Kauno apygardos teismo nutartis

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. spalio 1 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Bendrija (duomenys neskelbtini), ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės subrogacijos pagrindu pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio buto savininkė buvo sudariusi gyventojų turto draudimo sutartį su ieškove. Ieškovė buto užliejimo įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu ir draudėjai išmokėjo 4 145,80 Eur draudimo išmoką. Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė subrogacijos pagrindu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 4 036,36 Eur (įvertinus nusidėvėjimą) žalai atlyginti iš už žalą atsakingo asmens – buvusio daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administratoriaus (CK 6.1015 straipsnis). Atsakovė nesutikimą su ieškovės reikalavimu motyvavo tuo, kad draudiminio įvykio metu ji nebuvo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administratorė, dėl to nėra atsakinga už atsiradusią žalą. Iš bylos nustatyta ir tai, kad atsakovė ginčo daugiabučio bendro naudojimo objektus administravo nuo 2017 m. spalio 31 d., o nuo 2023 m. birželio 19 d. kaip bendro naudojimo objektų administratorius VĮ „Registrų centre“ nurodytas trečiasis asmuo Bendrija (atsiliepimo į ieškinį priedai). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2023 m. birželio 29 d. sudarė teisių ir prievolių, susijusių su administruojamo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūros, perdavimo–priėmimo aktą (2025 m. gruodžio 23 d. prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo, DOK- 191010). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, konstatavęs, kad atsakovė tuo laikotarpiu, kuomet buvo ginčo daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, netinkamai atliko savo pareigas susijusias su bendro naudojimo objektų priežiūra, todėl turi atlyginti kilusią žalą. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, kad už žalą yra atsakinga ne ji, o trečiasis asmuo Bendrija, kuri draudiminio įvykio metu buvo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administratorė, taip pat atsakovė kvestionuoja draudėjai išmokėtos žalos dydžio pagrįstumą. Taigi, byloje esminis klausimas, ar atsakovei, kaip buvusiai daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administratorei, taikytina civilinė atsakomybė už namo bendro naudojimo objektų sukeltą žalą.

Dėl už žalos padarymą atsakingo subjekto ir jo atsakomybės apimties

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2026 m. rugpjūčio 6 d. draudiminio įvykio metu, kuomet buvo užlietas draudėjai priklausantis butas, daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administratorė buvo ne atsakovė, o trečiasis asmuo Bendrija (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, ieškovė prašydama atsakovei taikyti civilinę atsakomybę jos neteisėtus veiksmus kildino iš to, kad atsakovė objekto administravimo laikotarpiu pareigas atliko netinkamai, t. y., neprižiūrėjo stogo ir inžinerinių sistemų konstrukcijų ir dėl to įvyko draudėjai priklausančio buto užliejimas (CK 6.263 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo perdavimas kitam subjektui, nepašalina jo kaip buvusio administratoriaus civilinės atsakomybės. Priešingu atveju, administratorius galėtų išvengti atsakomybės už jo administravimo laikotarpiu netinkamai vykdytas pareigas vien dėl to, kad padariniai (žala) atsirado jau pasibaigus administravimo santykiams. Šiuo atveju apeliantė nepagrįstai civilinės atsakomybės momentą tapatina su fiziniu žalos atsiradimo momentu. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, t. y., ne tik kada faktiškai atsirado žala, tačiau ir kada atsirado ją nulėmusios priežastys, kokio subjekto pareiga buvo užkirsti kelią žalos atsiradimui ir ar šios pareigos buvo tinkamai vykdomos. Kitaip tariant, aptariamu atveju būtina nustatyti, ar žalos atsiradimą lėmė bendro naudojimo objektų trūkumai, ar šie trūkumai susiformavo ir egzistavo atsakovės administravimo laikotarpiu, ar atsakovei, tinkamai vykdant administratorei nustatytas pareigas, šie trūkumai turėjo ir galėjo būti žinomi, taip pat ar atsakovė ėmėsi būtinų priemonių jiems pašalinti bei žalos atsiradimo rizikai išvengti. Nustačius visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas buvusiam bendro naudojimo objektų administratoriui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad šiuo atveju reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalos atsiradimą (buto užliejimą) lėmė bendro naudojimo objektų trūkumai. Iš į bylą pateiktų vaizdų įrašų matyti, kad virš draudėjos esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra ketvirtame (paskutiniame) namo aukšte, vanduo gana intensyviai bėga per palubėje virš virtuvės spintelių esantį prakiurusį vamzdį (vamzdžio alkūnę) ir per lubas (2026 m. sausio 29 d. pateikti vaizdo įrašai, DOK-15665). Ieškovės pateiktos draudėjos buto nuotraukos ir vaizdo įrašai patvirtina, kad vanduo į draudėjos butą akivaizdžiai bėgo per lubas, ant lubų esančių šviestuvų lemputės buvo pilnos vandens (ieškinio priedai). Šias aplinkybes taip pat patvirtina avarijos likvidavimo darbus vykdžiusios UAB „Velma“ 2025 m. birželio 3 d. raštas, kuriame nurodyta, kad atvykus avarinei tarnybai buvo nustatyta, jog vanduo bėgo per nesandarią (įtrūkusią) ketinę, lietaus nuotekų alkūnę bei UAB „Velma 2023 m. rugpjūčio 6 d. defektinis aktas, kuriame užfiksuota, kad lietaus nuotekų vamzdynas, einantis per (duomenys neskelbtini) butą, yra nesandarus, matosi įtrūkimai, vamzdis yra avarinės būklės, lietaus nuotekos apipila butą (2026 m. birželio 4 d., dubliko priedas Nr. 2, DOK-87440, 2026 m. sausio 29 d. prašymo priedas Nr. 4, DOK-15665). Aplinkybė, kad ginčo daugiabučio gyvenamojo namo stogas turėjo defektų nustatyta 2023 m. balandžio 24 d. statinio apžiūros akte Nr. 2021-0106-01, kuriame, be kita ko, padaryta išvada, kad stogų drėgmę izoliuojantys sluoksniai turi defektų, galimi vandens pratekėjimai per vandens nubėgimo įlajas (2026 d. sausio 12 d. prašymo priedai, DOK-4957).

Be to, ieškovės pateiktoje 2026 m. sausio 28 d. konsultacinėje išvadoje kaip tikėtina vandens pateikimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) (draudėjos butas) priežastis nustatyta – stogo ir (arba) su stogu susijusių vidinių lietaus nuotekų inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimas (2026 m. sausio 29 d. prašymo priedas Nr. 1, DOK-15665). Nors apeliantė nesutinka su minėtoje konsultacinėje išvadoje nustatytomis avarijos priežastimis, motyvuodama tuo, kad ją atlikęs ekspertas nebuvo nuvykęs į avarijos vietą, o išvadą pateikė tik iš jam pateiktos medžiagos, tačiau minėtą išvadą patvirtina aukščiau aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tuo tarpu apeliantės argumentą, kad jeigu stogo įlajos buvo užsikimšusios, tuomet vanduo objektyviai negalėjo patekti į lietaus nutekėjimo vamzdį ir tokiu būdu užlieti butą, paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad vanduo į butą vis dėlto pateko. Vadinasi, stogo įlajų sistema neveikė tinkamai – dalis vandens pateko į lietaus nutekėjimo vamzdį, o dėl nepakankamo vandens nutekėjimo dalis vandens kaupėsi ant stogo ir dėl nesandarios stogo dangos prasiskverbė į apačioje esančius butus. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė apeliaciniame skunde butų užliejimo priežastį nurodo – prakiurusį vamzdį. Byloje nėra ginčo, kad prakiuręs lietaus nuotekų sistemos vamzdis priskiriamas bendro naudojimo objektams (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinės formos patvirtinimo“). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau aptartų įrodymų visuma, kurių atsakovė nepaneigė, patvirtina skundžiamame sprendime padarytą išvadą, jog draudiminis įvykis įvyko būtent dėl stogo ir su juo susijusių vidinių lietaus nuotekų inžinerinių sistemų funkcionavimo sutrikimų, t. y., dėl bendro naudojimo objektų defektų (CPK 178 straipsnis).

Apeliantė taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ji, tuo laikotarpiu kuomet buvo atsakinga už ginčo pastato bendrųjų objektų priežiūrą, netinkamai vykdė jai pavestas pareigas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, daugiabučio gyvenamojo stogo defektai nuosekliai buvo konstatuojami nuo 2021 m., t. y., 2021 m. sausio 6 d., 2022 m. gegužės 23 d. kasmetinės apžiūros aktuose nustatyta, kad dėl stogo įlajų užsinešimo šiukšlėmis, pro jas neprateka vanduo, stogo parapetų betonas pradėjęs irti, skilinėja, drėgmė ardo betoną. Stogo defektai buvo nustatyti ir jau minėtame 2023 m. balandžio 24 d. statinio apžiūros akte. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų (defektų šalinimo aktų, rangos sutarčių ir pan.), jog šalino kasmetinės apžiūros aktuose nustatytus bendro naudojimo objektų defektus. Nors atsakovė byloje teigė, kad stogo remonto darbus vykdė rangovas UAB „Vikosta“, tačiau ne tik nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, bet ir kaip teisingai nustatyta skundžiamame sprendime, minėta bendrovė išregistruota dar 2017 m. sausio 30 d., t. y., iki tol, kol atsakovė pradėjo administruoti ginčo daugiabutį. Šiuo atveju, atsakovė žinodama, kad bendro naudojimo objektai (stogo danga, bendros pastato inžinerinės sistemos) turi defektų, nesiėmė veiksmų šiems defektams pašalinti ir dėl to kilo žala.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pagrįstai nustatytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.263 straipsniai). Šiame kontekste papildomai akcentuotina, kad paskutinį kartą stogo defektai nustatyti 2023 m. balandžio 24 d. statinio apžiūros akte, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė iki pat bendrojo naudojimo objektų administravimo perdavimo Bendrijai (2023 m. birželio 29 d.) ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų defektams šalinti. Taigi egzistuoja tiek neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), tiek atsiradusi žala bei priežastinis ryšys tarp netinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir kilusios žalos.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje liko tinkamai neįvertinta aplinkybė, kad, kaip minėta, atsakovė ir trečiasis asmuo Bendrija 2023 m. birželio 29 d. sudarė bendrojo naudojimo objektų priežiūros perdavimo–priėmimo aktą (nutarties 20 punktas). Šiuo aktu trečiajam asmeniui Bendrijai, be kita ko, buvo perduotas ir 2023 m. balandžio 24 d. statinio apžiūros aktas. Taigi, trečiajam asmeniui vėliausiai nuo 2023 m. birželio 29 d. taip pat buvo žinoma apie bendro naudojimo objektų defektus ir atitinkamai teko pareiga tinkamai organizuoti ir vykdyti bendrojo naudojimo objektų, įskaitant stogą bei jo lietaus nuotekų sistemą, priežiūrą ir imtis būtinų veiksmų nustatytiems stogo defektams pašalinti. Dėl to sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės apimties, yra pagrindas vertinti ir po administravimo perdavimo atsiradusias aplinkybes bei Bendrijos neveikimo reikšmę žalos atsiradimui ir jos dydžiui. Nors nuo bendrojo naudojimo objektų perdavimo trečiajam asmeniui iki draudiminio įvykio, praėjo iš esmės neilgas laiko tarpas (38 kalendorinės dienos), tačiau Bendrija, perėmusi bendrojo naudojimo objektų administravimą, taip pat turėjo galimybę ir pareigą tinkamai organizuoti jų priežiūrą bei imtis veiksmų nustatytiems stogo defektams pašalinti. Šiuo atveju vien teismo nustatyta aplinkybė, kad kaupiamosios lėšos Bendrijai buvo perduotos tik 2023 m. rugpjūčio 23 d., nesudaro pagrindo spręsti, jog nuo bendrojo naudojimo objektų perdavimo iki žalos atsiradimo, už kilusią žalą atsakomybė kyla tik buvusiam namo administratoriui.

Dėl žalos dydžio pagrįstumo

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 45 punktas).

Apeliantės teigimu, šiuo atveju buto nusidėvėjimo lygis turi būti skaičiuojamas nuo ginčo daugiabučio namo pastatymo metų (1980 m.), nes byloje nėra įrodymų, kada draudėja paskutinį kartą atliko buto remontą. Tuo tarpu ieškovė, apskaičiuodama buto nusidėvėjimą, vadovavosi draudėjos nurodyta buto remonto data (2021 m.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą pateikti vaizdo įrašai iš draudėjos buto, jos buto nuotraukos akivaizdžiai patvirtina, kad buto atnaujinimo darbai buvo atlikti gerokai po ginčo daugiabučio gyvenamojo namo pastatymo. Kadangi fizinis asmuo neprivalo saugoti atliktų remonto darbų išlaidas patvirtinančius įrodymus, vien aplinkybė, kad byloje nėra rašytinių dokumentų, patvirtinančių konkrečią remonto atlikimo datą, savaime nepaneigia draudėjos nurodytos 2021 m. remonto datos. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu, CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju draudėjos nurodytą remonto laikotarpį patvirtina byloje esantys buto vaizdo įrašai ir nuotraukos, iš kurių matyti, kad buto apdaila ir įrengimas yra akivaizdžiai atnaujinti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad draudėjos nurodyta grindlenčių kaina yra ženkliai didesnė už rinkos kainą, kuri yra nuo 7,49 Eur iki 8,07 Eur už kv.m. Iš į bylą su ieškiniu pateiktos lokalinės sąmatos nustatyta, kad išlaidos dėl laminuotų grindlenčių (parketlenčių) dangos keitimo sudarė 637,42 Eur už laminuotas grindlentes (21,84 Eur už kv.m.), 331,19 Eur už darbą ir 0,85 Eur už mechanizmus, viso 969,46 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 21,84 Eur už kv. m. grindlenčių kaina atitinkanti vidutinę rinkos kainą, nes ieškovės pateikti Kesko Senukai, UAB duomenys patvirtina, kad vidutinė grindlenčių (parketlenčių) kaina be specialios nuolaidos sudaro 25,756 Eur/kv.m., o atsakovė pateikė teismui pigiausias galimas prekes su pritaikyta specialia SMART NET kaina. Šiuo atveju apeliantė nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nėra pakankama priežastis abejoti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumu.

Atmestini apeliantės argumentai dėl išlaidų drėgmės surinktuvo nuomai nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad 2023 m. spalio 18 d. mokėjimo kvitas patvirtina, kad išlaidos buvo patirtos tiesiogiai pačios draudėjos, nes minėtame kvite nurodyta, kad mokama už G. D. (draudėją). Vien aplinkybė, kad mokėjimas už drėgmės surinktuvo nuomą buvo atliktas kito asmens, tačiau aiškiai nurodant, jog mokama už draudėją, nepaisant to, kad byloje nėra pateikta atskirų įrodymų, patvirtinančių draudėjos atsiskaitymą su šiuo asmeniu, savaime nepaneigia šių išlaidų faktinio pagrįstumo. Be to, į bylą pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad drėgmės surinktuvas buvo draudėjos bute (ieškinio priedų 8 vaizdo įrašas).

Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, kuriais ginčijamas valymo paslaugų išlaidų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino minėtų išlaidų už užuolaidų, kilimo ir dviviečio čiužinio išvalymą pagrįstumą. Iš draudėjos buto vaizdo įrašų, nuotraukų matyti, kad buvo aplietos buto grindys, užuolaidos, lova. Dėl to, vien tai, kad kainos už minėtų daiktų valymą buvo paskaičiuotos remiantis vidutine rinkos kaina, nepaneigia šių išlaidų pagrįstumo. Taip pat klaidingu laikytinas atsakovės argumentas, kad išlaidos už šiukšlių valymą jau buvo įtrauktos į sąmatą, dėl to jas prašoma atlyginti dvigubai. Nustatyta, kad į minėtą lokalinę sąmatą buvo įtrauktos išlaidos už ūkinių šiukšlių išvalymą iš patalpų, tačiau draudėjai šiuo atveju papildomai buvo atlygintos ir išlaidos už užuolaidų, kilimo ir čiužinio išvalymą.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinamas nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantė nepaneigė ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio pagrįstumo. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl įrodymų vertinimo, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes dėl žalos dydžio pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos atsakovės, kaip buvusios daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administratorės deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y., atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), pasireiškęs netinkamu bendrojo naudojimo objektų administravimu ir priežiūra, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.263 straipsniai). Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės neveikimas šiuo atveju nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindą iš atsakovės priteistiną žalos atlyginimą sumažinti 20 procentų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteistinos žalos dydį sumažinant nuo 4 036,36 Eur iki 3 229,09 Eur (4 036,36 Eur × 80 proc.). Atitinkamai mažintina ir priteistina kompensacinių palūkanų suma – nuo pirmosios instancijos teismo priteistos 145,30 Eur sumos iki 116,25 Eur (3 229,09 Eur × 6 proc. × 219 / 365) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 80 procentų (4 036,36 Eur – 20 procentų), todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą. Nėra ginčo, dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje buvo 1 299 Eur, dėl to jai atlygintina 1 039,20 Eur išlaidų (1 299 Eur × 80 proc.). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovė įgijo teisę į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl to įvertintina atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas ir atitikimas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovė į bylą pateikė šiuos duomenis apie savo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: i) 2025 m. lapkričio 26 d. prašymas priteisti 4 247,10 Eur išlaidas (DOK-175229). Prie prašymo pateiktose darbų atskaitose nurodyta, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro: atsiliepimo į ieškinį parengimas 1 651,65 Eur, prašymo pratęsti terminą triplikui pateikti parengimas 314,60 Eur, tripliko parengimas 1651,65 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2025 m. lapkričio 26 d. posėdžiui 629,20 Eur. Šiuo atveju išlaidos už prašymo pratęsti terminą triplikui pateikti parengimas neatlygintinos, nes poreikis tokį prašymą rengti kilo dėl aplinkybių, priklausančių nuo pačios atsakovės ar jos atstovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023). Kitos išlaidos (3 932,50 Eur) už minėtų procesinių sprendimų parengimą laikytinos pagrįstomis; ii) 2026 m. vasario 3 d. prašymas priteisti 550,55 Eur išlaidas (DOK-17948) už pasirengimą ir atstovavimą 2026 m. vasario 4 d. teismo posėdžiui ir 2026 m. kovo 25 d. prašymas priteisti 571,73 Eur išlaidas už informacijos analizę ir dokumentų teismui pateikimą, už pasirengimą ir atstovavimą 2026 m. kovo 25 d. teismo posėdžiui (DOK-44850). Minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių. Viso atsakovės pagrįstomis atstovavimo išlaidomis pripažįstama 5 054,78 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas atmestas 20 proc., atsakovei atlygintina 1 010,96 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 28,24 Eur (1 039,20 Eur – 1 010,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens Bendrijos ieškovės pusėje bylinėjimosi išlaidos sudarė 1 000 Eur. Įvertinus ieškovės patenkinto reikalavimo dalį, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 800 Eur (1 000 Eur × 80 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Valstybė šioje byloje patyrė 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos valstybei, jas perskirsčius proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš šalių nepriteistinos, kadangi kiekvienai iš šalių tektų pareiga sumokėti po mažiau nei 8 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Laikytina, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 20 procentų. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį. Duomenys apie kitas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikti (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovei iš ieškovės priteistina 18,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (94 Eur × 20 proc.). Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 605 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2026 m. liepos 22 d., DOK-81241). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina 484 Eur (605 Eur × 80 proc.) atstovavimo išlaidų. Priešpriešinės priteistos sumos įskaitytinos ir ieškovei iš atsakovės priteistina 465,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Trečiasis asmuo ieškovės pusėje už apeliacinio skundo parengimą patyrė 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-82050). Dėl to pagal tenkintą apeliacinio skundo dalį trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 400 Eur (500 Eur × 80 proc., CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“ tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 1100518314, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, 3 229,09 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt devynis eurus 9 ct) žalai subrogacijos tvarka atlyginti, 116,25 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 25 ct) kompensacinių palūkanų, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,24 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, trečiojo asmens Bendrija (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ , juridinio asmens kodas 1100518314, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, 465,20 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui Bendrija (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, 400 Eur (keturis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.