- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- A-2650-556/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03498-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- B. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas B. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Migracijos departamentą pašalinti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi iš Šengeno informacinės sistemos; 3) subsidiariai – atsisakius visiškai panaikinti draudimą – sutrumpinti nustatyto draudimo atvykti į Šengeno erdvę terminą nuo nustatytų 36 mėnesių iki minimalaus įmanomo termino arba netaikyti šio draudimo galiojimo Lenkijos Respublikos teritorijoje, kad pareiškėjas neprarastų galimybės dirbti ir gyventi Lenkijoje. Pareiškėjas taip pat prašė įvertinti iš naujo pateiktus tiesioginius ir netiesioginius faktinio atvykimo bei priverstinio išvykimo įrodymus. Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. kovo 15 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė). Oficialiame garantiniame rašte darbdavys nurodė ketinimą atvykusiam pareiškėjui suteikti gyvenamąją vietą, galimybę dirbti, stabilų užmokestį, taip pat išmokėti 500 Eur avansą iki pirmojo darbo užmokesčio. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 12 d. faktiškai atvyko į Lietuvą, tačiau atvykęs susidūrė su nenumatytais organizaciniais sunkumais: garantuotas būstas negalėjo būti suteiktas iš karto, leidimas pradėti dirbti buvo atidėtas, o žadėtas avansas neišmokėtas. Be to, pareiškėjui buvo pranešta apie būtinybę sumokėti iš anksto neaptartą 460 Eur mokestį dokumentų tvarkymui užbaigti ir paaiškinta, kad visą mėnesį, kol vyksta šis procesas, pareiškėjas pats privalo pasirūpinti maistu bei būstu, neturėdamas faktinių pajamų. Situacija pablogėjo, kai tuo pat metu Bendrovės darbuotojai iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) grupėje pradėjo masiniu būdu platinti pranešimus apie darbdavio nesąžiningumą. Pasidalinta vaizdo įrašu iš Prancūzijos, kuriame esami Bendrovės darbuotojai streikavo ir atvirai pareiškė apie tris mėnesius nemokamą darbo užmokestį. Esant tokioms aplinkybėms išvykimas į Lenkijos Respubliką buvo priverstinis, skubi ir vienintelė prieinama priemonė siekiant išvengti finansinės krizės. Šiuo metu pareiškėjas teisėtai gyvena, oficialiai dirba Lenkijoje ir laukia sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo. Pareiškėjas taip pat teigė, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjas neatvyko įsidarbinti, yra paneigiama pateiktais lėktuvo ir autobūsų bilietais. Pareiškėjas veikė sąžiningai, o išvyko dėl sunkių aplinkybių. Be to, 36 mėnesiu draudimas buvo pritaikytas automatiškai, neatsižvelgiant į realias išvykimo priežastis. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigė, kad pareikėjas, turėdamas darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, neišvyko iš Šengeno erdvės, o, pasinaudojęs šiuo leidimu laikinai gyventi, išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis (prašyme nurodė, kad išvyko į Lenkijos Respubliką ir ten dirba). Atsakovo vertinimu, tai patvirtina, kad pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis ir apėjo nacionalinę ir Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimą joje. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, minėtoje įmonėje neįsidarbino ir teisės aktų nustatyta tvraka prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Taip pat Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 132 punktas numato, kad Aprašo 130 ar 131 punkte nurodytame sprendime panaikinti leidimą laikinai gyventi nurodoma, kad jeigu užsienietis nepasinaudos Įstatymo 136 straipsnyje numatyta sprendimo apskundimo teise, jis turi grąžinti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui. Iš pateikto integracijos išrašo matyti, kad perspėjimas dėl negrąžinto dokumento įvestas 2024 m. liepos 9 d. Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, sprendimas yra pakankamai motyvuotas, paremtas individualių aplinkybių vertinimu, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, nustatytos faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 29 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. sausio 29 d., kuris 2024 m. kovo 15 d. pareiškėjui įteiktas per (duomenys neskelbtini). Bendrovė 2024 m. birželio 10 d. pranešimu informavo Migracijos departamentą, kad asmuo neatvyko dirbti. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti 2024 m. sausio 29 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nes buvo nustatyta, jog kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir darbo sutartis su juo nesudaryta. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 10 d., įvertinęs tai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui), 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktu, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Migracijos departamentas iš kompetentingos Lenkijos institucijos 2025 m. rugpjūčio 25 d. gavo informaciją, kad pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo gyventi Lenkijoje, kartu prašoma informuoti apie į SIS įvesto perspėjimo priežastis. Migracijos departamentas atsakė ir informavo kompetentingą Lenkijos instituciją apie į SIS įvesto perspėjimo priežastis. Migracijos departamentas išsiuntė paklausimą, ar pareiškėjui yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lenkijos Respublikoje. Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 13 d. gavo Lenkijos kompetentingos institucijos atsakymą, jog sprendimas dėl dokumento išdavimo dar nėra priimtas. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad Migracijos departamento 2024 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas neskundė, jie yra įsiteisėję ir juose nustatytos aplinkybės nėra nuginčytos. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, Bendrovėje neįsidarbino ir teisės aktų nustatyta tvarka prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė. Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovui įvedus 2024 m. liepos 9 d. perspėjimą dėl negrąžinto dokumento, Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, Sprendimas yra tinkamai motyvuotas, paremtas individualių aplinkybių vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas įvertino, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nustatytus reikalavimus, nes jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, Sprendime nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai, taip pat Sprendimo apskundimo tvarka, skundo padavimo terminas ir teisės aktas, reglamentuojantis apskundimo tvarką. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimo naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – sumažinti draudimo atvykti į Šengeno zoną (ir įrašo buvimo SIS sistemoje) terminą iki faktiškai pareiškėjo jau atlikto termino.
Pareiškėjas teigia, kad teismas nevisapusiškai įvertino išskirtines faktines bylos aplinkybes ir pateiktus papildomus įrodymus. Pareiškėjas pripažįsta Lietuvos Respublikos nacionalinių migracijos taisyklių pažeidimo faktą, kuris pasireiškė dokumento negrąžinimu laiku ir savavališku išvykimu į kitą Šengeno zonos valstybę iš anksto neinformavus Migracijos departamento. Pareiškėjas neginčija pirminio Lietuvos kompetentingų institucijų priimto sprendimo taikyti jam ribojamąsias priemones teisėtumo. Pareiškėjas skundu siekia parodyti, kad šie pažeidimai buvo padaryti ne dėl tiesioginės priešingos tyčios, o tapo nenugalimų, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių sunkių gyvenimo aplinkybių pasekme. Didžioji dalis paskirto draudimo termino (daugiau nei 24 mėnesiai iš 36) jau yra atlikta, todėl pareiškėjas prašo pritaikyti jo atžvilgiu Europos Sąjungos teisėje įtvirtintą bausmės proporcingumo principą ir sumažinti apribojimo terminą iki faktiškai jau atlikto.
Pareiškėjas akcentuoja, kad nauji darbuotojai negalėjo pradėti vykdyti pareigų. Pareiškėjas legaliai dirba Lenkijoje, moka mokesčius ir laikosi įstatymų. Esamas draudimas SIS sistemoje neigiamai veikia jo teisinę padėtį Lenkijoje. Dėl šio įrašo Lenkijos valstybės institucijos ketino priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą gyventi Lenkijoje. Tik dėl oficialaus pareiškėjo prašymo Lenkijos institucija sutiko sustabdyti bylą ir laikinai nutraukė nagrinėjimo procedūrą iki tol, kol Lietuvos teismas priims sprendimą šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2620-552/2025; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1873-624/2025) nurodyta, jog po ginčijamo sprendimo gauta informacija, SIRENE formos dėl bandymo gauti vizą ar leidimą gyventi kitoje Šengeno acquis teritorijos valstybėje turi būti vertinama ir pagrindžia aplinkybę, jog užsienietis piktnaudžiavo procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į gautą SIRENE formą bei kitas anksčiau nurodytas aplinkybės mano, kad Migracijos departamento vertinimas dėl pareiškėjo bandymo apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę yra pagrįstas ir SIS perspėjimas turi likti galioti. Šiai dienai (2026 m. liepos 23 d.) Lenkijos institucijos neinformavo dėl priimto sprendimo išduoti / neišduoti leidimo gyventi pareiškėjui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė į bylą papildomus paaiškinimus ir prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą pašalinti duomenis apie pareiškėją iš nacionalinio užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašo, bei atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas prašo teismo atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes ir įvertinti tai, kad: į Lenkijos Respubliką atvyko turėdamas galiojanti ir teisėtą Lietuvos Respublikos leidimą laikinai gyventi, į Lenkiją atvyko dėl nesąžiningų Bendrovės veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus. Kadangi pateikti paaiškinimai yra susiję su šioje byloje nagrinėjamu skundo dalyku, teisėjų kolegija juos prideda prie bylos.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sprendime tinkamai pagrįstas taikomos poveikio priemonės proporcingumas, Sprendimas yra tinkamai motyvuotas, paremtas individualių aplinkybių vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas taip pat įvertino, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus, Sprendime nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai, taip pat Sprendimo apskundimo tvarka, skundo padavimo terminas ir teisės aktas, reglamentuojantis apskundimo tvarką.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – sumažinti draudimo atvykti į Šengeno zoną (ir įrašo buvimo SIS sistemoje) terminą iki faktiškai pareiškėjo jau atlikto termino. Pareiškėjas teigia, kad teismas nevisapusiškai įvertino išskirtines faktines bylos aplinkybes ir pateiktus papildomus įrodymus.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Migracijos departamentas 2024 m. birželio 14 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2026 m. sausio 29 d., nes: duomenys, kuriuos pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (2024 m. liepos 10 d. Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas). Migracijos departamento 2024 m. birželio 14 d. ir 2024 m. liepos 10 d. Sprendimų pareiškėjas neskundė;
Pareiškėjas 2026 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas panaikinti taikomą draudimą atvykti į Šengeno erdvę. Pareiškėjas paaiškino, kad oficialiai dirba Lenkijoje, laukia sprendimo dėl leidimo gyventi išdavimo, tačiau galiojantis draudimas gali tapti kliūtimi gauti minėtą dokumentą. Darbas Lenkijoje yra vienintelis pajamų šaltinis, leidžiantis išlaikyti šeimą ir rūpintis artimaisiais.
Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 21 d. priėmė skundžiamą Sprendimą atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes: neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką; duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo; nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Migracijos departamentas nustatė, kad asmuo, turėdamas darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, neįsidarbino įmonėje tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, neišvyko iš Šengeno erdvės, o, pasinaudojęs šiuo leidimu laikinai gyventi, išvyko į kitas Europos Sąjungos šalis (prašyme nurodė, kad jis išvyko į Lenkijos Respubliką, dirba Lenkijos Respublikoje). Tai patvirtina, kad asmuo piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis ir apėjo nacionalinę ir Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Taigi, Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus duomenis, nustatytas aplinkybes, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai, kad nenustatyti asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nustatė, kad nėra pagrindo išbraukti duomenis apie asmenį iš Nacionalinio sąrašo ar sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, nes neišnyko pagrindas drausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintomis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28.1, 32 punktais ir Kriterijų vertinimo tarkos 50.1 punktu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pareiškėjo kreipimasis (prašymas) į Migracijos departamentą pagal specialią tvarką, kuri numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, prašyti atšaukti draudimą atvykti ir / ar SIS perspėjimą, neturėtų būti suprantamas kaip Migracijos departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją, tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad Migracijos departamentas turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra / nėra pagrindas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti (žr., pvz., 2025 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimo ar laikotarpio sutrumpinimo arba duomenų apie užsienietį išbraukimo iš sąrašo, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. Migracijos departamentas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2392-492/2020).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylai aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d., Taisyklių 28.1, 32 p. ir Kriterijų vertinimo tarkos 49, 50, 50.1 p.), prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo bei atšaukti perspėjimą, įvestą į SIS.
Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas, pasinaudodamas Lietuvos institucijų išduotu leidimu laikinai gyventi, nes ketino dirbti Lietuvos Respublikoje, išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę (Lenkiją), taigi, asmuo kelia nelegalios migracijos grėsmę ir piktnaudžiauja procedūromis. Pažymėtina, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas privalėjo visą šio leidimo galiojimo laikotarpį atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas gyventi, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, pareiškėjas išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę. Byloje nėra duomenų (tokių argumentų nenurodė ir pareiškėjas), kad jis išvyko iš Šengeno erdvės.
Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo B. T. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.