- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- eA-809-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02109-2024-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- J. E. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybė amdinistracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. E. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. E. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. Al-333 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) priedo ,,Nenaudojamų žemės sklypų 2024 metų sąrašas“ pozicijos punktus Nr. 90 ir Nr. 91, kuriais įtraukti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), į Nenaudojamų žemės sklypų 2024 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. A1-333 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“ dalimi, kuria jai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą. Pareiškėjos vertinimu, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nesilaikant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintame Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytos privalomos žemės sklypo įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą procedūros, neužtikrinus pareiškėjos teisės būti informuotai ir išklausytai bei tinkamai nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių.
Pareiškėja nurodė, jog pagal Aprašo 6 punktą seniūnija, nustačiusi požymius, kad žemės sklypas gali būti pripažintas nenaudojamu, privalo surinkti ir tinkamai užfiksuoti tai patvirtinančius įrodymus, registruotu laišku įspėti žemės sklypo savininką apie ketinimą įtraukti sklypą į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti, o vėliau atlikti pakartotinę sklypo patikrą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie nustatytus pažeidimus, nebuvo registruotu laišku įspėta apie ketinimą jos žemės sklypus įtraukti į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą ir jai nebuvo suteiktas Apraše nustatytas terminas galimiems pažeidimams pašalinti. Pareiškėjai nebuvo suteikta reali galimybė pateikti paaiškinimus, įrodymus ir, esant poreikiui, pašalinti nustatytus trūkumus dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Šis procedūros pažeidimas yra esminis, nes Aprašo 6 punkte nustatyta išankstinio informavimo ir termino pažeidimams pašalinti suteikimo pareiga nėra formali. Ji skirta užtikrinti žemės sklypo savininko teisę dalyvauti sprendimo priėmimo procese ir apginti savo teises bei teisėtus interesus. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad seniūnijai neįspėjus žemės sklypo savininko Apraše nustatyta tvarka ir nesuteikus termino nustatytiems pažeidimams pašalinti, iš esmės pažeidžiama sprendimo priėmimo procedūra, o toks pažeidimas gali sudaryti pagrindą panaikinti sprendimą dėl žemės sklypo įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą.
Pareiškėjos teigimu, ginčijama įsakymo dalis priimta tinkamai nenustačius ir neįvertinus faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjos žemės sklypai atitiko nenaudojamos žemės kriterijus. Pareiškėja žemės sklypų savininke tapo tik 2023 m. gruodžio 22 d., o sklypų paskirtis yra komercinė. Vien tai, kad per palyginti trumpą laikotarpį nuo nuosavybės teisės įgijimo sklypuose nebuvo pradėti statybos darbai, savaime nepatvirtina, kad sklypai buvo nenaudojami ar neprižiūrimi. Komercinės paskirties sklypų užstatymui gali būti būtina atlikti įvairias parengiamąsias procedūras, todėl vertinant sklypų naudojimą turėjo būti atsižvelgta į visas konkrečias faktines aplinkybes, o ne vien į tai, ar sklypai buvo užstatyti. Pareiškėja ėmėsi konkrečių veiksmų jiems prižiūrėti. 2024 m. birželio 10 d. ir 2024 m. spalio 7 d. buvo sudarytos žemės sklypų priežiūros sutartys, pagal kurias buvo organizuojamas sklypų tvarkymas, žolės pjovimas ir priežiūra. Pareiškėjos pateikiamos sutartys, individualios veiklos pažyma, nuotraukos ir elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad sklypai buvo faktiškai tvarkomi, o žolė juose buvo nupjauta 2024 m. birželio 21 d. ir 2024 m. spalio 19 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja rūpinosi jai priklausančiais sklypais ir juos prižiūrėjo, todėl jos pateikti įrodymai turėjo būti tinkamai įvertinti sprendžiant dėl sklypų pripažinimo nenaudojamais.
Pareiškėja teigė, kad ginčijama įsakymo dalis taip pat neatitinka gero administravimo, objektyvumo ir tinkamo administracinio sprendimo motyvavimo principų, nes pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė iki sprendimo priėmimo pateikti reikšmingus paaiškinimus ir įrodymus, o sprendimo priėmimo metu nebuvo visapusiškai įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo data, sklypų faktine priežiūra ir naudojimu. Viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti visas sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir priimti sprendimą tik jas objektyviai įvertinęs. Nagrinėjamu atveju šie reikalavimai nebuvo tinkamai įgyvendinti.
Pareiškėjos tvirtinimu, žemės sklypai į Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą buvo įtraukti nesilaikant privalomos procedūros, neužtikrinus pareiškėjos teisės būti informuotai ir išklausytai bei tinkamai nenustačius ir neįvertinus faktinių aplinkybių. Šie pažeidimai yra esminiai, nes tinkamai įvykdžius Apraše nustatytą procedūrą pareiškėja būtų galėjusi pateikti sklypų priežiūrą patvirtinančius įrodymus, paaiškinti faktines aplinkybes ir, esant poreikiui, pašalinti nustatytus trūkumus. Todėl ginčijama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. A1-333 dalis, kuria pareiškėjos žemės sklypai įtraukti į Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą, naikintina kaip priimta pažeidžiant teisės aktuose nustatytą procedūrą ir tinkamai nenustačius bei neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo nutraukti bylą, konstatavus, kad pareiškėja praleido terminą ginčijamai įsakymo daliai apskųsti, o netenkinus šio prašymo – atmesti pareiškėjos skundą.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundu ir mano, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą, yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsakovo teigimu, pareiškėja praleido skundo padavimo terminą. Administracija 2024 m. rugsėjo 23 d. raštu skundžiamą įsakymą išsiuntė registruota pašto siunta, kuri, Lietuvos pašto duomenimis, pareiškėjai įteikta 2024 m. rugsėjo 26 d. Todėl skundo padavimo terminas baigėsi 2024 m. spalio 26 d. Pareiškėja nepateikė objektyvių ir svarbių priežasčių terminui atnaujinti, todėl egzistuoja pagrindas bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatytu pagrindu.
Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos žemės sklypų įtraukimas į Nenaudojamos žemės sąrašą buvo atliktas laikantis Apraše nustatytos procedūros. Seniūnija 2024 m. gegužės 15 d. ir rugpjūčio 14 bei 19 d. atliko sklypų patikrinimus, kurių metu nustatyta, kad sklypai neprižiūrimi, apaugę piktžolėmis, žolė viršija 12 cm, o viename iš sklypų buvo buitinių atliekų. Šios aplinkybės užfiksuotos patikrinimo aktuose ir nuotraukose. Pareiškėjai buvo nustatytas terminas pažeidimams pašalinti, tačiau pakartotinių patikrinimų metu nustatyta, kad tinkama sklypų priežiūra neužtikrinta. Pareiškėjos pateiktos priežiūros sutartys ir nuotraukos nepaneigia nustatytų pažeidimų. Viena sutartis apėmė tik trumpą laikotarpį, kita sudaryta jau po skundžiamo įsakymo priėmimo, todėl jos nepatvirtina, kad sklypai buvo nuolat tinkamai prižiūrimi visą ginčo laikotarpį.
Atsakovo teigimu, tai, kad pareiškėja nedalyvavo atliekant sklypų patikrinimus ar negavo registruotų įspėjimų, savaime nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą įsakymo dalį. Aprašas nenustato pareigos iš anksto informuoti savininką apie patikrinimus, o informacija apie ketinimą įtraukti sklypus į Sąrašą papildomai buvo paskelbta savivaldybės interneto svetainėje. Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, kad informavimo aplinkybės jai objektyviai sutrukdė pašalinti nustatytus pažeidimus. Žemės sklypų savininkui kyla pareiga nuolat tinkamai prižiūrėti jam priklausantį turtą. Ši pareiga kyla iš Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio. Todėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie sklypų įsigijimo laiką ar planuojamus statybos darbus neatleidžia jos nuo pareigos užtikrinti tinkamą sklypų būklę. Byloje esantys duomenys patvirtina tęstinį žemės sklypų nepriežiūros faktą, o skundžiamas įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, laikantis nustatytos procedūros ir remiantis objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjos J. E. S. skundą.
Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai įsigyti 2023 m. gruodžio 22 d. susitarimo nutraukti sutartį pagrindu.
2024 m. gegužės 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos nenaudojamos žemės patikrinimo aktais nustatytos šios aplinkybės: aktu Nr. 07-13-125 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, apleistas piktžolėmis, žolės aukštis didesnis nei 12 cm. Nustatyti Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 ir 25.14 papunkčių pažeidimai. Padarytos šešios nuotraukos, kurios susietos su žemėlapio ištrauka; vaizdas fiksuotas visose žemės sklypo kraštinėse. Nuotraukose matyti didesnė nei 12 cm aukščio žolė, vyrauja peržydėjusios kiaulpienės; aktu Nr. 07-13-136 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, jame gausu buitinių šiukšlių (plastiko taros, kartoninės dėžės, metalinių dalių), užaugę krūmai, piktžolės, žolės aukštis didesnis nei 12 cm. Nustatyti Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 25.1 ir 25.14 papunkčių pažeidimai. Padaryta 10 nuotraukų, jų darymo vieta susieta su žemėlapio ištrauka, žemės sklypas fotografuotas visose jo kraštinėse. Nuotraukose matyti didesnė nei 12 cm aukščio žolė, plastikas, kartonas, metalinės dalys ir krūmai.
2024 m. gegužės 27 d. raštais Nr. 07-2-538 ir Nr. 07-2-539 Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnija informavo pareiškėją apie 2024 m. gegužės 15 d. jos ginčo žemės sklypuose nustatytus pažeidimus. Pareiškėja buvo paraginta imtis priemonių ir pašalinti pažeidimus bei apie jų pašalinimą informuoti seniūniją. Taip pat informuota, kad ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 31 d. bus atliktas pakartotinis patikrinimas, po kurio bus priimtas sprendimas dėl ginčo žemės sklypų įtraukimo į nenaudojamų žemės sklypų sąrašus.
Siunčiamų dokumentų sistemos duomenys patvirtina, kad 2024 m. gegužės 27 d. raštai su priedais dėl abiejų ginčo žemės sklypų buvo išsiųsti pareiškėjai registruotomis siuntomis (duomenys neskelbtini). Iš informacijos apie siuntų duomenis matyti, kad šios siuntos grįžo neįteiktos su atžyma, jog jos nepasiimtos. Raštai su priedais taip pat buvo išsiųsti pareiškėjos viešame registre nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).
2024 m. rugpjūčio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos nenaudojamos žemės patikrinimo aktais nustatytos šios aplinkybės: aktu Nr. 07-13-291 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, apleistas piktžolėmis, žolės aukštis didesnis nei 12 cm, sklype gausu buitinių šiukšlių (polietileno maišelių). Nustatyti Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 25.14 ir 25.16 papunkčių pažeidimai. Padarytos septynios nuotraukos, kurios susietos su žemėlapio ištrauka; vaizdas fiksuotas keliose žemės sklypo vietose. Nuotraukose matyti didesnė nei 12 cm aukščio žolė; aktu Nr. 07-13-287 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, jame gausu buitinių šiukšlių (plastiko taros, kartoninės dėžės, metalinių dalių), užaugę krūmai, piktžolės, žolės aukštis didesnis nei 12 cm. Nustatyti Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 25.1 ir 25.14 papunkčių pažeidimai. Padarytos devynios nuotraukos, jų darymo vieta susieta su žemėlapio ištrauka, žemės sklypas fotografuotas įvairiose jo vietose. Nuotraukose matyti didesnė nei 12 cm aukščio žolė, įvairios šiukšlės ir krūmai.
2024 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais Nr. 07-13-354 ir Nr. 07-13-355 nustatytos šios aplinkybės: žemės sklype (duomenys neskelbtini) fiksuotas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 papunkčio pažeidimas – sklype skraido plastiko kaiščiai. Taip pat fiksuotas 7.3 papunkčio pažeidimas – rasta sumedėjusi žolė, žaliuojančios žolės aukštis didesnis nei 12 cm. Žemės sklypas fotografuotas, vaizdai susieti su žemėlapio ištrauka; žemės sklype (duomenys neskelbtini) fiksuotas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 papunkčio pažeidimas – sklype gausu plastiko, tekstilės, statybinių atliekų ir taros likučių. Taip pat fiksuoti 7.3 papunkčio pažeidimai – žaliuojančios žolės aukštis didesnis nei 12 cm, neprižiūrimi krūmai virtę šabakštynu, ir 7.5 papunkčio pažeidimas – po krūmais sandėliuojamos žaliosios atliekos. Žemės sklypas fotografuotas, vaizdai susieti su žemėlapio ištrauka.
2024 m. birželio 10 d. ir 2024 m. spalio 24 d. sutartimis pareiškėja ir fizinis asmuo susitarė dėl paslaugų atlikimo ginčo žemės sklypuose – nupjauti žolę, sutvarkyti žemės sklypus, jei juose būtų šiukšlių ir pan., taip pat išvežti žolę ir šiukšles iš žemės sklypų. Pirmosios sutarties vykdymo terminas – nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. birželio 23 d., antrosios – nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2024 m. spalio 20 d. Pareiškėjos pateiktose nuotraukose matyti nupjautos žolės vaizdas. Nuotraukos siųstos 2024 m. birželio 21 d.; kitos, analogiško pobūdžio nuotraukos – 2024 m. spalio 19 d.
2024 m. rugsėjo 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus raštu Nr. 29-2-1396 pareiškėja informuota, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 9 punktu, už pareiškėjos valdomus ginčo žemės sklypus nustatytas 4 proc. žemės mokesčio tarifas už 2024 metus. Prie šio rašto pridėtas ginčijamas sprendimas. Dokumentai išsiųsti registruota siunta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmetė atsakovo prašymą nutraukti administracinę bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu, nes pareiškėja skundą teismui pateikė 2024 m. spalio 23 d., o ginčijamas įsakymas jai buvo išsiųstas 2024 m. rugsėjo 23 d. ir, nors pašto duomenimis, siunta įteikta 2024 m. rugsėjo 26 d., vieno mėnesio skundo padavimo terminas nebuvo praleistas.
Vertindamas ginčijamo administracinio akto teisėtumą turinio aspektu, teismas nurodė, kad pagal Žemės mokesčio įstatymą savivaldybės taryba turi teisę nustatyti skirtingus žemės mokesčio tarifus, be kita ko, atsižvelgdama į žemės naudojimą ar nenaudojimą, o Kauno miesto savivaldybės taryba 2020 metų žemės mokesčiui nenaudojamai žemei, įtrauktai į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, nustatė 4 procentų tarifą. Pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintą Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą nenaudojama žemė laikoma tokia, kuri yra nenaudojama ir neprižiūrima, t. y. kai pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės. Teismas nustatė, kad pareiškėjai priklausantys žemės sklypai 2024 m. gegužės 15 d. buvo patikrinti ir juose užfiksuota aukštesnė nei 12 cm žolė, krūmai, buitinės ir statybinės šiukšlės bei kiti nepriežiūros požymiai. Analogiški pažeidimai nustatyti ir pakartotinių patikrinimų 2024 m. rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais metu. Todėl teismas konstatavo, kad sklypai neatitiko Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų ir pagrįstai buvo pripažinti nenaudojamais.
Pareiškėjos argumentai, kad ji buvo sudariusi sklypų priežiūros sutartis ir po pirminio patikrinimo sklypai buvo sutvarkyti, teismo vertinimu, šios išvados nepaneigė. Teismas pabrėžė, kad pareiga tinkamai prižiūrėti sklypus yra tęstinė, todėl vienkartinis žolės nupjovimas ar sklypo sutvarkymas neįrodo, kad pareiga buvo vykdoma nuolat. Kadangi vėlesni patikrinimai vėl parodė aukštą žolę, krūmus ir šiukšles, teismas sprendė, kad vienkartinės priežiūros priemonės nebuvo pakankamos. Taip pat nereikšminga pripažinta aplinkybė, kad pareiškėja dėl sklypų įsigijimo objektyviai dar negalėjo juose įgyvendinti statybos projektų, nes sklypai į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą buvo įtraukti ne dėl statybos projekto neįgyvendinimo, o dėl netinkamos jų priežiūros.
Vertindamas procedūrinį ginčijamo akto teisėtumą, teismas pripažino, kad pagal Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą savivaldybė privalėjo informuoti pareiškėją apie nustatytus pažeidimus, ketinimą įtraukti sklypus į nenaudojamos žemės sąrašą ir suteikti terminą pažeidimams pašalinti. Nors pareiškėja jai registruotu paštu siųstų 2024 m. gegužės 27 d. raštų neatsiėmė, teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visumą ir nustatė, kad informacija apie pažeidimus jai buvo išsiųsta ir jos nurodytu elektroninio pašto adresu, taip pat paskelbta savivaldybės interneto svetainėje. Be to, netrukus po šio informavimo, 2024 m. birželio 10 d., pareiškėja sudarė sklypų priežiūros sutartį, todėl teismas sprendė, kad ji faktiškai žinojo apie nustatytus pažeidimus ir pradėtą procedūrą. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad registruotos siuntos neatsiėmimas konkrečiomis bylos aplinkybėmis nesutrukdė pareiškėjai įgyvendinti savo teisių ir nepadarė įtakos ginčijamo akto pagrįstumui.
Teismas įvertino pareiškėjos ir atsakovo nurodytą skirtingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl teisės būti išklausytam ir informavimo procedūros pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad ši praktika nėra visiškai vienareikšmė ir procedūros pažeidimo reikšmė kiekvienu atveju vertinama pagal konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėja apie pažeidimus faktiškai buvo informuota ir turėjo galimybę juos pašalinti bei ginti savo teises. Todėl registruoto laiško neįteikimą teismas nelaikė esminiu procedūros pažeidimu, galėjusiu lemti nepagrįsto administracinio sprendimo priėmimą. Teismo vertinimu, ne kiekvienas formalus procedūros trūkumas savaime sudaro pagrindą panaikinti administracinį aktą – būtina įvertinti, ar jis galėjo turėti įtakos sprendimo pagrįstumui ir asmens galimybei ginti savo teises.
Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai priklausančių žemės sklypų įtraukimas į Sąrašą buvo pagrįstas faktiniais patikrinimų duomenimis, atitiko taikytų teisės aktų reikalavimus, o nustatyti procedūriniai aspektai nesudarė pagrindo ginčijamą aktą panaikinti. Kadangi nenustatyta ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtintų administracinio akto panaikinimo pagrindų, pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Dėl to taip pat atmestas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Administracijos direktoriaus įsakymo dalį. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei padarė išvadą, kad Administracija tinkamai įvykdė Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo 6 punkte nustatytą pareigą informuoti pareiškėją apie ketinimą jos žemės sklypus įtraukti į žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašą. Aprašo 6 punktas imperatyviai nustato, kad žemės sklypų savininkai turi būti įspėjami registruotais laiškais ir jiems turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti. Nagrinėjamu atveju registruotos siuntos pareiškėjai nebuvo įteiktos, o elektroninio pašto žinutė, išsiųsta juridinio asmens bendruoju el. paštu, negali būti prilyginama Apraše aiškiai nustatytam informavimo būdui. Be to, informacijos paskelbimas savivaldybės interneto svetainėje taip pat negali pakeisti individualaus ir registruotu laišku siunčiamo pranešimo konkrečiam žemės sklypo savininkui. Todėl pareiškėja faktiškai nebuvo tinkamai informuota nei apie 2024 m. gegužės 27 d. nustatytus pažeidimus, nei apie ketinimą jos žemės sklypus įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą, taip pat jai nebuvo suteikta Aprašo 6 punkte nustatyta reali galimybė per ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pašalinti nustatytus trūkumus ir pateikti savo paaiškinimus bei įrodymus. Tokiu būdu buvo pažeistos esminės administracinės procedūros ir pareiškėjos teisė būti išklausytai.
Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino formalų dokumentų išsiuntimo faktą, tačiau neįvertino, ar pareiškėja faktiškai turėjo galimybę su jais susipažinti ir realizuoti savo teises. Registruotos siuntos buvo grąžintos jų neatsiėmus, o elektroninis laiškas buvo išsiųstas ne pareiškėjos asmeniniu, bet juridinio asmens bendruoju elektroninio pašto adresu. Todėl vien šių aplinkybių konstatavimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja buvo tinkamai ir laiku informuota. Pareiškėja apie procedūrą ir atitinkamus dokumentus realiai sužinojo tik 2024 m. spalio 15 d., kai juos rado pašto dėžutėje, taigi tuo metu galimybė pasinaudoti Aprašo 6 punkte nustatytu terminu jau buvo faktiškai prarasta.
Pasak pareiškėjos, teismas taip pat nepakankamai įvertino pareiškėjos pateiktus įrodymus, patvirtinančius jos siekį tinkamai prižiūrėti žemės sklypus. Pareiškėja 2024 m. birželio 10 d. ir 2024 m. spalio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartis dėl sklypų priežiūros, o pateiktos nuotraukos patvirtina, kad žolė buvo nupjauta, šiukšlės pašalintos ir sklypai sutvarkyti. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant, ar pareiškėjai buvo suteikta reali galimybė pašalinti nustatytus trūkumus iki galutinio sprendimo priėmimo. Tinkamai informuota pareiškėja būtų galėjusi imtis atitinkamų veiksmų ir užkirsti kelią ginčo sklypų įtraukimui į sąrašą bei dėl to atsiradusioms reikšmingoms mokestinėms pasekmėms – 7 215 Eur žemės mokesčiui, apskaičiuotam taikant maksimalų tarifą. Nagrinėjamu atveju pažeidimas nėra vien formalus. Dėl netinkamo informavimo pareiškėjai nebuvo suteikta reali galimybė dalyvauti administracinėje procedūroje, pašalinti nustatytus trūkumus ir pateikti savo poziciją prieš priimant jos teisinei ir turtinei padėčiai reikšmingą sprendimą. Administracija sprendimą grindė pirminių patikrinimų metu nustatytomis aplinkybėmis, nors pareiškėjai nebuvo sudarytos sąlygos per teisės aktuose nustatytą terminą tas aplinkybes pašalinti ar pateikti jas paneigiančius įrodymus.
Pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 6 punkto nuostatas, nepagrįstai prilygino elektroninio pašto žinutę ir informacijos paskelbimą savivaldybės interneto svetainėje imperatyviai nustatytam informavimui registruotu laišku, neįvertino pareiškėjos teisės būti išklausytai bei realios galimybės pašalinti nustatytus pažeidimus. Dėl šių esminių procedūrinių pažeidimų nebuvo užtikrintas tinkamas administracinis procesas, todėl ginčijamas administracinis aktas (jo dalis) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
Atsakovas nurodo, jog apeliantė pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 25.14 ir 25.16 papunkčių reikalavimus, nes tinkamai ir nuolat neprižiūrėjo Žemės sklypų. Seniūnijos atliktų patikrinimų metu užfiksuotos aplinkybės patvirtina sklypų nepriežiūrą, o apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis. Todėl atsakovas, neviršydamas savo kompetencijos, pagrįstai įtraukė Žemės sklypus į Sąrašą. Apeliantės pateiktos sutartys su A. Skučkovu neįrodo tinkamos Žemės sklypų priežiūros visą ginčui aktualų laikotarpį. 2024 m. birželio 10 d. sutartis apėmė tik 13 dienų laikotarpį, o 2024 m. spalio 7 d. sutartis sudaryta jau po ginčijamo įsakymo priėmimo. Todėl pastaroji sutartis ir po įsakymo priėmimo atlikti darbai negali paneigti iki jo priėmimo nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, pakartotinių patikrinimų metu 2024 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais sklypuose vėl buvo fiksuota aukšta žolė, krūmai ir atliekos. Tai patvirtina, kad vienkartinis sklypų sutvarkymas neatitiko Tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatyto tęstinio reikalavimo juos prižiūrėti nuolat.
Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad seniūnijos raštai apeliantei nebuvo įteikti, savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą aktą. Raštai buvo siųsti registruotu paštu, tačiau jų apeliantė neatsiėmė, o informacija papildomai buvo išsiųsta elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, kad apeliantė buvo informuota apie nustatytus pažeidimus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad registruotos siuntos neatsiėmimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti administracinį aktą, jeigu asmeniui buvo sudaryta galimybė sužinoti apie procedūrą ir ginti savo teises. Nei Aprašas, nei kiti teisės aktai nenustato pareigos iš anksto informuoti Žemės sklypų savininkus apie numatomus patikrinimus ar jų rezultatus, todėl atsakovas turėjo teisę remtis seniūnijos patikrinimų metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepriklausomai nuo to, ar apeliantė patikrinimuose dalyvavo. Žemės sklypų savininko pareiga tinkamai ir nuolat rūpintis savo turtu kyla ne tik iš Tvarkymo ir švaros taisyklių, bet ir iš CK 4.37 straipsnio bei Žemės įstatymo 21 straipsnio. Ši pareiga egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar institucija konkrečiu metu yra informavusi savininką apie nustatytus trūkumus. Apeliantės pareigos tinkamai prižiūrėti sklypus negalima susieti tik su seniūnijos siunčiamais raštais ar įspėjimais.
Atsakovo tvirtinimu, ginčijamas įsakymas (jo dalis) priimtas įvertinus seniūnijos surinktus faktinius duomenis ir vaizdo medžiagą, todėl atitinka administraciniam aktui keliamus teisėtumo, pagrįstumo ir motyvavimo reikalavimus. Apeliantės nesutikimas su atsakovo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu nepaneigia nustatytos žemės sklypų nepriežiūros. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai įtraukė žemės sklypus į Sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. A1-333 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies (eilės Nr. 90 ir Nr. 91), kuria pareiškėjai J. E. S. nuosavybės teise priklausantys Žemės sklypai įtraukti į šiuo įsakymu patvirtintą Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai priklausantys Žemės sklypai pagrįstai buvo pripažinti nenaudojamais, nes pakartotinių patikrinimų metu juose buvo nustatyti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai. Pareiškėjos pateiktos sklypų priežiūros sutartys ir duomenys apie atliktus tvarkymo darbus nepaneigė patikrinimų metu nustatytų aplinkybių, kadangi pareiga tinkamai prižiūrėti žemės sklypą yra tęstinė. Teismas taip pat nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos administracinio akto teisėtumui ir pagrįstumui, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
Pareiškėja apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad Administracija netinkamai ją informavo apie ketinimą įtraukti Žemės sklypus į Sąrašą, nes registruotos siuntos jai nebuvo įteiktos, todėl nebuvo suteiktas Aprašo 6 punkte nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų terminas pažeidimams pašalinti ir paaiškinimams pateikti. Pareiškėjos vertinimu, dėl šio procedūrinio pažeidimo buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, todėl ji prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ginčijamą Administracijos direktoriaus įsakymo dalį.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos aplinkybių tyrimas ir vertinimas iš naujo, ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Teisėjų kolegija tik patikrina teismo sprendimu nustatytas aplinkybes ir teisės taikymo pagrindimą. Sutikdama iš esmės su teismo sprendime išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija byloje teismo nustatytų aplinkybių papildomai netiria ir neaptarinėja, tik pasisako, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, dėl pagrindinių byloje reikšmingų aspektų.
Taigi teisėjų kolegija nutartyje plačiau neaptarinėja byloje teismo sprendime detaliai aptartų aplinkybių: faktų, kad žemės sklypas nebuvo tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas, nustatytų Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos nenaudojamos žemės patikrinimo aktais 2024 m. gegužės 15 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d., 2024 m. rugsėjo 18 d.; to, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnija siuntė pareiškėjai registruotu paštu 2024 m. gegužės 27 d. raštus Nr. 07-2-538 ir Nr. 07-2-539 apie 2024 m. gegužės 15 d. jai priklausančiuose Žemės sklypuose nustatytus pažeidimus; kad siuntos pareiškėjai nebuvo įteiktos (neatsiėmė); kad raštai su priedais taip pat buvo išsiųsti pareiškėjos viešame registre nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini); be to, informacija buvo paskelbta savivaldybės interneto svetainėje; taip pat pareiškėjos pateiktų duomenų apie 2024 m. birželio 10 d. ir 2024 m. spalio 24 d. sudarytas sutartis su fiziniu asmeniu dėl paslaugų atlikimo ginčo žemės sklypuose – nupjauti žolę, sutvarkyti žemės sklypus; faktų, kad pareiškėjos pateiktose nuotraukose, siųstose 2024 m. birželio 21 d., 2024 m. spalio 19 d. užfiksuotas nupjautos žolės vaizdas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2024 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 29-2-1396, kuris buvo siunčiamas registruota siunta, pareiškėja informuota, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 9 punktu, už pareiškėjos valdomus ginčo žemės sklypus nustatytas 4 proc. žemės mokesčio tarifas už 2024 metus. Prie šio rašto pridėtas ginčijamas sprendimas.
Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Žemės įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtintos žemės savininkų ir naudotojų pareigos – naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirti ir naudojimo būdą (1 p.), laikytis teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų (2 p.), ir kt. Pareiškėja, būdama Žemės sklypų savininke, be kita ko, turi pareigą mokėti Žemės įstatyme nustatytą mokestį, kurio dydis gali būti nustatomas atsižvelgiant į žemės sklypų naudojimo sąlygas. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti diferencijuotą mokesčio tarifą, atsižvelgiant žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą. Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559, nuostatos įtvirtina žemės sklypų savininkų pareigą nuolat tinkamai prižiūrėti jam priklausantį turtą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-21 numatyta, kad bet kurios pagrindinės paskirties ir naudojimo būdo nenaudojamos žemės, įtrauktos į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, ir apleistų žemės ūkio naudmenų, žemės mokesčio tarifas nustatomas – 4 proc. nuo žemės mokestinės vertės (1.6 p.). Taigi pareiškėjos pareiga mokėti žemės mokestį nustatyta teisės aktuose, kurie turi būti jai žinomi ir kuriuose įtvirtintus reikalavimus privaloma vykdyti.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys Žemės sklypai įtraukti į šiuo įsakymu patvirtintą Nenaudojamos žemės sklypų 2024 metų sąrašą, objektyviai įvertino faktines aplinkybes, kurias pagrindžia nenaudojamos žemės patikrinimo 2024 m. gegužės 15 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d., 2024 m. rugsėjo 18 d. aktai, ir tinkamai pritaikė pareiškėjos pareigą tinkamai naudoti ir prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausantį turtą reglamentuojančias materialiosios teisės normas.
Atmestini pareiškėjos argumentai, kad Administracija netinkamai vykdė Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo 6 punkte nustatytą pareigą informuoti pareiškėją apie ketinimą jai priklausančius Žemės sklypus įtraukti į žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašą, todėl ji nebuvo informuota apie nustatytus pažeidimus ir neturėjo galimybės būti išklausyta administracinės procedūros metu. Byloje nustatyta, kad atsakovas ėmėsi visų galimų priemonių informuoti pareiškėją: Aprašo 6 punkte nustatyta tvarka siuntė registruotus laiškus, paskelbė informaciją savivaldybės interneto svetainėje, išsiuntė pranešimą pareiškėjos viešai nurodomu elektroniniu paštu. Pareiškėja registruoto pašto neatsiėmė, teismui nepateikė argumentų, kad pranešimai būtų buvę siunčiami netinkamu adresu; pažymėtina, kad šiuo adresu vėlesnė korespondencija buvo gauta. Pareiškėja laikytina atsakinga už savo kontaktinių duomenų (adreso, kt.) tinkamą nurodymą, todėl nustačius, kad atsakovas ėmėsi visų galimų priemonių pranešti pareiškėjai apie nustatytus pažeidimus, nėra pagrindo teigti, kad jis būtų netinkamai atlikęs Aprašo 6 punkte nustatytas pareigas ir dėl to vertinti, kad administracinė procedūra buvo iš esmės netinkamai atlikta. Toks aplinkybių vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjamos kategorijos bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-438-815/2025, 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-873-1188 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja kvestionuoja administracinę procedūrą iš esmės formaliais pagrindais, nes nurodomi procedūros trūkumai neužkirto kelio pareiškėjai ginti savo teises pateikiant savo paaiškinimus ir įrodymus bylos nagrinėjimo metu, ką pagrįstai nurodė teismas. Formalaus pobūdžio procedūros trūkumas negali būti vertinamas kaip esminis, kuriuo būtų paneigiamas faktinis ir materialinis teisinis Įsakymo pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, pateiktus duomenis apie sutartis, 2024 m. birželio 10 d. ir 2024 m. spalio 7 d. sudarytas su fiziniu asmeniu dėl žemės sklypų priežiūros ir tvarkymo, jos pateiktas nuotraukas, pagrįstai vertino, kad pareiga tinkamai prižiūrėti sklypus yra tęstinė, todėl vienkartinis žolės nupjovimas ar sklypo sutvarkymas neįrodo, kad pareiga buvo vykdoma nuolat. 2024 m. spalio 7 d. sutartis buvo sudaryta jau po Įsakymo priėmimo, todėl neturi įtakos vertinant jo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovo pateikiami duomenys, atlikus vėlesnius patikrinimus, po pažeidimų 2024 m. gegužės 27 d. nustatymo, vėl parodė aukštą žolę, krūmus ir šiukšles, kas patvirtina, jog vienkartinės priežiūros priemonės nebuvo pakankamos, ir patvirtina, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 25.1, 25.14 ir 25.16 papunkčių pažeidimus atsakovas nustatė pagrįstai, kas lėmė ginčijamo Įsakymo priėmimą.
Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas įvertino, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei aktualią teismų praktiką, padarytas išvadas sprendime išsamiai motyvavo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėja neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. E. S. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.