- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- eA-2988-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03597-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2026 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 26S86041(toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išspręsti jo prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti atšaukimo.
Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), skunde nurodė, kad:
Atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjo duomenis išbraukti iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Atsakovo sprendimas dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno zoną yra nepagrįstas, surašytas nenurodant gresiančių pasekmių ir apribojimų, todėl pareiškėjas nesitikėjo tokių pasekmių. Pareiškėjo elgesys nekelia realios ir akivaizdžios grėsmės, pareiškėjas neatliko pažeidimų, nesislėpė nuo pareigūnų. Priimant sprendimą neįvertinta individuali pareiškėjo situacija. Pareiškėjas negali gauti vizos ar leidimo gyventi bet kurioje Europos valstybėje.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad:
Departamentas ginčijamą sprendimą priėmė įvertinęs reikšmingas faktines aplinkybes. Iš Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nurodė, kad nedirbo, nes suklydo laikydamas vairavimo egzaminą. Pareiškėjas teigė, kad šiuo metu gyvena Ispanijoje, tačiau neturi leidimo laikinai joje gyventi. Bet kuri kita Europos Sąjungos valstybė narė savarankiškai priima sprendimą dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui. Tuo atveju, jei pareiškėjas kreiptųsi dėl leidimo laikinai gyventi ar vizos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę arba į Šengeno acquis taikančią ne Europos Sąjungos valstybę (Šveicariją, Norvegijos Karalystę, Lichtenšteiną ar Islandiją), vadovaujantis 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas), nuostatomis, po konsultacijų su perspėjimą į SIS pateikusia valstybe nare, toks leidimas gyventi ar viza gali būti išduoti. Jei kita valstybė narė priimtų sprendimą išduoti leidimą gyventi ar vizą, Lietuva ištrintų į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, tačiau gali palikti pareiškėjo duomenis neišbrauktus iš nacionalinio sąrašo.
Pareiškėjas jau išvyko į Ispaniją su negaliojančiu dokumentu, t. y. negaliojančiu leidimu laikinai gyventi, kurį išdavė Lietuvos Respublika, ir nėra gavęs leidimo laikinai gyventi Ispanijoje. Departamentas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teigia, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių jo teisėtą buvimą Ispanijoje ar kitoje Šengeno valstybėje po Lietuvos Respublikos išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti Departamento procedūras, yra nepatikimas. Departamentas pakartotinai įvertino pareiškėjo faktines aplinkybes, kurios nesudarė pagrindo išbraukti pareiškėją iš nacionalinio sąrašo. Šios aplinkybės pagrindžia, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pats pareiškėjas sudarė pagrindą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti asmeniui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą iš SIS arba nustatyti trumpesnį perspėjimo galiojimo laikotarpį nei yra nustatytas, vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 50.1 papunkčiu, kad asmens duomenys neišbraukiami iš nacionalinio sąrašo ir nesutrumpinamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, nes neišnyko pagrindas drausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nustatytas tinkamai, jis vertintinas kaip proporcingas. Taip pat pareiškėjas nepagrindė Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės), 32 punkte esančioje normoje nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys, iš nacionalinio sąrašo pateikti SIS, šioje sistemoje atšaukiami, t. y. nenustatyta, kad pareiškėjas turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti įspėjimą dėl asmens neįsileidimo į Šengeno erdvę. Departamentas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir užtikrinti migracijos kontrolės priemonių veiksmingumą, nenustatė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
Departamentas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) 2026 m. vasario 16 d. gavo pareiškėjo prašymą panaikinti draudimą atvykti, atšaukti įspėjimą dėl jo neįsileidimo SIS. Prašyme užsienietis nurodė, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, 2024 m. sausio 12 d. atvyko į Lietuvą, ketino dirbti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau neišlaikė vairavimo egzamino, todėl nedirbo. Prašyme nurodė, kad gyvena Ispanijoje, pridėjo Ispanijos Palmos miesto tarybos sekretoriato ir techninio biuro sekretoriaus išduotą pažymą apie asmens įtraukimą į vietinių gyventojų registrą ir medicinos kortelės kopiją. Nurodė, jog nori įsidarbinti Ispanijoje, bet dėl galiojančio draudimo, Lietuvos įvesto į SIS, negali prašyti išduoti leidimo laikinai gyventi Ispanijoje darbo pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėdamas prašymą, atsakovas nustatė, kad užsienietis pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Per MIGRIS komunikaciją 2024 m. kovo 1 d. išsiųstas 2024 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. 24S67063 panaikinti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas tą pačią dieną su procesiniu dokumentu susipažino. Departamentas 2024 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS įspėjimą 36 mėnesiams (3 metams) nuo sprendimo priėmimo dienos, nes užsieniečio leidimas gyventi buvo panaikintas.
Šalies argumentai
Prašyme dėl draudimo atvykti panaikinimo pareiškėjas nurodė, kad gyvena Ispanijoje. Atsakovas per MIGRIS komunikaciją paprašė pateikti leidimo laikinai gyventi ar kito dokumento, suteikiančio ar patvirtinančio jo teisę gyventi toje šalyje, kopiją. Gavęs atsakymą, jog jis neturi tokio leidimo, Departamentas prašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad, panaikinus Lietuvos išduotą leidimą laikinai gyventi, išvyko iš Šengeno teritorijos į savo kilmės šalį. Pareiškėjas 2026 m. balandžio 15 d. informavo, jog iš Šengeno erdvės neišvyko.
Departamentas, pakartotinai įvertinęs faktines aplinkybes, nustatė, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, į Lietuvos Respubliką atvyko, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) neįsidarbino. Žinodamas apie Departamento priimtą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestą SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jis, naudodamasis panaikintu Lietuvos išduotu leidimu laikinai gyventi, išvyko į Ispaniją. Departamentui nepateikė informacijos ar dokumentų, pagrindžiančių išvykimo iš Šengeno erdvės faktą, pats nurodė, kad iš jos neišvyko, gyvena Ispanijoje, leidimo laikinai gyventi nėra gavęs.
Departamentas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju pareiškėjas ir toliau piktnaudžiauja migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Atsakovas nenustatė naujų aplinkybių, leidžiančių atšaukti SIS perspėjimą.
Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, SIS reglamento 24 straipsniu ir NAS taisyklių 30 ir 32 punktais. Departamentas atsisakė išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, nenustatyta, kad jis turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą ir kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vertina, jog šiuo atveju pareiškėjo elgesys buvo nesąžiningas, jis akivaizdžiai piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Departamentas priėmė teisėtą Sprendimą, pareiškėjui pagrįstai nustatė draudimą 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog leidimą laikinai gyventi jis gavo pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo individualias aplinkybes, nenustatė užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ekonominių ryšių, anksčiau išduotų leidimų laikinai gyventi ar nacionalinės vizos. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo vertinimu, 3 metų draudimo atvykti laikotarpis atitinka Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus kriterijus, nepažeidžia proporcingumo principų. Teismas darė išvadą, kad atsakovas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo atvejį, individualias aplinkybes, tinkamai įvertino visus surinktus duomenis. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Departamentas šiuo atveju tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas R. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą bei panaikinti Departamento Sprendimą; patenkinus pirmąjį reikalavimą, įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. vasario 16 d. prašymą dėl jo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir į SIS įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atšaukimo; netenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimų, panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Pareiškėjas Departamentui nurodė, kad gyvena Ispanijoje, ten yra registravęs gyvenamąją vietą, turi Ispanijos sveikatos sistemos dokumentus ir siekia įsidarbinti, tačiau Lietuvos įvestas SIS perspėjimas realiai apsunkina jo galimybę įteisinti savo buvimą Ispanijoje. Pareiškėjas nuosekliai aiškino, kad į Lietuvą atvyko turėdamas tikslą dirbti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau darbo santykiai neprasidėjo dėl to, kad jis neatitiko darbdavio keliamų kvalifikacinių reikalavimų, neišlaikė vairavimo egzamino. Vien šios aplinkybės pavertimas išvada, kad pareiškėjas nuo pat pradžių veikė nesąžiningai ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis, neatitinka naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 yra išaiškinusi, kad prieš įvedant SIS perspėjimą, kompetentinga institucija turi nustatyti, ar konkretus atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, įvertinti perspėjimo poveikį asmens teisėms ir pateikti tai pagrindžiančius individualizuotus argumentus. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo bendro pobūdžio išvada, kad Departamentas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo atvejį. Teismas nacionalinio draudimo atvykti į Lietuvą proporcingumą faktiškai sutapatino su SIS perspėjimo proporcingumu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024, taikydamas tą patį teisinį standartą, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikino Departamento sprendimo dalį dėl SIS perspėjimo, nors kita sprendimo dalis buvo palikta nepakeista. Tai patvirtina, kad nacionalinio draudimo ir SIS perspėjimo teisėtumas nėra vienas ir tas pats klausimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 aiškiai nurodė, kad vertinant SIS perspėjimo proporcingumą, gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su asmens gyvenimo kitose Europos Sąjungoje valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais, profesine veikla bei kitomis individualiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas šio kriterijaus realiai nepritaikė. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad siekia dirbti ir įteisinti savo statusą Ispanijoje. Teismas turėjo vertinti, ar SIS perspėjimo palikimas iki 2027 m. balandžio mėnesio nėra neproporcinga kliūtis pareiškėjo socialiniam ir profesiniam gyvenimui kitoje valstybėje narėje ir ar to paties teisėto tikslo negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis.
Nei Departamentas, nei teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad, dar prieš atvykdamas į Lietuvą, pareiškėjas būtų planavęs panaudoti Lietuvos leidimą tik patekimui į kitą Šengeno valstybę. Byloje teismas iš esmės sutapatino pareiškėjo neišvykimą iš Šengeno erdvės ir gyvenimą Ispanijoje su teisės apėjimu. Tačiau toks vertinimas turi būti individualizuotas: būtina nustatyti ne vien formalų statuso trūkumą, bet ir faktus, leidžiančius spręsti apie sąmoningą teisės apėjimą, jo pobūdį, intensyvumą, trukmę bei realią grėsmę teisės saugomiems interesams. Departamentas 2026 m. balandžio 24 d. sprendime pats nurodė, kad kita Šengeno valstybė nėra absoliučiai varžoma Lietuvos įvesto SIS perspėjimo ir po konsultacijų gali išduoti užsieniečiui leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, o tada Lietuva turėtų perspėjimą pašalinti. Ši aplinkybė patvirtina, kad Europos Sąjungos teisėje numatyta individualaus derinimo procedūra, o ne automatinė prezumpcija, kad toks asmuo iki perspėjimo termino pabaigos visais atvejais turi būti eliminuotas iš visos Šengeno erdvės.
Departamentas nurodė, kad pareiškėjas neįsidarbino, neišvyko iš Šengeno erdvės ir neturi Ispanijos leidimo gyventi, todėl yra nepatikimas ir piktnaudžiaujantis procedūromis. Tačiau Sprendime nėra individualiai paaiškinta, kodėl būtent šios aplinkybės reiškia, kad SIS perspėjimo išlaikymas yra būtinas, kodėl nepakanka nacionalinio draudimo atvykti į Lietuvą ir kokį konkretų pavojų pareiškėjas šiuo metu kelia. Teismas taip pat neatsakė į pareiškėjo argumentą, kad nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
Ginčijamame Sprendime pakankamai aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas toliau piktnaudžiauja migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Pareiškėjas, naudodamasis Lietuvos Respublikoje išduotu leidimu gyventi, neišvyko Šengeno erdvės, o pats aiškiai nurodė, kad šiuo metu yra Ispanijoje, kurioje nėra gavęs leidimo laikinai gyventi. Asmuo apėjo Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
Draudimo tikslas užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, todėl Departamentas nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti SIS perspėjimą.
Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas, žinodamas tai, kad jo leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas, naudodamasis jau panaikintu Lietuvos išduotu leidimu laikinai gyventi išvyko į Ispaniją. Asmuo apėjo Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas teisingai vertino su pareiškėju susijusias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Departamentas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo atvejį, individualias aplinkybes, tinkamai įvertino visus surinktus duomenis.
SIS įvestas draudimas atvykti ir apsigyventi neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei po konsultacijų su Departamentu išduoti asmeniui leidimą gyventi ar nacionalinę vizą bei ištrinti perspėjimą iš SIS (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį byloje Nr. A-2055-575/2025). Asmens prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kita Šengeno valstybė būtų pradėjusi konsultacijas su Departamentu dėl leidimo gyventi ar nacionalinės vizos asmeniui išdavimo, pareiškėjas patvirtino, kad iš Šengeno erdvės neišvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2026 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 26S86041, kuriuo atsisakyta išbraukti pareiškėjo duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sprendime atsakovo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendė, kad atsakovas pagrįstai nustatė pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedė perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nuosekliai aiškino, kad į Lietuvą atvyko turėdamas tikslą dirbti, bet neatitiko darbdavio keliamų kvalifikacinių reikalavimų ir dėl to neįsidarbino. Pareiškėjo teigimu, vien šios aplinkybės pavertimas išvada, kad pareiškėjas nuo pat pradžių veikė nesąžiningai ir piktnaudžiavo migracijos procedūromis, neatitinka naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir sudaro kliūtis pareiškėjui įteisinti savo buvimą kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Pareiškėjas mano, kad Sprendime turėjo būti paaiškinta, kodėl nėra galimybės palikti tik draudimo atvykti i Lietuvos Respubliką.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Byloje nustatyta ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad Departamentas 2024 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 24S67063 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 6 p., 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p.). Atsižvelgdamas į pareiškėjui išduoto leidimo panaikinimo pagrindus, Departamentas 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 24S105828 pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedė perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesiams (3 metams). Paminėti Departamento sprendimai yra įsiteisėję.
Šioje byloje vertinamas Sprendimo, kuriuo Departamentas netenkino pareiškėjo prašymo išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumas bei pagrįstumas. Šiame kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pareiškėjo kreipimasis (prašymas) į Departamentą pagal specialią tvarką, kuri numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, prašyti atšaukti draudimą atvykti ir (ar) SIS perspėjimą, neturėtų būti suprantamas kaip Departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją, tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad Departamentas turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra (nėra) pagrindas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti (žr., pvz., 2025 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025).
Šioje byloje ginčijamame Sprendime, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsniu, Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, NAS taisyklių 30 ir 32 punktu.
Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Pagal NAS taisyklių 32 punktą, sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (32.1. p.); jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo (32.2. p.); jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba Taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (32.3. p).
Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktą, priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu (išskyrus Taisyklių 12² p. nustatytą atvejį), atsižvelgiama į: motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes (49.1. p.); draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti (49.2. p.); valstybės institucijos ar įstaigos, Departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir (ar) informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą (49.3. p.); aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka (49.4. p.).
Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: 50.1. nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas; 50.2. sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo); 50.3. išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes: 50.3.1. nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu; 50.3.2. nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; 50.3.3. nustatomas trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei jau nustatyta, ir jis jau yra pasibaigęs; 50.3.4. nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2026 m. vasario 16 d. per MIGRIS sistemą Departamentui pateikė prašymą Nr. 2602-DA-0043 atšaukti įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo C.SIS. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad turi Ispanijoje išduotą rezidento kortelę, registruotą gyvenamąją vietą ir kitus legalų gyvenimą Ispanijoje patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas paaiškino, kad siekia įsidarbinti Ispanijoje, tačiau dėl SIS sistemoje įvesto draudimo negali prašyti išduoti leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu Ispanijoje. Nurodė, kad pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, įspėjimas dėl pareiškėjo neįsileidimo turėtų būti panaikintas. Pareiškėjo teigimu, Departamento sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Su prašymu pareiškėjas Departamentui pateikė Ispanijos Palmos mieto tarybos sekretoriato ir techninio biuro sekretoriaus išduotą pažymą apie asmens įtraukimą į vietinių gyventojų registrą ir Ispanijos medicinos kortelės kopiją. Departamentui paprašius pateikti leidimo gyventi Ispanijoje kopiją, paaiškinti, kuo pareiškėjas grindžia savo teisėtą buvimą Ispanijoje, bei išaiškinus, kad Šengeno valstybės nėra varžomos Lietuvos įvesto perspėjimo į SIS, ir gali išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas nurodė, kad neturi išduoto leidimo laikinai gyventi Ispanijoje. Departamentui paprašius pateikti paso kopiją su sienų kirtimo spaudais, patvirtinantį, kad panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas išvyko į savo kilmės šalį, pareiškėjas nurodė, kad iš Šengeno teritorijos neišvyko.
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2026 m. vasario 16 d. prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, atsižvelgęs į ankstesniuose savo sprendimuose nustatytas aplinkybes, Sprendime nurodė, kad asmuo, turėdamas darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką atvyko, tačiau įmonėje neįsidarbino, o žinodamas apie Departamento priimtą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi bei taikomą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestą SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, neišvyko iš Šengeno erdvės, bet, pasinaudojęs panaikintu leidimu laikinai gyventi, išvyko gyventi į Ispaniją. Tai patvirtina, kad asmuo piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme pateiktą informaciją, kad jis nenurodė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti asmeniui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą iš SIS, o Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti asmeniui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą iš SIS arba nustatyti trumpesnį perspėjimo galiojimo laikotarpį, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu, darė išvadą, kad draudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra nustatytas tinkamai, todėl netrumpinamas ir asmens duomenys neišbraukiami iš nacionalinio sąrašo. Taip pat nenustatyta NAS taisyklių 32 punkte nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys, iš nacionalinio sąrašo pateikti Šengeno informacinei sistemai, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad užsienietis turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti įspėjimą dėl asmens neįsileidimo į Šengeno erdvę).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Departamentas, priimdamas sprendimą dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimo ar laikotarpio sutrumpinimo arba duomenų apie užsienietį išbraukimo iš sąrašo, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. Departamentas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2392-492/2020).
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išbraukti jo duomenis iš nacionalinio sąrašo bei atšaukti perspėjimą, įvestą į SIS. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas, pasinaudodamas Lietuvos institucijų išduotu leidimu laikinai gyventi, iš Šengeno erdvės neišvyko, o išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę – Ispaniją. Taigi, pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę ir piktnaudžiauja procedūromis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo atsakovo Sprendimo turinys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Departamento veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. Sprendime nurodytas teisinis ir faktinis jo pagrindas ir esminės faktinės aplinkybės, kurios lėmė Sprendimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti atsakovo Sprendimą.
Departamentas Sprendime išaiškino pareiškėjui, kad po to, kai perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi jau yra įvestas į SIS, vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos SIS reglamento 29 straipsnyje. Jame nustatyta, jog kai paaiškėja, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje, laikydamosi šių taisyklių: a) perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoja išduodančiąją valstybę narę; b) informacija, kuria pasikeista pagal a punktą, turi apimti pakankamą informaciją apie perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pateikimo priežastis; c) išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą; d) išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje; e) per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą arba, jei per tą laikotarpį išduodančiai valstybei narei sprendimo priimti neįmanoma, pateikia pagrįstą prašymą išimtiniu atveju pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį ne daugiau kaip dar 12 kalendorinių dienų; f) jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Pirmosios instancijos teismui atliekant Sprendimo teisminę patikrą, nebuvo pagrindo vadovautis pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose dėl Departamento sprendimų, kuriais uždrausta užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) įtrauktas SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes, kaip jau minėta, šioje nagrinėjamoje byloje yra skundžiamas Departamento Sprendimas, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi esant įsiteisėjusiems sprendimams dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nustatymo. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Departamentas įvertino visas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir papildomai pateiktus įrodymus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.