Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Sprendimas neproporcingas, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą proporcingumo (sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus) principą, priimant sprendimą nebuvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę tokio sprendimo priėmimui, taip pat – aplinkybės, kurios jau buvo nustatytos ankstesniuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose. Sprendimas pažeidžia negrąžinimo principą, kadangi ginčijamu sprendimu pareiškėjas išsiunčiamas į (duomenys neskelbtini), nors, atmesdamas prieglobsčio prašymą, atsakovas vertino pareiškėjui kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Sprendimu (duomenys neskelbtini) metų vaikas, asmuo be pilietybės, yra atskiriamas nuo savo tėvo, pažeidžiant prioritetinį vaiko interesą.

Atsakovas Sprendimu visiškai nevertino pareiškėjo pilietybės neapibrėžtumo, taip pat, aplinkybės, kad pareiškėjas gimė Lietuvoje, čia gyvena (duomenys neskelbtini) metus, nei karto nėra lankęsis kilmės valstybėje ir ryšių su kilmės valstybe neturi. Priešingai, Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu klaidingai nurodo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas gimė Lietuvoje ir iki šiol joje gyvena, jam nėra suteiktas (duomenys neskelbtini) asmens dokumentas, patvirtinantis (duomenys neskelbtini) pilietybę. Šiuo metu pareiškėjas yra asmuo be pilietybės. Įsigaliojusiame sprendime nesuteikti prieglobsčio pareiškėjas nurodytas kaip pagrįstai turintis (duomenys neskelbtini) pilietybę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad valstybė, reguliuodama pilietybės santykius, turi diskreciją, kuri pripažįstama ir tarptautinėje teisėje; tarptautinėje teisėje yra įtvirtintas principas, kad kiekviena valstybė gali pati apibrėžti, kas yra jos piliečiai, nustatyti pilietybės įgijimo ir jos netekimo pagrindus (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimus). Aplinkybę, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis gali pripažinti tik (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, vadovaujantis Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu turi teisę įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos keliu. Tai, kad pareiškėjui nesuteikiama galimybė realizuoti šią teisę, nepakeičia pareigos vaikų apatridų teisių.

Atsakovas Sprendime nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo parinkta kaip tinkamiausia šalis asmens be pilietybės išsiuntimui, nenurodė, kodėl laiko (duomenys neskelbtini) saugia valstybe išsiųsti (duomenys neskelbtini) pilietį ar asmenį be pilietybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3916-415/2022 panaikino sprendimą išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nenurodė pasikeitusių aplinkybių, kurios galėjo lemti 2025 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-1190-1188/2025 priešingą sprendimą. Skundžiamas sprendimas nemotyvuotas. Atmestas prieglobsčio prašymas nereiškia kad asmuo turi būti išsiųstas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad valstybės sprendimai dėl šeimos atskyrimo turi būti vertinami per proporcingumo ir būtinumo prizmę, ypač kai tai susiję su vaikais. EŽTT byloje Rodrigues da Silva and Hoogkamer prieš Nyderlandus (50435/99) nusprendė, kad vaikui svarbu augti su abiem tėvais, net jei vienas jų yra užsienietis be teisėto statuso. Akcentuotina, kad pareiškėjo šeima gyvena Lietuvos Respublikoje ir neturi teisės iš jos išvykti. Pareiškėjo teisę į šeimą saugo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis (kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos gyvenimas. Skundžiamu sprendimu apskritai nebuvo vertinta tai, kad pareiškėjo tėvas šiuo metu gyvena Lietuvoje, o įsiteisėjusiu teismo sprendimo yra išsiunčiamas į (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) atskirtų pareiškėją nuo jo tėvo. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas fiziškai gyvena su vaiko mama nereiškia, kad pareiškėjas praranda teisę būti globojamam tėvo.

EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen prieš Norvegiją,1996, Reports 1996 III, p. 1001 02, § 52; Kutzner prieš Vokietiją, nr. 46544/99, 2002, § 58; Pontes prieš Portugaliją, 19554/09, 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal Konvencijos 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes prieš Portugaliją, 19554/09, § 77, Scozzari ir Giunta prieš Italiją [GC], nr 39221/98 ir 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Priimdamas sprendimus išskiriančius šeimą, viešojo administravimo subjektas privalo atlikti kompetentingą nepilnamečio vaiko interesų vertinimą ir sprendimą priimti tokio vertinimo santykyje su ginamu interesu. Individualus sprendimas, kuriuo apribojamos vaiko teisės gyventi šeimoje, gali būti priimtas tik individualiai vertinant galimą žalą vaikui santykyje su žala kitam visuomenės interesui. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad valstybės keliamam tikslui „užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę“ taikomos pasirinktos priemonės negali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nurodytam geriausių vaiko interesų prioriteto principui. Individualus sprendimas, kuriuo apribojamos vaiko teisės gyventi šeimoje gali būti priimtas tik individualiai vertinant galimą žalą vaikui santykyje su žala kitam visuomenės interesui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023).

Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes pareiškėjas neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, o jo motina, pagal Įstatymo 2 straipsnio 28 dalį, esanti pareiškėjo teisėta atstovė, nebendradarbiauja sprendžiant jos ir jos nepilnamečio sūnaus (pareiškėjo) savanoriško grįžimo į užsienio valstybę klausimą, todėl nėra Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę.

Atsakovas vertino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką ir buvimą – tiek geriausių vaiko interesų kontekste (patenka į „adaptacinio amžiaus“ kategorija, nes vaikas jokia apimtimi nėra integravęsis Lietuvos Respublikoje ir nėra pradėjęs lankyti formalią ugdymo programą), tiek dėl Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies punktų (pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikos piliečiais, gyvenančiais Lietuvoje ar asmenimis, turinčiais leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų įtrauktas į formaliojo ar neformaliojo ugdymo sistemą, ar turėtų susiformavusių socialinių ryšių, susijusių su ugdymo aplinka).

Konkrečiu atveju tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo motina yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o tėvas – (duomenys neskelbtini) pilietis. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) pilietybės reguliavimas grindžiamas kilmės (ius sanguinis) principu. Pagal (duomenys neskelbtini) pilietybės kodekso 7 straipsnį, (duomenys neskelbtini) pilietybę pagal kilmę įgyja vaikas, kurio vienas iš tėvų yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo motina yra (duomenys neskelbtini) pilietė, egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas laikyti, kad pareiškėjas pagal kilmę yra įgijęs arba turi teisę įgyti (duomenys neskelbtini) pilietybę. Kitokių duomenų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas turėtų būti laikomas asmeniu be pilietybės, nepateikė.

Nei pareiškėjas nepilnametis vaikas, nei jo tėvai Lietuvos Respublikoje negyvena teisėtai. Tai, kad pareiškėjo globėjai nesiekia savo nepilnamečiam vaikui gauti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą, nereiškia, kad jis neturi pilietybės. Pilietybė yra statusas įgyjamas gimimu, natūralizacija arba supaprastinta tvarka, todėl pareiškėjų teiginiai, kad jų nepilnametis vaikas yra asmuo be pilietybės yra atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo motina yra (duomenys neskelbtini) pilietė, egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas laikyti, kad pareiškėjas pagal kilmę yra įgijęs arba turi teisę įgyti (duomenys neskelbtini) pilietybę. Šiuo atveju buvo įvertinta, kad pareiškėjas gyvena su motina (po pareiškėjo motinos prašymo dėl (duomenys neskelbtini)), pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kaip ir jo motina, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) būtų tinkamiausiai užtikrinama pareiškėjo teisė į identitetą, kurią apima tautybė, rasė, kultūra, religija ir kalba, būtent (duomenys neskelbtini) pareiškėjas augtų kultūrinėje ir kalbinėje aplinkoje, kuri artimiausia jo motinai.

Departamentas nurodė pasikeitusias aplinkybes, kurias galėjo lemti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-1190-1188/2025 priešingo sprendimo priėmimas – pareiškėjo motinos valia gyventi atskirai nuo pareiškėjo tėvo dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir jo motina faktiškai yra atskirti nuo nepilnamečio tėvo ir gyvena dviese.

Vertinant pareiškėjo prieigą prie medicininių paslaugų, nebuvo nustatyta indikacijų, kad vaikas turėtų raidos sutrikimų, kurie reikšmingai skirtųsi nuo biologinio amžiaus. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta indikacijų, kad vaikas turėtų psichinę ar fizinę negalią, onkologinę ar kitokio pobūdžio lėtinę ligą. Vaikas šiuo metu neina medicininių procedūrų ir nevartoja medikamentų, dėl kurių stygiaus reikšmingai sumažėtų mažamečio gyvenimo trukmė ar jis patirtų kančių. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tikslingai ribotų prieigą prie medicininių paslaugų išskirtinai lyties (vyras) ar amžiaus (mažamečiai) pagrindu. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta realių ir individualių aplinkybių, išskirtinai susijusių su pareiškėju, dėl kurių (duomenys neskelbtini) atsisakytų teikti medicinines paslaugas. Remiantis Konvencijos 8 straipsniu, valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Vaiko prieiga prie tikrojo identiteto yra būtina siekiant užtikrinti kitas vaiko teisės bei vaiko fizinę, psichologinę, kultūrinę ir dvasinę raidą. Vertinant geriausius vaiko interesus, (duomenys neskelbtini) būtų tinkamiausiai užtikrinama pareiškėjo teisė į identitetą, kurią apima tautybė, rasė, kultūra, religija ir kalba. Pažymėtina, kad EŽTT byloje Omoregie ir kt. prieš Norvegiją11 (para. 66), bei Ajayi ir kt. prieš Jungtinę Karalystę, sprendžiant klausimo dėl išsiuntimo įvykdymo teismas atsižvelgė į tai, kad vaikai buvo „adaptacinio amžiaus“, kas nesutrukdė vykdyti asmenų išsiuntimo ar konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas šiuo metu yra 4 metų amžiaus ir laikyta, kad jis taip pat patenka į „adaptacinio amžiaus“ kategoriją. Vaiko gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), kuri yra viena iš dviejų (duomenys neskelbtini) oficialių kalbų, kas taip pat palengvintų vaiko adaptaciją (duomenys neskelbtini).

Tyrimo metu buvo pritaikytas N. prieš Jungtinę Karalystę testas, kuriame išdėstytos sąlygos neprilygsta pareiškėjo situacijai, t. y. Migracijos departamento nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybes, jog pareiškėjas yra mažametis vyras, tiek atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją, individuali asmens humanitarinė padėtis nelaikytina itin išskirtiniu atveju, kuris leistų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą grąžinus asmenį į (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, nagrinėjamu atveju taip pat yra užtikrinamas negrąžinimo principas, nes tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad įvykus pareiškėjo deportacijai kyla reali rizika, kad jis patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui.

Departamento 2024 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 24M42223 J. C. M. N., S. N. T. ir V. K. N. (mažametis vaikas), nuspręsta nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), juos išsiųsti iš Lietuvos; nuspręsta V. K. N. nedrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo sprendimu Departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21S37131 rezoliucinės dalies 2 punktas pripažintas netekusiu galios (dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pakartoja skunde nurodytas aplinkybes, papildomai nurodydamas, kad:

Departamentas 2024 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 24M42223, kuriuo nuspręsta pareiškėjui bei jo tėvams nesuteikti prieglobsčio, taip pat panaikinti sprendimo Nr. 21S37131 rezoliucinę dalį dėl pareiškėjo motinos išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), bei išsiųsti asmenis į (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs galimas grėsmes būtent (duomenys neskelbtini) ir nurodęs, kad pareiškėjų nepilnametis sūnus (pareiškėjas) pagrįstai gali būti laikomas (duomenys neskelbtini) piliečiu. Pareiškėjo tėvai apskundė sprendimą, tačiau 2024 m. lapkričio 21 d. Regionų administracinis teismas atmetė skundą. Šią skundo dalį atmetė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Aplinkybę, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis gali pripažinti tik (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjas nėra įgijęs nei vienos iš pareiškėjo tėvų pilietybių. Departamentas nenurodė, kokiais objektyviais duomenimis remdamasis šįkart nustatė, kad ne (duomenys neskelbtini), o būtent (duomenys neskelbtini) yra teisėta, saugi ir tinkamiausia pareiškėjo išsiuntimo valstybė, o pirmosios instancijos teismas šio esminio trūkumo nepašalino.

Atmestas prieglobsčio prašymas nereiškia, kad asmuo turi būti išsiųstas (žr. 2025 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1097-789/2025, 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2334-662/2025, 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-15768-505/2025, ir kt.).

Skundžiamu sprendimu nebuvo vertinta tai, kad pareiškėjo tėvai yra susituokę, pareiškėjo tėvas šiuo metu gyvena Lietuvoje, o įsiteisėjusiu teismo sprendimo yra išsiunčiamas į (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) atskirtų pareiškėją nuo jo tėvo, o pastarąjį nuo vaiko ir sutuoktinės. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas fiziškai gyvena su vaiko mama, nereiškia, kad pareiškėjas praranda teisę būti globojamam tėvo. Pareiškėjo tėvų santuoka nėra nutraukta. Vien aplinkybė, kad vaiko tėvai šiuo metu gyvena skyrium, jų (duomenys neskelbtini), savaime nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog vaiko ryšys su tėvu nebeturi būti saugomas arba kad vaikui visam laikui turi būti atimta galimybė palaikyti asmeninius santykius ir tiesioginius ryšius su tėvu.

Skundžiamo Teismo sprendimo nėra pagrindo laikyti motyvuotu procesiniu dokumentu, nes nagrinėjamu atveju tinkamai neįvertinti pareiškėjo argumentai.

Prieglobsčio sprendime grėsmė pareiškėjui buvo vertinama tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas bei motina nenurodė individualių su pareiškėju susijusių aplinkybių, dėl ko (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) jam grėstų tikėtinas persekiojimas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra individualių su pareiškėju susijusių aplinkybių, dėl kurių jo vardu prašoma prieglobsčio, o išnagrinėjus pareiškėjo tėvo bei motinos paskesnius prašymus suteikti prieglobstį, nustatyta, jog jie neatitinka pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo reikalavimų, konstatuota, jog pareiškėjui dėl šių aplinkybių taip pat nesuteiktinas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Departamento sprendimo dalis dėl pareiškėjui nesuteikto prieglobsčio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi palikta galioti.

Departamentas keliais sprendimais sprendė pareiškėjo teisinę padėtį, jo grąžinimo klausimą. Sprendžiant dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo buvo konstatuoja, kad jis yra (duomenys neskelbtini), bet tuo metu buvo sprendžiama dėl visos šeimos išsiuntimo į tėvo kilmės šalį, kaip šeimos (siekiant užtikrinti šeimos vienybės principą). Panaikinus šio Departamento išsiuntimo dalį, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Pareiškėjo atžvilgiu nėra nesutapimo tarp vertinimo. Vertinant duomenų visumą, sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo galėjo būti priimtas tiek pagal tėvo kilmės valstybę, tiek pagal motinos. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį, kadangi nustatytas (duomenys neskelbtini), tėvo ir motinos gyvenimas atskirai, o pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini), įvertinus situaciją (duomenys neskelbtini), buvo sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo klausimas su motina (pareiškėjas gyvena su motina, su ja palaiko artimiausią ryšį, yra (duomenys neskelbtini), motina (duomenys neskelbtini)). Ankstesnių sprendimų priėmimo metu (duomenys neskelbtini), ir gyvenimo skyrium faktas, nebuvo nustatytas. Nei pareiškėjas, nei jo tėvai Lietuvos Respublikoje negyvena teisėtai.

Departamentas taip pat vertino, ar pareiškėjui gali būti taikomos Įstatymo 130 straipsnio nuostatos. Remiantis Įstatymo 130 straipsnio 2 dalimi, užsienietis taip pat neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Minėtos aplinkybės iš esmės atkartoja Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintus pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindus, t. y. vertinamos ne tik priimant sprendimą išsiųsti arba grąžinti užsienietį, tačiau ir kiekvieno prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Departamentas atliko išsamų tyrimą dėl minėtų aplinkybių (ne)buvimo, sprendimo dėl užsieniečio grąžinimo arba išsiuntimo kontekste nenustatyta esminių naujų motyvų, kurie turėtų įtakos Departamento jau padarytoms išvadoms bei sąlygotų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį. Pareiškėjo motina taip pat nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų kilmės šalyje keliamą tiesioginį pavojų jos nepilnamečio sūnaus sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą pagrindą uždrausti išsiųsti asmenį į užsienio valstybę.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas būtų su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, atitinkamai, Įstatymo 130 straipsnio 4 dalis jam taip pat nėra taikytina.

Atliekant geriausių vaiko interesų tinkamą vertinimą gali būti atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip vaiko chronologinis amžius, raidos amžius, lytis, ypatingas pažeidžiamumas, šeiminė padėtis, išsilavinimas ir jo fizinės bei psichinės sveikatos būklė. Aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) patenka būtent į vaiko psichologinio ir fizinio saugumo kategoriją. Geriausi vaiko interesai šioje situacijoje ir buvo vertinti, siekiant apsaugoti vaiką (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjo atstovas nepateikė duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra taip nutolusi nuo (duomenys neskelbtini), kad į ją nėra galimybės nuvykti mašina ar lėktuvu, arba net gauti leidimą ten gyventi, o iki tol pareiškėjo tėvas gali dėti pastangas bendrauti su sūnumi ir nuotoliniu būdu.

Migracijos departamentas įvertino šeimos vienovės principą pagal Direktyvos 2008/115 5 straipsnį ir EŽTK 8 straipsnį. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad socialinių tarnybų sprendimais pareiškėjas ir jo motina (duomenys neskelbtini) gyvena dviese. Atsižvelgiant į tai, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjo išsiuntimo įvykdymas, grąžinant jį į (duomenys neskelbtini) kartu su motina, kurios atžvilgiu taip pat įsiteisėjo sprendimas dėl išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), nesukels šeimos išskyrimo pasekmių, todėl nebus pažeistas EŽTK 8 straipsnyje saugomas šeimos gyvenimo principas.

Pareiškėjo motinos galimybės gauti darbą kilmės šalyje yra įtakotos išskirtinai jos veiksmų vykstant į Lietuvos Respubliką ir teikiant nepagrįstus prašymus suteikti prieglobstį. Pareiškėjo motinos galimybės gauti darbą, jos šeimos ryšiai, ar konkretus gyvenamasis namas nepriskiriamos prie veiksnių, kurie turi būti nustatyti, priimant grąžinimo sprendimą. Pareiškėjo atstovas taip pat nepateikė duomenų, kad (duomenys neskelbtini) nėra galimybės gauti darbą, pareiškėja neteko namų ar kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje yra humanitarinė krizė, kuri leistų konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą grąžinus asmenį į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nepaneigė Migracijos departamento vertinimo, nenurodė realių ginčijamo sprendimo neatitikimo įstatymo nuostatoms ar žmogaus teisės / prieglobsčio teisės reikalavimams, dėl to pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio bei atmestini.