Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-30 · Administracinė byla Nr. eA-875-442/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-30
Bylos Nr.
eA-875-442/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04781-2024-1
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys, Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė
Pareiškėjas
B. M.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-875-442/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04781-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas B. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. A63-55/24(3.2.1E-PAS) „Dėl papildomų žemės sklypų buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje projektavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti 2024 m. gegužės 15 d. raštą Nr. A51-72214/24(2.1.19E-ŽEM) (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2024 m. rugpjūčio 6 d. Administracijos Sprendimu buvo atsisakyta panaikinti 2024 m. gegužės 15 d. Raštą. Paaiškino, kad 2024 m. gegužės 15 d. buvo gautas Raštas, kuriuo atsisakyta projektuoti laisvoje žemėje papildomus žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) bei prašė atlikti veiksmus, būtinus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui.

2022 m. lapkričio 10 d. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (toliau– ir Skyrius) informavo pareiškėją, kad klausimas dėl galimybės suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra prie prašymo nurodytose teritorijose buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime buvo svarstytas Administracijose direktoriaus pavaduotojos organizuotame pasitarime restitucijos klausimais ir pasitarimo metu buvo nuspręsta, jog teritorijose prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 3105 kv. m.), prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2428 kv. m), prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2552 kv. m) bus projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai ir atliekami kadastriniai matavimai, siūlant šiuos sklypus grąžinti natūra visiems iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nesulaukus iš Administracijos ir NŽT jokios informacijos apie tai, kada bus suformuoti žemės sklypai, 2024 m. balandžio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją, prašydamas kuo greičiau suprojektuoti sklypus grąžinti natūra, atlikti kadastrinius matavimus, patvirtinti natūra grąžintinų sklypų planus ir atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. 2024 m. gegužės 15 d. pareiškėjas gavo Administracijos Skyriaus raštą Nr. Nr. A51-72214/24(2.1.19E-ŽEM), kuriame Administracijos Skyrius atsisakė projektuoti formavimui papildomus žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, nors prieš dvejus metus ta pati Vilniaus miesto savivaldybė tokią galimybę matė.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas pateikė skundą Administracijai, prašydamas apsvarstyti papildomų žemės sklypų buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje projektavimą ir formavimą. 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. A63-55/24(3.2.1E-PAS) Administracija pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nes 2022 m. lapkričio 10 d. buvo informuotas, kad klausimas dėl galimybės suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra prie prašymo pateiktose schemose nurodytose teritorijose buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime buvo apsvarstytas ir pasitarimo metu nuspręsta, kad aukščiau nurodytose teritorijose bus projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai ir atliekami kadastriniai matavimai, t. y. pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui bus suformuoti ir nuosavybės teisės bus atkurtos. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Administracijos Sprendimas yra visiškai nepagrįstas faktiniais argumentais bei nenurodytas nei vienas teisinis konkretaus žemės sklypo neformavimo pagrindas. Teigė, kad Administracija nenagrinėjo pareiškėjo rašte nurodytų žemės sklypų užimtumo (užstatymo) faktų, šių sklypų teisinio pagrindo statuso, nenagrinėjo šios teritorijos žemėvaldos projektų ir nenurodė, ar šiems plotams yra viešasis interesas, išreikštas planavimo dokumentuose. Nurodant, kad prie planuoto projektuoti žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) nėra privažiavimo, Administracija ar jos Skyrius net nesvarstė tokio privažiavimo įrengimo galimybių, nepateikė jokios informacijos apie tai, kada toks klausimas buvo svarstytas, apsiribojo deklaratyviais pareiškimais.

Administracija, sprendime nurodydama, kad žemės sklypai prie (duomenys neskelbtini) bei prie (duomenys neskelbtini) negali būti projektuojami grąžinimui natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, nes šie žemės sklypai pagal bendrąjį planą patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, taip pat nesvarstė ir nesigilino į realaus projektavimo galimybes. Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2021 m. birželio 2 d. patvirtino bendrąjį planą Nr. 1-972 (toliau – ir Bendrasis planas), kurio sprendiniai numatyti iki 2030 metų, t. y. šis planas jau galiojo, kuomet 2022 m. lapkričio 5 d. atsakymu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog bus projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai ir atliekami kadastriniai matavimai, siūlant šiuos sklypus grąžinti natūra visiems iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėjas teigė, kad Administracija, priimdama skundžiamą Sprendimą, pažeidė įstatymo viršenybės ir išsamumo principus.

Atsiliepimas

Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Administracija atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2021 m. sausio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT bei Administraciją „Dėl žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (dabartinė (duomenys neskelbtini) seniūnija) suformavimo ir grąžinimo natūra pretendentams“. Administracija 2021 m. kovo 18 d. raštu informavo pareiškėją ir NŽT, kad klausimai dėl galimybės suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose nuolat aptariami ir galimybė suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje bus svarstoma pakartotinai po to, kai Taryba nustatyta tvarka patvirtins teritorijų naudojamų ar planuojamų naudoti želdynų įrengimui ar kitiems viešiesiems poreikiams užtikrinti, žemėlapį. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 19 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją ir NŽT, prašydamas atlikti veiksmus, būtinus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui. Prašyme nurodė, kad pastebėjo, jog buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje yra laisvi žemės plotai, kurie, pareiškėjo nuomone, galėtų būti grąžinti pretendentams. NŽT 2022 m. spalio 5 d. raštu informavo pareiškėją, kad kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu suprojektuoti grąžintinus žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir patvirtinti natūra grąžintinų žemės sklypų planus. Administracija 2022 m. lapkričio 10 d. raštu informavo pareiškėją, kad klausimas dėl galimybės suformuoti žemės sklypus grąžinimui natūra prie prašymo pateiktose schemose nurodytose teritorijose buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime buvo svarstytas Administracijos direktoriaus pavaduotojos organizuotame pasitarime ir minėto pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad teritorijose prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 3105 kv. m), prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2428 kv. m), prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2552 kv. m) bus projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai ir atliekami kadastriniai matavimai ir siūloma šiuos sklypus grąžinti natūra visiems iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2024 m. balandžio 8 d. su prašymu vėl kreipėsi į Administraciją, prašydamas kuo greičiau suprojektuoti sklypus grąžinimui natūra, atlikti kadastrinius matavimus, patvirtinti natūra grąžintinų sklypų planus ir grąžinti pretendentams nuosavybės teisių atkūrimui buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. 2024 m. gegužės 15 d. Raštu buvo atsisakyta projektuoti formavimui papildomus žemės sklypus pareiškėjo nurodytose žemės plotuose. Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas pateikė skundą merui ir Administracijos direktoriui, kuriuo prašė panaikinti Raštą bei įpareigoti suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams žemės sklypus. 2024 m. rugpjūčio 6 d. Sprendimu buvo atsisakyta panaikinti Raštą. Pažymėjo, kad tiek Raštu, tiek Sprendimu pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, jog jo nurodyti žemės sklypai negali būti projektuojami grąžinimui natūra, kadangi nurodyti žemės plotai priskiriami valstybės išperkamai žemei.

Iš pareiškėjo pateiktų prašymų ir schemų matyti, kad pareiškėjas siekia įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ginčo preliminariose teritorijose prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 3105 kv. m), (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2428 kv. m.) ir prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2552 kv. m), kurios patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo savivaldybių institucijoms grąžintinus natūra žemės sklypus projektuoti tuose žemės plotuose, iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose ir taip, kaip pretendentai ar juos atstovaujantys asmenys nurodo savivaldybės administracijai pateikiamose schemose. Pareiškėjui skundžiamame Sprendime bei Rašte buvo pateikta išsami informacija apie tai, kokie teritorijų planavimo dokumentai buvo vertinami nagrinėjant galimybes suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Pažymėjo, kad svarstant galimybes suprojektuoti pareiškėjo pageidaujamus susigrąžinti natūra žemės sklypus (Pasitarimo su administracijos direktoriaus pavaduotoja protokolo pagrindu parengtas 2022 m. lapkričio 10 d. raštas), nebuvo galimybės visapusiškai, išsamiai ir kompleksiškai išnagrinėti ir įvertinti visus aspektus ir aplinkybes, todėl vėliau, prieš priimant galutinį sprendimą dėl kiekvieno konkretaus iki nacionalizacijos buvusio rėžinio kaimo, pakartotinai išsamiai, detaliai ir kompleksiškai vertinant teritorijas bei galimybes suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus, nustačius aplinkybes, dėl kurių tokių sklypų projektavimas iš esmės pretendentų pageidaujamose susigrąžinti natūra teritorijose negalimas dėl neatitikimo teisės aktams ar teritorijų planavimo dokumentams, visais atvejais tokių sklypų projektavimas yra stabdomas. Administracijos direktorius 2023 m. balandžio 25 d. raštu „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių apie rėžinius kaimus, kurių ribose nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, jame nurodydamas taip pat ir (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą. Apie tai, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje nebėra laisvų plotų, kuriuose būtų galima suprojektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus pareiškėjas buvo informuotas skundžiamais aktais.

Pakartotinai nagrinėjant iki nacionalizacijos buvusio rėžinio kaimo teritoriją buvo vertinama ne tik Tarybos patvirtintas Bendrasis planas, bet ir kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, esamas urbanistinis kontekstas, želdynų poreikis, inžinerinės bei susiekimo sistemos, racionalių žemės sklypų formavimo principai, patvirtinti statybų techninių projektų sprendiniai bei viešieji poreikiai taip pat Vilniaus miesto dalies (duomenys neskelbtini), įregistruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre, saugomos vertingosios savybės.

Administracija nustatė, kad prie planuoto projektuoti žemės sklypo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) nėra privažiuojamojo kelio, teritorijoje yra viešiesiems poreikiams naudojami pėsčiųjų takai (šaligatvis, laiptai), todėl šioje teritorijoje negali būti projektuojamas grąžintinas natūra žemės sklypas. Pažymėjo, kad privažiavimo įrengimo galimybės galėtų būti sprendžiamos tik Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka, parengus kvartalo detalųjį planą arba susisiekimo infrastruktūros specialųjį planą. Be to, pagal kaimynijų sklypavimo plotų kvalifikaciją teritorija prie (duomenys neskelbtini) patenka į viešosios erdvės teritoriją. 2024 m. spalio 4 d. tarnybiniu raštu inicijuotas atskirojo želdyno žemės sklypo projektavimas. Pareiškėjo nurodyta teritorija prie (duomenys neskelbtini) patenka į planuojamą projektuoti atskirojo želdyno žemės sklypą. Taip pat pareiškėjo nurodytos teritorijos prie (duomenys neskelbtini) patenka į susisiekimo infrastruktūros teritoriją – (duomenys neskelbtini) transporto mazgą.

II.

Regionų administracinis teismas Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

2021 m. sausio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT ir į Administraciją su prašymu suformuoti prašyme pažymėtus sklypus grąžinimui natūra. 2021 m. kovo 18 d. Administracijos Skyrius informavo pareiškėją, kad galimybė suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje bus svarstoma pakartotinai tik po to, kai Taryba nustatyta tvarka patvirtins Vilniaus miesto teritorijų, naudojamų ar planuojamų naudoti želdynų įrengimui ar kitiems viešiesiems poreikiams užtikrinti žemėlapį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė pakartotinį prašymą „Dėl žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (dabartinė (duomenys neskelbtini) seniūnija) suformavimo ir grąžinimo natūra pretendentams“. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas suprojektuoti grąžintiną / grąžintinus natūra žemės sklypą / sklypus, buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, organizuoti žemės sklypo / sklypų kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus bei patvirtinti natūra grąžintino / grąžintinų žemės sklypo / sklypų planą / planus. 2022 m. lapkričio 10 d. raštu Administracija nurodė, kad pasitarimo metu išnagrinėjo NŽT prašymą ir nusprendė, kad teritorijose prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 3105 kv. m), prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2428 kv. m), prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2552 kv. m) bus projektuojami grąžintini natūra žemės sklypai ir atliekami kadastriniai matavimai. Administracija siūlė šiuos sklypus grąžinti natūra visiems iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

2024 m. balandžio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją ir NŽT, prašydamas kuo greičiau suprojektuoti sklypus grąžinti natūra, atlikti kadastrinius matavimus, patvirtinti natūra grąžintinų sklypų planus ir grąžinti pretendentams atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Administracijos Skyrius 2024 m. gegužės 15 d. Raštu pareiškėją informavo, kad detaliai ir kompleksiškai išnagrinėjus rėžinių kaimų kartografinę medžiagą, laisvuose (neužstatytuose) ir natūra grąžintinuose žemės plotuose buvo suprojektuoti ir grąžinimui perduoti visi laisvi (neužstatyti) bei nepriskirti valstybės išperkamai žemei sklypai, todėl Administracijos direktorius 2023 m. balandžio 25 d. raštu informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių apie rėžinius kaimus, kurių ribose nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Tarp šiame rašte nurodytų rėžinių kaimų taip pat yra ir (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas.

Šalies argumentai

2024 m. birželio 13 d. pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybės merui ir Administracijos direktoriui, prašydamas panaikinti Administracijos Skyriaus Raštą bei įpareigoti suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 3105 kv. m), prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2428 kv. m), prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2552 kv. m). Administracija 2024 m. rugpjūčio 6 d. Sprendimu informavo pareiškėją, kad nėra pagrindo naikinti Administracijos Skyriaus Raštą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad jo teisėtas lūkestis, įvertinus 2022 m. lapkričio 10 d. rašto turinį, buvo pažeistas.

Teismas, nagrinėdamas ar nurodyti žemės sklypai yra laisvi (neužstatyti) ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnį nėra priskirti valstybės išperkamai žemei, sprendė, kad žemės sklypai prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2428 kv. m), prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2552 kv. m) pagal bendrojo plano sprendinius patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos teritorijos yra iš visų pusių apsuptos inžinerine infrastruktūra, o būtent (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Administracijos nurodyta aplinkybė, jog planuoti projektuoti žemės sklypai prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2428 kv. m), prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2552 kv. m) patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną ir dėl šios priežasties negali būti projektuojami grąžinti natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, yra pagrįsta.

Teismas taip pat sprendė, kad žemės sklypo, esančio šalia (duomenys neskelbtini), nėra privažiavimo ir pažymėjo, jog tas pačias aplinkybes nustatė ir Administracija.

Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Administracija nesvarstė privažiavimo įrengimo galimybių, nurodė, jog pareiškėjui buvo nurodyta, kad šiuo atveju privažiavimo įrengimo galimybės galėtų būti sprendžiamos tik Įstatymo nustatyta tvarka parengus kvartalo detalųjį planą arba susisiekimo infrastruktūros specialųjį planą.

Teismas nurodė, kad Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas privalėjo ir privalo vadovautis teisės aktais ir priimti sprendimą tik įvertinusi visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl netinkamai įgyvendinusi šią pareigą, privalo prisiimti iš to galimai kilsiančias pasekmes, tačiau teismas pažymėjo, jog nors 2022 m. lapkričio 10 d. raštas pareiškėją suklaidino ir nepagrįstai suteikė lūkestį susigrąžinti žemę, tačiau tai nepaneigė, kad skundžiami Sprendimas ir Raštas yra teisėti bei pagrįsti. Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, sprendė, kad Raštas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas B. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas faktiniais argumentais bei nenurodytas teisinis konkretaus žemės sklypo neformavimo pagrindas.

Pareiškėjas teigia, kad nei Administracijos Skyrius, nei Administracija nenagrinėjo pareiškėjo rašte nurodytų žemės sklypų užimtumo (užstatymo) faktų, šių sklypų teisinio pagrindo statuso, nenagrinėjo šios teritorijos žemėvaldos projektų (Bendrojo plano reglamentų, detaliųjų ir/ar kitų planų sprendinių), nenagrinėjo ir nenurodė ar šiems plotams yra išreikštas viešasis interesas planavimo dokumentuose, ko pasėkoje priėmė paviršutinišką teisės aktais nepagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas pažymi, kad Taryba sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtino Bendrąjį planą 2021 m. birželio 2 d. Nr.1-972, sprendiniai numatyti laikotarpiu iki 2030 metų. Šis Bendrasis planas jau galiojo, kuomet 2022 m. lapkričio 5 d. atsakymu į pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 19 d. prašymą NŽT Vilniaus miesto skyrius informavo pareiškėją, kad kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu suprojektuoti grąžintinus žemės sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir patvirtinti natūra grąžintinų žemės sklypų planus.

Pareiškėjas teigia, kad realus ir pagrįstas visuomenės poreikis konkrečiai žemei lemia, ar ji yra grąžinama natūra, ar išperkama. Realus ir pagrįstas visuomenės poreikis negali būti patenkintas kitaip, nei paimant tam tikrą konkretų nuosavybės objektą. Taip pat teigia, kad teismų praktikoje yra pažymėta, jog detalusis planas yra viena iš įstatyme nustatytų privalomų sąlygų žemei išpirkti, tačiau jo buvimas, paneigus realų ir pagrįstą visuomenės poreikį, neužkerta kelio žemės grąžinimui.

Pareiškėjas pažymi, kad Administracija pažeidė ir teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, nenurodydama apskundimo tvarkos. Regionų administracinis teismas taip pat pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytą viešojo administravimo subjekto atsakomybės principą, perkeldamas neigiamus padarinius Lietuvos Respublikos piliečiams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises į iš jų šeimų atimtą, nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Administracija taip ir nepateikė duomenų ar buvo ir kada (pateikiant atitinkamus protokolus ir visus susijusius dokumentus) sprendžiama dėl galimybės suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 3105 kv. m.), prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2428 kv. m), prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2552 kv. m), taip pat prie (duomenys neskelbtini), apsiribodama ištraukomis iš planų.

Atsiliepimas

Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Administracija atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

Administracija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui skundžiamame Sprendime bei Rašte buvo pateikta išsami informacija apie tai, kokie teritorijų planavimo dokumentai buvo vertinami nagrinėjant galimybes suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Taip pat atkreipia dėmesį, kad svarstant galimybes suprojektuoti pareiškėjo pageidaujamus susigrąžinti natūra žemės sklypus (Pasitarimo su Administracijos direktoriaus pavaduotoja protokolo pagrindu parengtas 2022 m. lapkričio 10 d. informacinis raštas Nr. A51-167588/22(2.14.2.12E-ŽEM) nebuvo galimybės visapusiškai, išsamiai ir kompleksiškai išnagrinėti ir įvertinti visus aspektus ir aplinkybes (pvz., Nekilnojamojo turto registre įregistruotus inžinerinius statinius). Todėl vėliau, prieš priimant galutinį Administracijos direktoriaus sprendimą dėl kiekvieno konkretaus iki nacionalizacijos buvusio rėžinio kaimo, pakartotinai išsamiai, detaliai ir kompleksiškai vertinant teritorijas bei galimybes suprojektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus, nustačius aplinkybes, dėl kurių tokių sklypų projektavimas iš esmės pretendentų pageidaujamose susigrąžinti natūra teritorijose negalimas dėl neatitikimo teisės aktams ar teritorijų planavimo dokumentams, visais atvejais tokių sklypų projektavimas yra stabdomas.

Pažymi, kad Administracijos direktorius 2023 m. balandžio 25 d. raštu Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) „Dėl informacijos apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių apie rėžinius kaimus, kurių ribose nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, jame nurodydamas taip pat ir (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą. Taip pat nurodo, kad savo ruožtu NŽT kaip institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus ir priimanti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo informuoti pretendentus apie šį raštą. Tačiau apie tai, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje nebėra laisvų plotų, kuriuose būtų galima projektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus pareiškėjas buvo informuotas skundžiamu Sprendimu bei Raštu.

Administracija teigia, kad pakartotinai detaliai ir kompleksiškai nagrinėjant pareiškėjo pageidaujamas susigrąžinti natūra teritorijas, nustatyta, jog prie planuoto projektuoti žemės sklypo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) nėra privažiuojamojo kelio, teritorijoje yra viešiesiems poreikiams naudojami pėsčiųjų takai (šaligatvis, laiptai), todėl šioje teritorijoje negali būti projektuojamas grąžintinas natūra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams. Taip pat nurodė, kad privažiavimo įrengimo galimybės galėtų būti sprendžiamos tik Įstatymo nustatyta tvarka parengus kvartalo detalųjį planą arba susisiekimo infrastruktūros specialųjį planą. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. A51-124713/24(3.3.15.4E-PAS) „Dėl papildomų žemės sklypų buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, projektavimo“.

Taip pat akcentavo, kad pagal kaimynijų sklypavimo plotų kvalifikaciją teritorija prie (duomenys neskelbtini) patenka į viešosios erdvės teritoriją. Remiantis 2024 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2579/24 “Dėl teritorijos ties (duomenys neskelbtini) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” šiuo projektu bus planuojamas valstybinės žemės sklypas savivaldybių funkcijoms (aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, gyventojų poilsio organizavimas) įgyvendinti. Taigi užtikrinant viešuosius poreikius, ši teritorija bus naudojama gyventojų poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodytos teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2 428 kv. m.) ir prie (duomenys neskelbtini) (plotas apie 2 552 kv. m.) patenka į susisiekimo infrastruktūros teritoriją – (duomenys neskelbtini) transporto mazgą. Šios teritorijos pagal Bendrąjį planą patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną ir joje yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruoti inžineriniai statiniai: kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) sankryža (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) g. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (išrašai iš Nekilnojamojo turto registro pateikti į bylą), todėl šios teritorijos negali būti priskirtos laisvai (neužstatytai) žemei, kurią būtų galima grąžinti natūra.

Administracijos direktorius 2024 m. sausio 2 d. raštu Nr. A51-396/24(3.3.2.29E-PAS) „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir NŽT, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. A63-55/24(3.2.1E-PAS) „Dėl papildomų žemės sklypų buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje projektavimo“ bei 2024 m. gegužės 15 d. rašto Nr. A51-72214/24(2.1.19E-ŽEM) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra išdėstytos šios nutarties 5 punkte. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) 106 punkto 3 pastraipa (Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. Nr. 1275 nutarimo redakcija, galiojusi iki 2024 m. rugpjūčio 9 d.) nustatė, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi: šios tvarkos 12 punkte nurodytais dokumentais; nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byla, kai piliečiai prašo grąžinti šį žemės sklypą natūra turėtoje vietoje arba perduoti nuosavybėn neatlygintinai; savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotų privatizuotinų žemės sklypų miestuose detaliaisiais planais, žemės sklypo planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ar žemės valdos projektais; savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.

Tvarkos 106¹ punktas (Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. Nr. 1275 nutarimo redakcija, galiojusi iki 2024 m. rugpjūčio 9 d.), be kita ko, numatė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899); patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas (1, 2, 3, 4, 5, 6 pastraipos).

Pagal paminėtą teisinį reguliavimą, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, tik žemėtvarkos skyriams buvo numatyta galimybė kreiptis su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę suteikimo. Ir tik pagal tokį minėtą prašymą savivaldybės administracijos direktoriaus pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, taip pat tik pagal žemėtvarkos skyriaus prašymą parengtas grąžintino žemės sklypo projektas yra teisiškai reikšmingi sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procedūroje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2024 m. balandžio 8 d. prašymas adresuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl natūra grąžintinų žemės sklypų suprojektavimo bei kadastrinių matavimų atlikimo nepripažintinas sudėtine sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procedūros dalimi, o kvalifikuotinas kaip prašymas, kuriuo pareiškėjas įgyvendino savo teisę pateikti prašymą (skundą) viešojo administravimo srityje. Taigi nagrinėjant šį administracinį ginčą taikytinos VAĮ nuostatos.

Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas.

Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taikė ne tas teisės normas, kurios reguliuoja ginčo teisinius santykius, tačiau nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, jas pilnai ir visapusiškai ištyrė bei iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamai taikytų teisės normų nėra pagrindo.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal šio straipsnio 12 dalį, skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, išsamumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (5 p.). Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punktą atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma. (45.4 p.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu jų nekartoja.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo ir skundo turinį bei įvertinusi ginčijamų administracinių sprendimų turinį sprendžia, kad ginčijamais Sprendimu ir Raštu pareiškėjui buvo atsakyta į visus jo prašyme bei skunde keltus klausimus. Atsižvelgiant į šios nagrinėjamos bylos ribas, t. y. patikrinus, ar Administracija tinkamai, išsamiai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjo prašymą bei skundą, darytina išvada, kad Raštas ir Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus. Administracija Rašte ir Sprendime nuosekliai išdėstė faktines aplinkybes, nurodė teisės aktų nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas yra priimtas kompetentingo subjekto, yra teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus.

Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. M. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasIveta PelienėDainius Raižys