- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- e2YT-7990-835/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-16140-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- " Turto bankas ", Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, I. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, I. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės R A. B., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad gyvendamas santuokoje su R A. B. įsigijo nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butas įregistruotas pareiškėjo vardu, tačiau buvo jo ir R A. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi šiame bute, jį valdyti kaip savo. Jis moka už suvartojamą elektros energiją, vandenį, šiukšlių išvežimą, yra atlikęs keletą einamųjų buto remontų. Su sutuoktine R A. B. pareiškėjas susilaukė dukros I. D., kuri į mamos palikimą nepretenduoja, pati jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko. Kitų R A. B. įpėdinių nėra, į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, faktiškai jo turto valdyti kiti asmenys nepradėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R A. B. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie R A. B. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu. Prašė sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R A. B. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jos palikimo. Taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apie faktinį R A. B. palikto turto valdymą. Prašo sprendimą pagal J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus.
Suinteresuotas asmuo I. D., susipažinusi su procesiniais dokumentais, nurodė, jog su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio CK nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnis). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 1992 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Santuokos liudijimas patvirtina, kad butas įgytas pareiškėjui būnant santuokoje su R A. B., taigi 1/2 jo dalis priklauso sutuoktinei ir sudaro R A. B. palikimą. Kaip matyti iš gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, R A. B. mirė būdama santuokoje su J. B., turi vieną vaiką: I. D.. R A. B. testamento nebuvo sudariusi ir per įstatyme nustatytą terminą niekas nepareiškė valios priimti jos palikimą, į vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Į pareiškėjo paveldimą R A. B. turtą niekas kitas nepretenduoja ir ginčo dėl to nėra. Pareiškėjas vienintelis priėmė jos palikimą, kita jos įstatyminė įpėdinė (pareiškėjo ir R A. B. dukra) šiam faktui neprieštarauja.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas palikimą sudarančio turto adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, nurodė, kad naudojasi, prižiūri ir valdo visą turtą kaip savo, pateikė duomenis, kad moka komunalinius mokesčius. Taigi su palikimą sudariusiu turtu pareiškėjas elgiasi kaip su savu, jį valdo bei naudojasi nuo sutuoktinės mirties.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Kadangi byloje nustatyta, jog pareiškėjas turtą, likusį po sutuoktinės mirties, valdo kaip savo nuo palikimo atsiradimo momento iki šiol, negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad priėmė palikimą po sutuoktinės mirties, todėl prašomas faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės R A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.