- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-1478-924/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01433-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Kategorijos
- 2.5.4Paveldėjimas pagal testamentą
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl piniginių lėšų paveldėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovas IES1 (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti E. V. atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje (buvusioje) kredito unijoje „Kreda“ piniginių lėšų sumą, buvusią (duomenys neskelbtini), K. V. palikimu ir priteisti iš atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) 18 561,68 Eur paveldėtų piniginių lėšų. Ieškovas nurodė, kad K. V. buvo jo senelis, kuris testamentu visą po jo mirties likusį turtą paliko ieškovui. K. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas notaro biure pildydamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo nurodė, kad po velionio mirties liko žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), statinių dalys, esančios (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos banke. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad K. V. paliko tik žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir statinių dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Tuo metu nebuvo nustatyta, kad palikėjas turėjo piniginių lėšų bankuose. Ieškovas taip pat teismui aiškino, kad senelis K. V. iki pat savo mirties gyveno santuokoje su E. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties testamento pagrindu jos visą turtą paveldėjo atsakovas. Po E. V. mirties atsakovas ieškovui prasitarė, kad jis po močiutės mirties paveldėjo stambias pinigų sumas. Šias pinigines lėšas E. V. laikė Aukštaitijos kredito unijoje „Kreda“. Ieškovas mano, kad toje pačioje kredito unijoje savo gaunamas pinigines lėšas E. V. sąskaitoje laikė ir K. V., todėl pusė šių lėšų turėjo paveldėti ieškovas. Ieškovo atstovas advokatas Vadimas Makušinas patikslinto ieškinio reikalavimus prašė tenkinti. Paaiškino, kad byloje pateikta kredito unijos „Kreda“ 2025 m. balandžio 4 d. pažyma patvirtina, jog E. V. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 37 123,37 Eur suma. Ieškovo vertinimu, šios piniginės lėšos buvo santuokoje įgytos lėšos, kurių ½ dalį turėjo paveldėti ieškovas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad K. V. gaudavo ženkliai didesnę pensiją, nei ją gaudavo E. V.. O kadangi pastarasis neturėjo sąskaitų banke, manytina, kad jis savo pinigines lėšas laikė sutuoktinės sąskaitoje. Kad E. V. sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo įgytos santuokoje patvirtina ir tas faktas, kad po K. V. mirties E. V. savo dukrai pervedė 16 000 Eur, nurodydama, kad tai yra palikimo dalis. Atsakovas ATS1 su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad K. V. ir E. V. yra tiek ieškovo, tiek atsakovo seneliai. Ieškovas puikiai žinojo, kad seneliai gyveno santuokoje iki pat mirties, todėl (duomenys neskelbtini) priimdamas senelio palikimą privalėjo tinkamai atlikti savo, kaip paveldėtojo pareigą ir priimti visą palikimą, pasidomėti apie E. V. sąskaitose buvusių pinigų kilmę ir, nustačius, kad sąskaitose laikomos lėšos yra bendra sutuoktinių nuosavybė, paprašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį ten buvusių lėšų, tačiau ieškovas to nepadarė. Ieškovas per protingą terminą, žinodamas, kad močiutės sąskaitoje yra pinigų, nesikreipė į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o močiutei mirus ir palikimą priėmus kitam paveldėtojui – atsakovui, ieškovas prarado teisę priimti ½ dalį E. V. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusių lėšų. Be to, atsakovas mano, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja jam priteisti ½ dalį E. V. sąskaitoje buvusių lėšų K. V. mirties dienai, kai tuo tarpu atsakovas paveldėjo ženkliai mažesnę pinigų sumą. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Ramūnas Vilimavičius prašė patikslintą ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Po K. V. mirties nebuvo likę jokio kito turto, kurį būtų galėjęs paveldėti ieškovas. Bylos duomenys patvirtina, kad K. V. banke „Swedbank“ turėjo pinigų, tačiau visos sąskaitos buvo uždarytos iki pastarojo mirties. Ieškovas neįrodė, kad E. V. sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė. E. V. pardavė asmeninio turto už 27 000 Eur, paveldėjo asmeninius savo sesers pinigus. Be to, atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad jis paveldėjo tik 16 000 Eur, o ne virš 37 000 Eur, kaip nurodo ieškovas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. kovo 17 d. sprendimu ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui ATS1 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl piniginių lėšų, buvusių vieno iš sutuoktinių sąskaitose kito sutuoktinio mirties momentu, teisinio rėžimo, yra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Ieškovas šios teisės normos pagrindu prašo teismo vieno iš sutuoktinių – E. V. vardu atidarytose sąskaitose jos sutuoktinio mirties momentu buvusias pinigines lėšas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tuo tarpu, atsakovas rėmėsi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose išdėstytomis nuostatomis bei įrodinėjo, kad E. V. sąskaitose buvusios lėšos laikytinos asmeninėmis, nes jos buvo gautos realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą, taip pat paveldėjus sesers pinigines lėšas, kurios taip pat laikytinos asmeninėmis palikėjos lėšomis.
Teismas pažymėjo, kad siekiant nustatyti ginčo piniginių lėšų teisinį rėžimą, būtina nustatyti šių lėšų kilmę. Ieškovas byloje teigė, kad mirusieji seneliai buvo labai taupūs, K. V. gaudavo maždaug 800 Eur dydžio, o E. V. 400 Eur dydžio pensiją. K. V. sąskaitos banke neturėjo, todėl ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu darė išvadą, kad K. V. savo pinigines lėšas dėjo į E. V. sąskaitas. Tokius savo argumentus ieškovas grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad po K. V. mirties pastarasis nerado jokių palikėjo pinigų. Ieškovo nuomone, faktą, kad E. V. sąskaitose buvusios piniginės lėšos buvo abiejų sutuoktinių patvirtina ir palikėjos banko sąskaitos išrašas, kurio turinys patvirtina, jog po K. V. mirties V. T. pastaroji pervedė 16 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra palikimo dalis. Ieškovo atstovas teismui nurodė, kad ieškovas negali būti laikomas atsakingu dėl to, kad K. V. sutuoktinė iššvaistė palikėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusias pinigines lėšas.
Teismas nurodė, kad K. V. mirė (duomenys neskelbtini), o E. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas po K. V. mirties 2021 m. gegužės 14 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu paveldėjo visą jo turėtą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas po palikėjos E. V. mirties 2024 m. rugpjūčio 9 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu paveldėjo pastarosios sąskaitose buvusias pinigines lėšas – 16 594,08 Eur. K. V. mirties dienai (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ esančiose sąskaitose piniginių lėšų nebuvo, E. V. sąskaitose, esančiose AB „Swedbank“, piniginių lėšų taip pat nebuvo, tačiau pastaroji Aukštaitijos kredito unijoje „Kreda“ turėjo 37 123,37 Eur, kurie buvo keliose palikėjos sąskaitose: atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) suma 0,00 Eur; terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) suma 4 155,48 Eur; terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) suma 13 691,57 Eur; terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) suma 10 100,00 Eur; terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) suma 9 176,32 Eur.
Teismo vertinimu, šių aplinkybių buvimo faktas pats savaime nepatvirtina, kad E. V. sąskaitose buvusios piniginės lėšos turi būti laikomos sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų apie tai, kad K. V. savo gaunamos senatvės pensijos pinigus laikė E. V. sąskaitose, kaip ir nepateikė įrodymų apie tai, jog sutuoktiniai buvo sutarę ir laikė, kad E. V. Aukštaitijos kredito unijoje esančioje atsiskaitomojoje sąskaitoje, taip pat indėlio sąskaitose esančios piniginės lėšos yra bendros. Teismas pažymėjo, kad atsakovo byloje įrodinėtos aplinkybės, taip pat byloje surinkti rašytiniai įrodymai leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog palikėja E. V., kaip ir jos sutuoktinis K. V., laikė, kad E. V. sąskaitose esančios piniginės lėšos yra jos asmeninės.
Teismas nurodė, kad byloje liudytojais apklausti atsakovo tėvai P. T. ir V. T. patvirtino teismui, jog K. V. buvo V. T. tėtis, o E. V. pastarosios pamotė. K. V. su savo pirmąja žmona gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties šis namas liko K. V. ir jo dukrai – liudytojai V. T., kuri tuo metu buvo nepilnametė. Ieškovas yra liudytojos netikro brolio sūnus, t. y. liudytojos mama turėjo sūnų iš pirmos santuokos, kuriam K. V. buvo patėvis. E. V. vaikų neturėjo, su sutuoktiniu K. V. gyveno (duomenys neskelbtini). Apie 2000 metus V. nusipirko namą (duomenys neskelbtini), ir išėjo ten gyventi, name (duomenys neskelbtini), liko gyventi T.. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo registruotas K. V. ir liudytojos V. T. vardu. E. V. iki santuokos sudarymo su K. V. turėjo asmeninio turto – dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Po to, kai E. V. susituokė su K. V. į šio namo dalį atėjo gyventi jos sesuo L. J., kuri šiame name gyveno iki maždaug 2010 metų. Pašlijus L. J. sveikatai, pastaroji persikėlė gyventi pas V.. Namas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas, liudytoja nežino kur buvo padėti už namą gauti pinigai. L. J. mirė (duomenys neskelbtini), vaikų ji neturėjo. Po kurio laiko po L. J. mirties E. V. užsiminė, kad rado sesers paslėptus pinigus, kurių buvo nemažai, liudytoja žino, kad rastus pinigus litais pasikeitus į eurus jų buvo iki 20 000 Eur. E. V. buvo užsiminusi, kad šitie pinigai jai bus „juodai dienai“, minėjo, kad pinigus padės į Aukštaitijos kredito uniją, norėjo, kad vaikai apie tai žinotų. Dėl testamentų sudarymo liudytoja V. T. teismui pasakojo, kad žodžiu buvo sutarta dėl kitokio V. turto padalijimo. Konkrečiai, buvo susirinkę T., abu V. ir ieškovo tėvai, visi buvo nutarę, kad namas (duomenys neskelbtini) liks V. T., o namas (duomenys neskelbtini) liks ieškovui. Mirus K. V., liudytoja nuėjo pas notarą, tada sužinojo, kad visas tėvo turtas liko ieškovui, liudytoja iš ieškovo tėčio gyvenamojo namo dalį atpirko, sumokėjo pastarajam 15 000 Eur. Tuos pinigus V. T. davė E. V., kuri po sutuoktinio mirties suprato, kad ieškovas pasielgė nesąžiningai, todėl pastaroji iš pradžių surašė testamentą dėl pinigų paveldėjimo V. ir P. T., o vėliau testamentą pakeitė ir pinigus užrašė atsakovui – liudytojų sūnui.
Teismas pažymėjo, kad liudytojų V. T. ir P. T. parodymus visiškai patvirtina byloje atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog E. V. 2004 m. spalio 27 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė jai nuosavybės teise priklausančio 1/100 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), už bendrą 1 000 litų sumą, taip pat 2004 m. lapkričio 4 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pastaroji pardavė jai nuosavybės teise priklausančias 248/788 dalis žemės sklypo su jame esančia 39/100 dalimi gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), už bendrą 27 000 litų sumą. Nurodytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad E. V. turėjo savo asmeninių piniginių lėšų, kurių buvimo fakto ieškovas bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai V. T. ir P. T. patvirtino teismui, kad E. V. po savo sesers L. J. mirties (duomenys neskelbtini), kuri civilinės bylos duomenimis savo gyvenamąją vietą nuo 2002 m. sausio 7 d. buvo deklaravusi V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo radusi nemažą sumą grynųjų pinigų, kuri liudytojos nurodymu siekė iki 20 000 Eur, kas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad E. V. turėjo asmeninių piniginių lėšų, kurias terminuotų indėlių forma laikė Aukštaitijos kredito unijoje „Kreda“. Teismas sutiko su ieškovo atstovo nurodytu argumentu, kad byloje atsakovas nepateikė šias faktines aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų, tačiau teismas pažymėjo, jog ieškovas liudytojų V. T. ir P. T. parodymų nenuginčijo, priešingų įrodymų byloje nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ir netikėti duotais liudytojų parodymais.
Teismas nurodė, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė manantis, jog po K. V. mirties jo sutuoktinės iš sąskaitos, buvusios Aukštaitijos kredito unijoje, liudytojai V. T. 2021 m. kovo 29 d. atliktas 16 000 Eur mokėjimo nurodymas, jo paskirtyje nurodant, kad tai yra palikimo dalis, patvirtina E. V. sąskaitoje buvusių pinigų bendrumą ir įrodo piniginių lėšų pripažinimą santuokoje įgytu turtu, tačiau teismo manymu, toks E. V. atliktas pavedimas nepatvirtina ieškovo atstovo nurodytos piniginių lėšų kilmės. Iš civilinėje byloje esančio E. V. sąskaitos išrašo Aukštaitijos kredito unijoje už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. matyti, kad E. V. nuo 2017 m. vasario 27 d. buvo atlikusi keletą pakankamai didelių piniginių įnašų, sudarydama terminuoto indėlio sutartis. Pavyzdžiui, pastaroji 2017 m. vasario 27 d. į sąskaitą įnešė 8 906,33 Eur, o 2017 m. kovo 28 d. šiai sumai buvo atidaryta terminuoto indėlio sąskaita, 2019 m. sausio 17 d. į sąskaitą buvo įnešta 4 114,44 Eur suma, taip pat 10 000 Eur suma ir 2019 m. sausio 17 d. bei 2019 m. sausio 18 d. buvo atidarytos dvi terminuoto indėlio sąskaitos. 2021 m. kovo 29 d. E. V. į sąskaitą buvo išmokėtos 9 268,33 Eur bei 13 828,87 Eur sumos pasibaigus arba nutraukus terminuoto indėlio sutartis. 2021 m. kovo 29 d. pastaroji 16 000 Eur sumą, mokėjimo nurodyme nurodydama, kad tai yra palikimo dalis, pervedė V. T.. Tą pačią dieną E. V. 5 000 Eur sumą pervedė A. Ž., nurodydama, kad tai yra skola. 2021 m. gruodžio 21 d. pastaroji į savo sąskaitą įnešė 7 000 Eur, kurių 3 000 Eur vėl pervedė A. Ž., mokėjimo nurodyme atliekant nuorodą, kad tai yra skola. 2023 m. liepos 4 d. E. V. į savo sąskaitą įnešė 3 000 Eur ir tą pačią dieną V. T. pervedė 8 000 Eur, nurodydama, kad tai yra skolos grąžinimas. Nurodyti pinigų judėjimai E. V. sąskaitoje rodo, kad pastaroji disponavo didelėmis pinigų sumomis savo nuožiūra, turėjo kelias terminuotų indėlių sąskaitas, ką patvirtino teismo posėdžio metu duodami parodymus liudytojai V. T. ir P. T.. Faktas, kad E. V. 2021 m. kovo 29 d. K. V. dukrai V. T. pervedė 16 000 Eur neįrodo, kad tai buvo K. V. palikimo dalis. Nors liudytoja V. T. teismo posėdžio metu pripažino, kad būtent E. V. davė pastarajai pinigų, jog pastaroji iš ieškovo galėtų išsipirkti paveldėtą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tai neįrodo fakto, kad E. V. pervedė liudytojai ne savo asmenines pinigines lėšas, o bendras sutuoktinių lėšas, kaip ir neįrodo fakto, jog pastaroji pervedė būtent K. V., o ne savo būsimo palikimo dalį.
Teismo vertinimu, civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina labiau tikėtiną prielaidą, kad E. V. terminuoto indėlio sąskaitose buvusios piniginės lėšos buvo jos asmeninėmis lėšomis. Iš byloje pateikto 2018 m. balandžio 13 d. K. V. sudaryto testamento turinio matyti, kad pastarasis nedetalizavo ieškovui paliekamo turto apimties, t. y. palikėjas nekonkretizavo kokį turtą palieka savo nurodytam įpėdiniui. Iš byloje pateikto 2021 m. gegužės 14 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo turinio matyti, kad K. V. sutuoktinei E. V. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį žemės sklypo su statinių dalimis, esančių (duomenys neskelbtini), o mirusiam K. V. nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas taip pat į ½ nurodyto nekilnojamojo turto. Nurodyti duomenys patvirtina, kad K. V. palikimo apimtį sudarė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodytas nekilnojamasis turtas ir E. V. pati laikė, kad Aukštaitijos kredito unijoje jos vardu atidarytose sąskaitose esančios piniginės lėšos yra jos asmeninė nuosavybė. E. V. buvo sudariusi du testamentus. Pirmuoju 2021 m. lapkričio 8 d. sudarytu testamentu E. V. visas pinigines lėšas visose sąskaitose su visais priskaičiavimais ir palūkanomis, esančiais Aukštaitijos kredito unijoje, po savo mirties lygiomis dalimis paliko P. T. ir V. T.. Tačiau 2022 m. rugsėjo 27 d. sudarytu testamentu E. V. visą savo turtą, kur jis bebūtų jos mirties dieną ir iš ko besusidėtų, po savo mirties paliko ATS1. Teismas padarė išvadą, kad palikėja puikiai išmanė ir suprato, kokius patvarkymus dėl savo turto pastaroji atlieka, ji pirmajame testamente nurodė, kurioje kredito įstaigoje yra jos piniginės lėšos, taip pat laikė šias lėšas jos asmeniniais pinigais, ką patvirtina tiek iki K. V. mirties, tiek po jos atlikti E. V. sąskaitoje buvusių piniginių lėšų judėjimai.
Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. įrodymais nepagrindė prašomo pripažinti fakto, jog E. V. sąskaitose, esančiose Aukštaitijos kredito unijoje „Kreda“, (duomenys neskelbtini) buvusios piniginės lėšos buvo bendros su jos sutuoktinio K. V. piniginėmis lėšomis ir sudarė pastarojo ½ palikimo dalį, kadangi šios piniginės lėšos buvo asmeninėmis E. V. lėšomis, ką suponavo pačių sutuoktinių elgesys iki testamentų pasirašymo ir po jų, taip pat E. V. piniginių lėšų kilmė.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašė teismo pripažinti palikėjo mirties dieną jo sutuoktinės sąskaitose buvusias pinigines lėšas bendromis lėšomis – palikėjo palikimu, tačiau byloje nereiškė reikalavimo panaikinti atsakovui išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, t. y. neginčijo atsakovo nuosavybės teisės į paveldėtas E. V. pinigines lėšas, kuri galėtų sukurti ieškovo siekiamą teisinę pasekmę – kad pastarajam būtų priteistos E. V. paliktos piniginės lėšos. Ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo ½ dalį paveldėtų lėšų – 18 561,68 Eur, remdamasis CK V knygos „Paveldėjimo teisė“ nekonkretizuotu pagrindu.
Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimo patenkinimas, t. y. teismo pripažinimas E. V. sąskaitose buvusių piniginių lėšų ½ dalį jos sutuoktinio K. V. palikimu, nesudaro pagrindo pakeisti nuosavybės dalį į paveldėtą turtą ir šis turtas savaime netampa ieškovo nuosavybe. Teismas sprendė, kad net ir tenkinant ieškovo pareikšto reikalavimo pirmąją dalį bei pripažįstant E. V. sąskaitose ½ dalį buvusių piniginių lėšų K. V. palikimu, nenuginčijus atsakovui išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalies į E. V. palikimą, teismui neatsirastų pagrindas priteisti ieškovo nuosavybėn dalį atsakovo paveldėtų piniginių lėšų.
Teismas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu atsakovui nuosavybėn perėjo E. V. jos mirties dieną priklausiusios piniginės lėšos: piniginės lėšos Aukštaitijos kredito unijoje – 16 021,30 Eur ir piniginės lėšos AB „Swedbank“ – 572,78 Eur. Tuo tarpu, ieškovas savo reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo 18 561,68 Eur piniginių lėšų, kurių atsakovas nėra paveldėjęs. Ieškovas nurodė, kad E. V. nepagrįstai pervedė dalį K. V. mirties dienai buvusių lėšų kitiems asmenims ir už tai ieškovas negali būti laikomas atsakingu. CK 3.98 straipsnio 3 dalis numato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovo reikalavimas nebuvo paremtas tokių faktinių aplinkybių įrodinėjimu, pastarasis nekėlė ginčo, kad E. V. be pagrindo sumažino ar iššvaistė sutuoktinių bendras lėšas, o teismui sprendžiant, kad pastarosios sąskaitose buvusios piniginės lėšos buvo jos asmeninės, tokių versijų kėlimas netenka prasmės. Teismas sprendė, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui, todėl pastarojo reikalavimas priteisti iš atsakovo didesnę palikimo dalį, nei pastarasis paveldėjo, neginčijant nuosavybės įgijimo pagrindo – dalies paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo yra ydingas ir negali būti tenkinamas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas IES1 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo motyvai laikyti E. V. kredito unijos sąskaitoje esančias lėšas jos asmeninėmis lėšomis yra nepakankami. Teismas nepaneigė prezumpcijos, nustatytos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Prezumpcijos paprastai paneigiamos abejonių nekeliančiais rašytiniais įrodymais, tačiau teismas pasivadovavo nepatvirtintais liudytojų parodymais (dėl grynųjų pinigų sumos radimo) ir itin menkai priežastinį ryšį įrodančiomis prielaidomis, kaip antai, kad 2004 metais atliktas pardavimo sandoris įrodo, kad palikėja turėjo savo piniginių lėšų. Teismo manymu, 2004 metais gauti palikėjos pinigai galėjo įsišaldyti ir nebūti liečiami net keliolika metų. Tuo tarpu K. V. dvigubai didesnės už sutuoktinės gaunamos pensijos pinigai tiesiog pradingo be pėdsako.
Teismas netinkamai įvertino įrodymų tikėtinumo galimybę. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais ir tolimą tarpusavio sąryšį turinčiais įrodymais, nepašalinant šių įrodymų prieštaravimo kitiems, nepaaiškinant, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas pirmumas prieš kitus. Byloje surinkta pakankamai daug netiesioginių įrodymų, kurie neleidžia padaryti vienareikšmės išvados apie vieno ar kito fakto egzistavimą ar neegzistavimą, todėl šioje byloje buvo ypač svarbu visus įrodymus įvertinti visapusiškai, tiek sprendžiant dėl vieno ar kito konkretaus įrodymo atskirai, tiek atskleidžiant ir įvertinant jų tarpusavio santykį. Teismas rėmėsi tik sprendimo motyvavimui atmesti ieškinį patogiais duomenimis visiškai atmesdamas galimybę, kad K. V. gaunamos pajamos (pensija) jam pačiam neturint kredito įstaigoje sąskaitos, galėjo būti laikomos sutuoktinės sąskaitoje.
Teismas nusprendė nelaikyti 2021 m. kovo 29 d. E. V. atlikto 16 000 Eur pavedimo palikimo pinigais, t. y. priklausančiais K. V., nors būtent tai ir buvo nurodyta pavedimo paskirtyje, jog tai yra palikimo pinigai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įrodymai turi būti vertinami ne atskirtai, bet kitų įrodymų kontekste. Dvi aplinkybės nepalieka abejonių, kad 2021 m. kovo 29 d. pervesti 16 000 Eur buvo K. V. palikimas: tai mokėjimo paskirtyje nurodė pati mokėtoja E. V., 16 000 Eur suma sudaro beveik pusę K. V. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) buvusių E. V. sąskaitoje pinigų. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pinigų kilmės negali būti pripažinta pagrįsta, nes padaryta neįvertinus visų pirmiau nurodytų įrodymų ir jais patvirtintų aplinkybių viseto.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė įrodymų prioriteto taisyklę. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo teismas labiau teikė reikšmę nepatvirtintiems liudytojų parodymams, negu rašytiniams įrodymams (dėl paminėto 2021 m. kovo 29 d. mokėjimo pavedimo). CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus, siekiant paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes, netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, tačiau tokių principų pažeidimo tikimybė byloje nebuvo užfiksuota.
Apeliantas neturi pagrindo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto atsakovui. Apeliantas nepretenduoja į atsakovo paveldėtą turtą, o teigia, kad atsakovas galimai paveldėjo ir svetimo turto, todėl prašė turto ekvivalentą priteisti apeliantui. Reikalaujant priteisti pinigines lėšas, skirtingai negu reikalaujant priteisti registruotiną turtą (nekilnojamąjį), nebūtina prašyti pripažinti atitinkamą sandorį negaliojančiu, nes ieškovo interesas yra patenkinamas priteisiant pinigines lėšas. Dėl šios priežasties apeliantas antruoju ieškinio reikalavimu prašė priteisti jam, jo manymu, turėjusias atitekti pinigines lėšas. Ir tam, kad pasiektų tokį tikslą apeliantui nėra būtinybės ginčyti sandorių, kurių pagrindu piniginės lėšos ar jų dalis atiteko atsakovui. Teismo argumentas, kad ieškovas turėjo ginčyti atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, yra perteklinis ir nebūtinas, todėl negali būti laikomas pagrįstu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas ATS1 prašo ieškovo IES1 apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Nors apeliantas bylos nagrinėjimo metu nuolat teigė, kad E. V. sąskaitoje laikytos lėšos buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau taip ir nepateikė į bylą šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Tai, kad piniginės lėšos sutuoktinės E. V. sąskaitoje buvo laikomos šalims esant santuokoje, šių lėšų nedaro bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantas nepateikė banko išrašų, iš kurių būtų galima spręsti, kad K. V. pervedė į E. V. sąskaitą kokias nors pinigines lėšas. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad K. V. būtų disponavęs didesnėmis piniginėmis lėšos, kurias būtų perdavęs savo sutuoktinei.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad K. V. neturėjo atsiskaitomųjų sąskaitų kredito įstaigose (bankuose, kredito unijose, fonduose ir pan.). K. V. turėjo sąskaitas AB „Swedbank“ banke ir kurį laiką gaudavo savo pensiją į šio banko sąskaitą, tik paskutinius kelerius metus K. V. nebesinaudojo šiomis sąskaitomis, jos banke buvo tuščios. Nesant įrodymų apie piniginių lėšų buvimą K. V. mirties dieną, jokių piniginių lėšų K. V. nepaliko ir apeliantas jokių piniginių lėšų nepaveldėjo.
Šalies argumentai
Apelianto teiginys, kad jis nepretenduoja į atsakovo paveldėtą turtą yra neteisingas. Apeliantas prašo priteisti pinigus, kuriuos atsakovas paveldėjo. Jokie kitokie santykiai šalių nesiejo, todėl apelianto teiginys, kad jis, prašydamas priteisti pinigines lėšas neprivalo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo, yra neteisingas. Atsakovo manymu, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo (paveldėtojo) patikslintas ieškinys dėl piniginių lėšų, buvusių palikėjo sutuoktinės sąskaitoje jo mirties dieną, pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe bei šių piniginių lėšų ½ dalies priteisimo iš atsakovo, priėmusio palikimą po palikėjo sutuoktinės mirties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 13 d. K. V. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų jo mirties dieną ir iš ko besusidėtų, po savo mirties paliko savo vaikaičiui IES1. K. V. mirė (duomenys neskelbtini).
2021 m. gegužės 14 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas kuriame nurodyta, kad palikėjas K. V. testamentu savo turtą paliko įpėdiniui IES1. Paveldimą turtą, kuriam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas sudarė: dalis žemės sklypo ir dalis pastato – gyvenamojo namo su kitais ūkio statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), dalis pastato – gyvenamojo namo su kitais ūkio statiniais, esantys (duomenys neskelbtini).
2021 m. lapkričio 8 d. E. V. sudarė testamentą, kuriuo visas pinigines lėšas visose sąskaitose su visais priskaičiavimais ir palūkanomis, esančiais Aukštaitijos kredito unijoje, po savo mirties lygiomis dalimis paliko P. T. ir V. T.. 2022 m. rugsėjo 27 d. E. V. sudarė kitą testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų jos mirties dieną ir iš ko besusidėtų, po savo mirties paliko ATS1. E. V. mirė (duomenys neskelbtini).
2024 m. rugpjūčio 9 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas kuriame nurodyta, kad palikėja E. V. testamentu visą savo turtą paliko įpėdiniui ATS1. Paveldimą turtą, kuriam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, sudarė: piniginės lėšos Aukštaitijos kredito unijoje (jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ grupės narys) (toliau – Aukštaitijos kredito unija) – 16 021,30 Eur ir piniginės lėšos AB „Swedbank“ – 572,78 Eur.
2025 m. balandžio 4 d. Aukštaitijos kredito unijos pažyma patvirtina, kad E. V. šioje kredito įstaigoje turėjo piniginių lėšų, kurių likučiai 2024 m. gegužės 5 d. sudarė: atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 036,07 Eur; terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) suma 4 324,33 Eur; terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) suma 10 510,38 Eur. E. V. sąskaitose 2020 m. gruodžio 22 d. piniginės lėšos sudarė: atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) suma 0,00 Eur; terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) suma 4 155,48 Eur; terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) suma 13 691,57 Eur; terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) suma 10 100,00 Eur; terminuoto indėlio sąskaitoje (duomenys neskelbtini) suma 9 176,32 Eur.
Dėl atsakovo paveldėtų piniginių lėšų nuosavybės
Ieškovas pareikštu patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti E. V. atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje kredito unijoje „Kreda“ piniginių lėšų sumą, buvusią (duomenys neskelbtini), K. V. palikimu ir priteisti iš atsakovo 18 561,68 Eur paveldėtų piniginių lėšų.
Nors ieškovo IES1 reikalavimas suformuluotas netiksliai, tačiau iš šalių procesinių dokumentų bei paaiškinimų ir skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, jog ieškovas ieškiniu siekia, jog teismas pripažintų E. V. terminuoto indėlio sąskaitose, buvusiose (duomenys neskelbtini) (K. V. mirties dieną) kredito unijoje, 37 123,37 Eur piniginių lėšų sumą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir ½ dalį šios sumos, t. y. 18 561,68 Eur, priteistų iš atsakovo ATS1, priėmusio palikimą po E. V. mirties. Bylos šalys dėl ieškinio reikalavimo neaiškumo jokių argumentų nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Palikimas kaip paveldima turto masė (aktyvas ir pasyvas) egzistuoja ribotą laiką – iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo. Esant įpėdinių daugetui ir jų valiai dėl paveldėto turto pasidalijimo paveldėjimo procese, paveldėjimo procedūros užbaigiamos bendru įpėdinių susitarimu dėl paveldėto turto pasidalijimo, o kitais atvejais – tik nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).
Apeliantas teisingai nurodo, kad, mirus vienam iš sutuoktinių, jų bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, yra paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), priskirtinos bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei (CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovui išduotame paveldėjimo teisės liudijime kaip palikėjo turtas (palikimas) nurodytas tik nekilnojamas turtas, t. y. jame nėra nurodyta, jog palikėjo turtą sudaro ieškovo ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisti 18 561,68 Eur piniginių lėšų suma. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ne tik ieškovui po palikėjo K. V. mirties 2021 m. gegužės 14 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, bet ir atsakovui 2024 m. rugpjūčio 9 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po palikėjos E. V. (K. V. buvusios sutuoktinės) mirties. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu (ieškovu), jog jis po palikėjo mirties pagal testamentą paveldėjo visą jo mirties dieną turėtą turtą. Tačiau, įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog palikėjo palikimą sudaro ir palikėjo sutuoktinės E. V. terminuoto indėlio sąskaitose (duomenys neskelbtini) (E. V. mirties dieną) buvusios piniginės lėšos, kurias paveldėjo atsakovas.
Palikimas kaip paveldima turto masė (aktyvas ir pasyvas) egzistuoja ribotą laiką – iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo. Išdavus paveldėjimo teisių liudijimą, pasibaigia paveldėjimo teisių režimas, o įpėdiniai įgyja teisę disponuoti konkrečiu paveldėtu turtu ar jo dalimis. Nagrinėjamu atveju tiek dėl ieškovo priimto palikimo po K. V. mirties, tiek dėl atsakovo priimto palikimo po E. V. mirties paveldėjimo procedūros yra užbaigtos, notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimus. Pirmosios instancijos teismas ginčo situacijoje pagrįstai vertino, kad ieškovas savo teises turėjo ginti pareikšdamas reikalavimą teisme dėl atsakovui po E. V. mirties išduoto paveldėjimo teisės liudijimo (jo dalies) panaikinimo. Ieškovas tokio reikalavimo nepareiškė, nurodydamas, jog paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimui nėra jokio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog atsakovui, kuriam po E. V. mirties išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, perėjo nuosavybė į visas palikėjos pinigines lėšas, buvusias jos mirties dieną, t. y. 16 021,30 Eur – Aukštaitijos kredito unijoje ir 572,78 Eur – AB „Swedbank“. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nepretenduoja į atsakovo paveldėtą turtą, ieškiniu neginčijo atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo (jo dalies), nereikalavo, kad įpėdinis (atsakovas) įvykdytų palikėjo (E. V.) prievoles, todėl susiklosčiusi faktinė situacija suponuoja išvadą, kad ieškovas nebegali pretenduoti į E. V. terminuoto indėlio sąskaitose, buvusiose (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, pinigines lėšas, kurios po sutuoktinio mirties liko jos nuosavybėje, ir kuriomis ji iki pat mirties disponavo savo nuožiūra, bei į kurias (jų dalį) jai (duomenys neskelbtini) mirus perėjo nuosavybė atsakovui kaip paveldėtojui.
Atkreiptinas dėmesys ir į prieštaringą ieškovo (apelianto) poziciją byloje. Apeliantas apeliaciniame skunde, viena vertus, nurodo, kad nepretenduoja į atsakovo paveldėtą turtą, kita vertus, nurodo, kad atsakovas galimai paveldėjo ir svetimo turto, kurį ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Nepaisant šios prieštaringos pozicijos, pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Kaip ieškinio faktinis pagrindą ieškovas nurodė, jog pusė (37 123,37 Eur ½ dalis, t. y. 18 561,68 Eur) piniginių lėšų, paveldėtų atsakovo po E. V. mirties, turėtų būti pripažintos K. V. turtu ir paveldėjimo būdu (atsiradus papildomam paveldėtinam turtui) atitekti ieškovui. Byloje nustatyta (vertinant vien tik aritmetiškai), kad atsakovas 2024 m. balandžio 5 d. paveldėjo tik 16 021,30 Eur iš (duomenys neskelbtini) (K. V. mirties dieną) buvusių 37 123,37 Eur. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 18 561,68 Eur piniginių lėšų, kai atsakovas net tokios sumos nėra paveldėjęs (37 123,37 Eur - 16 021,30 Eur = 21 102,07 Eur E. V. mirties dieną jau nebuvo), o juo labiau 37 123,37 Eur sumos. Byloje nekyla ginčo, jog E. V. K. V. mirties dieną priklausė 37 123,37 Eur ½ dalis, t, y. ne mažiau kaip 18 561,68 Eur, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas būtų paveldėjęs ne E. V., o K. V. priklausiusias pinigines lėšas. Be to, kaip matyti iš Aukštaitijos kredito unijos sąskaitos išrašo (laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d.), E. V. ne tik, kad po K. V. mirties V. T. pervedė (2021 m. kovo 29 d.) 16 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra palikimo dalis, bet ir tą pačią dieną 5 000 Eur sumą pervedė A. Ž., nurodydama, kad tai yra skola. 2021 m. gruodžio 21 d. E. V. į savo sąskaitą įnešė 7 000 Eur grynųjų pinigų, kurių 3 000 Eur vėl pervedė A. Ž., mokėjimo nurodyme atliekant nuorodą, kad tai yra skola. 2023 m. liepos 4 d. E. V. į savo sąskaitą įnešė 3 000 Eur ir tą pačią dieną V. T. pervedė 8 000 Eur, nurodydama, kad tai yra skolos grąžinimas, ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl piniginių lėšų judėjimo, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas būtų paveldėjęs ne E. V. asmenines pinigines lėšas, o ir K. V. pinigines lėšas (tuo atveju net jeigu būtų pripažinta, kad palikėjo sutuoktinės sąskaitose buvusios piniginės lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė).
Be to, byloje nustatyta, kad atsakovo palikėja (E. V.) iki K. V. mirties turėjo asmeninių lėšų. Byloje esantys įrodymai pakankamai pagrindžia aplinkybę, kad E. V. turėjo asmeninių lėšų: 2004 m. spalio 27 d. sudarytos pirkimo– pardavimo sutarties pagrindu pardavė jai nuosavybės teise priklausančio 1/100 dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 1 000 Lt sumą; 2004 m. lapkričio 4 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė jai nuosavybės teise priklausančias 248/788 dalis žemės sklypo su jame esančia 39/100 dalimi gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 27 000 Lt sumą; po savo sesers L. J. mirties (duomenys neskelbtini), perėmė iki 20 000 Eur pinigų sumą, kuriuos, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, tikėtina ir laikė Aukštaitijos kredito unijoje. Apeliantas šių byloje nustatytų aplinkybių neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas byloje leistinais įrodymais įrodė, kad jo po E. V. mirties paveldėtos 16 021,30 Eur piniginės lėšos, buvusios Aukštaitijos kredito unijos sąskaitose, buvo jos asmeninės lėšos. Apelianto akcentuojama aplinkybė, jog E. V. po K. V. mirties, t. y. 2021 m. kovo 29 d., pervedė 16 000 Eur V. T., mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra palikimo dalis, nėra pakankama daryti išvadą, jog atsakovas būtų paveldėjęs ne E. V. asmenines pinigines lėšas, o ir K. V. pinigines lėšas. Juo labiau tokios išvados negalima daryti, kai ieškovas net neginčijo atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, kuris patvirtina atsakovo nuosavybės teises į po E. V. mirties paveldėtas pinigines lėšas.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, atskleidė bylos esmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Atsakovas pateikė duomenis dėl patirtų 1 000 Eur išlaidų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apelianto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.