Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PAR1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-20530-1144/2026, pagal pareiškėjo PAR1 skundą dėl antstolio ANTST veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

- priimti skundą nagrinėti;

- atnaujinti terminą skundui paduoti;

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

Nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai, išskyrus skundžiamą nutartį, buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nėra poreikio pakartotinai šių dokumentų prijungti prie bylos. Kaip ir nėra pagrindo prijungti skundžiamos nutarties, nes ji yra byloje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apelianto su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų prie bylos neprijungti.

Dėl ginčo esmės

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio (skundo) priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).

Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais inter alia (iš lot. be kita ko) grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo proceso trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išsiaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, o tai palengvina ir pagreitina vėlesnį ginčo nagrinėjimą teisme.

Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Taigi, įstatymas numato asmeniui teisę ir tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio neveikimo, bet tam turi būti tam tikros sąlygos: asmuo privalo pateikti įrodymus, jog jis skundė antstolio veiksmus (pačiam antstoliui pateikė skundą dėl jo veiksmų), tačiau antstolis skundo neišnagrinėjo arba vykdomosios bylos neperdavė teismui. Be to, turi būti pateikiamas ir pats skundas dėl antstolio veiksmų. Tokiu būdu, pareiškėjas turi teismui pateikti įrodymus, jog jis išnaudojo visas CPK 510 straipsnio 2–3 dalyse numatytas galimybes pačiam antstoliui apskųsti jo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio ANTST veiksmų, kuriuo prašė: priimti šį skundą nagrinėti; atnaujinti terminą skundui paduoti, atsižvelgiant į netinkamą informavimą, gyvenimą Danijoje, reikšmingos vykdomosios bylos medžiagos pateikimą tik po vykdomosios bylos užbaigimo, realios galimybės laiku pasinaudoti teise į gynybą nebuvimą; išreikalauti iš antstolio vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą; įvertinti antstolio veiksmų ir neveikimo teistumą bei proporcingumą; įvertinti, ar buvo tinkamai užtikrintas pareiškėjo procesinis informavimas ir teisė į gynybą; įvertinti vykdymo išlaidų teisėtumą ir proporcingumą; įvertinti, ar prieš taikant priverstinio vykdymo priemones buvo sudaryta reali galimybė savanoriškai įvykdyti prievolę, pateikti paaiškinimus, pasinaudoti apskundimo teise; įvertinti, ar pareiškėjo 2026 m. gegužės 2 d. pateiktas skundas pagal CPK 510 straipsnį turėjo būti perduotas kompetentingam teismui pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį; esant pagrindui, panaikinti neteisėtus ar neproporcingus antstolio veiksmus; nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka arba sudaryti pareiškėjui galimybę dalyvauti nuotoliniu būdu, kadangi jis gyvena Danijoje. Iš pareiškėjo tiesiogiai teismui pateikto skundo galima suprasti, jog jis nesutinka su antstolio vykdomosiose bylose atliekamais priverstinio išieškojimo veiksmais, neveikimu, kurį pareiškėjas sieja su tuo, kad antstolis jam neatsako į visus užduotus klausimus, nepateikia paaiškinimų ir pan., tačiau, įvertinus šio skundo prašymus, matyti, jog pareiškėjas neskundžia konkretaus / konkrečių antstolio priimto / priimtų patvarkymo / patvarkymų, o labiau siekia, kad būtų patikrinti visi antstolio atlikti procesiniai veiksmai vykdomosiose bylose nuo jų užvedimo.

Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti tuo pagrindu, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad šis skundas faktiškai buvo pateiktas antstoliui, nesuformulavo konkrečių reikalavimų dėl konkrečių antstolio veiksmų ar neveikimo teisėtumo, be to, procesinį dokumentą teismui pateikė nesilaikydamas CPK nustatytos procesinių dokumentų pateikimo tvarkos, t. y. pateikė elektroniniu paštu.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2026 m. gegužės 2 d. elektroniniu paštu, atsakydamas į jam Lietuvos antstolių rūmų 2026 m. balandžio 29 d. taip pat elektroniniu paštu pateiktą atsakymą, Lietuvos antstolių rūmams išsiuntė elektroninį laišką, nurodydamas tokią laiško temą: „papildomas oficialus skundas pagal CPK 510 str. + prašymas atnaujinti / laikyti nepraleistu terminą (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)“, ir prašydamas: priimti šį kreipimąsi kaip oficialų procesinį skundą pagal CPK 510 straipsnį; skundo padavimo terminą laikyti nepraleistu arba jį atnaujinti; įvertinti antstolio procesinių veiksmų bei neveikimo teisėtumą; įvertinti informavimo tinkamumą nuo proceso pradžios iki vykdymo pabaigos; nustatyti, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą; patikrinti vykdymo išlaidų, arešto bei papildomų išieškojimo veiksmų proporcingumą ir teisėtumą; pateikti motyvuotą procesinį sprendimą / patvarkymą; jei skundas netenkinamas visiškai ar iš dalies – įstatymo nustatyta tvarka perduoti jį nagrinėti kompetentingam teismui; aiškiai raštu nurodyti pirmą procesinį sprendimą, apskundimo tvarką, terminus bei konkretų teismingumą. Šis 2026 m. gegužės 2 d. elektroninis laiškas, kaip kopija, buvo siunčiamas antstoliui elektroniniu paštu: a.sciukinas@antstoliai.lt.

Sulyginus pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, kurį skundžiama nutartimi atsisakyta priimti, ir 2026 m. gegužės 2 d. skundą, akivaizdu, jog tai nėra tapatus skundas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog 2026 m. gegužės 2 d. elektroniniame laiške yra iš dalies reiškiami kiti reikalavimai nei pirmosios instancijos teismui teiktame skunde dėl antstolio veiksmų. Be to, tiek 2026 m gegužės 2 d. elektroniniame laiške, tiek pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nėra dėstomos aplinkybės, kokius konkrečiai antstolio veiksmus pareiškėjas laiko neteisėtais ir todėl juos skundžia, o, kaip jau šioje nutartyje buvo nurodyta, labiau siekia, kad būtų patikrinti visi antstolio atlikti procesiniai veiksmai vykdomosiose bylose nuo jų užvedimo. Nėra pagrindo pripažinti ir to, kad 2026 m. gegužės 2 d. elektroninis laiškas, kurį pareiškėjas laiko tinkamai CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka antstoliui pateiktu skundu, iš tikrųjų buvo tinkamai antstoliui pateiktas, nes pateiktas to laikotarpio susirašinėjimas elektroniniais laiškais liudija, jog šis 2026 m. gegužės 2 d. elektroninis laiškas buvo pareiškėjo atsakymas į jam Lietuvos antstolių rūmų siustą atsakymą, kuriame buvo aiškiai nurodyta ir kreipimosi su skundu į antstolį tvarka, o pats 2026 m. gegužės 2 d. elektroninis laiškas antstoliui buvo siunčiamas kaip kopija, kas laikytina tik antstolio informavimu apie tokį susirašinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent dėl to pareiškėjas negalėjo pagrįstai tikėtis, jog antstolis nagrinės, neva, jam pateiktą skundą, kai tai yra tik susirašinėjimas elektroniniais laiškais su Lietuvos antstolių rūmais.

CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančiojo byloje asmens procesiniame dokumente, taigi, ir skunde dėl antstolio veiksmų, be kita ko, turi būti nurodomas procesinio dokumento (šiuo atveju – skundo dėl antstolio veiksmų) faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, taip pat pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo teismui pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktas pareiškėjo procesinis dokumentas nors ir pavadintas skundu, tačiau juo nėra skundžiamas joks antstolio veiksmas ar neveikimas, t. y. nesuformuluotas skundo dalykas, priešingai, jame suformuluotas bendro pobūdžio prašymas įvertinti vykdymo proceso aplinkybes, nėra aiškiai nurodyta, kokie konkretūs antstolio procesiniai veiksmai, patvarkymai ar neveikimas yra skundžiami, kokiu pagrindu jie laikomi neteisėtais bei kokio konkretaus teisinio rezultato pareiškėjas siekia.

Pareiškėjui manant, kad antstolis nepagrįstai atsisako pateikti jam patvarkymą su detalia informacija, jis turi skųsti konkrečius antstolio patvarkymus, kuriais atsisakoma pateikti pareiškėjui jo reikalaujamą tinkamai surašytą patvarkymą, pateikiant tinkamai surašytą, įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą dėl konkretaus antstolio veiksmo ar atsisakymo tą veiksmą atlikti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas teikia antstoliui ar tiesiogiai teismui procesinius dokumentus, pavadintus skundais, suformuluodamas bendro pobūdžio prašymus atlikti (patikrinti) tam tikrus antstolio veiksmus, nereiškia, kad toks pareiškėjo procesinis dokumentas turi būti nagrinėjamas pagal CPK 510 straipsnio nuostatas (CPK 111 straipsnis).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta šioje nutartyje, spręstina, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nes nebuvo pateikęs antstoliui to paties procesinio dokumento, t. y. skundo dėl antstolio veiksmų, kurį pateikė pirmosios instancijos teismui. Taigi, nesant byloje įrodymų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir nenustačius aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, jog egzistavo CPK 510 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo galimybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo PAR1 atskirasis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.