m. lapkričio 21 d. prašymo, tačiau likusi teismo sprendimo motyvų dalis yra skirta tik I. K. nusikalstamų veikų reabilitavimui.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Reglamento 118 punktą kartu su prašymu, be kita ko, privalo būti pateikiami rašytiniai inžinerinio (ių) statinio savininkų ar valdytojų sutikimai ir kad tokia pareiga kyla iš CK 4.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos patalpų savininko pareigos, naudojantis bendrąja daline nuosavybe nepažeisti kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, tačiau pareiškėja teigia, kad Reglamento 118 punktas nenumato privalomų rašytinių savininkų, bendrasavininkų ar valdytojų sutikimų. Pareiškėjos teigimu, tokį reikalavimą reguliuoja STR Reglamento 119 punktas. Be to, CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškėja cituoja CK 4.83 straipsnį, teismo sprendimą ir apibendrina, kad jos turtas teismo sprendimu pripažintas asmenine nuosavybe.

Pareiškėjos vertinimu, teismas neįvertino visų atsakovo atsiliepimo į patikslinta skundą nurodytų aiškiai melagingų teiginių, t. y. atsiliepimo į patikslintą skundą 10, 11 punktų. Pirmosios instancijos teismas taip pat neaptarė teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių dėl Ūkinio pastato dalių natūra atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas vadovavosi CK 4.83 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau šis straipsnis taikomas netinkamai, nes prieštarauja CK 4.80 straipsniui.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad pagal IĮ ,,Geodezijos studija“ 2017 m. gegužės 7 d. patalpų išdėstymo planą VĮ ,,Registrų centras“, nesivadovaudamas teismo sprendimu, klaidingai įregistravo tik Ūkinio pastato patalpas, o ne Ūkinio pastato dalis. Pareiškėja bandė įrašą ištaisyti, tačiau klaidą ištaisyti buvo atsisakyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja ir R. Č. liko šio Ūkinio pastato dalies bendrasavininkėmis.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo vertinimu, teismas teisingai nurodė, kad Ūkinis pastatas yra avarinės būklės ir uždrausta jį eksploatuoti. Tai, kad pareiškėjos nuosavybės apimtis Ūkiniame pastate yra pasikeitusi, matyti iš šios ginčo bylos. Atsakovas pažymi, kad Ūkinio pastato stogas, pamatai ir sienos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl Ūkinis pastatas tebėra bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Be to, pareiškėja nuosavybės teise valdo patalpas, esančias pagalbinio ūkinio paskirties pastate, bet ne atskirus pastatus.

Atsakovo nuomone, teismas teisingai vertino buvusio ginčo apimtį ir teisingai sprendė dėl esamo pareiškėjos teisinio režimo Ūkiniame pastate. Pareiškėja laiko, kad jai, išėjusiai iš bendrosios dalinės nuosavybės statuso ir įgijusiai asmeninės nuosavybės statusą, likusios pastato dalies (daikto) savininkų pritarimas nereikalingas dėl Ūkinio pastato padalijimo. Tačiau, atsakovo vertinimu, visai neatsižvelgiama į tai, kad šis Ūkinis pastatas yra pripažintas avariniu (žyma Registro išraše), kad galimai savo prigimtimi yra nedalus nekilnojamasis daiktas, jo fiziškai neįmanoma padalinti į kelis nekilnojamuosius daiktus – pastatus, nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai, nes Ūkinio pastato stogas, sienos, pamatai ir kitos dalys šiai dienai yra bendri.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, teismas, spręsdamas kilusį ginčą, atsižvelgė į Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis, tinkamai įvertino ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, kurio aktualios nuostatos minimos teismo sprendime bei atsakovo atsiliepime. Atsakovas taip pat pažymi, kad teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino pareiškėjos prašymo turinį bei Administracijos veiksmus sprendžiant pareiškėjos klausimą dėl Pažymos išdavimo. Teismas nenustatė VAĮ reikalavimų pažeidimo, kadangi atsakovas detaliai yra nurodęs pareiškėjai dėl pateikto Prašymo trūkumų ir paaiškinęs, dėl ko negali išduoti pareiškėjai prašomos pažymos. Pareiškėja yra informuota, kokius veiksmus turėjo atlikti, kad būtų išduota pažyma apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį. Be to, vien tai, kad teismas nepriėmė pareiškėjai palankaus sprendimo, nėra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Atsakovas, VAĮ ir kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų nuostatomis, neprivalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys, o tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, neteisėtas ir neatitinkantis VAĮ nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, įvertinęs, kad Sprendime pasisakyta dėl prašymams išduoti pažymas keliamų reikalavimų, išdėstytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos prašymų nagrinėjimu ir nurodytas teisinis pagrindas Administracijos reikalavimui pateikti bendrasavininkų sutikimus, todėl Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl materialiosios teisės normų taikymo, taip pat teigia, kad neteisingai aiškinamos faktinės bylos aplinkybės, o teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į paminėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Reglamento 119 punkte numatyta, jog, parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į subjektą, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Prašyme nurodomi patalpos (-ų), statinio (-ių) esami unikalūs numeriai ir žemės sklypo kadastrinis numeris. Su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. nutarties 24.1-24.5 p.) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja yra Ūkinio pastato, esančio daugiabučio gyvenamojo namo priklausiniu, bendraturtė, o atidalijimo būdu įgijo asmeninės nuosavybės teises į šiame ūkiniame pastate esančias konkrečias patalpas – sandėliukus, o ne į ūkinio pastato dalį, kaip savarankišką nuosavybės teisės objektą (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2022, 23 p.). Pareiškėja 2024 m. vasario 22 d. skunde nurodo, kad pateikė kadastro duomenis, statinio atidalijimo schemą ir teismo sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja Administracijai pateikė ir statinio savininkų ar valdytojų sutikimus. Skundžiamame Sprendime pareiškėjai atsakyta, kad prašymą Administracijai su trūkumais teikia trečią kartą, pareiškėjai yra žinoma, kad yra reikalinga gauti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimus (vadovaujantis CK 4.83 str.). Sprendime paaiškinta, kad su pareiškėja dėl 2023 m. lapkričio 21 d. skundo telefonu 2024 m. sausio 17 d. susisiekė darbuotoja I. K. Pažymėtina, kad Administracija neišnagrinėjo pareiškėjos 2023 m. lapkričio 21 d. prašymo, tačiau pareiškėja šiuo atveju neskundžia Administracijos neveikimo. Be to, Administracijos 2023 m. gegužės 2 d. rašto Nr. SG-376 ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. SG-888 pareiškėja neskundė.

Taigi, įvertinusi ginčijamo atsakovo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas laikytinas atitinkančiu VAĮ reikalavimus, jame išdėstyti ginčui aktualūs motyvai bei nurodytos teisės normos, Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų rinkimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai surinko bei įvertino byloje esančius bylai aktualius įrodymus, proceso dalyvių argumentus. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėja, sutiko su atsakovo argumentais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Apibendrinant, pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, esminių proceso dalyvių argumentų, nurodė teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, akcentuoja, jog teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nereiškia teismo pareigos pasisakyti dėl visų ginčo šalių argumentų ir teiginių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-203/2013).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Apibendrindama, tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. R. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasEgidijus ŠileikisSkirgailė Žalimienė