Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-674-844/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04031-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutarties paduoti, skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. Pagal BPK 314 straipsnio 1 dalį turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl praleisto termino atnaujinimo teismas ar teisėjas sprendžia BPK 102 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios nuostatos taikytinos ir teikiant skundus dėl apylinkės teismo nutarčių, susijusių su nuosprendžių vykdymu. BPK 102 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atnaujinti praleistą baudžiamojo proceso terminą dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje tokiomis priežastimis laikomos asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys, įtvirtintos BPK 37 straipsnyje, tačiau svarbiomis gali būti pripažintos ir kitos priežastys, jeigu jos kilo ne dėl asmens valios ir sukliudė laiku atlikti procesinį veiksmą. Pabrėžtina, jog tokias priežastis kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodytus argumentus ir įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes, gali nustatyti tik teismas.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutarties kopija nuteistajam NUT1 pasirašytinai įteikta 2026 m. gegužės 19 d. Taigi, kaip teisingai nustatė ir žemesnės instancijos teismas, septynių dienų šios nutarties apskundimo terminas baigėsi 2026 m. gegužės 26 d. Tuo tarpu nuteistojo gynėjos skundas dėl 2026 m. gegužės 13 d. nutarties apylinkės teisme buvo gautas tik 2026 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praėjus net 3 mėnesiams. Tai, kad nagrinėjamu atveju skundo dėl 2026 m. gegužės 13 d. nutarties padavimo terminas buvo praleistas, NUT1 gynėja neginčija, tai ji pripažino ir dėl šios nutarties pateiktame skunde, dėl ko prašė atnaujinti jo padavimo terminą, akcentuodama tai, kad nuteistasis NUT1 neturi reikiamų teisinių žinių skundui pateikti, be to, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybė susirasti advokatą yra suvaržyta. Taip pat gynėja pažymėjo, jog NUT1 apie tai, kad laisvės atėmimo bausmės pradžia jam skaičiuojama nuo 2019 m. spalio 21 d., sužinojo tik 2026 m. birželio 17 d., gavęs Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo sprendimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o valstybės garantuojama teisinė pagalba nuteistajam skundo surašymui buvo suteikta tik 2026 m. rugpjūčio 18 d.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo gynėjos skundo argumentus ir skundžiamos teismo nutarties turinį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prašyme dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo nurodytos priežastys, tariamai sutrukdžiusios nuteistajam laiku paduoti skundą, nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Gynėja skunde aukštesnės instancijos teismui akcentuoja, jog nuteistasis, gavęs 2026 m. gegužės 13 d. nutartį, turėjo teisėtus lūkesčius tikėtis, kad apylinkės teismas teisingai subendrino jam paskirtąsias laisvės atėmimo bausmes, bei, neturėdamas teisinio išsilavinimo, negalėjo suprasti kokio termino jau atlikta laisvės atėmimo bausmė jam yra įskaityta, nuo kada, vadovaujantis šia nutartimi, jam skaičiuojama bausmės pradžia jis sužinojo tik kreipęsis į laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos administraciją. Vis tik išsilavinimo teisės srityje neturėjimas, neatleidžia asmens nuo pareigos laikytis proceso terminų. Net jei nuteistajam kilo abejonių dėl nutarties padarinių ar bausmės skaičiavimo, teisę paduoti skundą jis turėjo įgyvendinti per įstatymo nustatytą 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo, nesiejant jos su kitų institucijų (kalėjimo administracijos) vėlesniais išaiškinimais ar atsakymais. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, iš kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos jam suteikimo kreipėsi tik 2026 m. rugpjūčio 7 d., tai yra praėjus ne tik reikšmingam laiko tarpui nuo 2026 m. gegužės 13 d. nutarties apskundimo termino pabaigos, bet ir nuo momento, kada, jo teigimu, jis sužinojo apie jam paskirtos bausmės pradžią, t. y. nuo 2026 m. birželio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijos sprendimo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmimo. NUT1 pasirinktas elgesio variantas – kurį laiką nesidomėti kokias teisines pasekmes jam sukelia priimta 2026 m. gegužės 13 d. nutartis, o vėliau – gavus 2026 m. birželio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijos sprendimą – delsimas veikti operatyviai, kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžiai rodo, jog termino skundui paduoti praleidimą lėmė ne objektyvios, o išimtinai subjektyvios, nuo pačio nuteistojo valios priklausiusios priežastys.

Be to pažymėtina ir tai, kad NUT1 , gavęs 2026 m. birželio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijos sprendimą ir suvokdamas, jog jau yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui dėl 2026 m. gegužės 13 d. nutarties paduoti, pats galėjo surašyti ir pateikti teismui skundą. Tam iš esmės nereikia nei specialių žinių, nei teisinio išprusimo, kadangi tokio skundo turiniui ir formai įstatyme nustatyti tik bendrieji reikalavimai - jis turi būti rašytinis ir pasirašytas, jame turi būti išdėstomi nesutikimo su skundžiamu procesiniu sprendimu argumentai ir motyvai.

Apygardos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo sutikti su gynėja, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis šiuo atveju turėtų būti pripažintos aplinkybės, susijusios su nuteistojo sveikatos būkle bei bausmės atlikimo ypatumais. Bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad turima priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms bei dėl jos NUT1 taikomas gydymas ar kitos priemonės iš tiesų atėmė galimybę pačiam nuteistajam ar per įgaliotą atstovą išreikšti nesutikimą su priimta 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi ir pateikti skundą. Bausmės atlikimas kalėjime taip pat niekaip neriboja asmens teisės kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, iš karto gavus procesinį sprendimą.

Tai, kad advokatė Diana Ingrida Vinklerytė per 7 dienas nuo jos paskyrimo teikti NUT1 antrinę teisinę pagalbą surašė ir pateikė skundą teismui, nekeičia fakto, jog nuteistasis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreipėsi nepagrįstai vėlai. Taigi remiantis šia aplinkybe naikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti skundo dėl 2026 m. gegužės 13 d. nutarties padavimo terminą taip pat nėra pagrindo.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad teisinio saugumo ir proceso operatyvumo principai reikalauja, jog proceso dalyviai teisių gynyba naudotųsi aktyviai ir sąžiningai. Nuteistojo susirūpinimas dėl galimai netinkamo bausmių subendrinimo neatleidžia jo nuo pareigos laikytis esminių baudžiamojo proceso taisyklėmis nustatytų tvarkos reikalavimų. Baudžiamieji procesiniai įstatymai imperatyviai nustato terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų proceso veiksmų efektyvumui užtikrinti, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama asmenims suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. O nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog NUT1 buvo pasyvus, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas laiku realizuoti savo teisę apskųsti procesinį sprendimą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad, spręsdamas NUT1 gynėjos skundo priėmimo klausimą, apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Nesant jokių objektyvių duomenų, jog terminas skundui dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutarties paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo NUT1 gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.