Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-30 · Administracinė byla Nr. eAS-1297-492/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-30
Bylos Nr.
eAS-1297-492/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03267-2026-1
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Beata Martišienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, LR Vyriausybės kanceliarija
Pareiškėjas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Kategorijos
  • 43.3Skundo samprata, skundo elementai (pagrindas ir dalykas)
Administracinė byla Nr. eAS-1297-492/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03267-2026-1 Procesinio sprendimo kategorija 43.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2026 m. vasario 2 d. pasitarimo protokolą Nr. 3 (toliau – ir Vyriausybės pasitarimo protokolas) dalyje, kuria Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir ŽŪM) pavesta, pasitelkiant išorės ekspertus, įvertinti Tarnybos vykdomą veiklą bei bendradarbiauti su pasitelktais ekspertais; 2) panaikinti ŽŪM sprendimą įgyvendinti Vyriausybės 2026 m. sausio 28 d. pasitarimo protokole Nr. 3 įtvirtintą pavedimą ir organizuoti Tarnybos veiklos audito paslaugų viešąjį pirkimą, kuris buvo išreikštas ir materializuotas viešojo pirkimo „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos audito paslaugos“ CVP IS Nr. 7131102 dokumentuose, įskaitant pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją ir viešojo pirkimo sutarties projektą, įgyvendintas šio sprendimo pagrindu sudarant 2026 m. gegužės 12 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Audifina“ ir individualizuotas Tarnybos atžvilgiu 2026 m. gegužės 13 d. žemės ūkio ministro raštu Nr. 2D-1534 „Dėl Tarnybos veiklos vertinimo“ dalyje, kuria Tarnybai nurodyta bendradarbiauti su paslaugų teikėju, teikti dokumentus ir informaciją bei suteikti prieigą prie informacinių sistemų ir dokumentų valdymo sistemos. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad administracinis teismas gali nagrinėti tik ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių, t. y. viešojo administravimo veiklos. Teismo vertinimu, ginčas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2026 m. vasario 2 d. pasitarimo protokolo Nr. 3 nėra kilęs iš viešojo administravimo santykių, nes Vyriausybės veikla, įgyvendinant jos, kaip valstybės valdžios institucijos, funkcijas, nėra tapati viešajam administravimui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme. Todėl ginčas dėl Vyriausybės pasitarimo protokolo teisėtumo nepatenka į administracinių teismų kompetenciją. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti ŽŪM veiksmus, susijusius su Tarnybos veiklos audito organizavimu ir viešuoju pirkimu, yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Vyriausybės pasitarimo protokolą, todėl, atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, nebuvo priimtas ir išvestinis reikalavimas. Atsisakęs priimti skundą, teismas nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčo esmė nėra abstrakti Vyriausybės pasitarimo protokolo teisėtumo kontrolė. Tarnyba ginčija konkrečius ŽŪM veiksmus, kuriais, remiantis Vyriausybės pasitarimo protokoliniu įrašu, buvo nuspręsta organizuoti Tarnybos veiklos auditą, įvykdytas viešasis pirkimas, 2026 m. gegužės 12 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Audifina“ ir 2026 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 2D-1534 Tarnybai nustatyti konkretūs reikalavimai bendradarbiauti, teikti informaciją bei dokumentus ir suteikti prieigą prie informacinių sistemų bei dokumentų valdymo sistemos. Todėl Vyriausybės pasitarimo protokolas šiuo atveju yra ne savarankiškas ginčo objektas, o ŽŪM nurodomas veikimo pagrindas, kurio pakankamumas turi būti vertinamas sprendžiant dėl ŽŪM veiksmų teisėtumo.

Pareiškėjas teigia, kad ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes Tarnyba ir ŽŪM yra viešojo administravimo subjektai, Tarnyba nėra pavaldi ŽŪM, o ginčas kilo dėl ŽŪM kompetencijos ir jos atliktų veiksmų teisėtumo. Pagal ABTĮ 3 straipsnį administracinis teismas vertina, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos, o pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktus administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo bei ginčus tarp nepavaldžių viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo. Anot pareiškėjo, ABTĮ 18 straipsnis šiam ginčui netaikytinas, nes Tarnyba neprašo abstrakčiai tirti Vyriausybės ar Ministro Pirmininko veiksmų. ŽŪM veiksmai nėra vien vidaus administravimo ar informacinio pobūdžio. Pirkimo objektas buvo ne ŽŪM vidaus funkcionavimas, o jai nepavaldžios Vyriausybės įstaigos – Tarnybos – veiklos vertinimas. Be to, 2026 m. gegužės 13 d. raštu Tarnybai buvo nustatyti konkretūs reikalavimai teikti informaciją ir dokumentus bei suteikti prieigą prie informacinių sistemų. Taigi šie veiksmai sukėlė Tarnybai konkrečias teisines ir faktines pasekmes ir gali būti savarankišku administracinės bylos objektu.

Pareiškėjas teigia, kad esminis ginčo klausimas yra ŽŪM kompetencijos turėjimas organizuoti Tarnybos veiklos auditą. ŽŪM neturi Tarnybos atžvilgiu pavaldumo ar valdymo įgaliojimų, todėl jos teisė organizuoti Tarnybos veiklos auditą negali būti kildinama vien iš Vyriausybės pasitarimo protokolinio įrašo. Protokolinis įrašas nėra Vyriausybės aktas ir negali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 95 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme (toliau – ir Vyriausybės įstatymas) nustatyta tvarka priimamo Vyriausybės nutarimo. Be to, ministerijos veiksmų teisėtumo negalima pagrįsti vien tuo, kad pirkimas buvo atliktas kaip vidaus administravimo procedūra. Pirkimo objektas buvo konkrečios nepavaldžios institucijos veiklos auditas, o jo rezultatai ir vykdymas buvo tiesiogiai susieti su Tarnybos pareigomis. Todėl turėjo būti įvertinta, ar ministerija turėjo materialinį teisinį pagrindą tokį auditą organizuoti.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundo reikalavimai nėra hipotetiniai ar neaiškūs. Ginčijami jau atlikti konkretūs veiksmai – viešasis pirkimas, sutarties su UAB „Audifina“ sudarymas ir 2026 m. gegužės 13 d. rašto, kuriuo Tarnybai nustatyti konkretūs veiksmai, priėmimas. Todėl egzistuoja realus, jau įgyvendinamas ginčas dėl ministerijos veiksmų teisėtumo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad jis negina abstraktaus intereso išvengti veiklos vertinimo. Jis siekia užtikrinti, kad Tarnybos veikla būtų vertinama tik kompetentingo subjekto, turinčio įstatyme nustatytą įgaliojimą atlikti tokio pobūdžio auditą, ir laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsisakius nagrinėti Tarnybos skundą, liktų nepatikrinti konkretūs ministerijos veiksmai, jau sukėlę pareiškėjui teisines pasekmes. Tai apribotų Tarnybos teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjo vertinimu, ginčijama teismo nutartis yra nepagrįsta tiek, kiek ja atsisakyta priimti ir nagrinėti Tarnybos reikalavimus dėl konkrečių ŽŪM sprendimų ir veiksmų. Tai, kad ŽŪM savo veiksmų pagrindu nurodė Vyriausybės pasitarimo protokolinį įrašą, nesudaro pagrindo eliminuoti šių veiksmų iš administracinio teismo kompetencijos. Teismas privalo įvertinti, ar ministerija turėjo kompetenciją atlikti šiuos veiksmus ir ar jos nurodytas veikimo pagrindas buvo pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad ginčas dėl Vyriausybės pasitarimo protokolo nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, o pareiškėjo reikalavimai dėl ŽŪM veiksmų yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti šį protokolą.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad ginčo esmę sudaro ne abstrakti Vyriausybės veiksmų teisėtumo kontrolė, o konkrečių ŽŪM veiksmų, kuriais buvo organizuojamas Tarnybos veiklos auditas, vykdomas viešasis pirkimas, sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir pareiškėjui nustatyti konkretūs reikalavimai, teisėtumo patikrinimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje esančius duomenis ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Vyriausybės pasitarimo protokolo dalį, kuria ŽŪM pavesta, pasitelkiant išorės ekspertus, įvertinti Tarnybos vykdomą veiklą ir užtikrinti bendradarbiavimą su pasitelktais ekspertais. Taigi pagrindinis pareiškėjo skundo reikalavimas yra nukreiptas į Vyriausybės priimto sprendimo, įforminto pasitarimo protokolu, teisėtumo kontrolę.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vyriausybės pasitarimo protokolo dalį, kuria ŽŪM pavesta atlikti konkrečius veiksmus, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad ginčo dalykas iš esmės yra ne Vyriausybės veiklos teisėtumas, o vėlesni, ir, jo vertinimu, savarankiški ŽŪM veiksmai – Tarnybos veiklos audito organizavimas, viešojo pirkimo vykdymas, viešojo pirkimo sutarties sudarymas ir pareiškėjui nustatyti reikalavimai. Tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Vien tai, kad pareiškėjas nurodytus ŽŪM veiksmus įvardija kaip atskirus ginčo objektus, nereiškia, kad jų teisėtumas gali būti vertinamas atsietai nuo Vyriausybės pasitarimo protokolu ŽŪM nustatyto pavedimo, kurio pagrindu šie veiksmai buvo atlikti.

Nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga ir tai, kad pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 1 punktą Tarnyba yra Vyriausybės įstaiga. Todėl Tarnybos veiklos organizavimas, jos veiklos vertinimas ir valstybės institucijų atliekami su Tarnybos veikla susiję veiksmai nagrinėjamu atveju yra susiję su valstybės valdymo funkcijų įgyvendinimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ŽŪM sprendimas organizuoti Tarnybos veiklos vertinimą, su tuo susijęs viešasis pirkimas, 2026 m. gegužės 12 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. 8P-26-107 sudarymas ir 2026 m. gegužės 13 d. žemės ūkio ministro raštas Nr. 2D-1534 „Dėl Tarnybos veiklos vertinimo“ buvo priimti ir atlikti vykdant Vyriausybės pasitarimo protokolu ŽŪM nustatytą pavedimą. Taigi šių ŽŪM veiksmų atsiradimo pagrindas buvo Vyriausybės pasitarimo protokolu nustatytas pavedimas, o ne savarankiška ŽŪM iniciatyva atlikti Tarnybos veiklos vertinimą. Būtent šis pavedimas sudarė pagrindą ŽŪM organizuoti Tarnybos veiklos vertinimą ir imtis su jo įgyvendinimu susijusių veiksmų. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju ŽŪM veiksmų teisėtumas negali būti vertinamas izoliuotai nuo Vyriausybės priimto sprendimo, kuriuo toks pavedimas buvo nustatytas. Todėl pareiškėjo reikalavimai dėl ŽŪM veiksmų teisėtumo pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinti kaip išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Vyriausybės pasitarimo protokolo dalį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo esmę ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Vyriausybės pasitarimo protokolo dalies panaikinimo nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Kadangi pareiškėjo reikalavimai dėl ŽŪM veiksmų teisėtumo yra susiję su Vyriausybės pasitarimo protokolu nustatyto pavedimo įgyvendinimu, taip pat laikytina, kad kilęs ginčas nepatenka į viešo administravimo teisinių santykių sritį, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėtinas administraciniame teisme, yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata MartišienėErnestas SpruogisVirginija Volskienė