Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-669-993/2026 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01060-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija. 2.5.19 (S)

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Š. gynėjos Egidijos Belevičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – galutine 11 metų laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 29 d.

Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 18 d., bausmės pabaiga – 2029 m. spalio 16 d. Anksčiau teistas du kartus.

Komisijos 2026 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcijos ir resocializacijos tikslai yra pasiekti tiek, jog likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis gali atlikti lygtinio paleidimo ir probacijos priežiūros sąlygomis, todėl nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2026 m. liepos 3 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga jau yra tokia akivaizdi ir pakankama, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Absoliuti dauguma nutartyje ir Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, susijusių su G. Š. asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės. Vis tik, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos išvadai, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokie motyvai formalūs ir deklaratyvūs, negali paneigti G. Š. teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog siekiant išlaikyti pažangą tikslinga taikyti lygtinį paleidimą. Teismas didelę reikšmę suteikė nusikalstamai praeičiai ir aplinkybėms, susijusioms su padarytų veikų pavojingumu, nepagrįstai nuvertindamas teigiamus jo asmenybės ir elgesio pokyčius. Komisijos sprendimas pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją. Teismas rėmėsi rašytiniais duomenimis, resocializacijos specialistai bendrauja su nuteistuoju kiekvieną dieną. Socialinio tyrimo išvada parengta įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis, kitus dokumentus, elgsenos bausmės atlikimo metu atliktos stebėsenos, interviu/pokalbių metu fiksuotus duomenis, nuteistojo savęs vertinimo formą bei „OASys“ duomenis.

G. Š. Komisijai pristatomas 3 kartą, visus kartus nuspręsta taikyti jam lygtinį paleidimą. Tai rodo, jog specialistų Komisija ne formaliai, o įsigilindama į visas aplinkybes ilgą laiką vertino jo elgesį. Teismams nusprendus nepatvirtinti nutarimų, skirtos papildomos rekomendacijos, kurias jis pilnai įvykdė. Nuteistasis rodo didelę motyvaciją ir nepraranda vilties pasinaudoti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teise bei savo elgesiu visokeriopai stengiasi užsitarnauti teismo pasitikėjimą. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visetas su kiekvienu svarstymu pasipildo naujomis teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Nuteistasis dalyvavo bei pabaigė visas įstaigoje taikomas kryptingam jo nusikalstamumo rizikos mažinimui tinkamas intervencines priemones bei programas. G. Š. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismas, balų mažėjimo, jų dinamikos nevertino. Vertino tik kriminogeninių veiksnių skaičių, neatsižvelgdamas į informaciją kaip jam sekėsi valdyti šiuos veiksnius, kaip kito jų įverčiai. Teismas ignoravo, jog per bausmės atlikimo laikotarpį jis pademonstravo nepriekaištingą elgesį, ko pasėkoje nusikalstamo elgesio rizika pasižymi sisteminga mažėjimo dinamika, o tai įrodo akivaizdžią pažangą.

Nutartyje pateikta pozicija dėl lygtinio paleidimo taikymo prieštaringa - viena vertus nurodoma, jog turi būti vertinamas visas nuteistojo asmens byloje esančių aplinkybių kompleksas, tuo pačiu suabsoliutina nusikalstamų veikų padarymo metu egzistavusius kriminogeninius poreikius. Teismas eilėje nutarties vietų pažymėjo, jog aptartos aplinkybės yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios. Teismas nenurodė tolimesnių veiksmų, kurių turi imtis nuteistasis, norėdamas padaryti pažangą. Po praėjusio svarstymo jis įvykdė nustatytas rekomendacijas, šis faktas niekaip neįtakojo sekančio svarstymo rezultato. Tokiu būdu skatinamas nepasitikėjimas lygtinio paleidimo institutu ir atimama motyvacija vykdyti minėtas rekomendacijas. Sutiktina, jog nurodytos, su G. Š. elgesiu ir asmenybe susijusios aplinkybės egzistavo nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, jis už tai buvo nuteistas, paskirta bausmė ir šios aplinkybės nepasikeis nei per likusį bausmės atlikimo laikotarpį, nei visą likusį gyvenimą. Nagrinėjamu atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Skirdamas griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, G. Š. jau buvo nuteistas už padarytus nusikaltimus ir už tai jam buvo paskirta bausmė, todėl šis faktas negali įtakoti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nes tai būtų laikoma tos pačios teisinės aplinkybės pakartotiniu vertinimu.

Nutartyje nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo asmenybės savybių, buvusių nusikalstamų veikų padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Statiniai veiksniai neturi jokio prioriteto prieš kitas, teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybės. Nutartyje pateiktos išvados yra prieštaringos, nurodo, jog nuteistasis atitinka formalius BVK 82 str. numatytus kriterijus, kita vertus akcentuoja, jog neatlikta bausmės dalis yra reikšmingai didelė. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, BVK numato aiškų reikalavimą, susijusį su atliktu bausmės laiku. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Teismas iš ankstesnio sprendimo nukopijavo tuos pačius teiginius dėl „nepakankamos nuteistojo pažangos“, dėl „egzistuojančių kriminogeninių veiksnių“, kurie egzistavo nusikalstamų veikų padarymo metu, kadangi nuteistojo asmens byloje nėra net apraiškų, kad jie egzistuoja ir šiai dienai. Net ir egzistuojant kriminogeniniams veiksniams nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, G. Š. nebus pasiūlytos probacijos metu. Darytina išvada, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Per bausmės vykdymo laikotarpį G. Š. padarė pakankamą pažangą, savo elgesį pakeitė pakankamai, tam, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą ir taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo G. Š. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime prokurorė nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir pakankama spręsti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Š. gynėjos Egidijos Belevičienės skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą nuteistojo asmens bylą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo G. Š. pažanga jau yra tokia akivaizdi ir pakankama, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartis yra išsamiai motyvuota, pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. Š. atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino ir gynėjos skunde akcentuojamas aplinkybes, kad G. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir fiksuojamas jos nuoseklus mažėjimas, jis vykdo Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, yra baigęs savęs pažinimo grupę, elgiasi motyvuotai ir išreiškia siekį keisti savo elgesį teigiama linkme, aktyviai dalyvauja resocializacijos ir pozityvaus užimtumo priemonėse, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai, nesiekia jos pateisinti, suvokia jos neigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams, kad turi deklaruotą gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi vaikų, palaiko glaudžius santykius su šeimos nariais, jų lankomas, laisvėje užsiėmė individualia veikla, bausmės atlikimo vietoje sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, o nuo 2025 m. balandžio 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gauna pajamas, neturi finansinių įsiskolinimų, padeda šeimai, bausmės atlikimo metu įgijo (duomenys neskelbtini), trylika kartų skatintas už pavyzdingą elgesį ir sąžiningą darbą, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Taigi, apygardos teismas sutinka, kad bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones. Tačiau reaguojant į pozityvius elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nuteistajam nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už bausmės atlikimo vietos ribų, nuo 2024 m. vasario 20 d. bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos. Teismo vertinimu šiuo metu švelninti nuteistojo teisinę padėtį dar labiau nėra pagrindo.

Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės atlikimo metu paskutiniuosius beveik pusantrų metų jis nebuvo skatintas (paskutinį kartą skatintas 2025 m. balandžio 1 d.), kas rodo, kad pastaraisiais metais sušvelninus nuteistojo padėtį (keičiant bausmės atlikimo sąlygas) jo pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme nebuvo tiek pastebimos. Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra koreguotinų sričių, į kurias dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti ne tik statiniai kriminogeniniai poreikiai išlieka aktualūs – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); nusikaltimų sunkėjimas, tačiau ir dinaminis – buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės. Socialinio tyrimo išvadoje būtent šios sritys išskiriamos, kaip galinčios turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui. Paminėtas dinaminis kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais visumą, todėl abejoti šio kriminogeninio veiksnio egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kai šis dinaminis kriminogeninis veiksnys yra tiesiogiai susijęs su jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu.

Be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsižvelgiama ir į praeities įvykius, t. y. teistumų skaičių, nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. G. Š. šiuo metu bausmę atlieka už tai, kad organizuotoje grupėje gabeno ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų – amfetamino. Tai yra nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, siekiant finansinės naudos. Kaltu bylos nagrinėjimo metu prisipažino iš dalies, šiuo metu nurodo, kad nusikalto siekdamas grąžinti skolą (už sutuoktinės mokslus). Anksčiau jis taip pat buvo teistas. Tokio pobūdžio, kaip paskutinis jo padarytas nusikaltimas, nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Įstatymų leidėjas numatydamas itin griežtas bausmes už tokio pobūdžio nusikaltimus išreiškė savo poziciją apie šių veikų pavojingumą visuomenei. Nors aplinkybės, susijusios su nusikaltimu, už kurio padarymą nuteistasis atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą. O toks vertinamas, priešingai nei teigiama skunde, jokiu būdu negali būti laikomas dvigubu baudžiamumu. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas ir ankstesni jo teistumai, nors ir yra išnykę, rodo pakartotinį nusikalstamą elgesį, daromų nusikaltimų sunkėjimą, o tai atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

Šiuo atveju skunde akcentuojami nuteistojo darbiniai santykiai (pozityvus požiūris į juos viso bausmės atlikimo metu), šeiminiai ryšiai, tačiau teisėjų kolegija, pritardama skundžiamos nutarties motyvams, sprendžia, kad šie duomenys egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nebuvo pakankami nuteistąjį sulaikyti nuo labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Todėl spręsti, kad šios aplinkybės galėtų sulaikyti G. Š. nuo pakartotinio nusikalstamumo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo ankstesni teistumai, tai, kad realią laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, skirtos bausmės nuo naujo nusikaltimo jo nesulaikė, nusikalstamos veikos sunkėjo, dabartinė veika padaryta organizuotoje grupėje, siekiant neteisėtos finansinės naudos, vis dar išliekant aktualiam kriminogeniniam veiksniui, šiuo metu nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga jau yra tokia akivaizdi ir pakankama, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo teigiamas elgesys darbiniai santykiai turi būti tęsiami, jis turi dėti pastangas ir toliau elgtis nepriekaištingai ir įrodyti, jog pakeitė savo elgesį ir mąstymą, bei, kad šie pokyčiai ilgalaikiai ir suteikiantys pagrindą manyti, kad jis laisvėje nebenusikals. Pažymima, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas. O lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu atkreipiamas skundo autorės dėmesys, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo gynėjos skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nors jo elgesyje ir vyrauja teigiamų aspektų, jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigų sąlygų. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo ir jo gynėjos nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, todėl skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. Š. gynėjos Egidijos Belevičienės skundą atmesti ir palikti galioti dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.