- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- AS-1166-662/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00774-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Kauno apygardos skyriaus 2026 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. P1-162 sustabdyti administracinės bylos Nr. AG1-140/11-2026 nagrinėjimą (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Komisiją nedelsiant atnaujinti bylos Nr. AG1-140/11-2026 nagrinėjimą. Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti LAGK narių B. P. ir B. L. elgesį neetišku ir šališku, pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio reikalavimus.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl LAGK sprendimo, kuriuo sustabdytas administracinės bylos Nr. AG1-140/11-2026 nagrinėjimas iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-749-1064/2026 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02176-2024-8) ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Įstatyme nėra numatyta galimybė skųsti LAGK Sprendimą, kuriuo bylos nagrinėjimas sustabdomas. Teismas atsisakė priimti ir kitus pareiškėjo reikalavimus, pripažinęs juos išvestiniais. Teismas nesprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, nustatęs kad jis nebuvo sumokėtas.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti skundą dėl LAGK Sprendimo panaikinimo, vertinant jį ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies kontekste. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas formaliai ir neteisingai taikė teisės normas, pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. yra aukštesnės teisinės galios už Įstatyme įtvirtintą reguliavimą, valstybė negali palikti piliečio teisiniame vakuume, kol jo turtas fiziškai naikinamas) bei neįvertino faktinių išimtinių aplinkybių skubumo. Nors Įstatymas tiesiogiai neįtvirtina sprendimo, kuriuo sustabdomas bylos nagrinėjimas, apskundimo pagrindo, tačiau pagal ABTĮ ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismui skundžiamos visos nutartys / sprendimai, kurie užkerta kelią bylos eigai. Bylos nagrinėjimo sustabdymas Sprendimu 2 metams progresuojančios griūties sąlygomis yra būtent toks veiksmas. Teismas neteisingai interpretavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Nr. eAS-400-442/2024), nes joje nebuvo nagrinėjamas atvejis, kai bylos sustabdymas tiesiogiai lemia objekto (šlaito) fizinį išnykimą. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas: atsisakė vertinti LAGK Sprendimo neteisėtumą, o atsisakymas priimti skundą įteisina sprendimą, kuris turi būti panaikintas pagal ABTĮ 91 straipsnį; sutapatino 2024 m. procedūrinį ginčą su 2026 m. avarine būkle, taip pažeisdamas protingumo principą; neatsižvelgė į tai, kad teisinis ginčo įšaldymas reiškia faktinį leidimą tęsti nuosavybės naikinimą (erozija); atsisakė tirti fundamentalią teisę į nešališką arbitrą (ABTĮ 47 str.); padėjo atsakovui ir LAGK išvengti nepatogaus faktinio tyrimo vietoje (vamzdžio F11 matavimo); ignoravo pareiškėjo pažeidžiamumą (neįgalus asmuo).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalys, nesutinkančios su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį; 3) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per administracinių ginčų komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 4) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą.
Administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu: 1) byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai; 2) yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos, ar kitos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos, ar kitos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas bylą nutraukti; 3) pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo); 4) administracinių ginčų komisija patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį; 5) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių; 6) paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus ir pareiškėjas neprašė termino atnaujinti (Įstatymo 20 str. 2 d.).
Įstatyme taip pat numatyta, kad teismui gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijos sprendimai, kuriais atsisakoma priimti skundą (Įstatymo 10 str. 2 d.) ir sprendimai, kuriais skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (Įstatymo 10 str. 4 d.), sprendimai, kuriais atsisakoma atnaujinti terminą skundui paduoti (Įstatymo 9 str. 3 d.), taip pat sprendimai dėl rašymo apsirikimo ar aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo (Įstatymo 20 str. 10 d.).
Tiek aptartas teisinis reguliavimas, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (žr., pvz., 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-400-442/2024) patvirtina, jog Įstatyme nėra numatyta galimybė skųsti administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo bylos nagrinėjimas sustabdomas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog jis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai sprendžiamo klausimo kontekste nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.