- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- AS-908-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00616-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Swedbank“, Klaipėdos apylinkės teismas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai antstolio J. P., akcinei bendrovei „Swedbank“, Klaipėdos apylinkės teismui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais atsakovų (antstolio, banko, teismo, Valstybinės mokesčių inspekcijos) veiksmus, susijusius su socialinių išmokų vykdymu; 2) įpareigoti atsakovus nutraukti vykdymo veiksmus, grąžinti neteisėtai paimtas lėšas, vykdomąjį dokumentą grąžinti kaip neįvykdomą; 3) priteisti turtinę žalą (3 000 Eur) ir neturtinę žalą (5 000 Eur) bei palūkanas.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo ir prie jo pridėtų dokumentų buvo matyti, jog skundas teismui išsiųstas 2026 m. vasario 17 d. elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą pateikė elektroniniu paštu, t. y. būdu, kai asmens tapatybė nėra patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais. Dėl to pareiškėja turėjo ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas pateikti teismui skundo originalą. Pareiškėja teismui skundo originalo per tris kalendorines dienas nepateikė, todėl teismas laikė, jog pareiškėja nepateikė skundo teismui, nes teisės aktų nustatyta tvarka ir būdu nebuvo identifikuota asmens, pateikusio skundą tapatybė, skundas laikomas nepasirašytu. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, buvo kliūtis priimti nagrinėti pareiškėjos skundą teisme. Taip pat teismas apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalį, 625 straipsnio 1 dalį, akcentavo, jog administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus gali vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis, o vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas, vadovaudamas CPK normomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-282-822/2018). Teismo vertinimu, kadangi administraciniams teismams nėra priskirta spręsti pareiškėjos keliamų klausimų vykdymo procese, reikalavimai dėl vykdymo veiksmų nutraukimo ir su tuo susiję išvestiniai reikalavimai atsisakytini priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas akcentavo, kad žalos, padarytos vykdymo procese, atlyginimo klausimai taip pat nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų sritį, todėl toks ginčas galėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Skundo dalį dėl šio reikalavimo teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjai išaiškinant, kad ji turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal antstolio buveinės vietą.
III.
Pareiškėja A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjos skundą ir nagrinėti jį iš esmės. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismui skundą pateikė laiku ir pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu. Visi dokumentai byloje yra pateikti, todėl skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta aplinkybė dėl kvalifikuoto elektroninio parašo nebuvimo neatitinka faktinės situacijos. Pareiškėjos nuomone, net jeigu teismui būtų kilę abejonių dėl dokumento formos atitikties, tokie trūkumai yra pašalinamo pobūdžio ir turėjo būti sprendžiami nustatant terminą jiems pašalinti, o ne atsisakant priimti skundą. Pareiškėja pažymi, kad atsisakymas priimti skundą vien dėl formos neatitikties, nesuteikus galimybės ją ištaisyti, neatitinka proporcingumo, proceso ekonomiškumo ir efektyvios teisminės gynybos principų. Be to, pareiškėja skundą pateikė laikydamasi termino – laiku, todėl pareiškėjos teisė į teisminę gynybą buvo įgyvendinta laikantis įstatymo nustatytų terminų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad skunde keliami reikalavimas dėl vykdymo veiksmų nutraukimo ir su tuo susiję išvestiniai reikalavimai administraciniams teismams nėra priskirtini. Teismas akcentavo, kad žalos, padarytos vykdymo procese, atlyginimo klausimai taip pat nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų sritį, todėl toks ginčas galėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad skundas tinkamai nepasirašytas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. <...>. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas įtvirtintas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde teismui prašo pripažinti neteisėtais atsakovų (antstolio, banko, teismo, Valstybinės mokesčių inspekcijos) veiksmus, susijusius su socialinių išmokų vykdymu, bei įpareigoti atsakovus nutraukti vykdymo veiksmus, grąžinti neteisėtai paimtas lėšas, vykdomąjį dokumentą grąžinti kaip neįvykdomą, bei priteisti žalą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėja kelia klausimus vykdymo procese, jos reikalavimai iš esmės yra dėl vykdymo veiksmų nutraukimo ir su tuo susiję išvestiniai reikalavimai. Toks pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, kitų teismų teisėjų, antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta spręsti ginčo klausimų vykdymo procese, vykdymo proceso teisminę kontrolę atlieka ir vykdymo santykiuose iškylančius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog žalos, padarytos vykdymo procese, atlyginimo klausimai taip pat nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų sritį, todėl toks ginčas galėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Šiuo atveju pareiškėja skunde nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo ji (pareiškėja) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jos teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl parašo skunde nebuvimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjos skunde yra nuoroda, jog dokumentas elektroniniu parašu pasirašytas ir pridėta informacija dėl dokumento tikrinimo GoSign sistemoje. Pirmosios instancijos teismas šios informacijos nevertino ir dėl jos nepasisakė, tačiau, nagrinėjamu atveju, nustačius, jog pareiškėjos skundas nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, argumentai dėl parašo buvimo ar nebuvimo niekaip nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė proceso teisės normas ir skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.