Kauno apygardos teismo nuosprendis

NUT1 skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2021 m. vasario 10 d. versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės, profesinės veiklos, neturėdamas leidimo advokato padėjėjo veiklai ir neįsiregistravęs individualios veiklos teisinių paslaugų teikimui, o būtent: Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2013 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 24, nuo 2013 m. birželio 11 d. išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašo ir negalėdamas vykdyti advokato padėjėjo veiklos, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. vasario 10 d. neteisėtai vertėsi profesine advokato padėjėjo veikla, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. kovo 18 d. Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 34 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Advokato padėjėjas yra fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą“, nebūdamas advokato padėjėju, bet klientams prisistatydamas advokato padėjėju, sudarė su jais 4 atstovavimo ir teisinių paslaugų sutartis: 2020 m. gruodžio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bei išrašė 3 advokato orderius: 2021 m. vasario 10 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 9 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 22 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, neįsiregistravęs individualios veiklos teisinių paslaugų teikimui, tai yra pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, suteikė teisines paslaugas 16 asmenų ir gavo 2 900 eurų pajamų: 2019 m. gegužės 14 d. iš LUD30 – 100 Eur; ir 2019 m., tiksliau nenustatytu laiku – 100 Eur; grynais, 2019 m. gegužės 27 d. iš LUD2 – 100 Eur; 2019 m. birželio 29 d. iš LUD45 – 280 Eur; 2019 m. birželio 12 d. iš LUD17 – 100 Eur; ir 2019 m., tiksliau nenustatytu laiku – 100 Eur; grynais, 2019 m. birželio 14 d. iš LUD27 – 80 Eur; 2019 m. liepos 3 d. iš LUD41 – 100 Eur; 2019 m. liepos 5 d. iš LUD43 – 50 Eur; 2019 m. liepos 10 d. iš LUD32 – 100 Eur; 2019 m. liepos 11 d. iš LUD23 – 100 Eur; 2019 m. vasario 12 d., 2019 m. balandžio 8 d., ir 2019 m. liepos 15 d. per keturis kartus iš LUD19 – viso 280 Eur; 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. liepos 15 d. per tris kartus iš LUD24– viso 190 Eur; 2019 m. kovo 18 d. Ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. per du kartus iš LUD13 (buvusios LUD13) – 120 Eur; 2019 m. rugsėjo 5 d. iš LUD53 – 100 Eur; 2019 m. rugsėjo 9 d. iš LUD37 – 200 Eur; 2019 m. rugsėjo 10 d. iš LUD22 – 100 Eur; 2019 m. rugsėjo 23 d. iš LUD14 – 200 Eur; 2019 m. liepos mėn., 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. spalio 2 d. per tris kartus iš LUD6 – viso 300 Eur; 2019 m. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku iš LUD3 – 200 Eur. Be to, NUT1 skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, jis tyčia suklastojo žinomai tikrus dokumentus, tai yra advokato orderius, teisinių paslaugų sutartis, atstovavimo sutartis ir juos panaudojo, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, vietoje ir būdu, suklastojo: 2018 m. gegužės mėn. Lietuvos advokatūros išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašydamas Lietuvos advokatūros sekretoriaus LUD48 vardu, 2021 m. vasario 10 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 9 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 22 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugsėjo 17 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 30 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 15 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas technines priemones, skiltyse „Advokato parašas“ ir „Advokatas LUD42“, esančių parašų savadarbę klišę (faksimilę), bei šiuose advokato orderiuose ir atstovavimo sutartyse panaudodamas netikro antspaudo „LIETUVOS ADVOKATŪRA ADVOKATO LUD42 KONTORA“ klišę ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, pateikdamas juos Kauno apylinkės teismui baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, NUT1 skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 301 straipsnio 2 dalį išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku, vietoje ir nenustatytu būdu, veikdamas versliškai, suklastojo fizinio asmens advokato LUD42 antspaudą, t. y. tyčia pagamino antspaudo „LIETUVOS ADVOKATŪRA ADVOKATO LUD42 KONTORA“ klišę ir žinomai suklastotu antspaudu pasinaudojo, jį uždėdamas 2021 m. vasario 10 d. advokato orderyje serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 9 d. advokato orderyje serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 22 d. advokato orderyje serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 15 d. atstovavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties skiltimi „Advokato parašas“.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Ritos Čivinskaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada tiek, kiek joje konstatuoti ikiteisminio tyrimo pradžios įforminimo trūkumai. Tačiau vien šių trūkumų nustatymas, individualiai neįvertinus jų pobūdžio, sąsajos su konkrečiais proceso veiksmais ir atskirų duomenų gavimu, nesudaro pakankamo pagrindo visus byloje esančius duomenis pripažinti gautais pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatyto pažeidimo teisinius padarinius pritaikė visam ikiteisminiam tyrimui ir visiems bylos duomenims, neatsižvelgdamas į kiekvieno jų gavimo šaltinį, procesinį pagrindą ir ryšį su šiuo pažeidimu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl visų byloje esančių duomenų neleistinumo nelaikytina pakankamai pagrįsta. Teisėjų kolegija, savarankiškai įvertinusi byloje esančių duomenų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, dėl toliau išdėstomų motyvų šiame nuosprendyje nurodyta apimtimi pripažįsta NUT1 pareikštus kaltinimus įrodytais. Todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 329 straipsnio 2 punktu, ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

NUT1 pirmosios instancijos teisme 2025 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą, nurodydamas ikiteisminio tyrimo pradžios įforminimo trūkumus, BPK 167 straipsnyje nustatytos specialiosios sąlygos nebuvimą ir iš šių aplinkybių kildindamas visų ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų neleistinumą. Analogiško turinio prašymą išteisintasis pateikė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas išreikalavo papildomus duomenis apie ikiteisminio tyrimo pradžią, ištyrė IBPS duomenis, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir apklausė tyrimą pradėjusią LUD4. Atlikęs šiuos proceso veiksmus, teismas prašymo netenkino tarpiniu procesiniu sprendimu, nurodydamas, kad jame keliami klausimai susiję su įrodymų leistinumu ir turi būti išspręsti galutiniame procesiniame sprendime, ištyrus bei tarpusavyje sugretinus visus bylos duomenis. Galutiniame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus išsamiai išnagrinėjo ir būtent jais grindė išvadą dėl įrodymų neleistinumo. Taigi NUT1 prašyme nurodytos aplinkybės pirmos instancijos teismo nebuvo neįvertintos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje NUT1 pateikė iš esmės analogišką prašymą palikti apeliacinį skundą nenagrinėtą ir nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija šio prašymo netenkino, nes jame nurodyti argumentai susiję su ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumu, konkrečių duomenų gavimo aplinkybėmis, jų leistinumu ir pakankamumu. Šie klausimai negalėjo būti išspręsti apeliacinio proceso pradžioje, nepatikrinus apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismo išvadų ir reikšmingų bylos duomenų. Todėl prašyme nurodytos aplinkybės vertinamos šiame nuosprendyje kartu su kitais proceso teisėtumui ir įrodymų leistinumui reikšmingais duomenimis.

NUT1 taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylą ir nepagrįstai netenkino dalies jo prašymų. Tačiau proceso dalyvio teisė teikti prašymus nelemia teismo pareigos atlikti kiekvieną siūlomą įrodymų tyrimo veiksmą. Sprendžiant tokį prašymą vertinama, ar prašomi gauti duomenys susiję su įrodinėjimo dalyku ir kaltinimo ribomis, ar jais gali būti nustatytos naujos bylai reikšmingos aplinkybės, ar prašomas proceso veiksmas nedubliuoja jau ištirtų įrodymų ir ar juo nesiekiama neapibrėžtai išplėsti įrodymų tyrimo. Todėl teisės į gynybą užtikrinimas negali būti vertinamas vien pagal tenkintų ir netenkintų prašymų santykį. Esminę reikšmę turi tai, ar kaltinamajam buvo sudaryta reali galimybė pateikti jo poziciją pagrindžiančius duomenis, ginčyti kaltinimo įrodymus, užduoti klausimus apklausiamiems asmenims ir pasisakyti dėl visų sprendimui reikšmingų aplinkybių.

Bylos nagrinėjimo eiga patvirtina, kad NUT1 prašymai buvo sprendžiami atsižvelgiant į jų turinį ir įrodymų tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas prie bylos pridėjo NUT1 pateiktus elektroninio susirašinėjimo duomenis, sąskaitas, sutartis, mokėjimo dokumentus ir procesinių dokumentų projektus. Jo prašymu buvo apklausta SPC1, o šiai negalėjus atsakyti į klausimus dėl individualios veiklos įregistravimo mokesčių administratoriaus iniciatyva, teismas tenkino prašymą kviesti kompetentingą Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistą. Buvo apklausta LUD28, teismo pavedimu parengta papildoma specialisto išvada, LUD28 pakartotinai apklausta dėl jos išvadų, o mokesčių administratoriui pateiktas papildomas paklausimas. Teismas taip pat apklausė LUD4 ir, paaiškėjus, kad anksčiau numatyta apklausti Lietuvos advokatūros darbuotoja šioje institucijoje nebedirba, tenkino prašymą apklausti LUD26. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas prašymus vertino atsižvelgdamas į kintančią įrodymų tyrimo eigą ir, paaiškėjus naujoms bylai reikšmingoms aplinkybėms, prireikus iš naujo sprendė papildomų proceso veiksmų atlikimo klausimą.

Kitų prašymų netenkinimas buvo grindžiamas tuo, kad prašomi apklausti asmenys ar išreikalauti dokumentai nesusiję su NUT1 pareikšto kaltinimo ribomis, prašomi duomenys jau buvo nustatyti kitais įrodymais arba siūlomas tyrimas negalėjo patvirtinti ar paneigti kaltinime individualizuotų aplinkybių. Dėl šių priežasčių nebuvo pakartotinai apklausta LUD17, neapklausti kai kurie asmenys, kuriems suteiktos paslaugos kaltinime nebuvo individualizuotos, neišreikalauta visa kitų baudžiamųjų ir civilinių bylų medžiaga, taip pat neskirtas rašysenos tyrimas dėl kaltinime nenurodytų 2012–2013 metų dokumentų. Šių procesinių sprendimų pagrįstumas papildomai vertinamas tolesnėse nuosprendžio dalyse, pasisakant dėl konkrečių įrodymų ir NUT1 pagal BK 202, 300 ir 301 straipsnius pareikštų kaltinimų. Vien tai, kad teismas nepasirinko visų NUT1 siūlytų įrodinėjimo būdų, savaime nepatvirtina įrodymų tyrimo neišsamumo ar teisės į gynybą apribojimo.

Atskirai vertintini NUT1 pirmos instancijos teisme pareikšti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Teismo nešališkumas nustatomas taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus. Subjektyviuoju požiūriu teisėjo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, kol nepateikta priešingų duomenų. Objektyviuoju požiūriu vertinama, ar yra konkrečių ir patikrinamų aplinkybių, kurios pašaliniam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Proceso dalyvio subjektyvus įsitikinimas yra reikšmingas, tačiau nepakankamas – abejonės turi būti objektyviai pateisinamos. Vien gynybai nepalankūs procesiniai sprendimai, nesutikimas su įrodymų tyrimo tvarka ar dalies prašymų netenkinimas savaime nerodo išankstinio teismo nusistatymo.

NUT1 nurodyta aplinkybė, kad dėl jo veiksmų į prokuratūrą kreipėsi Kauno apylinkės teismo pirmininkas PAR1, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu. PAR1 kreipėsi į prokuratūrą vykdydamas teismo pirmininko administracines funkcijas ir pateikė įvertinti teismo informacinėje sistemoje bei nagrinėtose bylose nustatytus duomenis. Bylą nagrinėjusi teisėja nebuvo šio kreipimosi autorė, nedalyvavo pradedant ikiteisminį tyrimą, nebuvo nukentėjusioji ar liudytoja ir neturėjo asmeninio, turtinio ar kitokio su bylos baigtimi susijusio intereso. Vien tai, kad kreipimąsi pateikė tos pačios teisminės institucijos pirmininkas, nėra pakankama visų šio teismo teisėjų šališkumui konstatuoti. NUT1 nurodyta galima būsimų civilinių reikalavimų teismui tikimybė buvo hipotetinė ir nepatvirtino bylą nagrinėjusios teisėjos asmeninio suinteresuotumo proceso baigtimi.

Nušalinimo pareiškime nurodyti nesutikimai su atsisakymu atidėti atskirus teisiamuosius posėdžius, kai kurių liudytojų apklausa NUT1 nedalyvaujant, teismo nustatyta įrodymų tyrimo tvarka, dalies prašymų netenkinimu ir procesinių dokumentų kopijų pateikimo tvarka taip pat nepatvirtina teismo šališkumo. Priimdamas šiuos sprendimus teismas vertino pateiktus duomenis apie neatvykimo priežastis, proceso trukmę, į posėdžius atvykusių asmenų interesus ir tai, ar procese dalyvavo gynėjas. NUT1 nebuvo uždrausta susipažinti su teisiamųjų posėdžių protokolais ar daryti jų kopijas – jam buvo paaiškinta naudojimosi šia teise tvarka. Teisėjos nurodymas pasirengti duoti parodymus buvo susijęs su įrodymų tyrimo eiga ir paties NUT1 išreikštu ketinimu juos duoti; juo NUT1 nebuvo verčiamas atsisakyti teisės tylėti.

Nušalinimo pagrindo nesudarė ir aplinkybės, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pagrindu paskirto gynėjo įgaliojimų trukme. Paskirtas gynėjas faktiškai dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose ir vykdė gynybą, o teismui sužinojus apie iškilusį jo paskyrimo galiojimo klausimą buvo sudarytos sąlygos paskirti kitą gynėją. Net jeigu ankstesnio paskyrimo galiojimo terminas galėtų būti vertinamas kaip savarankiškas teisės į gynybą užtikrinimo klausimas, jis nepatvirtina bylą nagrinėjusios teisėjos asmeninio suinteresuotumo ar išankstinio nusistatymo. Byloje taip pat nenustatyta, kad dėl šios aplinkybės NUT1 būtų netekęs galimybės ginčyti konkrečius įrodymus, pateikti savo duomenis ar išdėstyti gynybos poziciją.

Taigi pareiškimas dėl nušalinimo buvo išnagrinėtas motyvuotai, aptariant esminius NUT1 argumentus, o byloje nenustatyta nei subjektyvųjį, nei objektyvųjį teismo šališkumą patvirtinančių aplinkybių. Priešingai, pirmosios instancijos teismas dalį NUT1 prašymų tenkino, savo iniciatyva rinko papildomus duomenis, pasikeitus įrodymų tyrimo situacijai peržiūrėjo ankstesnius procesinius sprendimus ir galutiniame nuosprendyje priėmė NUT1 palankų sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškimo dėl nušalinimo, o bylos nagrinėjimo eiga nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas buvo iš anksto nusistatęs prieš NUT1 ar sistemingai ribojo jo gynybos teises.

Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Sprendimas dėl jo atlikimo priimamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, apeliacinio nagrinėjimo dalyką ir pirmosios instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo apimtį bei kokybę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teisme netirtas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat pakartotinai ištirti tuos esminę reikšmę teismo išvadoms turinčius įrodymus, kurie yra prieštaringi ir kurių prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tiesiogiai apklausė NUT1, liudytojus ir specialistes, ištyrė rašytinius bei kitus bylos duomenis, išreikalavo papildomų duomenų ir sudarė proceso dalyviams galimybę dėl jų pasisakyti, užduoti klausimus bei ginčyti jų patikimumą. Visi šio nuosprendžio išvadoms reikšmingi duomenys buvo ištirti laikantis tiesioginio įrodymų tyrimo ir rungimosi principų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nei prokurorė, nei gynėja, nei NUT1 neprašė ištirti naujų įrodymų, to neprašoma ir apeliaciniame skunde. NUT1 apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstytas argumentas, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo išspręsti jo ir LUD42 parodymų prieštaravimai, yra susijęs su šių įrodymų vertinimo išsamumu ir nuosprendžio motyvavimu, o ne su jų neištyrimu. Šių asmenų parodymų turinys byloje išsamiai užfiksuotas, todėl jų tarpusavio prieštaravimai gali būti įvertinti analizuojant parodymų turinį, nuoseklumą ir sąsajas bei gretinant juos su kitais pirmosios instancijos teisme ištirtais duomenimis.

Lemiamas NUT1 išteisinimo pagrindas buvo pirmosios instancijos teismo teisinė išvada, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradžios įforminimo trūkumų visi byloje esantys duomenys yra neleistini. Teisėjų kolegijos išvados grindžiamos pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų byloje užfiksuotu turiniu ir jų tarpusavio sąsajų vertinimu, kuriam atlikti nereikia papildomų apklaustų asmenų paaiškinimų ar naujų duomenų. NUT1 apeliacinės instancijos teismo posėdyje turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją ir pasisakyti dėl prokurorės apeliacinio skundo bei byloje esančių duomenų vertinimo. Tokiomis aplinkybėmis pakartotinis tų pačių įrodymų tyrimas neturėtų savarankiško procesinio ar įrodomojo tikslo, dubliuotų pirmosios instancijos teisme jau atliktus proceso veiksmus ir nepagrįstai ilgintų bylos nagrinėjimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme nebuvo būtina.

Toliau teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 20 straipsnio reikalavimais, savarankiškai įvertina pirmosios instancijos teisme ištirtus duomenis – kiekvieną atskirai ir jų visumą, patikrina jų gavimo teisėtumą, patikimumą bei įrodomąją reikšmę, sugretina juos tarpusavyje ir nustato, kurias NUT1 pareikšto kaltinimo aplinkybes jie patvirtina arba paneigia.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius ir surašius tarnybinį pranešimą. BPK 166 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Taikant šias nuostatas turi būti atskiriami faktinis ikiteisminio tyrimo pradžios pagrindas, kompetentingo subjekto sprendimas pradėti tyrimą ir šio sprendimo įforminimo atitiktis nustatytiems reikalavimams.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 2021 m. kovo 12 d. galiojusios redakcijos 5 punkte buvo nustatytos sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos, o 6 punkte – rezoliucijos turinio reikalavimai. Rezoliucijoje, be kita ko, turėjo būti aiškiai išreikštas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodytas veikos kvalifikavimas pagal konkretų BK straipsnį, jo dalį ir, kai taikytina, punktą.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas PAR1 2021 m. kovo 2 d. raštu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydamas įvertinti NUT1 veiklą ir spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 182, 202, 228 ir 300 straipsnius. Rašte nurodyta, kad NUT1, nors nuo 2013 m. birželio 11 d. buvo išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, sudarė teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis, naudojo advokato orderius, dalyvavo teismo procesuose ir šiuos dokumentus teikė teismams. Kartu su raštu pateikta (duomenys neskelbtini) Lietuvos advokatūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), sutartys, advokato orderiai ir kiti dokumentai (1 t., b. l. 30–44). Pranešime nurodytas galimas veikų teisinis kvalifikavimas ikiteisminio tyrimo institucijai nebuvo privalomas, tačiau jame išdėstytos konkrečios faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys dokumentai sudarė BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytą faktinį pagrindą spręsti dėl baudžiamojo proceso pradėjimo, be kita ko, dėl galimo neteisėto vertimosi profesine veikla.

Kauno apylinkės teismo pirmininko raštas 2021 m. kovo 3 d. buvo užregistruotas, jam suteiktas Nr. IBPS-V-487041-21. 2021 m. kovo 4, 5 ir 8 d. rezoliucijomis kompetentingiems pareigūnams pavesta patikslinti pranešime nurodytą informaciją ir priimti procesinį sprendimą (1 t., b. l. 45–46). Šios rezoliucijos patvirtina pranešimo priėmimą, jo registravimą ir informacijos tikslinimo procedūros pradžią.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pirmosios instancijos teismui pateiktais IBPS duomenimis, 2021 m. kovo 12 d. vyresnioji tyrėja LUD4 sistemoje atliko veiksmus pasirinkdama funkcijas „Sprendimas dėl IT“ ir „IT pradėjimas“, po kurių baudžiamajam procesui suteiktas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07517-21. Tos pačios dienos skyriaus viršininko rezoliucija šį jau konkrečiu numeriu pažymėtą ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti LUD4 (8 t., b. l. 168–171). Taigi objektyvūs IBPS duomenys patvirtina, kad kompetentingas ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2021 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą pradėti baudžiamąjį procesą ir šis procesas nuo tos dienos faktiškai buvo vykdomas kaip ikiteisminis tyrimas.

Pirmosios instancijos teisme apklausta LUD4 dėl praėjusio laiko neprisiminė konkrečių ikiteisminio tyrimo pradžios įforminimo aplinkybių ir negalėjo paaiškinti visų IBPS užfiksuotų įrašų reikšmės. Susipažinusi su jai pateiktais dokumentais ji nurodė, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą turėjo būti įformintas rezoliucija ant gauto dokumento arba IBPS, o visus nustatytus reikalavimus atitinkančio dokumento nebuvimą įvardijo technine klaida. Šie parodymai patvirtina tuo metu taikytą ikiteisminio tyrimo pradžios įforminimo tvarką, tačiau nepaneigia objektyviais bylos duomenimis nustatyto sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą turinio trūkumo. Liudytojos pateiktas šio trūkumo apibūdinimas kaip techninės klaidos savaime nenulemia jo teisinio vertinimo.

IBPS išrašo dalyje „BK straipsnių istorija“ nurodyta, kad veikos Nr. 1 kvalifikavimas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį įregistruotas tuo pačiu metu – 2021 m. kovo 12 d. 8.17 val., abu įrašus atliko LUD4 (8 t., b. l. 147). Šie duomenys paneigia išvadą, kad ikiteisminis tyrimas iš pradžių buvo pradėtas vien pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o BK 202 straipsnio 1 dalies kvalifikacija atsirado tik vėliau. Kartu IBPS įrašai savaime neatstoja BPK 166 straipsnio 3 dalyje ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo tvarką reglamentuojančiose rekomendacijose nustatytus turinio reikalavimus atitinkančio procesinio sprendimo. Todėl jie reikšmingi nustatant pareigūno valią pradėti baudžiamąjį procesą ir ikiteisminio tyrimo pradžios dieną sistemoje įregistruotą veikų teisinį vertinimą, tačiau nepašalina paties sprendimo įforminimo trūkumo.

Byloje nėra procesinio dokumento, kuriame 2021 m. kovo 12 d. priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą būtų įformintas laikantis visų jam keliamų turinio reikalavimų. Rezoliucijoje, kuria LUD4 pavesta atlikti jau konkrečiu numeriu pažymėtą ikiteisminį tyrimą, apskritai nenurodyta tiriamos veikos teisinė kvalifikacija (1 t., b. l. 47). Be to, tos pačios dienos pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta tik BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta veika (1 t., b. l. 22–25), nors IBPS tuo pačiu metu buvo įregistruotas ir BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikavimas. Taigi šiuo atveju nustatytinas ne tik pradinės rezoliucijos turinio neišsamumas, bet ir nenuoseklus pradėto ikiteisminio tyrimo teisinės kvalifikacijos fiksavimas skirtinguose proceso dokumentuose.

Vėlesni procesiniai dokumentai, kuriais paskirtas ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras bei tyrimą pavesta atlikti kompetentingai ikiteisminio tyrimo įstaigai, patvirtina 2021 m. kovo 12 d. pradėto baudžiamojo proceso tęstinumą, tačiau nepašalina jo pradžios įforminimo trūkumo. Be to, dalyje vėliau priimtų procesinių dokumentų buvo nurodoma tik BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikacija, nors pradiniame pranešime buvo aprašytos ir galimam neteisėtam vertimuisi profesine veikla reikšmingos aplinkybės, o BK 202 straipsnio 1 dalies kvalifikacija IBPS buvo įregistruota tą pačią ikiteisminio tyrimo pradžios dieną. Taigi vėlesni proceso dokumentai patvirtina, kad baudžiamasis procesas buvo tęsiamas, tačiau kartu atskleidžia, jog jo teisinė kvalifikacija skirtinguose duomenų šaltiniuose buvo fiksuojama nevienodai ir ne visada išsamiai.

Apibendrindama šiuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kompetentingo pareigūno valia pradėti ikiteisminį tyrimą 2021 m. kovo 12 d. buvo objektyviai išreikšta ir baudžiamasis procesas faktiškai pradėtas. Tačiau sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą įformintas netinkamai: rezoliucijoje apskritai nenurodyta tiriamos veikos teisinė kvalifikacija, o kituose proceso dokumentuose pradėto tyrimo kvalifikacija buvo fiksuojama nevisiškai nuosekliai. Šių trūkumų negalima prilyginti paties procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, kompetentingo pareigūno valios jį pradėti ar BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyto faktinio pagrindo nebuvimui. Kartu pats baudžiamojo proceso pradėjimo faktas nepaneigia būtinybės įvertinti nustatytų įforminimo ir teisinės kvalifikacijos fiksavimo trūkumų pobūdį bei jų procesinius padarinius.

Vertinant šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų reikšmę, atsižvelgtina į BPK 369 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą esminio šio kodekso pažeidimo sampratą. Esminiais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės arba kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Todėl ne kiekvienas procesinio sprendimo įforminimo ar veikos teisinės kvalifikacijos nurodymo trūkumas savaime lemia viso baudžiamojo proceso neteisėtumą. Tokio pažeidimo reikšmė nustatoma pagal pažeistos proceso normos paskirtį, pažeidimo pobūdį, jo realų poveikį proceso dalyvių teisėms, taip pat pagal tai, ar dėl jo buvo apribota galimybė patikrinti konkrečių procesinių veiksmų teisinį pagrindą ir jais gautų duomenų teisėtumą.

Teisės į gynybą aspektu nustatyti ikiteisminio tyrimo pradžios įforminimo trūkumai esminių teisės į gynybą pažeidimų nesukėlė. 2021 m. spalio 25 d. pranešime apie įtarimą NUT1 buvo inkriminuotos BK 202 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 301 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, dėl kurių vėliau surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. Įtarimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jam nebuvo pareikštas. Taigi ankstesniuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose nurodyta BK 182 straipsnio 1 dalies kvalifikacija nesukėlė neapibrėžtumo dėl NUT1 asmeniškai reiškiamo įtarimo faktinio ir teisinio pagrindo ir nesuvaržė jo galimybės veiksmingai gintis nuo veikų, kurios vėliau sudarė kaltinimo teisme dalyką. NUT1 galėjo naudotis gynėjo pagalba, teikti prašymus ir duomenis, ginčyti proceso veiksmų bei duomenų gavimo teisėtumą, jų patikimumą ir įrodomąją reikšmę bei dėl jų pasisakyti bylą nagrinėjant teisme.

Vis dėlto vien tai, kad nustatyti trūkumai nesuvaržė NUT1 teisės žinoti jam reiškiamo įtarimo ir nuo jo gintis, savaime neišsprendžia visų jų procesinių padarinių. Tinkamas sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą įforminimas skirtas ne vien asmens gynybos teisėms užtikrinti, bet ir pradėto baudžiamojo proceso dalykui apibrėžti bei vėliau atliekamų proceso veiksmų teisėtumui kontroliuoti. Todėl atskirai būtina įvertinti, ar konkretūs iki 2021 m. spalio 25 d. atlikti proceso veiksmai jų atlikimo metu turėjo pakankamą faktinį ir procesinį pagrindą ir ar nustatyti tyrimo pradžios bei kvalifikacijos fiksavimo trūkumai turėjo įtakos jais gautų duomenų teisėtumui.

Šiuo aspektu savarankiškai vertintinas BPK 167 straipsnyje nustatytos specialiosios baudžiamojo proceso pradėjimo sąlygos laikymasis. Pagal ikiteisminio tyrimo pradžios metu galiojusią BK 182 straipsnio 4 dalį ir BPK 167 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos galėjo būti pradėtas tik gavus nukentėjusiojo skundą, jo teisėto atstovo pareiškimą arba esant prokuroro reikalavimui. Kauno apylinkės teismo pirmininko pranešimas šių sąlygų neatitiko: jį pateikė ne galimai nuo sukčiavimo nukentėjęs asmuo ar jo teisėtas atstovas, o byloje nebuvo prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šios veikos. Vėlesnis prokuroro pavedimas organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti taip pat negali būti prilyginamas BPK 167 straipsnio 2 dalyje nurodytam prokuroro reikalavimui, nes jame nebuvo išreikšta motyvuota valia pradėti baudžiamąjį procesą nesant nukentėjusiojo skundo dėl veikos visuomeninės reikšmės arba nukentėjusiojo negalėjimo ginti savo interesų.

Taigi BPK 167 straipsnyje nustatytos specialiosios sąlygos nebuvimas reiškia, kad negalėjo būti teisėtai atliekami tie proceso veiksmai, kurie buvo skirti būtent galimam BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytam sukčiavimui tirti. Tačiau vien dėl to negalima pripažinti neteisėtais visų tame pačiame ikiteisminiame tyrime atliktų proceso veiksmų. Kiekvienas jų turi būti vertinamas pagal savo faktinį turinį ir tikslą, nustatant, ar jo atlikimo metu buvo savarankiškas pagrindas tirti ir kitas, bendra tvarka tiriamas nusikalstamas veikas. Todėl BPK 167 straipsnio pažeidimo teisiniai padariniai taikomi tik tiems proceso veiksmams ir jais gautiems duomenims, kurie buvo tiesiogiai susiję su neteisėtai pradėtu galimo sukčiavimo tyrimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-15-648/2025 nagrinėta situacija, kai ikiteisminis tyrimas bendra tvarka buvo pradėtas dėl vieno asmens veikos pagal BK 284 straipsnį, o dėl kito asmens galimai padarytos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nebuvo nei BPK 167 straipsnyje nustatytos specialiosios proceso pradėjimo sąlygos, nei atskiro sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, nutraukus bendra tvarka pradėtą tyrimą pagal BK 284 straipsnį, nebeliko kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios baudžiamasis procesas būtų buvęs teisėtai pradėtas. Nagrinėjamos bylos faktinė situacija skiriasi: jau 2021 m. kovo 2 d. pranešime buvo aprašytos galimam neteisėtam vertimuisi profesine veikla reikšmingos aplinkybės, o BK 202 straipsnio 1 dalies kvalifikacija IBPS įregistruota ikiteisminio tyrimo pradžios dieną. Todėl nurodytoje kasacinėje nutartyje suformuluoti principai taikytini vertinant proceso dalį dėl galimo BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto sukčiavimo, tačiau savaime nesudaro pagrindo visą procesą dėl kitų bendra tvarka tiriamų nusikalstamų veikų laikyti neteisėtu.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo, jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik esant vienai iš šių sąlygų. Todėl nesant BPK 167 straipsnyje nustatytos specialiosios sąlygos baudžiamasis procesas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos negalėjo būti pradėtas ir vykdomas. Tačiau ši veika NUT1 nebuvo inkriminuota nei 2021 m. spalio 25 d. pranešime apie įtarimą, nei galutiniame kaltinamajame akte. Jam pareikšti kaltinimai pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 301 straipsnio 2 dalį, kurių baudžiamajam persekiojimui BPK 167 straipsnyje nustatyta specialioji sąlyga netaikoma. Todėl BPK 167 straipsnio reikalavimų nesilaikymas tiriant galimą sukčiavimą nesudaro BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo nutraukti baudžiamąjį procesą dėl NUT1 galutiniame kaltinime inkriminuotų veikų. Galutinis kaltinamasis aktas iš tiesų suformuluotas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 301 straipsnio 2 dalį.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. spalio 20 d. tarnybiniais pranešimais atskirai pradėti tyrimai atitinkamai dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 301 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų (1 t., b. l. 50–53). Nuo šių sprendimų priėmimo proceso veiksmams, skirtiems būtent šioms nusikalstamoms veikoms tirti, egzistavo atskirai įformintas procesinis pagrindas. Vis tik, iki 2021 m. spalio 19–20 d. atliktų veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas pagal jų atlikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes ir tuomet buvusį procesinį pagrindą.

Vertinant nustatytų pažeidimų poveikį byloje esantiems duomenims, pirmiausia pažymėtina, kad ne visi kaltinimui reikšmingi duomenys apskritai buvo gauti atliekant ginčijamus ikiteisminio tyrimo veiksmus. 2021 m. vasario 24 d. Lietuvos advokatūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), sutartys, advokato orderiai ir kiti dokumentai buvo pateikti kartu su 2021 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pranešimu, taigi teisėsaugos institucijos juos gavo dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Lietuvos advokatūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pagal kompetenciją administruojami duomenys egzistavo nepriklausomai nuo šio baudžiamojo proceso. Dalį dokumentų NUT1 pats pateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, dalis liudytojų šiame teisme buvo apklausti tiesiogiai, proceso dalyviams suteikiant galimybę užduoti jiems klausimus ir ginčyti parodymų patikimumą; teisiamajame posėdyje nedalyvavusių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų panaudojimo galimybė ir įrodomoji reikšmė vertintinos atskirai pagal BPK 276 straipsnį. Todėl šių duomenų kilmė nėra priežastiniu ryšiu susijusi nei su 2021 m. kovo 12 d. sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą įforminimo trūkumu, nei su BPK 167 straipsnio pažeidimu tiriant galimą sukčiavimą.

Atskirai vertintini NUT1 sąskaitų duomenys. Jie gauti pagal 2021 m. birželio 9 d. prokurorės nutarimą, priimtą vadovaujantis BPK 155 straipsnio 1 dalimi ir gavus ikiteisminio tyrimo teisėjos sutikimą (3 t., b. l. 6–9). Nutarime nurodyta BK 182 straipsnio 1 dalis. Ši nuoroda atitiko ankstesniuose proceso dokumentuose pasireiškusį neišsamų tyrimo teisinės kvalifikacijos fiksavimą, nes tuo metu IBPS jau nuo 2021 m. kovo 12 d. buvo registruota ir BK 202 straipsnio 1 dalies kvalifikacija. Todėl sprendžiant dėl šiuo procesiniu veiksmu gautų duomenų teisėtumo reikšmingas ne vien nutarime įrašytas BK straipsnis, bet ir jame nurodytas faktinis duomenų gavimo pagrindas bei tikslas. Nutarime aprašytas NUT1 teisinių paslaugų teikimas po jo išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, sudarytos sutartys, naudoti advokato orderiai ir iš veiklos gautos pajamos, o banko sąskaitų duomenimis buvo siekiama nustatyti vykdytos veiklos laikotarpį, pobūdį, mastą ir atlygintinumą. Šios aplinkybės yra tiesiogiai reikšmingos BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiams nustatyti. Atsižvelgiant ir į tai, kad jas apibūdinantys duomenys buvo pateikti dar 2021 m. kovo 2 d. pranešime, vien tai, kad 2021 m. birželio 9 d. nutarime nurodyta tik BK 182 straipsnio 1 dalis, savaime nesudaro pagrindo pagal BPK 155 straipsnyje nustatytą tvarką gautų sąskaitų duomenų pripažinti neteisėtais.

Atskirai įvertintinas ir 2021 m. gegužės 21 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-1151432-21 gavimo procesinis pagrindas. Ši išvada parengta iki 2021 m. spalio 19 ir 20 d. sprendimų atskirai pradėti ikiteisminius tyrimus dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 301 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų. Tačiau specialistui tirti pateikti trys advokato orderiai ir 2020 m. rugsėjo 17 d. teisinių paslaugų sutartis teisėsaugos institucijoms buvo perduoti kartu su 2021 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pranešimu. Šių dokumentų rekvizitų techninio atlikimo būdas buvo reikšmingas jau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nustatinėjant NUT1 po išbraukimo iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo vykdytos profesinės veiklos pobūdį, būdą, mastą ir jos faktinį santykį su advokatu LUD42. Todėl aplinkybių, kurioms nustatyti buvo paskirtas šis objektų tyrimas, faktinis turinys buvo savarankiškai reikšmingas ir BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytai veikai tirti, kurios kvalifikacija IBPS buvo įregistruota nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Vien tai, kad užduotyje atlikti objektų tyrimą buvo nurodyta BK 182 straipsnio 1 dalis, savaime nesudaro pagrindo specialisto išvadą pripažinti gauta neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas tokio individualaus vertinimo neatliko. Nustatęs ikiteisminio tyrimo pradžios įforminimo trūkumą ir BPK 167 straipsnyje nustatytos specialiosios sąlygos nebuvimą procesui dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, šių pažeidimų padarinius nepagrįstai pritaikė visai byloje surinktų duomenų visumai. Teismas neatskyrė dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios gautų dokumentų, nuo baudžiamojo proceso nepriklausomai institucijų administruotų duomenų, bendra tvarka tiriamoms veikoms reikšmingų duomenų, konkrečių procesinių sprendimų pagrindu gautų duomenų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų. Dėl to išvada, kad nustatyti proceso pažeidimai savaime lėmė viso ikiteisminio tyrimo neteisėtumą ir visų jo metu gautų duomenų neleistinumą, yra nepagrįsta. Konkrečių duomenų leistinumas, patikimumas, tarpusavio sąsajos ir įrodomoji reikšmė vertinami tolesnėse šio nuosprendžio dalyse, laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įvertinusi surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, nustatė, kad:

NUT1 versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės ir profesinės veiklos, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. spalio 2 d. neteisėtai vertėsi ūkine ir komercine veikla, neinformavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią teisinių paslaugų teikimo veiklą, dėl ko ši veikla Mokesčių mokėtojų registre nebuvo įregistruota, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, teikė teisines paslaugas ir gavo 1 870 Eur pajamų: 2019 m. gegužės 14 d. iš LUD30 – 100 Eur ir nurodytu laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, iš jo – 100 Eur grynaisiais pinigais; 2019 m. birželio 12 d. iš LUD17 – 100 Eur ir nurodytu laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, iš jos – 100 Eur grynaisiais pinigais; 2019 m. birželio 14 d. iš LUD27 – 80 Eur; 2019 m. liepos 3 d. iš LUD41 – 100 Eur; 2019 m. liepos 11 d. iš LUD23 – 100 Eur; 2019 m. vasario 12 d., balandžio 8 d. ir liepos 15 d. per keturis kartus iš LUD19 – iš viso 280 Eur; 2019 m. kovo 27 d. ir liepos 15 d. per tris kartus iš LUD24 – iš viso 190 Eur; 2019 m. kovo 18 d. ir rugpjūčio 26 d. per du kartus iš LUD13, buvusios LUD13, – iš viso 120 Eur; 2019 m. rugsėjo 5 d. iš LUD53 – 100 Eur; 2019 m. rugsėjo 10 d. iš LUD22 – 100 Eur; 2019 m. rugsėjo 23 d. iš LUD14 – 200 Eur; 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir spalio 2 d. per du kartus iš LUD6 – iš viso 200 Eur.

Taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2013 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 24 nuo 2013 m. birželio 11 d. išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo ir negalėdamas vykdyti advokato padėjėjo veiklos, 2020 m. rugsėjo 9 d. ir laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. vasario 10 d. neteisėtai vertėsi profesine advokato padėjėjo veikla, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. kovo 18 d. advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 34 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad advokato padėjėjas yra fizinis asmuo, įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, tai yra, nebūdamas advokato padėjėju, advokato padėjėjo statusu su klientais sudarė keturias atstovavimo ir teisinių paslaugų sutartis: 2020 m. rugsėjo 17 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 30 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 15 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat išrašė tris advokato orderius: 2020 m. rugsėjo 9 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 22 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 10 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, NUT1 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tyčia suklastojo tikrus dokumentus, tai yra advokato orderius ir atstovavimo sutartis, ir juos panaudojo, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, vietoje ir būdu, suklastojo 2021 m. vasario 10 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 9 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 22 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 15 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šiuose advokato orderiuose ir atstovavimo sutartyse panaudodamas netikro antspaudo „LIETUVOS ADVOKATŪRA ADVOKATO LUD42 KONTORA“ klišę, ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2021 m. vasario 10 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 9 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 15 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – panaudojo, pateikdamas juos Kauno apylinkės teismui baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Tais pačiais veiksmais NUT1, veikdamas versliškai, žinomai suklastotu antspaudu pasinaudojo, jį uždėdamas 2021 m. vasario 10 d. advokato orderyje serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 9 d. advokato orderyje serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 22 d. advokato orderyje serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 15 d. atstovavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties skiltimi „Advokato parašas“.

Ištirti įrodymai

Pirmosios instancijos teisme NUT1 kaltės nepripažino. Dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalį jis parodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. teikė teisines paslaugas, tačiau gautas pajamas deklaravo ir sumokėjo mokesčius. Jo teigimu, pateiktos ir vėliau patikslintos pajamų mokesčio deklaracijos patvirtina, kad iš teisinių paslaugų gautas pajamas jis deklaravo, o mokėtinus mokesčius sumokėjo. Dėl kaltinime nurodyto laikotarpio nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. vasario 10 d. NUT1 neigė versliškai vertęsis advokato padėjėjo veikla ir iš tokios veiklos gavęs atlygio. Jis neigė klientams prisistatęs advokato padėjėju, tačiau nurodė galėjęs prisistatyti kaip asmuo, dirbantis Lietuvos advokatūroje ir turintis teisinės patirties, klientams parodyti turimą Advokatų tarybos pažymėjimą, taip pat atskiriems klientams minėjęs, kad anksčiau buvo advokato padėjėjas. NUT1 pripažino, kad per „eTeismai“ sistemą buvo susikūręs paskyrą kaip advokato padėjėjas, joje nurodė advokato padėjėjo pažymėjimo numerį, per šią paskyrą teikė klientų procesinius dokumentus, pildė ir pateikė teismui advokato orderius bei kaltinime nurodytas atstovavimo ir teisinių paslaugų sutartis. Jis taip pat pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atlikęs atskirus advokato padėjėjo veiksmus, tačiau neigė, kad tai buvo versliškas vertimasis advokato padėjėjo veikla. NUT1 teigė tuo metu nežinojęs, kad nuo 2013 m. birželio 11 d. yra išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, nes apie tai nebuvo informuotas.

Dėl kaltinime nurodytų orderių ir sutarčių NUT1 parodė jų neklastojęs. Jo teigimu, advokatas LUD42 dar 2012–2013 m. iš anksto pasirašydavo orderių knygelėje ir atstovavimo sutarčių blankuose, o NUT1 buvo leista vėliau įrašyti konkrečių klientų duomenis. Dėl dokumentuose esančių techninėmis priemonėmis atliktų parašų jis teigė, kad parašus galėjo uždėti LUD42 arba jo kontoros darbuotojas. NUT1 nurodė pats įrašydavęs klientų duomenis į sutartis ir orderius bei dalį šių dokumentų pateikęs teismams. Jis taip pat neigė suklastojęs 2018 m. gegužės mėn. Lietuvos advokatūros pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir teigė ją oficialiai gavęs Lietuvos advokatūroje. Dėl antspaudo NUT1 pripažino pats, tikėtina, 2012 m. gegužės pabaigoje užsakęs pagaminti antspaudą su užrašu „LIETUVOS ADVOKATŪRA ADVOKATO LUD42 KONTORA“ ir pats jį naudojęs, tačiau neigė, kad šis antspaudas buvo netikras. Rašytiniuose parodymuose jis teigė antspaudą pasidaręs ir naudojęs LUD42 žinia, o duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė neprisimenąs, ar LUD42 buvo pasakęs apie antspaudo pagaminimą, ir paaiškino jo leidimo neprašęs, nes manė, kad toks leidimas nebuvo reikalingas. NUT1 taip pat teigė, kad dalyje jo gyvenamojoje vietoje paimtų atstovavimo sutarčių LUD42 parašai buvo atlikti paties LUD42.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. SI-5 dėl NUT1 ūkinės ir finansinės veiklos nustatyta, kad NUT1 nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 27 d. pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistravęs individualią veiklą „Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas“. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. jo individuali veikla Mokesčių mokėtojų registre nebuvo įregistruota. Laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. individuali veikla buvo įregistruota mokesčių administratoriaus iniciatyva, o nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. NUT1 pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo teisinę veiklą.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad NUT1 2019 m. gavo 3 574 Eur individualios veiklos pajamų, iš kurių 3 374 Eur buvo gauti banko pavedimais, o 200 Eur – grynaisiais pinigais. Išvadą rengiant vertintoje 2019 m. pajamų mokesčio deklaracijoje buvo deklaruota 200 Eur individualios veiklos pajamų, todėl 3 374 Eur pajamų suma nurodyta kaip nedeklaruota. Nuo šios sumos atėmus 1 012,20 Eur, atitinkančius 30 procentų išlaidų, apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuota 2 361,80 Eur. Nuo šių pajamų papildomai apskaičiuota 107,11 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 266,13 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 148,37 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Dėl 2020 metų, specialisto išvadoje nurodyta, kad NUT1 deklaravo 1 720 Eur individualios veiklos pajamų, tačiau iš viso gavo 5 976 Eur pajamų. Šių sumų skirtumas – 4 256 Eur – išvadoje nurodytas kaip nedeklaruotos pajamos. Nuo šios sumos atėmus 1 276,80 Eur, atitinkančius 30 procentų išlaidų, apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuota 2 979,20 Eur. Nuo šių pajamų papildomai apskaičiuota 148,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 335,70 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 187,15 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Specialisto išvados tiriamojoje dalyje ir jos prieduose nurodyta, kad išvada parengta remiantis ikiteisminio tyrimo įstaigos pateiktais liudytojų apklausų protokolais, kredito įstaigų duomenimis, NUT1 pajamų mokesčio deklaracijomis ir Mokesčių mokėtojų registro duomenimis. Į 2019 m. banko pavedimais gautų 3 374 Eur pajamų sumą įtraukti tiek kaltinime nurodytų, tiek kitų fizinių ir juridinių asmenų mokėjimai, tarp jų LUD34, LUD5, LUD51, LUD39 ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atlikti pavedimai. LUD45 280 Eur mokėjimo data išvados lentelėje nurodyta 2019 m. birželio 29 d., o išvados priede esančiame banko sąskaitos išraše šio asmens 280 Eur pavedimas užfiksuotas 2019 m. gegužės 29 d. Į bendrą 2019 m. pajamų sumą taip pat įtraukta 200 Eur suma, kurią LUD3, kaip nurodyta jos ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, 2019 m. pabaigoje sumokėjo grynaisiais pinigais.

Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. SI-5 nurodyta, kad NUT1 nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2013 m. birželio 14 d. pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistravęs teisinę veiklą, kurios EVRK kodas 691000, o nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 27 d. pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) – veiklą „Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas“, kurios EVRK kodas 691030. Laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jo individuali veikla buvo įregistruota mokesčių administratoriaus iniciatyva, nes 2020 metų pajamų mokesčio deklaracijoje NUT1 nurodė gavęs individualios veiklos pajamų, nors nustatyta tvarka veiklos nebuvo įregistravęs. Nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) jis įregistravo veiklą „Teisinė veikla“, kurios EVRK kodas 691000.

NUT1 priklausančios „Revolut“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuoti 2019 m. į jo sąskaitą atlikti mokėjimai. LUD19 2019 m. vasario 12 d., balandžio 8 d. ir liepos 15 d. atliko mokėjimus, kurių bendra suma – 280 Eur (3 t., b. l. 44, 42, 38); LUD13 2019 m. kovo 18 d. ir rugpjūčio 26 d. pervedė iš viso 120 Eur (3 t., b. l. 44, 35), o LUD24 2019 m. kovo 27 d. ir liepos 15 d. – iš viso 190 Eur (3 t., b. l. 43, 38). LUD30 2019 m. gegužės 14 d. pervedė 100 Eur (3 t., b. l. 41), LUD2 2019 m. gegužės 27 d. – 100 Eur, LUD45 2019 m. gegužės 29 d. – 280 Eur, LUD17 2019 m. birželio 12 d. – 100 Eur, o LUD27 2019 m. birželio 14 d. – 80 Eur (3 t., b. l. 40). LUD41 2019 m. liepos 3 d. pervedė 100 Eur, LUD43 2019 m. liepos 5 d. – 50 Eur, LUD32 2019 m. liepos 10 d. – 100 Eur, o LUD23 2019 m. liepos 11 d. – 100 Eur (3 t., b. l. 38). LUD6 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir spalio 2 d. atliko du 100 Eur mokėjimus (3 t., b. l. 36, 33). LUD53 2019 m. rugsėjo 5 d. pervedė 100 Eur, LUD37 2019 m. rugsėjo 9 d. – 200 Eur, LUD22 2019 m. rugsėjo 10 d. – 100 Eur, o LUD14 2019 m. rugsėjo 23 d. – 200 Eur (3 t., b. l. 35, 34, 33).

Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemos dokumentų kortelių išrašuose nurodyta, kad pirminę 2019 metų pajamų mokesčio deklaraciją NUT1 pateikė 2020 m. liepos 2 d. Vėlesnės šios deklaracijos redakcijos pateiktos 2021 m. rugsėjo 16 d., 2022 m. gruodžio 1 d., 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. Ankstesnės deklaracijų redakcijos sistemoje pažymėtos kaip neaktualios, o 2022 m. gruodžio 13 d. pateikta deklaracija, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), – kaip aktuali.

Aktualioje 2019 metų pajamų mokesčio deklaracijoje, taikant pajamų rūšies kodą 93 „Gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamos“, deklaruota 2 500 Eur individualios veiklos pajamų. Deklaracijoje nurodyta, kad pajamos apskaitytos pinigų principu, o leidžiamais atskaitymais pripažinta 30 procentų gautų individualios veiklos pajamų. Joje apskaičiuota 76,52 Eur mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, 244,44 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 109,94 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Deklaracijoje nurodytos atskirais 2019 metų mėnesiais gautos pajamos, tačiau pajamų mokėtojai ir konkrečių mokėjimų paskirtis neįvardyti.

NUT1 2020 metų pajamų mokesčio deklaracija pateikta 2021 m. rugsėjo 16 d., jos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Joje, taikant pajamų rūšies kodą 93, nurodytos 120 Eur ir 1 600 Eur individualios veiklos pajamų sumos. Deklaracijoje pažymėta, kad pajamos apskaitytos pinigų principu, o leidžiamiems atskaitymams priskirtos faktinės, dokumentais pagrįstos išlaidos; apskaičiuota 86 Eur mokėtino gyventojų pajamų mokesčio. NUT1 2021 metų pajamų mokesčio deklaracijoje nurodyta 2 500 Eur individualios veiklos pajamų.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė LUD28 2022 m. rugsėjo 9 d. surašė specialisto išvadą Nr. SI-5 dėl NUT1 ūkinės ir finansinės veiklos. Išvada parengta vykdant 2022 m. liepos 12 d. užduotį Nr. PSI-7, pateiktą pagal 2021 m. spalio 22 d. nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07517-21. Tyrimo laikotarpis išvadoje apibrėžtas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Specialistei buvo pavesta pateikti duomenis apie NUT1 2019–2021 metais gautas apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias pajamas, patirtas išlaidas, pajamų deklaravimą, apskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius bei pajamų ir išlaidų skirtumą (1 t., b. l. 114–132).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. sausio 20 d. rašte Nr. (7.1 Mr) K-585 nurodyta, kad NUT1 2019 m. sausio 27 d. per „Mano VMI“ pateikė prašymą nutraukti individualią veiklą „Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas“. Pagal šį prašymą nuo 2018 m. sausio 16 d. pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyta individuali veikla Mokesčių mokėtojų registre išregistruota 2019 m. sausio 27 d. Rašte taip pat nurodyta, kad NUT1 vėliau tikslino 2019 metų pajamų mokesčio deklaraciją (8 t., b. l. 8).

SPC1, 2025 m. sausio 30 d. pirmosios instancijos teisme apklausta kaip liudytoja, parodė, kad, dirbdama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pagal institucijų paklausimus rengia atsakymus, remdamasi informacinėse sistemose esančiais duomenimis ir kitų padalinių darbuotojų pateikta informacija. Byloje esančiame jos parengtame atsakyme nurodyti duomenys apie NUT1 individualią veiklą buvo paimti iš Mokesčių mokėtojų registro ir „Mano VMI“ sistemos. SPC1 negalėjo paaiškinti, kas konkrečiai ir kokiu pagrindu NUT1 individualią veiklą įregistravo mokesčių administratoriaus iniciatyva, taip pat nurodė nesanti kompetentinga aiškinti tokio sprendimo priėmimo pagrindų. Ji paaiškino, kad dėl šių aplinkybių turėtų būti kreipiamasi į kompetentingą Valstybinės mokesčių inspekcijos padalinį arba apklausiamas jas galintis paaiškinti specialistas.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. vasario 14 d. rašte Nr. 1-467-1109/2025 nurodyta, kad NUT1 2019 m. sausio 27 d. pateiktame prašyme individualios veiklos vykdymo pabaigos data buvo nurodyta 2019 m. sausio 27 d. Nuo šios dienos iki 2019 m. gruodžio 31 d. jo individuali veikla Mokesčių mokėtojų registre nebuvo įregistruota. Prie rašto pridėtos NUT1 pateiktų pirminių ir patikslintų 2019 metų pajamų mokesčio deklaracijų kopijos.

2025 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. FR1162-17 parengta dėl NUT1 2019 metų ūkinės ir finansinės veiklos. Joje naudota 2022 m. gruodžio 13 d. pateikta aktuali 2019 metų pajamų mokesčio deklaracija, kurioje nurodyta 2 500 Eur individualios veiklos pajamų. Šioje išvadoje, remiantis tais pačiais kredito įstaigų duomenimis ir LUD3 ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2019 metais gautų pajamų suma apskaičiuota 3 574 Eur: 3 374 Eur banko pavedimais ir 200 Eur grynaisiais pinigais. Apskaičiuotos ir deklaruotos pajamų sumų skirtumas nurodytas kaip 1 074 Eur. Nuo šios sumos atėmus 322,20 Eur, atitinkančius 30 procentų išlaidų, apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuota 751,80 Eur; dėl jos apskaičiuota 37,59 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 84,71 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 47,23 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Papildomoje išvadoje atskirai panaudotas 2019 metų pajamų ir išlaidų balanse nurodytas 5 344 Eur skirtumas, nuo kurio apskaičiuota 801,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Bendra išvadoje apskaičiuota 2019 metų mokesčių ir įmokų suma nurodyta 971,13 Eur.

Specialistė LUD28 pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadą Nr. SI-5 parengė pagal ikiteisminio tyrimo įstaigos pateiktą medžiagą – liudytojų apklausų protokolus, kredito įstaigų duomenis ir tuo metu turėtas pajamų mokesčio deklaracijas, o papildomos informacijos pati nerinko. Specialistė nurodė, kad rengiant pirminę išvadą nebuvo naudojama vėliau pateikta aktuali 2019 metų pajamų mokesčio deklaracija, kurioje deklaruota 2 500 Eur individualios veiklos pajamų. Ši deklaracija panaudota rengiant 2025 m. gegužės 9 d. specialisto išvadą Nr. FR1162-17. LUD28 taip pat paaiškino, kad NUT1 pajamas tyrė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo požiūriu ir nevertino, ar konkrečios pajamos gautos vykdant teisės aktų reikalavimus atitinkančią veiklą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. birželio 12 d. rašte Nr. 1-467-1109/2025 nurodyta, kad individuali veikla mokesčių administratoriaus iniciatyva registruojama, kai gyventojas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruoja individualios veiklos pajamas, tačiau veiklos Mokesčių mokėtojų registre nėra įregistravęs. NUT1 individuali veikla 2020 metams buvo įregistruota mokesčių administratoriaus iniciatyva, gavus jo 2020 metų pajamų mokesčio deklaraciją. Dėl 2019 metų nurodyta, kad tais metais jo individuali veikla buvo įregistruota iki 2019 m. sausio 27 d., todėl, pateikus 2019 metų pajamų mokesčio deklaraciją, veikla likusiai metų daliai automatiniu būdu nebuvo įregistruota. Rašte taip pat nurodyta, kad 2019 metų individuali veikla galėjo būti įregistruota mokesčių administratoriaus iniciatyva rankiniu būdu.

NUT1 2024 m. spalio 17 d. elektroniniu paštu pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentus. Elektroniniame laiške nurodyti 53 priedai, tarp jų dokumentai, susiję su LUD3, LUD20, LUD1, LUD22, LUD12, LUD25, LUD30, LUD7, LUD19, LUD23, LUD31, LUD24 ir LUD13, taip pat prašymai, sąskaitos už teisines paslaugas, elektroninio susirašinėjimo duomenys ir procesinių dokumentų projektai (7 t., b. l. 11–12).

LUD13 (buvusi LUD13) pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 jai rengė dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, o už paslaugas ji mokėjo pagal jo pateikiamas sąskaitas. Byloje taip pat yra jų 2019 m. elektroninis susirašinėjimas. 2019 m. sausio 15 d. LUD13, tuo metu LUD13, elektroniniu paštu kreipėsi į NUT1 dėl galimybės susigrąžinti šeimai priklausiusią žemę, o šis tą pačią dieną jai pateikė teisinio pobūdžio konsultaciją dėl galimų nuosavybės teisių atkūrimo būdų ir tolesnių veiksmų. Laiškas išsiųstas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), siuntėjo laukelyje nurodant „Teisinių paslaugų kontora“, (duomenys neskelbtini), NUT1 vardą ir telefono numerį (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 4 d. NUT1 tuo pačiu elektroninio pašto adresu LUD13, tuo metu LUD13, išsiuntė parengtą raštą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui ir sąskaitą, laiške nurodydamas 50 Eur mokėtiną sumą už atliktą darbą. Atsakydama LUD13 patvirtino pinigus pervesianti (7 t., b. l. 72–73).

LUD19 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 susirado internete 2018 m., kai jam reikėjo teisinės pagalbos. Buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Jie bendravo telefonu ir elektroniniu paštu, gyvai susitikę nebuvo. Už paslaugas LUD19 mokėjo banko pavedimais. Teisme liudytojas nurodė iš viso galėjęs sumokėti apie 500 Eur, galimai 280 Eur (6 t., b. l. 24–28). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti LUD19 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino. Juose liudytojas buvo nurodęs, kad NUT1 susirado tuomet, kai jam reikėjo teisinės pagalbos rengiant atsiliepimą į civilinį ieškinį byloje dėl vaiko išlaikymo priteisimo. NUT1 paaiškino galintis parengti procesinius dokumentus, tačiau negalintis jo atstovauti teisme, todėl, prireikus atstovavimo, liudytojas būtų samdęs kitą advokatą. NUT1 parengė teisinių paslaugų sutartį ir atsiuntė jos egzempliorių elektroniniu paštu, taip pat rengė atsiliepimą teismui, prašymus ir kitus procesinius dokumentus, o liudytojas jam persiųsdavo iš teismo gautus dokumentus. Už suteiktas paslaugas LUD19 atsiskaitė keliais banko pavedimais į NUT1 nurodytą sąskaitą 2019–2020 m., tačiau tikslios sumos neprisiminė. Liudytojas taip pat nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. vėl kreipėsi į NUT1 dėl teisinės pagalbos tame pačiame civiliniame procese. Jis turėjo išsaugojęs NUT1 telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). NUT1 jam dar kartą atsiuntė teisinių paslaugų sutartį ir rengė teisinius dokumentus. LUD19 nurodė, kad suteiktomis paslaugomis buvo patenkintas, pretenzijų NUT1 neturėjo ir dėl jo veiksmų turtinės žalos nepatyrė (2 t., b. l. 66–67, 69–70).

LUD24 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 jai rengė dokumentus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, o už paslaugas ji mokėjo banko pavedimais. Ji nurodė NUT1 buvusi pasisamdžiusi kaip advokatą, tačiau vėliau šis jai pasakė neturintis teisės dalyvauti teisme (6 t., b. l. 164–168). NUT1 pirmosios instancijos teismui pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad LUD24 su juo bendravo tiek dėl savo, tiek dėl jos brolio LUD46 teisinių klausimų. Tarp pateiktų dokumentų yra 2019 m. kovo 27 d. 70 Eur mokėjimo dokumentas, kuriame mokėtoja nurodyta LUD24, gavėjas – NUT1, o mokėjimo paskirtyje įrašyta, kad mokama už teisines paslaugas LUD46 dėl LUD33 skolos (7 t., b. l. 67, 145–165).

LUD30 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 jam parengė taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Už paslaugas jis sumokėjo iš viso 200 Eur: 100 Eur grynaisiais pinigais ir 100 Eur banko pavedimu. Ikiteisminio tyrimo metu LUD30 pateikė 2019 m. gegužės 7 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 92–93). NUT1 pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė 2019 m. balandžio 10 d. LUD30 išsiųstą elektroninį laišką, kuriame nurodė papildęs LUD30 atsiliepimą ir parengęs LUD35 atsiliepimą. Prie laiško pridėti abiejų asmenų procesinių dokumentų projektai ir jų vardu išrašytos sąskaitos. Laiške pateikti paaiškinimai dėl sąskaitų ir jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimo teismui kaip bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, aptartas galimas atsiskaitymas banko pavedimu arba grynaisiais pinigais ir pasiūlyta susitikti tolesniems procesiniams veiksmams aptarti bei dokumentams perduoti (7 t., b. l. 37).

Žemesnės instancijos teismas

LUD27 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 jam parengė raštą darbdaviui, o už šią paslaugą jis pervedė 80 Eur (6 t., b. l. 150–153).

LUD23 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 jį konsultavo ir parengė taikos sutartį, o už suteiktas paslaugas buvo sumokėta 200 Eur, galimai naudojantis jo motinos LUD53 banko sąskaita (6 t., b. l. 164–168). Iš 2019 m. liepos 3–10 d. NUT1 ir LUD23 elektroninio susirašinėjimo matyti, kad LUD23 kreipėsi dėl teisinių klausimų, susijusių su jo bendravimu su dukra ir jos išvykimu į užsienį. NUT1 prašė pateikti papildomą informaciją apie teismo nustatytą bendravimo tvarką ir vaiko motinos sutikimą, 2019 m. liepos 9 d. išsiuntė LUD23 100 Eur sąskaitą, o kitą dieną – prašymo mokyklai projektą bei pataisytą jo variantą ir nurodė, kaip šį dokumentą pasirašyti bei pateikti (7 t., b. l. 55–57).

LUD6 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 jai rengė procesinius dokumentus civilinėje byloje, o už suteiktas teisines paslaugas ji atsiskaitydavo grynaisiais pinigais ir banko pavedimais. Liudytoja nurodė, kad 2019–2021 m. NUT1 iš viso buvo sumokėjusi apie 1 000 Eur, iš jų 2019 m., pasitikrinusi turimus duomenis, nurodė sumokėjusi apie 500 Eur. LUD6 taip pat parodė, kad NUT1 jai prisistatė teisininku, nurodė nesantis advokatas ir negalintis jos atstovauti teisme. Jis taip pat buvo paaiškinęs neturintis leidimo veikti kaip advokato padėjėjas, todėl buvo tariamasi tik dėl procesinių dokumentų rengimo. Šiuos parodymus papildo LUD6 2023 m. spalio 30 d. pirmosios instancijos teismui pateiktas elektroninis laiškas ir elektroninės bankininkystės dokumentų kopijos. Laiške ji paaiškino NUT1 banko pavedimais pervedusi iš viso 700 Eur ir dar 300 Eur sumokėjusi grynaisiais pinigais, taip pat prisimenanti, kad 2019 m. NUT1 jai buvo atsiuntęs sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas (6 t., b. l. 4–8).

Kartu su LUD6 paaiškinimu pateiktame jos „Swedbank“ sąskaitos išraše užfiksuoti du 2019 m. mokėjimai NUT1: 2019 m. rugpjūčio 21 d. – 100 Eur ir 2019 m. spalio 2 d. – 100 Eur. Pirmojo pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodyta „Teisinės paslaugos“. Tame pačiame išraše taip pat užfiksuoti vėlesni mokėjimai NUT1: 2020 m. birželio 10 d. – 100 Eur, 2020 m. birželio 14 d. – 100 Eur ir 2020 m. liepos 19 d. – 50 Eur (6 t., b. l. 4–8).

LUD22 pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. NUT1 jai parengė informacinį raštą, už kurį ji banko pavedimu sumokėjo apie 100 Eur (5 t., b. l. 170–177). Iš 2019 m. rugpjūčio 19 d.–rugsėjo 1 d. NUT1 ir LUD22 elektroninio susirašinėjimo matyti, kad NUT1 parengė ir jai išsiuntė rašto, lydraščio bei kitų dokumentų projektus ir sąskaitą, prašė patikrinti juose nurodytas datas bei asmenų duomenis ir pasiūlė telefonu aptarti dokumentų koregavimą bei pateikimą. Tolesniame susirašinėjime LUD22 išdėstė pageidaujamas santuokos nutraukimo, vaiko išlaikymo, bendravimo su vaiku ir turto klausimų sprendimo sąlygas, o NUT1 pateikė pastabas dėl šių sąlygų teisinio įforminimo ir pasiūlė papildomai jas aptarti telefonu. Tarp pateiktų dokumentų yra LUD22 „Teisinių paslaugų kontora“ išrašyta 100 Eur sąskaita už teisines paslaugas, kurioje nurodytas paslaugų teikėjas – NUT1 (7 t., b. l. 17–19).

LUD14 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 jam parengė teisinį dokumentą, už kurį jis banko pavedimu sumokėjo 200 Eur (6 t., b. l. 150–153).

LUD3 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 susirado internete, kai jai skubiai prireikė teisinių paslaugų. Į jos paskelbtą užklausą atsiliepė keli asmenys, tačiau NUT1 ji pasirinko dėl pasiūlyto trumpesnio paslaugų suteikimo termino. Su juo bendravo internetu, taip pat kelis kartus buvo susitikusi; NUT1 buvo atvykęs į Vilnių paimti dokumentų. Liudytojos teigimu, jis ją konsultavo ir parengė teisinio pobūdžio dokumentą – skundą ar kitą kreipimąsi, kurį ji pati pasirašė ir pateikė institucijai. LUD3 NUT1 prisiminė prisistačius teisininku. Rašytinės teisinių paslaugų sutarties sudarymo neprisiminė. Už suteiktas paslaugas ji NUT1 atsiskaitė banko pavedimu per „Monese“ banką. Tikslios sumos liudytoja neprisiminė, tačiau nurodė, kad ji galėjo būti apie 100 Eur ir tikrai ne tūkstančiai eurų. Ji paaiškino, kad „Monese“ sąskaita jau uždaryta, todėl pavedimo duomenų pasitikrinti negalėjo. Gavėjo sąskaita, jos teigimu, buvo NUT1 vardu. Liudytoja taip pat prisiminė, kad į jo sąskaitą galėjo būti atlikti keli pavedimai – pirmasis kaip depozitas už sutartį, o vėliau dar vienas mokėjimas. Ar atsiskaityta pagal NUT1 pateiktą sąskaitą, dėl praėjusio laiko neprisiminė. Taip pat nurodė, kad NUT1 galėjo konsultuoti ir dėl jos sutuoktinio teisinių klausimų, tačiau konkrečių aplinkybių ir už šias paslaugas sumokėtų sumų tiksliai nebeprisiminė (6 t., b. l. 164–168). NUT1 pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė 2020 m. liepos 16 d. iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), siuntėjo laukelyje nurodant „Teisinių paslaugų kontora“, adresatui „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstą laišką. Prie laiško pridėtas failas, pavadintas „LUD3 sąskaita 100 e.“, o laiško tekste adresato prašoma sąskaitą apmokėti, kai jis galės (7 t., b. l. 14).

LUD21 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 susirado internete, ieškodama teisininko, galinčio parengti dokumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Jis parengė taikos sutartį, o už paslaugas liudytoja sumokėjo 50 Eur (5 t., b. l. 170–177). BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose LUD21 buvo nurodžiusi, kad NUT1 pasirinko dėl mažesnės paslaugų kainos, su juo bendravo telefonu ir buvo susitikusi Vilniuje. Ikiteisminio tyrimo metu ji pateikė 2020 m. kovo 6 d. taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, 50 Eur sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje pinigų gavėju nurodytas NUT1, „Teisinių paslaugų kontora“, ir 50 Eur pavedimo į NUT1 sąskaitą duomenis (2 t., b. l. 125–126, 128–133). LUD21 tiksliai neprisiminė, ar NUT1 jai buvo prisistatęs teisininku, advokatu ar advokato padėjėju.

LUD20 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 jai rengė santuokos nutraukimo dokumentus. Jį susirado internete, pateikusi užklausą dėl teisinių paslaugų, o NUT1 pasiūlė dokumentus parengti už 100 Eur. Už paslaugas ji 2020 m. balandžio 24 d. pervedė 100 Eur (6 t., b. l. 24–28). Ikiteisminio tyrimo metu LUD20 pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodyta 100 Eur mokėtina suma, pinigų gavėjas NUT1, „Teisinių paslaugų kontora“, 2020 m. balandžio 23 d. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir tos pačios dienos sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (2 t., b. l. 96–106). NUT1 pateiktame 2020 m. balandžio 23 d. LUD20 išsiųstame elektroniniame laiške buvo pridėti LUD20 vardu parengti prašymas, sutartis ir 100 Eur sąskaita. Laiške nurodyta dokumentus atspausdinti trimis egzemplioriais, pasirašyti, pridėti atitinkamų dokumentų kopijas ir išsiųsti teismui. Kitą dieną NUT1 pakartotinai išsiuntė sąskaitą ir pateikė atsiskaitymo duomenis. LUD20 atsakė atlikusi pavedimą ir padėkojo už paslaugą; prie laiško pridėtame mokėjimo dokumento vaizde nurodytas 2020 m. balandžio 24 d. NUT1 atliktas 100 Eur mokėjimas (7 t., b. l. 15–16).

LUD12 pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2020 m. pradžioje ar viduryje, prireikus teisinės pagalbos, interneto skelbimų portale paskelbė ieškanti teisines paslaugas teikiančio asmens. Į skelbimą atsiliepė NUT1, kuris, liudytojos teigimu, prisistatė advokatu, juristu, turinčiu juridinę firmą ir teikiančiu teisines paslaugas. Rašytinės paslaugų sutarties jie nesudarė, dėl paslaugų susitarė žodžiu. LUD12 kreipėsi dėl policijai pateikto kreipimosi, kurio išnagrinėjimo rezultatas jos netenkino; NUT1 ją konsultavo ir parengė dokumentą. Su juo liudytoja bendravo internetu ir elektroniniu paštu. Už suteiktas paslaugas ji banko pavedimu sumokėjo apie 100–150 Eur, tačiau tikslios sumos ir sąskaitos, į kurią pervedė pinigus, neprisiminė. Pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento ar sąskaitos, kaip nurodė liudytoja, negavo. Ji taip pat paaiškino, kad suteiktomis paslaugomis buvo patenkinta ir daugiau į NUT1 dėl teisinių paslaugų nesikreipė (6 t., b. l. 79–81). Tarp NUT1 pateiktų dokumentų yra 2020 m. balandžio 27 d. LUD12 išsiųstas elektroninis laiškas su Visagino policijai ir prokuratūrai adresuoto prašymo projektu, jo priedu ir 100 Eur sąskaita. Sąskaitoje paslaugų teikėju nurodytas NUT1, paslaugų pobūdžiu – teisinės paslaugos, o mokėtina suma – 100 Eur (7 t., b. l. 35–36).

LUD25 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 iš pradžių jai prisistatė advokatu, tačiau, nuvykus į teismo posėdį, jam nebuvo leista dalyvauti kaip jos atstovui, paaiškėjus, kad jis nėra advokatas (6 t., b. l. 150–153). Tarp NUT1 pateiktų dokumentų yra 2020 m. liepos 14 d. LUD44 išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame jis nurodė parengęs sutartį ir prašymą teismui ją patvirtinti. Prie laiško pridėti sutarties dėl tėvystės ir prašymo teismui patvirtinti šią sutartį projektai. Prašyme pareiškėjais nurodyti LUD25, LUD49 ir LUD50, o teismo prašoma patvirtinti jų susitarimą dėl vaiko tėvystės pripažinimo (7 t., b. l. 32–34).

LUD7 pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos draugui LUD36 prireikus teisinės pagalbos dėl Lietuvoje patirtos traumos ji internete pateikė užklausą, po kurios su ja susisiekė NUT1. Liudytoja perdavė jo kontaktus LUD36, o šis su NUT1 toliau bendravo pats. LUD36 išvykus į Baltarusiją, jo prašymu LUD7 už suteiktas paslaugas banko pavedimais sumokėjo galimai apie 280 Eur. Jos teigimu, NUT1 prisistatė advokatu (6 t., b. l. 49–50).

LUD9 pirmosios instancijos teisme parodė, kad draugės LUD38 prašymu 2020 m. spalio 24 d. pervedė 200 Eur už jai suteiktas teisines paslaugas, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už LUD38 suteiktas teisines paslaugas“. Liudytojai buvo žinoma, kad LUD38 dėl vykusių skyrybų teisinę pagalbą teikusį asmenį susirado internete ir su juo bendravo telefonu (5 t., b. l. 170–177). LUD9 2023 m. spalio 23 d. pirmosios instancijos teismui elektroniniu paštu pateikė mokėjimo pavedimo kopiją. Joje nurodyta, kad 2020 m. spalio 24 d. ji į NUT1 „Revolut“ banko sąskaitą pervedė 200 Eur, mokėjimo paskirtyje įrašydama „už LUD38 suteiktas paslaugas“ (5 t., b. l. 179–180).

LUD15 pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. ar 2020 m., netekęs teisės vairuoti, NUT1 susirado internete ir kreipėsi dėl skundo parengimo. Dokumentus jam išsiuntė elektroniniu paštu, o NUT1 parengė skundą ir atsiuntė liudytojui, kuris dokumentą pats pasirašė ir pateikė teismui. Už suteiktą paslaugą į NUT1 nurodytą banko sąskaitą LUD15 pervedė 100 Eur. Gyvai jie nebuvo susitikę, NUT1 teisme jo neatstovavo (5 t., b. l. 170–177).

LUD16 (buvusi LUD16) pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 susirado internete, kai po santuokos nutraukimo jai prireikė teisinių paslaugų. Su juo bendravo telefonu ir elektroniniu paštu. NUT1 parengė raštą jos buvusiam sutuoktiniui, o už paslaugą ji banko pavedimu sumokėjo apie 150 Eur (5 t., b. l. 143). BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose LUD16 buvo nurodžiusi, kad NUT1 pasirinko pagal internete pateiktą užklausą, jo telefono numerį buvo išsaugojusi kaip „Advokatas NUT1“, o už parengtą dokumentą į jo nurodytą banko sąskaitą pervedė 150 Eur. Perskaitytus parodymus liudytoja patvirtino (2 t., b. l. 84–85). LUD16 tiksliai neprisiminė, ar NUT1 jai buvo prisistatęs teisininku, advokatu ar advokato padėjėju.

Lietuvos advokatūros 2021 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje Nr. 729 nurodyta, kad NUT1 Advokatų tarybos nutarimu buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir praktiką LUD42 kontoroje atliko nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2013 m. birželio 11 d., o Advokatų tarybos 2013 m. birželio 13 d. nutarimu buvo išbrauktas iš šio sąrašo nuo 2013 m. birželio 11 d. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 2012 m. birželio 7 d. jam buvo išduota viena orderių knygelė su orderiais serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 4–5). Lietuvos advokatūros pateiktame 2012 m. birželio 7 d. griežtos apskaitos dokumentų išdavimo važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad NUT1 išduoti orderiai LA Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6). Lietuvos advokatūros referentė LUD26 paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštą parengė pagal Lietuvos advokatūros informacinėje sistemoje esančius duomenis.

Kauno apylinkės teismo pirmininko PAR1 2021 m. kovo 2 d. rašte Nr. (1.19)-S1-141 „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad teisme buvo gauta Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo LUD47 2021 m. vasario 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymėta, jog NUT1 Advokatų tarybos 2013 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 24 nuo 2013 m. birželio 11 d. išbrauktas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo ir nuo šios datos negalėjo vykdyti advokato padėjėjo veiklos. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad po išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo NUT1 kaip atstovas dalyvavo civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Rašte taip pat nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu NUT1, pateikusiam teisės magistro kvalifikacinį laipsnį patvirtinantį diplomą, 2019 m. liepos 18 d. buvo leista dalyvauti procese kaip nepilnametės nukentėjusiosios LUD40 įgaliotam atstovui, o perdavus bylą nagrinėti teismui baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jis 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įformintas jo atstovavimas LUD41 ir LUD40. Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nukentėjusiojo LUD8 atstovavimo NUT1 pateikė 2021 m. vasario 10 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), o šios bylos ikiteisminio tyrimo metu – 2020 m. spalio 22 d. advokato orderį serija LA Nr. (duomenys neskelbtini).

Kartu su 2021 m. kovo 2 d. raštu teisėsaugos institucijai pateikta 2020 m. gruodžio 15 d. atstovavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LUD11 atstovavimo, 2020 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl LUD31 atstovavimo visų instancijų teismuose, 2020 m. spalio 30 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo direktorius LUD31, ir 2020 m. rugsėjo 17 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su LUD18 dėl teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose dokumentuose NUT1 įvardytas advokato LUD42 kontoroje dirbančiu advokato padėjėju, nurodytas jo pažymėjimo numeris – (duomenys neskelbtini), o sutartyse ir orderiuose yra LUD42 vardu įrašyti parašai arba sutikimas dėl atstovavimo. Rašte buvo prašoma nustatyti, ar NUT1 veiksmuose nėra BK 182, 202, 228 ir 300 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų požymių, o juos nustačius – spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Prie rašto pridėta Lietuvos advokatūros (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir bylose pateikti atstovavimą patvirtinantys dokumentai.

Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2021 m. gegužės 4 d. rašte Nr. (1.19) S1-308 nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 15 d. atstovavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 30 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos elektroniniu būdu; jas į bylas pateikė NUT1 (1 t., b. l. 82).

LUD1 pirmosios instancijos teisme parodė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje ji buvo kaltinamoji, NUT1 atstovavo jos nepilnametei dukrai LUD40, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose ir, liudytojos teigimu, rengė su jos dukters reikalavimais susijusius dokumentus (5 t., b. l. 170–177). BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose LUD1 buvo nurodžiusi, kad NUT1 procese dalyvavo kaip advokato padėjėjas ir buvo pateikęs advokato orderį (2 t., b. l. 34–35). Byloje ištirtame 2020 m. rugsėjo 9 d. advokato orderyje serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad advokatas LUD42 įgalioja advokato padėjėją NUT1 atstovauti LUD41 ir LUD40 baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44, 93).

NUT1 pateiktame 2019 m. liepos 12 d. prokurorės rašte nurodyta, kad jo 2019 m. liepos 6 d. prašymas patenkintas – NUT1 pripažintas nepilnametės LUD40 įgaliotuoju atstovu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam leista susipažinti su šio tyrimo medžiaga. Rašte pažymėta, kad kartu su prašymu buvo pateiktos asmens tapatybę ir aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijos. 2019 m. liepos 14 d. šį raštą NUT1 persiuntė LUD41, nurodydamas gavęs galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2020 m. birželio 22 d. prokurorės nutarime NUT1 įvardytas nepilnametės nukentėjusiosios atstovu; jo prašymas pratęsti susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir prašymų pateikimo terminą patenkintas iš dalies (7 t., b. l. 20, 22–23).

Tarp NUT1 pateiktų dokumentų yra 2020 m. rugsėjo 10 d. datuotas LUD41 prašymas paskirti jo dukters LUD40, pripažintos nukentėjusiąja ir civiline ieškove, atstovu NUT1, prašyme įvardytą teisininku ir advokato padėjėju, nurodant jo advokato padėjėjo pažymėjimo numerį. Šį prašymą LUD41 elektroniniu paštu pateikė pirmosios instancijos teismui. 2020 m. rugsėjo 12 d. NUT1 iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) LUD41 išsiuntė du vaizdo failus, laiške įvardytus kaip advokato prašymas grąžinti bylą prokurorui, ir nurodė, atliekant pinigų pavedimą, lėšas pervesti į jo ankstesnę „Revolut“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje įrašant „Už atstovavimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“. 2020 m. rugsėjo 28 d. LUD41 elektroniniu paštu paklausė, kaip įvardyti paslaugą, už kurią mokami pinigai. NUT1 atsakyme nurodė mokėjimo paskirtį „Už atstovavimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“. Vėlesniame susirašinėjime jis LUD41 siuntė su byla susijusius dokumentus, skundo dėl nutarties grąžinti bylą prokurorui projektą ir bendravo dėl teismo posėdžių eigos. 2021 m. kovo 5 d. NUT1 pateikė teismui prašymą nutraukti atstovavimą, kuriame nurodė, kad, Advokatų tarybai priėmus sprendimą išbraukti jį iš advokatų padėjėjų sąrašo, jis negali toliau atstovauti LUD40, o prašymo leisti atstovauti kitu BPK nustatytu pagrindu neteikia (7 t., b. l. 25–31).

NUT1 taip pat pateikė Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios nutarties išsiuntimą patvirtinantį 2020 m. lapkričio 9 d. teismo raštą. Raštas adresuotas „advokato padėjėjui NUT1“. Nutartyje nurodyta, kad apeliacine tvarka išnagrinėtas nukentėjusiosios LUD40 ir LUD41 atstovo advokato padėjėjo NUT1 skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Kauno apygardos teismas skundą patenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą grąžino toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (7 t., b. l. 113–119).

LUD18 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 susirado internete, ieškodamas advokato dėl civilinės bylos, susijusios su vaiko išlaikymo dydžio pakeitimu. Liudytojas nurodė NUT1 pasirinkęs iš teisines paslaugas teikiančių asmenų sąrašo dėl priimtinos paslaugų kainos, neklausęs jo profesinio statuso, tačiau supratęs, kad bendrauja su advokatu. NUT1 jam parengė atsiliepimą, kurį LUD18 pasirašė savo vardu, ir viename teismo posėdyje dalyvavo kartu su juo. Liudytojas taip pat nurodė NUT1 sumokėjęs apie 500 Eur grynaisiais pinigais, tačiau vėliau šie pinigai jam buvo grąžinti. NUT1 jo toliau nebeatstovavo, nes jo veikla buvo sustabdyta; tuo metu byloje reikalingi veiksmai jau buvo atlikti, todėl papildomos pagalbos nebereikėjo. Ankstesnius savo parodymus, kad NUT1 veikla buvo sustabdyta, LUD18 patvirtino. Su NUT1 jis susirašinėjo naudodamasis sutuoktinės elektroninio pašto adresu (5 t., b. l. 170–177).

LUD8 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 susirado pagal skelbimą, ieškodamas teisines paslaugas nebrangiai teikiančio asmens. NUT1 jam rengė procesinius dokumentus: civilinėje byloje dėl išlaikymo parengė atsiliepimą, kurį liudytojas pasirašė pats, o kitoje byloje, kurioje LUD8 buvo nukentėjęs dėl smurto, parengė dokumentą dėl žalos atlyginimo. Pastarojoje byloje NUT1 kartu su juo dalyvavo teismo posėdyje, tačiau liudytojas negalėjo tiksliai įvardyti jo procesinio statuso ir neprisiminė, ar teismui buvo pateiktas atstovavimą patvirtinantis dokumentas. Už suteiktas teisines paslaugas LUD8 nurodė NUT1 grynaisiais pinigais iš viso sumokėjęs apie 200–250 Eur; pinigų priėmimo kvito ar sąskaitos negavo (6 t., b. l. 69–73). BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose LUD8 taip pat buvo nurodęs, kad NUT1 rengė jo vardu procesinius dokumentus, dalyvavo procese ir už suteiktas teisines paslaugas gavo atlygį. Perskaitytus parodymus liudytojas patvirtino (2 t., b. l. 40–41; 6 t., b. l. 69–73).

Byloje ištirtame 2020 m. spalio 22 d. advokato orderyje serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad advokatas LUD42 įgalioja advokato padėjėją NUT1 atstovauti LUD8 ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. vasario 10 d. advokato orderyje serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) – atstovauti jam baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teisme (1 t., b. l. 93–94).

LUD31 pirmosios instancijos teisme parodė, kad, prireikus teisinių paslaugų ir ieškant asmens, galinčio parengti ieškinį, kitas advokato padėjėjas jam rekomendavo NUT1 ir perdavė jo telefono numerį. Iš pradžių jie bendravo telefonu, vėliau susitiko. Liudytojas nurodė, kad į NUT1 kreipėsi kaip juridinio asmens atstovas ir tarėsi dėl procesinio dokumento parengimo. NUT1 parengė ieškinį, tačiau teismo posėdžiuose nedalyvavo. Už suteiktas paslaugas LUD31 per kelis kartus grynaisiais pinigais sumokėjo apie 1 000 Eur. Mokėjimą patvirtinančių dokumentų, taip pat ar buvo išrašytos sąskaitos faktūros, neprisiminė. LUD31 nurodė su NUT1 bendravęs kaip su advokatu, o vėliau šis jam pranešė nebegalintis atstovauti (5 t., b. l. 170–177).

BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose LUD31 buvo nurodęs, kad 2020 m. spalio ar lapkričio mėn. sudarė sutartį su advokato padėjėju NUT1 dėl atstovavimo jo interesams civilinėje darbo ginčų byloje. NUT1 elektroniniu paštu atsiuntė parengtą teisinių paslaugų sutartį, kurią LUD31 atspausdino, pasirašė, nufotografavo ir elektroniniu paštu grąžino. Liudytojas nurodė pasirašęs vieną sutartį, kurioje honoraro dydis nebuvo nustatytas. NUT1 jo vardu rengė skundus ir ieškinius, parengtus dokumentus siųsdavo elektroniniu paštu susipažinti, o jų originalus pateikdavo teismui. Už visas suteiktas paslaugas LUD31 NUT1 grynaisiais pinigais sumokėjo 1 000 Eur, pinigus perduodamas viešose vietose šiam atvykus į Kauną; pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento negavo. 2021 m. vasario pabaigoje NUT1 telefonu pranešė nebegalintis jam atstovauti, nes Advokatų taryba panaikino leidimą verstis advokato praktika, todėl LUD31 susirado kitą atstovą. Perskaitytus parodymus jis patvirtino (2 t., b. l. 28–29).

LUD31 2023 m. spalio 23 d. pirmosios instancijos teismui elektroniniu paštu pateikė jam, kaip uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, adresuotą šaukimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojo LUD47 pažymą, kurioje nurodyta, kad NUT1 išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašo ir nuo 2013 m. birželio 11 d. negali vykdyti advokato padėjėjo veiklos, bei teismo 2021 m. vasario 26 d. pasiūlymą pasirūpinti atstovavimu. Jis taip pat pateikė NUT1, kaip uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, 2021 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu siųstą prašymą antstolei dėl vykdomosios bylos nutraukimo, 2020 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškinį, kuriame ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu nurodytas advokato LUD42 kontoros advokato padėjėjas NUT1 (5 t., b. l. 81–202).

LUD29 pirmosios instancijos teisme parodė, kad teisininko ieškojo internete, kai reikėjo parengti dokumentą dėl jos sugyventinio LUD11 paleidimo iš suėmimo. Į jos siųstas užklausas NUT1 atsakė pirmasis. Kadangi LUD11 tuo metu buvo suimtas, su NUT1 bendravo ji pati. NUT1 parengė prašytą dokumentą ir atsiuntė jį elektroniniu paštu. Ar už šią paslaugą jam sumokėjo, liudytoja neprisiminė (6 t., b. l. 69–73). BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose LUD29 buvo nurodžiusi, kad apie 2020 m. rugpjūčio mėn. internete ieškojo teisininko dėl dokumentų, susijusių su reikalavimu bendraturčiui grąžinti dalį už sklypą sumokėtos sumos. Į jos kreipimąsi atsakė keli teisininkai, iš kurių ji pasirinko NUT1. Su juo bendravo elektroniniu paštu ir telefonu. NUT1 nurodė, kad paslaugos galėtų kainuoti nuo 100 iki 300 Eur, dokumentus parengė maždaug per savaitę ir atsiuntė elektroniniu paštu. Ikiteisminio tyrimo metu LUD29 taip pat buvo nurodžiusi, kad už suteiktą teisinę pagalbą į NUT1 nurodytą banko sąskaitą pervedė 300 Eur (2 t., b. l. 75–76). Perskaičius parodymus ji patvirtino, kad į NUT1 dėl teisinių paslaugų kreipėsi, tačiau dėl praėjusio laiko nebegalėjo prisiminti, ar buvo pervedusi nurodytą 300 Eur sumą (6 t., b. l. 69–73).

LUD11 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 surado jo sugyventinė LUD29, ieškodama teisininko per pažįstamus ir internete. Su NUT1 bendravo pats liudytojas; šis jam prisistatė teisininku, konsultavo ir padėjo rengti dokumentus, susijusius su liudytojo teisiniais reikalais. LUD11 nurodė su NUT1 gyvai susitikęs Kaune apie penkis ar šešis kartus, o už suteiktą pagalbą jam kelis kartus duodavęs grynųjų pinigų – po 100 Eur ar 150 Eur, iš viso apie 300 Eur. Ar dalį pinigų buvo pervedęs banko pavedimu, neprisiminė; pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų, kiek prisiminė, negavo. Liudytojas paaiškino, kad pinigus duodavo savo iniciatyva, NUT1 jų neprašydavo (6 t., b. l. 69–73).

BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose LUD11 buvo nurodęs, kad NUT1 oficialiai jo neatstovavo baudžiamojoje byloje, kurioje jo gynėjas buvo advokatas LUD52, tačiau LUD11 prašymu parengė prašymą teismui dėl paleidimo už užstatą; už šio dokumento parengimą atlygio jis nemokėjo. Vėliau, kai dėl pavogtų įrankių prireikė teisinės pagalbos žalos atlyginimo klausimu, LUD11 dar kartą kreipėsi į NUT1. Apie 2020 m. gruodžio mėn. jie sudarė teisinių paslaugų sutartį, o NUT1 parengė dokumentą teismui dėl žalos atlyginimo. Liudytojas tuomet buvo nurodęs, kad už šias paslaugas dar nebuvo atsiskaitęs, nes buvo susitarta sumokėti pasiekus rezultatą, konkretaus atlygio dydžio iš anksto nenustatant (2 t., b. l. 37–38). Perskaičius šiuos parodymus LUD11 juos patvirtino ir paaiškino, kad sąvokos „advokatas“ ir „teisininkas“ jam reiškia tą patį, taip pat neskiria sąvokų „civilinis ieškinys“ ir „prašymas dėl teismo įsakymo išdavimo“ (6 t., b. l. 69–73).

LUD42 pirmosios instancijos teisme parodė NUT1 pažįstantis nuo 2012 m. ir paaiškino, kad šį asmenį jam rekomendavo pažįstama teisininkė. NUT1 nurodė turintis teisinį išsilavinimą ir teisinio darbo patirties, todėl LUD42 sutiko, kad jis būtų priimtas jo advokato padėjėju. Advokatų tarybos sprendimu NUT1 buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir advokato padėjėjo praktiką atliko pas LUD42. Liudytojo teigimu, visaverčiai advokato ir jo padėjėjo darbo santykiai nesusiklostė: NUT1 kontoroje lankydavosi retai ir faktiškai LUD42 pavedimu advokato padėjėjo veiksmų neatliko. LUD42 nurodė nesuteikęs NUT1 leidimo atstovauti konkretiems klientams, nedavęs jam savo orderių knygelės ar kontoros antspaudo ir nepasirašinėjęs tuščių orderių, kai nebuvo žinomas konkretus atstovaujamas asmuo (6 t., b. l. 24–28).

Pirmosios instancijos teisme BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytuose 2021 m. kovo 24 d. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose LUD42 buvo nurodęs, kad NUT1 kontoroje lankėsi tik kelis kartus, neturėjo jos rakto, o faktiškai neatlikdamas advokato padėjėjo pareigų vėliau pateikė prašymą išbraukti jį iš advokatų padėjėjų sąrašo (2 t., b. l. 10–11). LUD42 perskaitytų parodymų esmę patvirtino, tačiau, atsakydamas į NUT1 klausimą, nebeprisiminė, ar pats buvo pareikalavęs pateikti tokį prašymą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 31 d. papildomai apklaustas LUD42 patvirtino ankstesnius parodymus ir nurodė neturėjęs savo parašo faksimilės ar kitos parašo klišės, dokumentus pasirašinėjęs pats, taip pat niekam nedavęs orderių ar kitų teisinių dokumentų su iš anksto įrašytu savo parašu ir antspaudo atspaudu (2 t., b. l. 23–24). Jis nurodė turėjęs vieną kontoros antspaudą ir jo kopijų nebuvęs pasigaminęs. Pirmosios instancijos teisme LUD42 patvirtino NUT1 antspaudo ir orderių knygelės nedavęs, tačiau kartu paaiškino neatmetantis galimybės, kad šis, būdamas kontoroje, galėjo juos pats paimti nuo stalo ar iš stalčiaus. Liudytojas taip pat nurodė, kad 2019–2020 m. su NUT1 bendravo labai mažai, šis kelis kartus skambino teisinio pobūdžio klausimais, jie buvo susitikę, tačiau tuo laikotarpiu LUD42 su juo jokių sutarčių nepasirašinėjo.

Tarp prie 2021 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko rašto pridėtų dokumentų buvo 2018 m. gegužės 9 d. dokumentas, pavadintas Lietuvos advokatūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pažyma išduota NUT1 ir kad 2013 m. gegužės 28 d. buvo patvirtinta jo vienerių metų advokato padėjėjo praktikos atlikimo ataskaita. Dokumente taip pat nurodyta, kad jį pasirašė laikinai einantis Lietuvos advokatūros sekretoriaus pareigas LUD48, o ties jo vardu ir pavarde yra parašas (1 t., b. l. 42). Lietuvos advokatūros 2022 m. spalio 18 d. rašte Nr. 512 nurodyta, kad Lietuvos advokatūra NUT1 2018 m. gegužės mėn. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktos ir patvirtintos advokato padėjėjo ataskaitos neišdavė, o tokiu numeriu ir data Lietuvos advokatūroje buvo registruotas kitam asmeniui skirtas raštas. Tame pačiame rašte pažymėta, kad minėtame dokumente ties LUD48 vardu esantis parašas Lietuvos advokatūros vertinimu yra suklastotas (2 t., b. l. 8).

2021 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1151432-21 nurodyta, kad 2021 m. vasario 10 d. advokato orderyje serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 9 d. advokato orderyje serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 22 d. advokato orderyje serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyse „Advokato parašas“, taip pat 2020 m. rugsėjo 17 d. teisinių paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Advokatas LUD42“ esantys parašai atlikti ne rašymo priemone, o panaudojus technines priemones – savadarbę klišę (faksimilę). Toje pačioje išvadoje nurodyta, kad trijuose tirtuose advokato orderiuose esantys apvalaus antspaudo atspaudai padaryti ne palyginamajam tyrimui pateikta tikro antspaudo „LIETUVOS ADVOKATŪRA ADVOKATO LUD42 KONTORA“ kliše, o kita kliše (1 t., b. l. 87–97).

2021 m. birželio 14 d. kratos protokole nurodyta, kad NUT1 gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paimti įvairūs dokumentai ir daiktai (2 t., b. l. 160–163). 2021 m. birželio 18 d. apžiūrint kratos metu paimtą popierinį segtuvą, kurio viršelyje buvo ranka užrašyta „Advokato padėjėjas NUT1 advokato LUD42 kontora (duomenys neskelbtini) SUTARTYS“, jame rasti 53 dokumentų lapai. Tarp jų buvo Lietuvos advokatūros logotipu pažymėtas NUT1 adresuotas atplėštas vokas, datuojamas 2013 m. birželio 17 d., ir Lietuvos advokatūros dokumentas „Protokolo išrašas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad Advokatų tarybos posėdyje svarstytas advokato padėjėjo NUT1 prašymas išbraukti jį iš advokatų padėjėjų sąrašo ir nutarta šį prašymą tenkinti, išbraukiant jį iš sąrašo nuo 2013 m. birželio 11 d. Segtuve taip pat rasti dokumentai „Informacija advokato padėjėjui“, tušti atstovavimo ir teisinių paslaugų sutarčių blankai ir įvairios 2012–2013 m. atstovavimo bei teisinių paslaugų sutartys, kuriose NUT1 nurodytas kaip advokato padėjėjas, įrašyti advokato LUD42 kontoros duomenys, o dalyje sutarčių ties LUD42 pavarde yra parašai ir antspaudo „Advokato LUD42 kontora“ atspaudai. Be to, rasta 2013 m. gegužės 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas advokato padėjėjas NUT1 ir advokato LUD42 kontora, taip pat kiti su teisinių paslaugų teikimu ir atstovavimu susiję dokumentai. Apžiūrint kitus paimtus dokumentus ir kompiuterinę laikmeną, be kita ko, rasti 2014–2019 m. teismų ir kitų institucijų procesiniai dokumentai, NUT1 rengti prašymai ir su civilinėmis bylomis bei vykdomaisiais dokumentais susijusi medžiaga (2 t., b. l. 164–166).

2021 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje pateikti NUT1 gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu paimtų 2012–2013 m. atstovavimo sutarčių rekvizitų techninio tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad dalyje šių sutarčių LUD42 vardu esantys parašai atlikti panaudojus savadarbę klišę (faksimilę), o antspaudų atspaudai padaryti ne palyginamajam tyrimui pateikta tikro antspaudo kliše; kitose sutartyse parašai atlikti rašymo priemone, o antspaudų atspaudai – tikro antspaudo kliše. Kaltinime nurodyti 2020–2021 m. advokato orderiai ir atstovavimo bei teisinių paslaugų sutartys šio tyrimo objektais nebuvo (1 t., b. l. 102–108).

BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas tokiai veiklai būtinos licencijos (leidimo) arba versdamasis ja kitokiu neteisėtu būdu. Ši baudžiamojo įstatymo norma yra blanketinė, todėl veiklos neteisėtumas nustatomas atsižvelgiant į konkrečius kituose teisės aktuose įtvirtintus jos vykdymo reikalavimus. Kitoks neteisėtas veiklos būdas siejamas su teisės aktuose nustatytos veiklos vykdymo tvarkos nesilaikymu. NUT1 pareikštame kaltinime nurodyti du veiklos neteisėtumo pagrindai: 2019 metais – atlygintinių teisinių paslaugų teikimas neinformavus mokesčio administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, dėl ko ši veikla Mokesčių mokėtojų registre nebuvo įregistruota, pažeidžiant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies reikalavimus; 2020–2021 metais – advokato padėjėjo profesinei veiklai priskiriamų veiksmų atlikimas nebūnant įrašytam į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, kaip to reikalaujama pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 1 dalį. NUT1 baudžiamajai atsakomybei pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pagrįsti būtina nustatyti veiklos neteisėtumą, versliškumą ir tyčią.

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė kaltintoja prašė NUT1 pripažinti kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir laikė, kad byloje nustatytos atlygintinių teisinių paslaugų teikimo aplinkybės pagal jų apimtį, pasikartojimą ir organizavimo būdą patvirtina versliškumo požymį. NUT1 ir jo gynėja su tuo nesutiko. Gynyba nurodė, kad 2019 metais gautos individualios veiklos pajamos vėliau buvo deklaruotos ir nuo jų sumokėti mokesčiai, o 2020–2021 metais advokato padėjėjo vardu atlikti veiksmai buvo pavieniai, techninio pobūdžio ir už juos nebuvo nustatytas atskiras atlygis. Taip pat buvo ginčijama Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadų įrodomoji reikšmė, LUD42 parodymų patikimumas ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų leistinumas, remtasi paslaugų gavėjų pretenzijų ir jiems padarytos žalos nebuvimu. Šie argumentai toliau vertinami tiek, kiek jie reikšmingi nustatant konkrečias kaltinime nurodytas aplinkybes ir BK 202 straipsnio 1 dalies požymius.

Žemesnės instancijos teismas

NUT1 pareikštame kaltinime kaip viena BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika aprašyta veikla apima dvi faktinių aplinkybių grupes, kurių neteisėtumas grindžiamas skirtingų teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimu. 2019 metais jam inkriminuotas atlygintinių teisinių paslaugų teikimas neinformavus mokesčio administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, dėl ko ši veikla Mokesčių mokėtojų registre nebuvo įregistruota, o 2020–2021 metais – advokato padėjėjo profesinei veiklai priskiriamų veiksmų atlikimas advokato padėjėjo vardu, nors jis nebuvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys patvirtina, kad NUT1 individuali veikla „Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas“ pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2019 m. sausio 27 d. 2019 m. sausio 27 d. NUT1 pats pateikė mokesčių administratoriui prašymą dėl šios veiklos duomenų nutraukimo, pagal kurį ji nuo tos dienos buvo išregistruota. Po veiklos išregistravimo pradėjęs iš naujo teikti atlygintines teisines paslaugas, NUT1 apie individualios veiklos pradžią mokesčių administratoriaus neinformavo, todėl ši veikla Mokesčių mokėtojų registre nebuvo įregistruota. Pirmosios instancijos teisme NUT1 pripažino 2019 metais teikęs teisines paslaugas ir už jas gavęs pajamų, tačiau nurodė šias pajamas vėliau deklaravęs ir nuo jų sumokėjęs mokesčius. Taigi teisinių paslaugų teikimo ir jų atlygintinumo faktas iš esmės nebuvo ginčijamas; spręstina dėl konkrečios įrodytos veiklos apimties ir vėlesnio pajamų deklaravimo teisinės reikšmės.

Kaltinime nurodomi mokėjimai yra reikšmingi nustatant veiklos atlygintinumą ir iš jos gautų pajamų dydį, tačiau banko sąskaitos įrašas savaime patvirtina tik piniginės operacijos faktą, jos dalyvius, datą ir sumą. Konkretaus mokėjimo paskirtis nustatoma įvertinus banko duomenis kartu su liudytojais apklaustų paslaugų gavėjų parodymais, sutartimis, sąskaitomis, parengtais dokumentais, elektroniniu susirašinėjimu ir kitais duomenimis, individualizuojančiais teisinės paslaugos suteikimą ir atsiskaitymą už ją. Mokėjimo paskirties nenurodymas banko sąskaitos išraše savaime nepaneigia jo ryšio su teisinėmis paslaugomis, jeigu šį ryšį patikimai patvirtina kitų bylos duomenų visuma. Tačiau vien aplinkybė, kad atitinkamu laikotarpiu NUT1 apskritai vykdė atlygintinę teisinių paslaugų teikimo veiklą, nėra pakankama kiekvieną jo gautą įplauką pripažinti pajamomis iš šios veiklos. Nesant pakankamų konkretų mokėjimą su suteikta teisine paslauga siejančių duomenų, tokia kaltinimo aplinkybė nelaikytina įrodyta.

LUD30 pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad NUT1 parengė jam taikos sutartį civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir kad už suteiktas teisines paslaugas jis sumokėjo iš viso 200 Eur – 100 Eur grynaisiais pinigais ir 100 Eur banko pavedimu (6 t., b. l. 69–73). Teisinės paslaugos suteikimą patvirtina LUD30 ikiteisminio tyrimo metu pateikta 2019 m. gegužės 7 d. taikos sutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 92–93), o NUT1 banko sąskaitos išraše užfiksuotas 2019 m. gegužės 14 d. LUD30 atliktas 100 Eur pavedimas (3 t., b. l. 41) sutampa su liudytojo nurodytu atsiskaitymo būdu ir suma. Šių duomenų visuma patvirtina abu kaltinime nurodytus LUD30 mokėjimus, kurių bendra suma – 200 Eur.

NUT1 banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 27 d. LUD2 jam pervedė 100 Eur (3 t., b. l. 40). Šie duomenys patvirtina piniginės operacijos faktą, mokėtoją, gavėją, datą ir sumą, tačiau mokėjimo paskirtis banko įraše nenurodyta. LUD2 ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad NUT1 jam parengė teisinį dokumentą, už kurį jis pervedė 100 Eur; liudytojui mirus, šie parodymai pirmosios instancijos teisme perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (2 t., b. l. 78–79). Tačiau byloje nenustatyta kitų savarankiškų, tiesiogiai ištirtų duomenų – konkretaus parengto dokumento, sąskaitos, sutarties, elektroninio susirašinėjimo ar pavedimo paskirties įrašo, – kurie įrodytų šio mokėjimo ryšį su teisinės paslaugos suteikimu. Vien aplinkybė, kad tuo pačiu laikotarpiu NUT1 teikė atlygintines teisines paslaugas kitiems asmenims, šios įrodymų spragos nepašalina. Todėl duomenų visumos nepakanka patikimai nustatyti, kad 2019 m. gegužės 27 d. LUD2 pervesti 100 Eur buvo atlygis už teisines paslaugas, ir ši kaltinimo aplinkybė iš NUT1 inkriminuotos veikos aprašymo pašalinama kaip neįrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teisė apklausti prieš kaltinamąjį parodymus duodantį liudytoją vertinama kaip viena iš teisės į teisingą procesą garantijų, todėl kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar gynybai buvo sudaryta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti tokius parodymus. Nagrinėjamu atveju LUD17 buvo tiesiogiai apklausta teisiamajame posėdyje dalyvaujant NUT1 gynėjui. Jos parodymai nėra vienintelis ar lemiamas kaltinime nurodyto 200 Eur atlygio gavimo įrodymas: 2019 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartis savarankiškai patvirtina tarp LUD17 ir NUT1 buvus atlygintinį teisinių paslaugų santykį ir joje užfiksuotą 100 Eur apmokėjimą, o banko duomenys – 2019 m. birželio 12 d. LUD17 atliktą kitą 100 Eur piniginę operaciją. Šių objektyvių duomenų ryšį su tuo pačiu atsiskaitymu už suteiktas teisines paslaugas paaiškina LUD17 parodymai, kad už paslaugas buvo sutarta sumokėti 200 Eur, iš kurių 100 Eur ji sumokėjo grynaisiais pinigais, o likusią 100 Eur dalį – banko pavedimu. Todėl NUT1 nedalyvavimas šioje liudytojos apklausoje, įvertinus tai, kad apklausoje dalyvavo jo gynėjas, vėlesniame prašyme pakartotinai apklausti liudytoją nebuvo nurodyta konkrečių jos parodymų prieštaravimų ar klausimų, kuriuos būtina išsiaiškinti, taip pat atsižvelgus į kitų šią kaltinimo aplinkybę patvirtinančių įrodymų visumą, nesudaro pagrindo LUD17 teisme duotų parodymų nepripažinti įrodymais.

NUT1 banko sąskaitos išraše užfiksuotas 2019 m. liepos 3 d. LUD41 100 Eur pavedimas (3 t., b. l. 38). Nors banko įraše mokėjimo paskirtis nenurodyta, jo ryšį su teisinėmis paslaugomis patvirtina teismo ištirti to paties laikotarpio objektyvūs bylos duomenys. 2019 m. liepos 6 d. NUT1 pateikė prašymą leisti jam atstovauti LUD41 nepilnametės dukters LUD40 interesams, o 2019 m. liepos 12 d. šis prašymas buvo patenkintas – NUT1 pripažintas LUD40 įgaliotuoju atstovu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam leista susipažinti su tyrimo medžiaga. 2019 m. liepos 14 d. NUT1 šį procesinį sprendimą elektroniniu paštu persiuntė LUD41, informuodamas apie galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (7 t., b. l. 20, 22–23). Taigi mokėtoją, banko operaciją ir vos po kelių dienų dokumentais užfiksuotus konkrečius NUT1 teisinės pagalbos veiksmus sieja tas pats LUD41 ir jo dukters interesų teisinis klausimas. Šių duomenų visuma pakankama pripažinti įrodyta, kad 2019 m. liepos 3 d. LUD41 pervesti 100 Eur buvo atlygis už tuo metu teiktas teisines paslaugas.

NUT1 banko sąskaitos išraše užfiksuoti 2019 m. liepos 5 d. LUD43 50 Eur ir 2019 m. liepos 10 d. LUD32 100 Eur pavedimai (3 t., b. l. 38). Šie duomenys patvirtina piniginių operacijų faktą, tačiau jų paskirtis banko įrašuose nenurodyta. Byloje nenustatyta LUD43 ar LUD32 parodymų, su jais sudarytų teisinių paslaugų sutarčių, jiems parengtų dokumentų, sąskaitų, elektroninio susirašinėjimo ar kitų duomenų, kurie sietų šių pavedimų ryšį su NUT1 suteiktomis teisinėmis paslaugomis. Todėl neįrodyta, kad šios lėšos gautos kaip atlygis už teisines paslaugas, ir kaltinimo aplinkybės dėl LUD43 50 Eur bei LUD32 100 Eur mokėjimų iš NUT1 inkriminuotos veikos aprašymo pašalinamos kaip neįrodytos.

LUD23 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 jį konsultavo ir rengė teisinio pobūdžio dokumentus, o už suteiktas paslaugas iš viso buvo sumokėta 200 Eur. Liudytojas nurodė, kad atsiskaitant galėjo būti naudojamasi ir jo motinos LUD53 banko sąskaita (6 t., b. l. 164–168). Teisinės pagalbos teikimą papildomai patvirtina 2019 m. liepos mėnesio NUT1 ir LUD23 elektroninis susirašinėjimas dėl konkrečių teisinių klausimų. NUT1 banko sąskaitos išraše užfiksuoti 2019 m. liepos 11 d. LUD23 100 Eur pavedimas (3 t., b. l. 38) ir 2019 m. rugsėjo 5 d. LUD53 100 Eur pavedimas (3 t., b. l. 35). Atsižvelgiant į LUD23 tiesiogiai patvirtintą 200 Eur bendrą atlygio sumą, jo paaiškintą galimą motinos sąskaitos naudojimą atsiskaitant, taip pat į dviejų atitinkamos sumos banko operacijų duomenis, šių įrodymų visuma pakankama nustatyti, kad abu kaltinime nurodyti mokėjimai buvo atlygis už LUD23 suteiktas teisines paslaugas.

LUD19 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 susirado ieškodamas teisinės pagalbos, su juo sudarė teisinių paslaugų sutartį, o NUT1 jį konsultavo ir rengė procesinius dokumentus. Liudytojas taip pat patvirtino, kad už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo banko pavedimais, nors konkrečių jų datų ir tikslios bendros sumos teisme nebeprisiminė (6 t., b. l. 24–28). Teisme perskaitytuose ir liudytojo patvirtintuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose jis buvo detaliau nurodęs, kad NUT1 rengė atsiliepimą į civilinį ieškinį, prašymus ir kitus procesinius dokumentus, atsiuntė teisinių paslaugų sutartį, o už šias paslaugas buvo atsiskaitoma keliais banko pavedimais (2 t., b. l. 66–67, 69–70). NUT1 banko sąskaitos išraše 2019 metais užfiksuoti keturi kaltinime inkriminuoti LUD19 mokėjimai: 2019 m. vasario 12 d. – 120 Eur, 2019 m. balandžio 8 d. – du mokėjimai po 50 Eur ir 2019 m. liepos 15 d. – 60 Eur (3 t., b. l. 44, 42, 38). Taigi tiesiogiai teisme patvirtintas atlygintinių teisinių paslaugų santykis ir atsiskaitymas banko pavedimais, vertinami kartu su šias operacijas individualizuojančiais banko duomenimis, patvirtina visus keturis kaltinime nurodytus mokėjimus, kurių bendra suma – 280 Eur.

LUD24 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 jai rengė teisinio pobūdžio dokumentus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, o už suteiktas paslaugas ji atsiskaitydavo banko pavedimais (6 t., b. l. 164–168). NUT1 banko sąskaitos išraše užfiksuoti trys kaltinime nurodyti LUD24 mokėjimai: 2019 m. kovo 27 d. – 60 Eur ir 70 Eur, o 2019 m. liepos 15 d. – 60 Eur (3 t., b. l. 43, 38). NUT1 pirmosios instancijos teismui pateiktas elektroninis susirašinėjimas ir kiti dokumentai taip pat patvirtina, kad LUD24 su juo bendravo tiek dėl savo, tiek dėl savo brolio LUD46 teisinių klausimų. 2019 m. kovo 27 d. 70 Eur mokėjimo dokumente mokėtoja nurodyta LUD24, gavėjas – NUT1, o mokėjimo paskirtyje tiesiogiai įrašyta, kad mokama už teisines paslaugas LUD46 dėl LUD33 skolos (7 t., b. l. 67, 145–165). Taigi šiuo duomeniu neįtraukiamas kitas kaltinime nenurodytas mokėjimas ar savarankiškas veikos veiksmas, bet patikslinama kaltinime pagal mokėtoją, datą ir sumą jau individualizuoto 70 Eur mokėjimo paskirtis. LUD46 nėra laikomas papildomu kaltinime nurodytos veikos mokėtoju ar savarankišku paslaugų teikimo atveju. LUD24 parodymai apie jai suteiktas paslaugas ir atsiskaitymą banko pavedimais, banko duomenys bei NUT1 pateikti bendravimo dokumentai, vertinami kartu, patvirtina visus tris kaltinime nurodytus LUD24 mokėjimus, kurių bendra suma – 190 Eur. Liudytojos nurodytos didesnės apytikrės bendros jos sumokėtos sumos kaltinimo apimčiai nustatyti nenaudojamos.

NUT1 banko sąskaitos išraše užfiksuotas 2019 m. rugsėjo 9 d. LUD37 200 Eur pavedimas (3 t., b. l. 34). Banko duomenys patvirtina piniginės operacijos faktą, mokėtoją, gavėją, datą ir sumą, tačiau mokėjimo paskirtis išraše nenurodyta. Byloje nenustatyta LUD37 parodymų, su ja sudarytos teisinių paslaugų sutarties, jai parengto dokumento, sąskaitos, elektroninio susirašinėjimo ar kitų duomenų, kurie patvirtintų šio mokėjimo ryšį su NUT1 suteiktomis teisinėmis paslaugomis. Todėl neįrodyta, kad šie 200 Eur buvo gauti kaip atlygis už teisines paslaugas, ir ši kaltinimo aplinkybė iš NUT1 inkriminuotos veikos aprašymo pašalinama.

LUD13, buvusi LUD13, pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 jai teikė teisines paslaugas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, rengė dokumentus institucijoms, o už suteiktas paslaugas ji atsiskaitydavo pagal jo pateikiamas sąskaitas. Atlygintinių teisinių paslaugų santykį patvirtina ir 2019 metų elektroninis susirašinėjimas: 2019 m. sausio 15 d. LUD13 kreipėsi į NUT1 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o jis pateikė jai teisinio pobūdžio konsultaciją; 2019 m. liepos 4 d. NUT1 jai išsiuntė parengtą raštą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui ir sąskaitą, nurodydamas 50 Eur mokėtiną sumą už atliktą darbą, o LUD13 patvirtino pinigus pervesianti (7 t., b. l. 72–73). NUT1 banko sąskaitos išraše užfiksuoti kaltinime nurodyti 2019 m. kovo 18 d. 70 Eur ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. 50 Eur LUD13 mokėjimai (3 t., b. l. 44, 35). Tiesiogiai teisme patvirtintas atlygintinis teisinių paslaugų santykis, jo turinį atskleidžiantis elektroninis susirašinėjimas ir banko duomenys, o 50 Eur mokėjimo atveju – ir konkreti už atliktą darbą išrašyta sąskaita, vertinami kartu, patvirtina abu kaltinime nurodytus mokėjimus, kurių bendra suma – 120 Eur.

LUD22 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 2019 metais jai parengė teisinio pobūdžio raštą, už kurį ji banko pavedimu sumokėjo apie 100 Eur (5 t., b. l. 170–177). Teisinės paslaugos turinį ir atlygintinumą papildomai patvirtina 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesių jų elektroninis susirašinėjimas, NUT1 rengti dokumentų projektai ir LUD22 išrašyta 100 Eur sąskaita už teisines paslaugas (7 t., b. l. 17–19). Banko sąskaitos išraše 2019 m. rugsėjo 10 d. užfiksuotas LUD22 100 Eur pavedimas (3 t., b. l. 34). Šių duomenų visuma patvirtina kaltinime nurodyto mokėjimo paskirtį. LUD14 pirmosios instancijos teisme parodė, kad, ieškodamas teisinių paslaugų internete, susirado NUT1, kuris jam parengė teisinio pobūdžio dokumentą, o už suteiktą paslaugą jis pervedė 200 Eur (6 t., b. l. 150–153). NUT1 banko sąskaitos išraše 2019 m. rugsėjo 23 d. užfiksuotas būtent LUD14 200 Eur pavedimas (3 t., b. l. 33). Todėl LUD22 100 Eur ir LUD14 200 Eur mokėjimai pripažįstami atlygiu už NUT1 suteiktas teisines paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

NUT1 pirmosios instancijos teisme ginčijo Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvadas, be kita ko, nurodydamas, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvada Nr. SI-5 parengta neįvertinus vėliau patikslintų jo 2019 metų pajamų mokesčio deklaracijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas iš dalies pagrįstas. Specialistė LUD28 teisme paaiškino, kad pirminę išvadą rengė pagal ikiteisminio tyrimo įstaigos pateiktą medžiagą ir tuo metu turėtas deklaracijas, o vėliau pateikta aktuali 2019 metų GPM311 deklaracija, kurioje deklaruota 2 500 Eur individualios veiklos pajamų, buvo įvertinta 2025 m. gegužės 9 d. specialisto išvadoje Nr. FR1162-17. Todėl pirminėje išvadoje nurodyti deklaruotų ir nedeklaruotų pajamų dydžiai nelaikomi galutiniais. Kita vertus, ir papildomoje išvadoje apskaičiuota 3 574 Eur pajamų suma nėra tapati kaltinime nurodytai 2 900 Eur sumai. Ją sudaro pagal kredito įstaigų duomenis apskaičiuotos 3 374 Eur įplaukos ir pagal LUD3 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įtraukta 200 Eur grynųjų pinigų suma. Į šį apskaičiavimą taip pat pateko kaltinime nenurodyti LUD5 400 Eur ir LUD51 300 Eur mokėjimai; LUD5 buvo nurodęs, kad jo pavedimas susijęs su būsto nuoma, o ne teisinėmis paslaugomis (2 t., b. l. 143–144). Kadangi šie mokėjimai NUT1 neinkriminuoti, teisėjų kolegija dėl jų paskirties plačiau nepasisako. Dėl to VMI specialistų atlikti mokestiniai apskaičiavimai nėra naudojami kaip savarankiškas konkrečių kaltinime nurodytų mokėjimų paskirties ar jų bendros sumos įrodymas, o įrodytomis pripažintos aplinkybės nustatomos pagal kiekvieną mokėjimą patvirtinančių įrodymų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Inkriminuotose sutartyse apibrėžtos paslaugos nebuvo vien formalios ar faktiškai nevykdytos. LUD18 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1 susirado ieškodamas teisines paslaugas teikiančio asmens, šis jam parengė atsiliepimą ir kartu su juo dalyvavo viename teismo posėdyje. Už suteiktų teisinių paslaugų visumą LUD18 NUT1 buvo sumokėjęs apie 500 Eur grynaisiais pinigais, nors vėliau ši suma jam buvo grąžinta. LUD31 pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad NUT1 rengė jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiniams interesams reikalingus procesinius dokumentus. Teisme perskaitytuose ir liudytojo patvirtintuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose jis buvo nurodęs, kad NUT1 rengė skundus ir ieškinius, siųsdavo parengtus dokumentus susipažinti ir už suteiktų teisinių paslaugų visumą gavo apie 1 000 Eur grynaisiais pinigais (2 t., b. l. 28–29). Šiuos parodymus papildo LUD31 pateikti teismo dokumentai, kuriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu nurodytas advokato LUD42 kontoros advokato padėjėjas NUT1. LUD18 sumokėtos sumos vėlesnis grąžinimas nepaneigia pirminio atlygintinio paslaugų pobūdžio. Liudytojų nurodytos apytikrės pinigų sumos vertinamos tik kaip duomenys, patvirtinantys 2020–2021 metais vykdytos veiklos atlygintinumą; jomis nenustatomas kaltinime nenurodytas tikslus iš šios veiklos gautų pajamų dydis.

LUD11 ir LUD29 parodymai, vertinami kartu su 2020 m. gruodžio 15 d. atstovavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ši sutartis buvo susijusi su realiai NUT1 teikiamomis teisinėmis paslaugomis. LUD11 pirmosios instancijos teisme parodė, kad NUT1, kaip teisinę pagalbą galintį suteikti asmenį, surado jo sugyventinė LUD29, ieškodama teisininko internetu ir per pažįstamus, o vėliau pats liudytojas su NUT1 bendravo, kelis kartus susitiko Kaune, buvo konsultuojamas ir gaudavo pagalbą rengiant teisinius dokumentus (6 t., b. l. 69–73). Teisme perskaitytuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose LUD11 buvo detalizavęs, kad, vėliau sprendžiant žalos dėl pavogtų įrankių atlyginimo klausimą, dar kartą kreipėsi į NUT1, apie 2020 m. gruodžio mėn. su juo sudarė teisinių paslaugų sutartį, o NUT1 parengė dokumentą dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 37–38). Byloje ištirtoje 2020 m. gruodžio 15 d. atstovavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) NUT1 nurodytas advokato padėjėju, pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam pavedama atstovauti LUD11 visų instancijų teismuose (1 t., b. l. 37). LUD29 parodymai papildo šiuos duomenis tiek, kiek jie atskleidžia NUT1 suradimo, bendravimo dėl teisinės pagalbos ir paslaugų teikimo aplinkybes.