- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-2019-896/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-15232-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- Asociacija Varėnos krašto vietos veiklos grupė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6596-972/2026 pagal R. B. ieškinį atsakovei asociacijai „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) patenkinti ieškinį ir pripažinti ieškovės R. B. atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnį (šalių susitarimu) neteisėtu, ieškovę grąžinant į darbą; 2) priteisti iš atsakovės asociacijos „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2026 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti ieškovei R. B. iš atsakovės asociacijos „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą, diskriminacija paremtą atleidimą iš darbo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Alytaus darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2026 m. gegužės 22 d. sprendimu (el. paštu sprendimas gautas 2026 m. gegužės 26 d.) patvirtino taikos sutartį darbo byloje Nr. APS-103-11394/2026. Darbo ginčų komisija į bylą gavo du skirtingus taikos sutarties tekstus ir patvirtino atsakovo taikos sutarties versiją, kuri neatspindi to, dėl ko šalys susitarė. Sprendime padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes šalys pasiekė susitarimą, pagal kurį darbuotojai turėjo būti išmokėta 5 500 Eur suma į rankas (neto), tačiau šalių sudarytoje taikos sutartyje ši sąlyga buvo kitokia (pasak ieškovės padaryta klaida). Nesutinka su Alytaus darbo ginčų komisijos 2026 m. gegužės 22 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-103-11394/2026 ir jį skundžia teismui įstatymų numatyta tvarka. Viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas darbo ginčą ir tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, privalo užtikrinti, kad priimamas sprendimas tiksliai atspindėtų šalių suderintą valią ir nekeltų neapibrėžtumo dėl šalių teisių ir pareigų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. B. ieškinį atsakovei asociacijai „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir jį su priedais grąžino ieškovei. Teismas nustatė, kad Alytaus darbo ginčų komisija 2026 m. gegužės 22 d. sprendimu patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį darbo byloje Nr. APS-103-11394/2026. Ieškovė nurodo, kad taikos sutartis neatspindi šalių pasiekto sutarimo – joje nėra teisingai nurodyta jai išmokėtina pinigų suma, nes priimant sprendimą padaryta klaida. Iš ieškovės ieškinio dalyko bei nurodytų aplinkybių ieškinyje teismas nustatė, kad šalys yra sudariusios dvi skirtingas taikos sutartis, iš kurių vieną patvirtino Alytaus darbo ginčų komisija 2026 m. gegužės 22 d. sprendimu. Ieškovės teigimu Alytaus darbo ginčų komisija, patvirtindama taikos sutartį, padarė klaidą ir patvirtino atsakovo taikos sutarties versiją, kuri neatspindi šalių suderintų taikos sutarties sąlygų, todėl ieškiniu pareikštais reikalavimais iš esmės siekia, kad būtų pakeistos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reikšdama ieškinį tarp šalių sudarytų, teisiškai įpareigojančių ir šalis saistančių, taikos sutarčių neginčija, kas panaikina darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės galimybę, todėl ieškinį atsisako priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6596-972/2026 ir išspręsti klausimą iš esmės – priimant ieškinį ir perduodant bylą nagrinėti pagal teismingumą arba, jeigu apeliacinės instancijos teismas to nelaikytų įmanomu, perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovė iš esmės siekia pakeisti tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, todėl pirmiausia turėjo pareikšti reikalavimą dėl taikos sutarties nuginčijimo. Tokiu būdu teismas ne nustatė CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės kliūties, bet savo iniciatyva kvalifikavo ieškinio dalyką, nustatė, koks, jo vertinimu, turėjo būti ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas, ir būtent šiuo materialinio teisinio pobūdžio vertinimu grindė atsisakymą priimti ieškinį. Toks CPK 137 straipsnio taikymas prieštarauja tiek kasacinio teismo, tiek Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotai jurisprudencijai.
LAT išaiškino, kad teisinis suinteresuotumas, kaip procesinė prielaida kreiptis į teismą, negali būti sutapatinamas su teise į ieškinio patenkinimą, o teisės reikšti ieškinį ribojimas galimas tik esant akivaizdžiam proceso įstatyme įtvirtintam pagrindui, patvirtinančiam netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali remtis kasacinio teismo praktika, suformuota nagrinėjant bylas iš esmės, tam, jog iš anksto nuspręstų dėl ieškovo materialinės teisės ar pasirinkto teisių gynimo būdo. Tokia praktika gali būti taikoma tik sprendžiant bylos esmę, o ne vertinant ieškinio priimtinumą. Todėl teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, negali iš anksto spręsti materialinės teisės klausimų ir remtis precedentine praktika, suformuota tokiems klausimams nagrinėti.
Skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyta jokių faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios pagrįstų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės kliūties egzistavimą. Priešingai, teismas iš anksto nusprendė, kad ieškovė pirmiausia privalėjo ginčyti taikos sutartį, t. y. iš esmės įvertino jos materialinės teisės turinį, pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą ir padarė išvadą dėl ieškinio perspektyvos. Tai nėra procesinio pobūdžio vertinimas, todėl negalėjo būti atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje. Vien aplinkybė, kad teismas laikė kitą galimą teisių gynimo būdą tinkamesniu, nesudarė pagrindo atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnį. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl savo išankstinio materialinio teisinio vertinimo, pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė CPK 137 straipsnį, nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei nepaisė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto veiksmingos teisminės gynybos principo. Tokia nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį tik tuo atveju, kai ginčas apskritai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Ši nuostata reglamentuoja civilinių teismų jurisdikcijos ribas, tačiau ji nėra skirta vertinti ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo ar spręsti dėl materialinio teisinio santykio. Ši norma taikoma tik tada, kai iš paties ieškinio turinio akivaizdu, kad pareikštas reikalavimas nepriskirtinas civilinių teismų kompetencijai arba negali būti civilinės teisminės gynybos objektas. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra. Ieškinys pareikštas dėl individualaus darbo ginčo, išnagrinėto Darbo ginčų komisijoje, o individualus darbo ginčas po Darbo ginčų komisijos sprendimo Darbo kodekso nustatyta tvarka nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas taip pat nekonstatavo, kad šis ginčas būtų priskirtas administracinių teismų, arbitražo ar kitos institucijos kompetencijai. Priešingai, iš skundžiamos nutarties argumentų matyti, kad teismas iš esmės pripažino ginčo civilinį pobūdį, tačiau nusprendė, jog ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Toks vertinimas nėra jurisdikcijos klausimas ir nepatenka į CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo sritį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose Nr. e3K-3-129-701/2023 ir Nr. 3K-3-36-684/2024, nebuvo ginčo dėl pačios taikos sutarties egzistavimo. Nebuvo ginčijama aplinkybė, kad abi šalys buvo pasirašiusios tą patį taikos sutarties tekstą, kad jų valia dėl taikos sutarties turinio sutapo ir kad darbo ginčų komisija patvirtino būtent tokį susitarimą, kuriam abi šalys buvo pritarusios. Kitaip tariant, kasacinis teismas nagrinėjo situacijas, kai taikos sutarties sudarymo faktas ir jos turinys buvo neginčijami, o sprendė tik klausimą dėl tokios taikos sutarties sukeliamų teisinių pasekmių bei galimybės šalims vėliau reikšti kitus reikalavimus.
Jeigu teismas manė, kad ieškinio reikalavimai turėjo būti tikslinami, kad reikėjo aiškiau suformuluoti ieškinio dalyką, jo santykį su Darbo ginčų komisijos sprendimu ar kitus ieškinio elementus, jis turėjo taikyti CPK 115 ir 138 straipsniuose nustatytą procesinį mechanizmą – nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir tik jų nepašalinus spręsti dėl ieškinio grąžinimo. Įstatymas nesuteikia teismui teisės procesinių dokumentų trūkumų šalinimo procedūrą pakeisti atsisakymu priimti ieškinį, kai tam nėra CPK 137 straipsnyje nustatytų prielaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl atsisakymo priimti ieškinį
Byloje kilęs ginčas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas nustatė, kad Alytaus darbo ginčų komisija 2026 m. gegužės 22 d. sprendimu patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį darbo byloje Nr. APS-103-11394/2026. Ieškovė, nurodydama, jog Darbo ginčų komisija patvirtino atsakovo taikos sutarties versiją, t. y. padarė klaidą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) patenkinti ieškinį ir pripažinti ieškovės R. B. atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnį (šalių susitarimu) neteisėtu, ieškovę grąžinant į darbą; 2) priteisti iš atsakovės asociacijos „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2026 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti ieškovei R. B. iš atsakovės asociacijos „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą, diskriminacija paremtą atleidimą iš darbo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, nustatė, kad ieškovė turėtų ginčyti Alytaus darbo ginčų komisijos 2026 m. gegužės 22 d. sprendimu patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį darbo byloje Nr. APS-103-11394/2026, tačiau neginčija taikos sutarties sąlygų, kas panaikina darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės galimybę, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pagal kasacinio teismo praktiką, taikos sutartys, neturinčios res judicata galios, laikomos teisiškai saistančiomis ginčo šalis sutarties privalomumo principo pagrindu. Todėl tais atvejais, kai darbo ginčo šalys yra sudariusios taikos sutartį dėl darbo ginčo išsprendimo, tačiau ši taikos sutartis nėra įgijusi res judicata galios, tai teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo pareiškianti šalis, siekdama, jog teismas darbo ginčą dėl teisės išnagrinėtų iš esmės, turi reikšti reikalavimą ir nuginčyti galiojančią, teisiškai įpareigojančią, šalis saistančią taikos sutartį, nes šios sutarties sukurti teisiniai padariniai negali būti ignoruojami, ši sutartis, nors ir kitu pagrindu, tačiau taip pat panaikina darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023 62, 63, 67 punktus).
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors pagal DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis, tačiau kai darbo ginčo šalys yra sudariusios taikos sutartį dėl darbo ginčo išsprendimo, tai teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo pareiškianti šalis, siekdama, jog teismas darbo ginčą dėl teisės išnagrinėtų iš esmės, turi reikšti reikalavimą ir nuginčyti galiojančią, teisiškai įpareigojančią, šalis saistančią taikos sutartį, nes šios sutarties sukurti teisiniai padariniai negali būti ignoruojami, ši sutartis panaikina darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės galimybę. Toks DK 231 straipsnio 1 dalies aiškinimas nepaneigia šioje teisės normoje įtvirtintos darbo ginčo šalies, nesutinkančios su DGK sprendimu, teisės pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, o tik patikslina teisės dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme iš esmės įgyvendinimą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad taikos sutarties sąlygos ją sudariusioms šalims neturi jokios teisinės galios, jų neįpareigoja ir nesaisto, o tai nepagrįstai paneigtų taikos sutarties teisinę galią ir galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-701/2023 67 punktą).
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nagrinėjamuoju atveju, kuomet tarp šalių Darbo ginčo komisijos sprendimu buvo patvirtinta taikos sutartis, ieškovė teisme pareiškusi ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, siekdama, jog teismas darbo ginčą dėl teisės išnagrinėtų iš esmės, turi reikšti reikalavimą ir nuginčyti galiojančią, teisiškai įpareigojančią, šalis saistančią taikos sutartį.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais ir apeliantės argumentus, jog nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, o turėjo ieškovei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).
Taigi nustačius, kad ieškovė turėjo reikšti reikalavimą ir ginčyti taikos sutarties sąlygas, laikytina, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės R. B. atskirąjį skundą tenkinti. Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.