- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-30
- Bylos Nr.
- AN2-228-485/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00075-2025-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Nukentėjusysis
- „Transdana"
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiųjų asmenų NKA1 ir NKA2 atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nutarties APA1 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Ievos Baziukevičienės 2025 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), APA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2024 m. gegužės 17 d. 13.30 val. iki 2024 m. gegužės 17 d. 14.10 val. (duomenys neskelbtini), jis savavališkai vykdydamas tariamą teisę LUD1 naudai, kad ant kelio stovintį automobilį ir trukdantį eismui būtina priverstinai patraukti į kitą vietą, nes LUD1 dėl to negali privažiuoti iki savo žemės sklypo, ginčijamą NKA1, kad stovintis automobilis yra jos žemės sklypo ribose ir nurodytoje vietoje kelio nėra, APA1 nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, kad sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo įstatymų nustatytais pagrindais gali priimti padarytą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką tirti įgaliotos institucijos pareigūnai, NKA1 žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu traktoriumi iš vienos vietos į kitą vietą 17 m 40 cm nutempė NKA1 priklausantį ir panaudos teisės pagrindais NKA2, kurios vadove yra NKA1, valdomą ir naudojamą automobilį (duomenys neskelbtini) nepadarydamas nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams esminės žalos. Automobilis buvo nutemptas prie jo galinėje dalyje esančio vilkimo kablio prikabinus vieną troso galą, o kitą troso galą prikabinus prie traktoriaus galinėje dalyje esančio padargų prikabinimo mechanizmo. Už padarytą administracinį nusižengimą APA1 paskirta nuobauda – 16 Eur dydžio bauda. Priimtu nutarimu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Ieva Baziukevičienė pripažino teisę nukentėjusiajai NKA2 direktorei NKA1 reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Nesutikdamos su Institucijos priimtu nutarimu nukentėjusiosios NKA1 ir NKA2, atstovaujamos advokatės Eglės Latauskienės, pateikė patikslintą skundą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams, kuriame prašė panaikinti Institucijos priimtą 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje ir pripažinti, kad pažeidėjas APA1 administracinį pažeidimą pagal ANK 518 straipsnį padarė kartu su bendrininkais LUD1, LUD2 ir LUD3 ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė; priteisti nukentėjusiajai NKA1 iš pažeidėjo APA1 turtinės žalos 2361 Eur atlyginimą; priteisti nukentėjusiajai NKA2 iš pažeidėjo APA1 turtinės žalos 2457 Eur atlyginimą, arba panaikinti Institucijos priimtą 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, kurio pareigūnai priėmė skundžiamą nutarimą, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą iš naujo, priteisti visas nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų NKA1 ir NKA2 skundo netenkino ir Institucijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios NKA1 ir NKA2, atstovaujamos advokatės Eglės Latauskienės, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują sprendimą – pakeisti Institucijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą ir pripažinti, kad pažeidėjas APA1 administracinį pažeidimą pagal ANK 518 straipsnį padarė kartu su bendrininkais LUD1, LUD2 ir LUD3 ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, arba panaikinti Institucijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai priėmė skundžiamą nutarimą, atlikti administracinio nusižengimo tyrimą iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl APA1 padaryto ANK 518 straipsnio pažeidimo sunkinančiomis aplinkybėmis
Skunde nurodoma, kad APA1 teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jeigu ne LUD1 ir LUD2 prašymai patraukti nukentėjusiajai NKA1 priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiosios NKA1 žemės sklypo teritorijos, jis nebūtų skambinęs ir pasikvietęs į „pagalbą“ kito traktoriaus vairuotojo LUD3, nebūtų ginčo automobilio nutempęs į kitą NKA1 žemės sklypo teritorijos dalį.
Žemesnės instancijos teismas
APA1 sutiko su pažeidimu, jo neskundė, taigi, ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas APA1 veiksmus įvertino kaip vienasmeninius (transporto priemonės tempimo veiksmą) teikiant LUD1 pagalbą.
Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl LUD1 ir LUD2 vaidmens APA1 padarant administracinį nusižengimą. LUD1, pasitelkęs kitą asmenį aktyviems veiksmams atlikti, yra toks pat pažeidėjas dėl savavaldžiavimo, nes neteisėtomis priemonėmis gynė savo tariamą teisę naudotis „bendrojo naudojimo keliu“ siekiant patekti į jam priklausantį žemės sklypą (analogiškai pasisakoma ir dėl LUD2 pozicijos).
Pirmosios instancijos teismas nevertino nutarime nurodytų aplinkybių, kad pažeidėjas administracinį nusižengimą padarė gindamas kito piliečio, LUD1, tariamą teisę ir jo naudai. Šių aplinkybių neskundė nei pažeidėjas, nei nukentėjusiosios. Iš bylos duomenų matyti, kad LUD1 tariamai gynė savo teisę naudotis „bendro naudojimo keliu“, nors bylos duomenimis, nukentėjusios NKA1 žemės sklypo teritorijoje, kurioje stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini), nėra jokio bendrojo naudojimo kelio. Tai patvirtina į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas (2025-04-11) į Varėnos raj. policijos komisariato paklausimą (2025-03-17), kuriame šį įstaiga policijos įstaigai aiškiai ir kompetentingai nurodo, kad pažeidėjo APA1 savavališkai nutempta transporto priemonė buvo pastatyta privačiame žemės sklype, kurio preliminarūs matmenys (sudaryti 2004 m.) ir registruoti valstybės registruose (2024-2025 m.) yra teisingi, ir nebuvo jokių duomenų pakeitimo, kurie pakeistų faktines aplinkybes iš esmės nagrinėjamo administracinio nusižengimo atžvilgiu.
Kritikuotini pirmosios instancijos teismo prieštaringo pobūdžio motyvai apie tai, jog LUD1, norėdamas privažiuoti prie savo žemės sklypo, tokios galimybės neturėjo, nes ant bendrojo naudojimo kelio skersai kelio buvo pastatyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis ir VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklype, kuriame stovėjo automobilis, nėra jokio bendrojo naudojimo kelio.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutarimais administracinio nusižengimo bylose (duomenys neskelbtini) buvo konstatuotos administracinių nusižengimų aplinkybės, turinčios prejudicinę reikšmę šioje byloje, o būtent tai, kad „<...> NKA1 priklausančiame žemės sklype nebuvo teisėtai suformuoto ir įregistruoto bendrojo naudojimo kelio, tačiau pašaliniai asmenys galėjo savavališkai suformuoti privačiame žemės sklype kelio provėžas, neturėdami jokio teisinio pagrindo, ir tai traktuoti kaip bendro naudojimo keliu. Galbūt buvo siekiama čia suformuoti kelią, nes ir pirminiame žemėtvarkos projekte kita spalva ir kitu būdu galimai buvo pažymėtas, kaip esamas kelias. 2025-04-29 nutartimi, institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusi nutarimą, buvo įpareigota nurodytas koordinates administracinio nusižengimo protokole pažymėti žemėlapyje bendro naudojimo kelyje. Gautame atsakyme nurodyta, kad policijos pareigūnai neturi tokių žinių ir kompetencijų atitinkamoje srityje, nurodytą vietą pažymėti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Nurodytos aplinkybės kelia abejones, kaip tokiu atveju buvo nustatyta nusižengimo padarymo vieta <...>“; 2) „<...> Nagrinėjamu atveju įvardijamas ir nurodomas kelias NKA1 priklausančiame žemės sklype, kaip bendro naudojimo kelias, kuris nėra įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas kaip kelias (viešasis kelias), kadangi tinkamai nėra pažymėtas žemėtvarkos projektuose, nėra nustatytas servitutas (servituto kelias), nors ir turi vieną kelio elementą - transporto priemonių provėžas. Tokiu atveju laikytina ir darytina išvada, kad tai nėra kelias Kelių įstatymo prasme. KET 1 punktas numato, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kyla tik pažeidus kelių eismo taisykles, kurios galioja keliuose Kelių įstatymo prasme. <...>“. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, tik nurodė, kad APA1 padėjo LUD1, tačiau skundžiamojoje nutartyje nenurodė motyvų, kas yra „pagalba“ ir kokius teisėtus veiksmus vykdė/organizavo LUD1, kuriam teisėtai padėjo APA1, bet padarė vienasmeninį administracinį nusižengimą - savavaldžiavimą, kas prieštarauja fakto ir logikos konstatavimui. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados laikytinos nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis faktinėms aplinkybėms ir rašytiniams valstybės įstaigos dokumentams.
Skunde pažymima, kad ANK imperatyviai nėra nustatyto asmenų bendrininkavimo instituto, kuris numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Vertinant tai, kad ANK nuostatų konstatavimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos, laikytina, kad LUD1 buvo pažeidėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo „Savavaldžiavimas“ organizatorius, analogiškai pasisakytina ir apie LUD2. Kitos sunkiasvorės transporto priemonės - traktoriaus - vairuotojas LUD3, kuris prisipažino, kad lygino suartą svetimo asmens, šiuo atveju, nukentėjusiosios NKA1, žemės sklypą ir taip pat suardė miško paklotę - taip pat laikytinas „Savavaldžiavimo“ vykdytoju. Šių asmenų aktyvius neteisėtus veiksmus visiškai patvirtina bylos duomenys.
Dėl APA1 ir LUD3 padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 278 straipsnio 2 dalyje, ANK 282 straipsnio 2 dalyje
4.2.1. Skunde teigiama, kad Institucija netyrė, ar buvo pažeistos ANK 278 straipsnio 2 dalies, ANK 282 straipsnio 2 dalies teisės normos. Tai poįstatyminiame akte įtvirtinta atsakomybė asmenims, kurie pažeidžia Lankymosi miškuose taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013-11-15 įsakymu Nr. D1-849 (toliau - Taisyklės), nuostatas. Taisyklės nustato fizinių asmenų lankymosi Lietuvos Respublikos miškuose, nesusijusio su kompleksine miškų ūkio veikla, medžiokle, reikalavimus, o pagal šį teisės aktą lankymusi miške iš esmės laikytinos rekreacinės veiklos (Taisyklių 1 punktas, II dalis). Taisyklių 15.2 papunktyje nustatyta, kad fiziniams asmenims draudžiama <...> ardyti miško paklotę ir pan.
4.2.2. APA1 ir kiti byloje nustatyti asmenys važinėjo po pareiškėjos NKA1 žemės sklypą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (traktoriais ir kt. transporto priemonėmis) stumdydami žemę, miško paklotę, ją sugadino ir tokie jų veiksmai atitinka ANK 278 straipsnio 2 dalies ir ANK 282 straipsnio 2 dalies administracinių nusižengimų požymius.
4.2.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad „<...> šioje administracinio nusižengimo byloje Institucija neatliko administracinių nusižengimų pagal ANK 278 straipsnio 2 dalies ir 282 straipsnio 2 dalies tyrimo, nepasisakė dėl nusižengimų požymių buvimo ar nebuvimo, nenustatinėjo aplinkybių, kurias privalo nustatyti pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį, todėl tai negali būti laikoma 2025 m. spalio 28 d. nutarimo dalimi, priimta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ir tuo pačiu negali būti skundžiama ANK numatyta tvarka. <...>“.
4.2.4. Nukentėjusiųjų vardu buvo teikiami prašymai 2025-07-28; 2025-08-18; 2025-09-09; 2025-10-09; 2025-11-03 ir 2025-11-24 dėl administracinio nusižengimo teisenos atlikimo (įskaitant ir dėl LUD1 bei kitų asmenų veiksmų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo), informacijos ir dokumentų pateikimo. Iš esmės į šiuos prašymus nebuvo pateikti atsakymai nei dėl tyrimo eigos, nei dėl informacijos pateikimo, nei dėl asmenų veiksmų vertinimo. Policijos įstaigos neveikimas negali būtų pagrindas teigti, kad nebuvo tirtos aukščiau nurodytos aplinkybės, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti ir jų sukeltų teisinių pasekmių.
4.2.5. Apeliacinio skundo autoriaus nuomone, Institucija visiškai ignoravo nukentėjusiųjų prašymus, tiriant ir nagrinėjant bylą nesilaikė ANK reikalavimų, nesurinko, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp jų. Tokiu būdu skundžiamas procesinis sprendimas – Institucijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti nukentėjusiųjų nurodytus duomenis, ko teisme padaryti nėra galimybės, teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą, iš naujo tirti (ANK 642 str. 1 dalies 4 p.).
4.2.6. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju, Institucijos pareigūnai nebuvo pakankamai aktyvūs, jų darbuotojai nerinko būtinų įrodymų tiek ANK 518 straipsnio pažeidimo sudėčiai (LUD1, LUD2 ir LUD3 atžvilgiu), tiek ANK 278 straipsnio 2 dalies ir 282 straipsnio 2 dalies pažeidimų sudėčiai nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, galimai šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų galimai padarytų nusižengimo sudėties požymių įrodymui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių.
4.2.7. Pagal skundžiamą teismo nutartį ydingai ir alogiškai susiformavo teisinė situacija, jog pažeidėjas APA1, sukurstytas kitų asmenų, ginusių savo tariamas teises, padarė „savavaldžiavimo“ požymius turintį pažeidimą (ANK 518 str.), o pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, turėjusias neigiamas įtakos administracinio nusižengimo teisenos vykdymui ir neteisingo sprendimo priėmimui.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė pateikė atsiliepimą į nukentėjusiųjų NKA1 ir NKA2 atstovės apeliacinį skundą, kuriuo nesutinkama su apeliaciniu skundu. Institucijos nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl turėtų būti palikta nepakeista, o apeliacinis skundas atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n s t a t u o j a:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjų NKA1 ir NKA2 atstovės apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, kad pažeidėjas APA1 ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą padarė vienas, nesant sunkinančių aplinkybių. Apygardos teismas nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinių skundų ribose (ANK 652 straipsnis).
Dėl sunkinančios aplinkybės nustatymo
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio nusižengimo byloje APA1 veiksmuose nenustatė jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad administracinį nusižengimą APA1 padarė veikiant dviem ar daugiau susitariusių asmenų, tokiu būdu priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad APA1 padarė ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą. Apeliaciniu skundu nesutinkama, kad minėtą administracinį nusižengimą APA1 padarė vienas.
Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, ANK nereglamentuoja bendrininkų atsakomybės, todėl asmenims, veikusiems kaip bendrininkams, surašomi atskiri administracinių nusižengimų protokolai. Taigi, esant tokiai situacijai keleto asmenų analogiškų administracinių nusižengimų padarymas tomis pačiomis faktinėms aplinkybėms gali būti pripažįstama tik atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kas turi įtakos tik pažeidėjui skirtos nuobaudos individualizavimui.
Pagal ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą sunkinanti aplinkybė yra tada, kai administracinį nusižengimą padaro du ar daugiau susitarusių asmenų. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į asmens dalyvavimo padarant administracinį nusižengimą pobūdį ir mastą ar paramą nustatant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvavusius asmenis, gali šios aplinkybės nepripažinti atsakomybę sunkinančia.
Iš administracinio nusižengimo protokolo byloje, apibrėžiančio kaltinimo apimtį, matyti, kad APA1 patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad savavališkai vykdydamas tariamą teisę LUD1 naudai, kad ant kelio stovintį automobilį ir trukdantį eismui būtina priverstinai patraukti į kitą vietą, nes LUD1 dėl to negali privažiuoti iki savo žemės sklypo, ginčijamą NKA1, kad stovintis automobilis yra jos žemės sklypo ribose ir nurodytoje vietoje kelio nėra, APA1 nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, kad sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo įstatymų nustatytais pagrindais gali priimti padarytą administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką tirti įgaliotos institucijos pareigūnai, NKA1 žemės sklype vairuojamu traktoriumi iš vienos vietos į kitą vietą nutempė NKA1 priklausantį ir panaudos teisės pagrindais NKA2 valdomą ir naudojamą automobilį (duomenys neskelbtini) nepadarydamas nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams esminės žalos. Automobilis buvo nutemptas prie jo galinėje dalyje esančio vilkimo kablio prikabinus vieną troso galą, o kitą troso galą prikabinus prie traktoriaus galinėje dalyje esančio padargų prikabinimo mechanizmo.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 parodė, kad LUD1 jo paprašė su traktoriumi atvykti į nurodytą vietą atitinkamu laiku ir nuo kelio nutraukti automobilį, ką jis ir padarė. Šias aplinkybes patvirtina LUD1, LUD2, LUD3, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo LUD4 parodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad transporto priemonės tempimo veiksmą APA1 atliko vienas, teikdamas LUD1 pagalbą. Byloje nėra nustatyta duomenų, buvus APA1 ir LUD1 ar kitų asmenų susitarimo kartu padaryti administracinį nusižengimą, taigi apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pripažinimo yra nepagrįsti.
Dėl APA1 ir LUD3 padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 278 straipsnio 2 dalyje, ANK 282 straipsnio 2 dalyje
Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nebuvo tiriami galimai padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 278 straipsnio 2 dalyje, ANK 282 straipsnio 2 dalyje.
Pagal ANK 278 straipsnio 2 dalį transporto priemonių statymas miške arba važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų.
Pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta.
Skunde teigiama, kad APA1 ir kiti byloje nustatyti asmenys važinėjo po pareiškėjos NKA1 žemės sklypą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (traktoriais ir kt. transporto priemonėmis) stumdydami žemę, miško paklotę, ir ją sugadino. Nukentėjusioji NKA1 byloje nurodė, kad dėl miško paklotės sugadinimo jai buvo padaryta minimali turtinė žala yra 2361 Eur, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančius padarytą turtinę žalą, nepateikė. Byloje esančios įvykio vietos fotonuotraukos (b. l. 109-112) taip pat nepatvirtina, kad buvo sugadinta miško paklotė. Pažymėtina, kad nukentėjusios NKA2 direktorė NKA1 turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas skundą, aukštesnės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).
Įvertinęs aptartą, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjų NKA1 ir NKA2 atstovės apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjų NKA1 ir NKA2 atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.