Kauno apygardos teismo nutartis

2026-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-737/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-22
Bylos Nr.
1A-348-737/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14495-2025-5
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis
NUT1
Nukentėjusysis
NKA1
Civilinis ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Prokuroras
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-asis skyrius (Kaišiadorys)
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-737/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14495-2025-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7
Kauno apygardos teismasN U T A R T I S2026 m. birželio 22 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Suprinavičiui,nuteistojo NUT1 gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Nukentėjusiojo NKA1 civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš NUT1 NKA1 naudai priteista 102,90 Eur dydžio suma nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš NUT1 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai priteista 666,88 Eur dydžio suma nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš NUT1 Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 82,98 Eur dydžio suma nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (iki visiško žalos atlyginimo).

Nuspręsta neišieškoti iš NUT1 valstybės patirtų proceso išlaidų už advokato Aleksandro Pociaus nukentėjusiajam NKA1 suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

NUT1 ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ją nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 23 d., apie 08 val. 30 min., automobilyje „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, žodinio konflikto metu, ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais smūgiavo nukentėjusiajam NKA1 į veido ir kaklo sritis, padarydamas NKA1 poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko – skruosto srityje, odos nubrozdinimus dešiniame žande, kairiame žande, kaklo kairėje, nosies kaulų lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo NKA1 sveikatą.

Apeliacinio skundo, bei atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis NUT1 prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nuosprendį, pripažinti NUT1 kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnyje ir skirti viešųjų darbų bausmę ir sumažinti neturtinės žalos dydį NKA1 civiliniame ieškinyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Sugretinus nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus, apeliantas daro išvadą, kad NUT1 nenorėjo ir negalėjo kumščiu ar delnu stipriai smūgiuoti į veidą NKA1, nes viena ranka greičiausiai jį laikė, o dešinės rankos plaštaka smūgiavo į dešinę nukentėjusiojo veido pusę. Be to, tarp jų gulėjo 10 metalinių profilių, kurie varžė judėjimą ir nuteistajam ir nukentėjusiajam ir į kuriuos galėjo susižaloti bei susilaužyti nosį NKA1. Tai, kad nukentėjusiojo nubrozdinimai galėjo atsirasti ir į metalinius profilius, patvirtina ir specialisto išvada. Apelianto įsitikinimu pirmosios instancijos teismas netyrė, kaip įvyko nosies lūžimas. Ar tai įvyko nuo tiesioginio NUT1 smūgio delnu ar kumščiu į veidą, ar NKA1 veidu atsitrenkus į profilius. Teismas nepašalino abejonės, ar sužalojimas buvo padarytas tyčia ar dėl neatsargumo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir perkvalifikuoti NUT1 veiką į BK 139 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusysis galėjo susilaužyti nosį į metalinius profilius, buvusius tarp jo ir nuteistojo. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog NUT1 padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Prokuroras pažymėjo, kad versija dėl neatsargaus nusikaltimo atsirado tik bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie pateikė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalis, kuria NUT1 pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo patirtus sužalojimus ir subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, konstatuodamas, kad NUT1 tyčia sukėlė nukentėjusiajam NKA1 nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas esmines bylos aplinkybes nustatė įvertinęs įrodymų visumą: nuteistojo NUT1, nukentėjusiojo NKA1, liudytojo LUD1 parodymus, medicininius dokumentus, specialisto išvadą, specialistės SPC1 paaiškinimus, bendrojo pagalbos centro garso įrašą, policijos pareigūnų kūno kamerų įrašus ir kitą rašytinę bylos medžiagą. Šie duomenys teismo buvo palyginti tarpusavyje, įvertintas jų nuoseklumas, tarpusavio ryšys ir įrodomoji reikšmė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, neturi pagrindo daryti priešingos išvados – pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė įvykio eiga ir NUT1 kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra pagrįsta bylos įrodymų visuma.

BK 138 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo ir nėra BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ne tik veiką ir jos padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų bei atsiradusių padarinių, taip pat kaltės formą. Nagrinėjamu atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 812/2025 (02) patvirtina, kad NKA1 buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatinio voko – skruosto srityje, odos nubrozdinimai dešiniame žande, kairiame žande, kaklo kairėje ir nosies kaulų lūžis. Būtent dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, todėl sužalojimas pagrįstai įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniame skunde NUT1 iš esmės neginčija fizinio smurto panaudojimo prieš NKA1, tačiau teigia, kad nosies kaulų lūžis galėjo atsirasti nukentėjusiajam atsitrenkus į automobilyje buvusius metalinius profilius. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši versija nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad nosies kaulų lūžis atsirado ne dėl NUT1 smurtinių veiksmų, o dėl savarankiško nukentėjusiojo atsitrenkimo į automobilyje buvusius profilius.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. balandžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 812/2025 (02) nustatyta, kad NKA1 buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatinio voko–skruosto srityje, odos nubrozdinimai dešiniame ir kairiame žanduose, kaklo kairėje pusėje bei nosies kaulų lūžis. Būtent dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 82–84). Šiuos duomenis patvirtina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašas, kuriame jau 2025 m. balandžio 23 d., t. y. tą pačią dieną po įvykio, NKA1 buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis ir užfiksuoti kiti galvos bei veido srities paviršiniai sužalojimai (1 t., b. l. 16–17).

Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė SPC1 patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad pirminė rentgenograma buvo įvertinta pakartotinai dėl nepakankamai aiškaus jos aprašymo, o pakartotinio vertinimo metu nosies kaulų lūžis buvo patvirtintas. Specialistė taip pat nurodė, kad nosies deformacijos nebuvimas ar nežymūs klinikiniai požymiai nepaneigia lūžio fakto, nes nosies kaulų lūžis gali būti ir be ryškios deformacijos ar intensyvaus kraujavimo. Nors specialistė neatmetė galimybės, kad dalis nubrozdinimų galėjo atsirasti kontaktuojant su automobilyje buvusiais profiliais, ji tokių aplinkybių nesiejo su nosies kaulų lūžiu. Priešingai, specialistė paaiškino, kad nustatyti sužalojimai atitinka smurtinio poveikio ranka mechanizmą – tiek smūgiuojant kumščiu, tiek delnu.

Gynybos versiją paneigia ir kiti byloje surinkti duomenys. NKA1 viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad konflikto automobilyje metu NUT1 jam sudavė kelis smūgius į veido sritį. Liudytojas LUD1 parodė, kad prieš įvykį nukentėjusysis buvo be matomų sužalojimų, o netrukus po konflikto iš automobilio išlipo sumuštas, su akivaizdžiai matomais sužalojimais. Iškart po įvykio skambindamas bendruoju pagalbos telefonu NKA1 pranešė, kad buvo užpultas ir sužalotas, o į įvykio vietą atvykę pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojai užfiksavo šviežius veido srities sužalojimus ir įtarė lūžį (1 t., b. l. 157–165). Reikšminga ir tai, kad pats NUT1 pripažino konflikto metu smurtavęs prieš NKA1 ir sudavęs jam smūgius į veido bei kaklo sritis.

Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl galimo NKA1 susižalojimo į automobilyje buvusius metalinius profilius grindžiami prielaidomis. Vien tai, kad dalis paviršinių nubrozdinimų galėjo atsirasti kontaktuojant su automobilyje buvusiais daiktais, nesudaro pagrindo abejoti specialisto išvados teisingumu ir nepaneigia byloje nustatyto priežastinio ryšio tarp NUT1 smurtinių veiksmų ir NKA1 padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent NUT1 smurtinių veiksmų metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė gynybos versiją dėl nosies kaulų lūžio kilmės.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę ir nepagrįstai konstatavo, jog NKA1 sužalojimai padaryti tyčia, o ne dėl neatsargumo. Šie argumentai, įvertinus pirmiau aptartas faktines veikos aplinkybes ir byloje nustatytą smurtinių veiksmų pobūdį, taip pat nelaikytini pagrįstais.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė. Nagrinėjamu atveju NUT1 kaltė vertintina kaip tiesioginė tyčia. Jis sąmoningai kelis kartus smūgiavo NKA1 į veido, kaklo ir sprando sritis, t. y. į jautrias ir lengvai pažeidžiamas žmogaus kūno vietas, suvokė tokių veiksmų pavojingumą ir norėjo sužaloti nukentėjusįjį. Tai, kad NUT1 galėjo nesiekti konkretaus padarinio – nosies kaulų lūžio, nepaneigia tyčinės kaltės, nes BK 138 straipsnio 1 dalies taikymui pakanka nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai naudojo fizinį smurtą ir norėjo sužaloti kitą asmenį arba sutrikdyti jo sveikatą.

Byloje nustatyta, kad NUT1 konfliktinės situacijos metu uždaroje automobilio erdvėje ne vieną kartą smūgiavo NKA1 į veido, kaklo ir sprando sritis. Pats nuteistasis pripažino, kad sudavė 3–4 smūgius į dešinę nukentėjusiojo veido pusę ir kaklą, taip pat į sprandą. NKA1 nurodė, kad NUT1 viena ranka laikė jį už dešinio peties, o kita ranka smūgiavo, iš jų keli smūgiai buvo į veido sritį. Šias aplinkybes patvirtina ir iš karto po įvykio nukentėjusiojo pateikti paaiškinimai bendrojo pagalbos centro operatorei bei atvykusiems policijos pareigūnams.

Smūgiavimas į veido, kaklo ir sprando sritis nėra atsitiktinis ar neatsargus veiksmas. Tokie veiksmai nukreipti į jautrias žmogaus kūno vietas, todėl juos atlikdamas NUT1 turėjo suvokti, kad dėl to nukentėjusiajam gali būti padaryti kūno sužalojimai ar sutrikdyta sveikata. Smurtinių veiksmų intensyvumą patvirtina ir tai, kad nuo smūgių nukentėjusiajam nukrito akiniai, jie buvo sugadinti, netrukus po įvykio buvo užfiksuoti veido srities sužalojimai ir nosies kaulų lūžis. Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad NUT1 veiksmai galėtų būti vertinami kaip neatsargūs.

Apelianto versija, kad nosies kaulų lūžis galėjo atsirasti nukentėjusiajam kontaktuojant su automobilyje buvusiais profiliais, nepaneigia nei priežastinio ryšio, nei tyčinės kaltės. Kaip jau aptarta, byloje nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nosies kaulų lūžis atsirado dėl savarankiško nukentėjusiojo susižalojimo. Priešingai, bylos duomenų visuma patvirtina, kad NKA1 buvo sužalotas NUT1 smurtinių veiksmų metu.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad NUT1 veikė tyčia. Daugkartinis smūgiavimas kitam asmeniui į veido, kaklo ir sprando sritis, esant tiesioginiam fiziniam kontaktui ir konfliktinei situacijai, rodo sąmoningą smurtinio poveikio panaudojimą, o ne neatsargų elgesį. Dėl to nėra pagrindo NUT1 veiką perkvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas NUT1 veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinio skundo argumentai dėl neatsargios kaltės formos yra nepagrįsti ir paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje.

Dėl NUT1 paskirtos bausmės

Kadangi apeliaciniu skundu prašoma NUT1 veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 139 straipsnio 1 dalį ir skirti viešųjų darbų bausmę, teisėjų kolegija pasisako ir dėl paskirtos bausmės pagrįstumo. Nors šis prašymas tiesiogiai siejamas su prašoma veikos kvalifikacijos pakeitimo išvada, tačiau, palikus galioti pirmosios instancijos teismo nustatytą veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, turi būti įvertinta, ar pagal šią kvalifikaciją paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir bausmės paskirtį.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas NUT1 paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 9 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kartu nustatydamas įpareigojimus atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis. Be to, NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad NUT1 padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, byloje nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Kartu įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys: NUT1 neteistas, dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai, turi gyvenamąją vietą, teikia išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams ir turi socialinius ryšius. Kita vertus, pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, o šioje byloje padaryta veika yra smurtinio pobūdžio.

Paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į veikos pobūdį, jos padarinius, nuteistojo asmenybę ir atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra aiškiai per griežta. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, neskirdamas nei arešto, nei laisvės atėmimo bausmės, taip pat netaikydamas intensyvios priežiūros, individualizavo bausmę nuteistajam palankia kryptimi. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje – taip pat atitinka nusikalstamos veikos pobūdį ir yra orientuota į smurtinio elgesio priežasčių šalinimą.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas NUT1 bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar pažeidė bausmės individualizavimo, teisingumo ir proporcingumo principus. Kadangi NUT1 veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, apeliacinio skundo prašymas skirti viešųjų darbų bausmę, siejamas su prašymu veiką perkvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, netenkintinas.

Dėl civilinių ieškinių

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sumažinti NKA1 priteistos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje būtų netinkamai taikęs BPK 109, 115 straipsnių ar civilinės atsakomybės taisykles.

Byloje nustatyta, kad NUT1 smurtinių veiksmų metu NKA1 buvo sugadinti korekciniai akiniai. Šią aplinkybę patvirtina 2025 m. rugpjūčio 22 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys, kuriuose nustatyta, kad akinių rėmelio dešinė pusė deformuota, vienas lęšis pateiktas atskirai, taip pat nukentėjusiojo pateikti naujų akinių įsigijimo dokumentai (1 t., b. l. 65, 87–92). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė NKA1 102,90 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vertindamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus: padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdį, sužalojimų lokalizaciją veido ir kaklo srityse, patirtą fizinį skausmą, laikiną nedarbingumą, nukentėjusiojo patirtus nepatogumus ir emocinius išgyvenimus dėl smurtinio konflikto su bendradarbiu. Kartu teismas įvertino ir tai, kad byloje nėra duomenų apie ilgalaikius ar negrįžtamus nukentėjusiojo sveikatos ar emocinės būklės padarinius, nukentėjusysis į psichologus nesikreipė, o teisiamojo posėdžio metu nurodė baimės jausmo nejautęs. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo prašytą 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino iki 800 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju nėra aiškiai per didelis ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams. Ši suma atitinka byloje nustatytų padarinių pobūdį ir intensyvumą, kartu išlaiko teisingą pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisės į veiksmingą žalos atlyginimą ir nuteistojo turtinės padėties. Todėl apeliacinio skundo prašymas mažinti neturtinės žalos dydį netenkintinas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 666,88 Eur civilinis ieškinys ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 82,98 Eur civilinis ieškinys pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu patenkinti pagrįstai. Šios sumos grindžiamos byloje esančiais nedarbingumo pažymėjimais ir gydymo paslaugų apskaitos dokumentais, o jų priežastinis ryšys su NUT1 nusikalstama veika išplaukia iš nustatyto nesunkaus NKA1 sveikatos sutrikdymo. Be to, šių civilinių ieškinių pagrįstumas apeliaciniame skunde neginčijamas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl NUT1 kaltės, veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės ir civilinių ieškinių išsprendimo pagrįstumo. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, o nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Jūratė PetraškienėJudita SungailaitėVaidas Vasiliauskas