Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutarties APA1 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2026 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir institucijos nutarimas arba ne teismo tvarka priimtas nutarimas) APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2026 m. balandžio 2 d. 22.26 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,46 promilių (įvertinus paklaidą) neblaivumas, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Už šio nusižengimo padarymą APA1 paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o netenkinus šio reikalavimo – ne teismo tvarka priimtą nutarimą pakeisti – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesių laikotarpiui bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartimi APA1 skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Kvestionuodamas skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo nurodytą argumentą, jog vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus vairuoti automobilį, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimiesiems, APA1 pabrėžia, kad jis, sėsdamas už automobilio vairo, buvo įsitikinęs, jog yra blaivus, jautėsi gerai bei nejautė jokio alkoholio poveikio. Nurodo manantis, jog alkoholio poveikio galėjo nejausti dėl nuovargio, kuris atsirado visą dieną intensyviai dirbant. Svarsto, jog nustatytam neblaivumo laipsniui įtakos galėjo turėti jo kūno sudėjimas (vidutinis), lėta organizmo medžiagų apykaita. Teigia, kad neleistinai pasielgė netyčia, o atsitiktinai, neįvertinęs savo fiziologinės organizmo būklės. Pažymi, kad buvo nustatytas tik 0,05 promilės (įvertinus paklaidą) didesnis neblaivumo laipsnis nei leidžiama. Šiame kontekste APA1 taip pat nurodo, kad jei būtų jautęs esantis neblaivus, tikrai nebūtų važiavęs (duomenys neskelbtini) centru pro policijos pareigūnus, kuriuos matė iš tolo. Tokiu atveju jis galėjo įsukti į kitą gatvę ar kiemą ir taip išvengti patikrinimo, tačiau to nedarė. Tikina, jog jei būtų žinojęs, kad yra neblaivus, būtų grįžęs namo vėliau arba būtų prašęs, kad jį parvežtų kas nors iš artimųjų.

Anot apelianto, jau vien surašius jam administracinio nusižengimo protokolą už tokio grubaus administracinio nusižengimo padarymą, buvo pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Jis suprato savo veiksmų pavojingumą, poreikį būti atsakingesniam, tokio administracinio nusižengimo padarymo pasekmes. Suprato ir įvertino kaip neatsakingas elgesys gali neigiamai įtakoti visos šeimos materialinę ir moralinę (gėda prieš šeimos narius, draugus, kaimynus) padėtį.

APA1 įsitikinimu, būtina įvertinti ir tai, kad jis važiavo maršrutu, kuriuo važiuoja gana dažnai, dėl ko žinojo eismo sąlygas ir kelią, kad važiavo tik itin trumpą atstumą, nes buvo sulaikytas netoli nuo vietos, iš kurios važiavo, kad nusižengimą padarė tuo metu, kai eismo dalyvių skaičius kelyje buvo minimalus, kas mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad patys policijos pareigūnai buvo fiksavę, jog jis pavojingai manevravo kelyje. APA1 įsitikinimu, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą mažina ir tai, kad teisę vairuoti transporto priemones jis turi jau gana ilgą laiką – 17 metų. Vairavimo patirtį net pats įstatymų leidėjas laiko kaip mažinančią aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą – ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyta pradedančiojo vairuotojo (stažas iki 2 m.) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 promilės, bet ne didesnis nei 0,4 promilės Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę būnant ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyto neblaivumo laipsnio vairuoti gali. Taigi vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Visa tai, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 6 mėnesiams ir skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

APA1 apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde APA1 neginčija savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 800 Eur dydžio baudos. Jame keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti nubaustajam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį, negu įstatyme numatytą, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, pagrindo abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat neturi. Įvertinęs aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui, apygardos teismas taip pat nenustatė, jog skiriant APA1 800 Eur baudą būtų pažeistos nuobaudos skyrimui reikšmingos ANK nuostatos. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį už APA1 inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas. Tačiau sankcijoje įtvirtintos dvi alternatyvios nuobaudos: „teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių“ arba „teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių“. T. y. pirmu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antru – šis terminas yra trumpesnis, tačiau jam pasibaigus asmuo nustatytą laiką gali vairuoti tik transporto priemones, turinčias antialkoholinius variklio užraktus. Šiuo atveju APA1 ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 6 mėnesiai, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, t. y. taip pat minimaliam įstatymo nustatytam terminui.

Pažeidėjo prašomoje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

Nagrinėjamu atveju apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta apskritai nebuvo. Nors skunde APA1 nurodo nuoširdžiai besigailintis dėl padaryto administracinio nusižengimo, teigia, jog jau jį sustabdžiusiems pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus ir pripažino kaltę, tačiau tokį skundo argumentą paneigia bylos duomenys. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nubaustasis nuo pat to momento, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir buvo atlikta jo neblaivumo patikrinimo procedūra, ginčijo atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatus. Jam įvykio vietoje surašyto administracinio nusižengimo protokolo grafoje, kur pateikiamas asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, APA1 nurodė nesutinkantis su inkriminuojamu pažeidimu. Po to apeliantas nuvyko į gydymo įstaigą medicininei apžiūrai, siekdamas paneigti tikrinimo alkotesteriu metu užfiksuotus rodmenis. Remdamasis atlikto kraujo toksikologinio tyrimo rezultatais, nubaustasis siekė administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo tiek jo bylą nagrinėjant institucijoje, tiek pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tokią APA1 poziciją ankstesnėse šios bylos stadijoje, aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvo pagrįstai nepripažinta lengvinančia jo atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. APA1 padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, jog ir įstatymo leidėjas tokį nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už jo padarymą sankcijoje numatė itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Žinoma, transporto priemonės vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio vos kiek daugiau nei 0,4 promilės (šioje byloje analizuojamu atveju – 0,46 promilės įvertinus paklaidą), yra kur kas mažiau pavojingas, nei padidinto pavojaus šaltinio vairavimas asmens, kurio neblaivumas net keletą kartų ar dar daugiau viršija leistiną neblaivumo normą. Tačiau, net ir esant tokiam nežymiai ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones, viršijančiam girtumo laipsniui transporto priemonės vairavimas vis tiek išlieka pavojinga veika ir toks elgesys negali būti pateisinamas.

Sutikti su apeliantu, jog jo padaryto nusižengimo pavojingumą mažina tai, kad jis neblaivus automobiliu vyko maršrutu, kuriuo važiuoja gana dažnai, dėl ko žinojo eismo sąlygas ir kelią, važiavo itin trumpą atstumą, be to, tuo metu eismas nebuvo intensyvus, nėra pagrindo. Kelio ir eismo sąlygų žinojimas, nepadaro transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam labiau saugiu, nes tai nekompensuoja alkoholio poveikio vairuotojo reakcijai, dėmesiui ir gebėjimui tinkamai įvertinti situaciją. Tuo tarpu tą aplinkybę, jog APA1, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuvažiavo palyginti nedidelį atstumą, nulėmė ne jo paties valiniai veiksmai (pats nubaustasis pripažino, kad ketino tokios būsenos važiuoti iki pat Marijampolėje esančių namų, taigi ne mažiau kaip 60 kilometrų), o tai, kad jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų vykdytos prevencinės priemonės metu. Ši aplinkybė taip pat nekeičia fakto, kad apeliantas, vartojęs alkoholio, pasirinko vairuoti transporto priemonę viešajame eisme. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad mažesnis eismo intensyvumas eliminuoja ar reikšmingai sumažina tokiu nusižengimu keliamą riziką. Net ir esant neintensyviam eismui, kelyje bet kada gali atsirasti kitas automobilis, pėsčiasis ar kita netikėta kliūtis.

Transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, vertinti mažiau pavojingu nusižengimu neleidžia ir APA1 turimas vairavimo stažas. Ilgametė patirtis vairuojant transporto priemones, kaip ir kelio ir eismo sąlygų žinojimas, nepašalina ir nesumažina alkoholio poveikio vairuotojo gebėjimui tinkamai valdyti padidinto pavojaus šaltinį, įvertinti eismo situaciją ir laiku į ją reaguoti. Teigdamas priešingai, apeliantas nepagrįstai akcentuoja, jog pradedantieji vairuotojai, turintys vairavimo stažą iki 2 metų, yra traukiami administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam net ir tada, kai jiems nustatytas neblaivumas nesiekia 0,41 promilės, kai tuo tarpu didesnį vairavimo stažą turintiems asmenims atsakomybė kyla tik tada, kai neblaivumo laipsnis viršija 0,4 promilės. Skirtingų alkoholio koncentracijos ribų nustatymas skirtingoms vairuotojų grupėms yra teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo, be kita ko, atsižvelgiama ir į vairavimo patirties kriterijų. Tačiau šis diferencijavimas negali būti aiškinamas taip, kad didesnis vairavimo stažas savaime mažina konkretaus asmens padaryto nusižengimo pavojingumą ar sudaro pagrindą jam taikyti švelnesnę atsakomybę.

Prašydamas sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, apeliantas taip pat akcentuoja tai, kad jis, prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį, nejautė jokio alkoholio poveikio, taigi, nuoširdžiai klydo manydamas, kad gali vairuoti, dėl ko ir jo padarytas nusižengimas turėtų būti vertinamas ne kaip įvykdytas tyčia. Vertinant tokį skundo argumentą pirmiausia pažymėtina, jog paties APA1 byloje esančiais paaiškinimais nustatyta, kad jis alkoholio turinčius produktus baigė vartoti apie 2 valandos iki vairavimo momento. Nors, kaip teigė nubaustasis, jis gėrė nestiprų alkoholinį gėrimą – alų, tačiau išgėrė du jo bokalus. Taigi nors jis ir nesijautė esantis neblaivus, tačiau apeliantas turėjo įvertinti suvartoto alkoholio kiekį ir jo vartojimo laiką ir įsitikinti, pasikliaudamas ne išimtinai subjektyviu savo organizmo būsenos vertinimu, kad jau gali vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių. Tai, kad APA1 tą pačią dieną, maždaug prieš dvi valandas išgėręs du bokalus alaus priėmė sprendimą vairuoti automobilį, prieš tai nepasitikrinęs savo neblaivumo alkotesterio pagalba ar kitais būdais, kurie objektyviai nustato asmens apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį, vietoje to pasitikėjo savo subjektyviu suvokimu, kad yra blaivus, rodo, kad jo padarytas nusižengimas, priešingai, nei teigiama skunde, buvo tyčinis.

10. Apygardos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, paneigiančių apeliacinio skundo teiginius, jog APA1 savo gyvenimo būdą iš esmės veda (nevertinant analizuojamo atvejo) pagal visuomenėje priimtas normas – nėra teistas, dirba savo įkurtoje įmonėje, sportuoja, padeda savo garbaus amžiaus močiutei. Vis tik, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad ANK nustatyta tvarka apeliantas buvo du kartus baustas ir 2025 metais, vieną iš jų už KET pažeidimą, kas neleidžia vertinti jo asmenybės išimtinai teigiamai. Juo labiau, įvertinus tai, kad jo daromi nusižengimai sunkėja.

Tiek skunde dėl institucijos nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, apeliantas akcentavo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atliekant darbo funkcijas jo paties įkurtoje mažojoje bendrovėje, rūpinantis neįgalia močiute bei vykstant į sporto varžybas. Apygardos teismui nekyla abejonių dėl to, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, pažeidėjas negali ir negalės pilnavertiškai vykdyti savo pareigų (duomenys neskelbtini). Taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog dėl šios administracinio poveikio priemonės APA1 bei jo aplinkos žmonės patirs nepatogumų, nes apeliantas asmeniškai neturės galimybės nuvežti jų bei pats nuvykti į reikiamas vietas. Tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo artimų giminaičių, komandos draugų poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

Taip pat pastebėtina, kad APA1 teisė vairuoti transporto priemones buvo sustabdyta jau nuo 2026 m. balandžio 2 d. tą pačią dieną priimtu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto sprendimu. Nei apylinkės teismui, nei aukštesnės instancijos teismui apeliantas taip ir nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad dėl jam jau ilgiau nei keturis mėnesius faktiškai taikomo ribojimo vairuoti kelių transporto priemones MB (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla nutrūko, ar, kad iš jos gaunamos pajamos stipriai sumažėjo. Taip pat jis nepateikė ir duomenų, kurie įrodytų, jog dėl šio ribojimo jo močiutei laiku nebuvo suteiktos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, nebuvo tinkamai pasirūpinta jos kasdieniais poreikiais, ar kad dėl to apeliantas negali toliau užsiimti sportine veikla, nuvykti į varžybas pavežamas komandos draugų. Skundus APA1 iš esmės grindžia tik teiginiais apie galimus neigiamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių kilę padariniai iš tiesų gali būti neadekvatūs pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.

Susidariusios situacijos vertinimo nekeičia ir tai, kad APA1 žada sumokėti jam paskirtą baudą. Tai nėra jokia išskirtinė aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes baudos sumokėjimas yra asmens, kuriam ji paskirta, pareiga, priešingu atveju, bauda būtų išieškoma priverstinai.

Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo APA1 nurodytas bylas, kuriose asmenims buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, pažymėtina, jog tose bylose priimti teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys, aplinkybės, susijusios su neigiamų pasekmių poveikiu pažeidėjams, yra vertinamos individualiai ir tik esant iš esmės analogiškai situacijai gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, o nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose. Be to, apygardų teismų sprendimai (o juo labiau, žemesnės instancijos – apylinkės teismų sprendimai, kuriuos pažeidėjas taip pat mini) kitiems apygardų teismams nėra privalomi, nes vieningą praktiką administracinių nusižengimų bylose Lietuvos Respublikoje formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas, netaikęs APA1 atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bei nepanaikinęs draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Taip pat pažymėtina, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių terminui, institucijos nutarimu buvo skirtas APA1 gavus rašytinį jo prašymą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog pažeidėjas sutinka, kad jam būtų paskirta ANK 31¹ straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė, dėl ko specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jam šiuo atveju buvo nustatytas trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Taigi, ši poveikio priemonė apeliantui paskirta esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, t. y. 1) tokiai galimybei esant nurodytai ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn; 2) administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sutinkant su tokios priemonės skyrimu. Tai, kad apeliantas laiku neįsivertino, jog savo vykdomoje veikloje jam teks vairuoti ne tik darbinį automobilį, bet ir pardavimui skirtus automobilius, kurių kiekviename įrengti antialkoholinio variklio užrakto nebus įmanoma, nesudaro pagrindo neskirti šios alternatyvios administracinio poveikio priemonės. Esant priešingai išvadai, APA1 atsidurtų kur kas geresnėje situacijoje, nei analogišką nusižengimą padarę asmenys, kuriems nesutikus su ANK 31¹ straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymu ar neišreiškus pageidavimo jos skyrimui, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jiems buvo nustatytas ilgesniam, nei 11 mėnesių terminui, taip kaip numato įstatymas.

Paminėtina ir tai, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Ir nors apeliantas teigia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai buvo pasiekti jau vien surašius jam administracinio nusižengimo protokolą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tikina, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą, poreikį būti atsakingesniam, suvokė ir įvertino kokias neigiamas pasekmes toks elgesys gali sukelti, tačiau apygardos teismas pagrindo sutikti su tokiu vertinimu neįžvelgia. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, šiuo atveju tik abejų apeliantui paskirtų administracinio poveikio priemonių taikymu ir tik taikant jas būtent tokį laikotarpį, kuris buvo nustatytas ne teismo tvarka priimtu nutarimu, įmanoma pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Esant tokioms išvadoms, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti be pakeitimų, o APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

APA1 apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.