Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir KAL1 paskirta subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 9 d. teismo nutartimi ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant ir KAL1 paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į šiuo skundžiamu nuosprendžiu KAL1 paskirtą bausmę įskaičiuotos bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 9 d. nutartimi subendrintus nuosprendžius, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 22 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžiu.

KAL1 pripažintas recidyvistu.

Po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo panaikinta KAL1 skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo KAL1 apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde prašo jam skirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam KAL1 , laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl, priešingai nei apeliantas nurodo skunde, keisti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmės rūšį ar jos dydį, nėra teisinio pagrindo.

Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už šios nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apeliantas KAL1 teistas daugiau nei 30 kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, o būtent – už nusikaltimus/baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus/baudžiamuosius nusižengimus teisingumui, nusikaltimus/baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai, nusikaltimus/baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, nusikaltimus/baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ir t. t. Pažymėtina, jog nuteistasis ne kartą atliko griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, visi šie teistumai parodo, kad apeliantas KAL1 nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnės patirties. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus matyti, jog nuteistasis daugybę kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą, jam paskirtų nuobaudų sumokėjimą nėra. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo neigiamą apelianto požiūrį į įstatymais reglamentuotas elgesio normas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam KAL1 bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), esant neišnykusiam teistumui, atliekant trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai pažymėjo, kad apeliantas anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Apeliaciniame skunde nuteistasis KAL1 , prašydamas skirti jam švelnesnę bausmę, akcentuoja aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį šiame kontekste, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tai įvertino, pripažindamas KAL1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagal BK 27 straipsnio nuostatas, apeliantą pripažino recidyvistu, o taip pat vertino tai kaip KAL1 atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis taip pat prašė skirti jam bausmės rūšį – baudą, motyvuodamas tuo, jog šiuo metu įkalinimo įstaigoje dirba. Aukštesnysis teismas pažymi, jog iš baudžiamojoje byloje esančio SODROS DB išrašo matyti, kad KAL1 paskutinį kartą dirbo iki 2000 m. rugsėjo 29 d. (2 t., b. l. 41-42), o pats nuteistasis teismui objektyvių duomenų apie savo darbinę veiklą taip pat nepateikė.

Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kas jau minėta anksčiau šioje nutartyje, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką paskirdamas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki 2 (dvejų) metų bausmė, teisingai nustatė bausmės dydį. Pažymėtina, jog nuteistajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis nebuvo atlikęs bausmių, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, o taip pat bausmių, kurios subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. kovo 9 d. nutartimi, jas pagrįstai subendrino, parinkdamas teisingą bei teisėtą bendrinimo būdą.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo KAL1 apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teisme 2026 m. liepos 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant KAL1 yra 145,83 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje

Nr. 2K-322/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo KAL1 teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo KAL1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 5 d. nuosprendžio atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.