Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. birželio 26 d. nutarties APA1 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimu APA1 už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnyje 4 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 1 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 50 mėnesių. APA1 nubaustas už tai, kad jis 2025 m. birželio 8 d. 03 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam, tai yra specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, bei garsinį signalą, reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Vairuodamas automobilį, padidino greitį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. APA1 vairuodamas chuliganiškai sukėlė pavojų sau ir kitų žmonių saugumui, taip pat sukėlė pavojų saugiam eismui. Nutarime nurodoma, kad šiais savo veiksmais APA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 14, 16 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Visų pirma pažymėtina, jog ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis).

Pateiktame apeliaciniame skunde prašoma surengti žodinį procesą, prašoma apklausti APA1 nurodomus liudytojus, kurie jau buvo apklausti bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, tačiau nenurodoma, kokias naujas aplinkybes be jau ištirtų, turėtų patvirtinti apeliacinės instancijos procese pakartotinai apklausiami liudytojai. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog apeliantas iš esmės nori tik dar kartą išdėstyti nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o ne nurodyti naujas reikšmingas aplinkybes, kurių neišsakė apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais duomenimis, skundo argumentais, daro išvadą, jog žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra būtinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir veiksmų kvalifikavimo

Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog APA1 veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnyje 4 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta teisinga nuobauda bei administracinio poveikio priemonė. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi ne tik byloje esančia rašytine medžiaga, tačiau teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, išklausė jo versiją, apklausė APA1 nurodytus liudytojus: LUD1 ir LUD2, teismas taip pat kaip liudytojus apklausė pareigūnus LUD3, LUD4 ir LUD5. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad APA1 apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui nenurodė jokių naujų savo kaltę ar netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurių apylinkės teismas nebūtų išanalizavęs ir dėl jų nepasisakęs. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo.

Pagrindinis APA1 skundo argumentas yra tai, kad jis nevairavo transporto priemonės, todėl buvo nubaustas nepagrįstai. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų LUD1 ir LUD2 parodymus, patvirtinančius apelianto versiją dėl transporto priemonės nevairavimo. Visų pirma, minėtų liudytojų parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs. Liudytojas LUD2 iš pradžių nurodė, kad alkoholio į miestą važiavo keturiese, o apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad į miestą jie važiavo trise – be APA1. Analogiškai LUD1 iš pradžių teigė, kad į miestą važiavo keturiese, o APA1 sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o teismo posėdžio metu liudytojas jau teigė, kad į miestą buvo važiuojama be APA1. Abu liudytojai pakeitė parodymus APA1 naudai, teigdami, kad jis nevažiavo į miestą. Taip pat nesutampa liudytojų nurodytos detalės apie tai, kam buvo perduoti rakteliai grįžus iš miesto. Nors liudytojų LUD1 ir LUD2 parodymai dėl to, kas jų teigimu vairavo transporto priemonę sutampa, tačiau liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jie yra APA1 pažįstami, kaip matyti iš bylos duomenų, įvykio metu jie buvo kartu, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, kritišką liudytojų parodymų vertinimą lemia ir tai, kad jie keitė savo parodymus, įvykio metu buvo neblaivūs ir jų parodymų nepatvirtina kita administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus pagrįstai vertino kritiškai. Vien tai, kad administracinio nusižengimo byloje dviejų liudytojų parodymai sutampa su pareiškėjo pozicija, kad transporto priemonę vairavo ne pareiškėjas, o liudytojas LUD1, savaime nereiškia, kad yra pagrindas besąlygiškai tikėti liudytojų parodymais. Liudytojų parodymai kaip ir visi kiti įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra vertinami tiek atskirai, tiek kartu su visa bylos medžiaga.

Apeliaciniame skunde APA1 pabrėžia, kad analizuojamu atveju turėjo būti atlikta vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)” ekspertizė, siekiant nustatyti, ar vaizdo įraše matomą automobilio vairuotoją yra įmanoma nustatyti iš vaizdo įrašo ir siekiant išsiaiškinti, ar automobilį tikrai vairavo pareiškėjas APA1. Peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, esantį administracinio nusižengimo byloje, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad šioje byloje turėjo būti paskirta vaizdo įrašo ekspertizė. Ekspertizė yra skiriama tais atvejais, kuomet administracinio nusižengimo aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms nustatyti dažniausiai specialių žinių nereikia, teismui ar Institucijai užtenka peržiūrėti vaizdo įrašą ir teismas pats mato įrašo turinį, kurį įvertina. Šioje byloje teismas peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip automobiliu (duomenys neskelbtini) buvo padaryti APA1 inkriminuoti administraciniai nusižengimai. Taip pat užfiksuotas transporto priemonę vairavęs asmuo. Tai, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent APA1 nei teismui, nei Institucijai nekėlė abejonių, įrašas yra pakankamai aiškus, jo kokybė, atsižvelgiant į kitus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, yra pakankama daryti išvadai, kad minėtą automobilį vairavo būtent APA1.

Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)” yra užfiksuotas automobilio (duomenys neskelbtini) šonas iš vairuotojo pusės, vaizdo įraše yra matomas vairuotojas, dėvintis baltos spalvos palaidinę, užsidėjęs baltos spalvos kepurę (vaizdo įrašo 00.03.20 – 00.03.24). Pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai bando surasti automobilį (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį. Vaizdo įraše užfiksuota, kad atėjus į sodybą vien su baltais marškinėliais buvo būtent APA1. Vaizdo įraše taip pat matoma, kad LUD1 po liemene yra apsirengęs baltą palaidinę ir užsidėjęs šviesią kepurę, o LUD2 po juodu džemperiu yra apsirengęs baltą palaidinę. Nors LUD1 teigia vairavęs transporto priemonę ir matoma, kad jis taip pat buvo su balta palaidine bei užsidėjęs šviesią kepurę, tai savaime nepatvirtina, kad APA1 pateiktos versijos, kad transporto priemonę vairavo LUD1. Pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše matoma, kad LUD1 turi nedidelę, tačiau tamsią barzdą. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)” transporto priemonės sukimo į kairę metu matoma, kad vairuotojas yra be barzdos. Be to, iš pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašo matyti, kad LUD1 užsidėjus baltą kepurę, šonuose vis tiek yra matomi tamsūs plaukai. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šonas iš vairuotojo pusės, vairuotojo galvos šone nėra matoma tamsių plaukų. Būtent pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše matoma, kad APA1 yra plikas, t. y. užsidėjus kepurę, kuri matoma vaizdo įrašuose jo galvos šonuose nebūtų matomi jokie plaukai. Taigi, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų palyginimas su vaizdo įrašu „(duomenys neskelbtini)” paneigia apelianto versiją, kad transporto priemonę vairavo ne jis. Pažymėtina, kad šviesią kepurę gali užsidėti bet kuris kartu buvęs asmuo, tačiau užsiauginti plaukus ar barzdą per laiką, kurį policijos pareigūnai užtruko surasti automobilį vairavusį asmenį, nėra įmanoma.

Pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai duoti teisme, juos vertinant kartu su administracinio nusižengimo byloje esančiu vaizdo įrašu, papildo vienas kitą. Sutiktina su skundo argumentu, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl vairuotojo išvaizdos sutampa, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia nei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos teisingumo nei jų parodymų patikimumo. Savaime suprantama, kad pareigūnai, važiavę tai pačia transporto priemone matė tą patį asmenį ir apibūdino jį panašiai ar vienodai, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo netikėti pareigūnų parodymais. Pažymėtina, kad pareigūnų parodymai ir tarnybiniai pranešimai sutampa su administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)” užfiksuotomis aplinkybėmis: automobilį (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo vilkėjo baltos spalvos palaidinę, buvo stambesnio kūno sudėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai automobilio vairuotoją, automobiliui sukant į kairę, matė iš nedidelio atstumo, todėl turėjo galimybę įsidėmėti jo išvaizdą, o tai, kad pamatę APA1 iškart atpažino jį kaip automobilį vairavusį asmenį, tik dar kartą patvirtina, kad buvo pagrįstai nustatyta, jog būtent apeliantas vairavo transporto priemonę.

Tai, kad būtent APA1 kišenėje buvo automobilio (duomenys neskelbtini) rakteliai taip pat netiesiogiai patvirtina, kad būtent jis vairavo transporto priemonę. Nors apeliantas kėlė versiją, kad po to, kai LUD1 grįžo su automobiliu, jis atėmė raktelius iš LUD1, tačiau ši versija laikytina gynybine, pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip jau minėta, liudytojų LUD1 ir LUD2 parodymai dėl kartu į miestą vykusių asmenų kito. Be to, LUD1 nurodė, kad analizuojamų įvykių metu jis buvo blaivus, todėl su logikos dėsniais prasilenkia poreikis APA1 pačiam esant išgėrusiam, atimti raktelius iš blaivaus, nors ir neturinčio specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, asmens.

Aptartų įrodymų visuma: administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir teismo posėdžio metu duoti pareigūnų parodymai, automobilio raktelio radimas APA1 kišenėje patvirtina, kad transporto priemonę (duomenys neskelbtini) vairavo būtent APA1. Aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą ir sudaro logišką įrodymų grandinę.

Apeliantas skunde pabrėžia, kad administracinio nusižengimo nutarime yra apsiribota abstrakčiomis frazėmis, nėra aišku, kur buvo kirsta ištisinė linija. Iš administracinio nusižengimo nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)” patvirtina, kad APA1, nepaklusdamas uniformuoto pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padarė ne vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vaizdo įraše matomas greičio padidinimas, 00.00.57 – 00.01.04 vaizdo įrašo minutę matoma kaip APA1 vairuojamas automobilis kirtęs ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir sankryžoje lenkia ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę. ANK 609 straipsnio 1 dalis reikalauja nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vietą, tačiau nenustato reikalavimo ją aprašyti maksimaliu įmanomu tikslumu. Vietos nurodymo paskirtis – individualizuoti inkriminuojamą veiką ir užtikrinti asmens galimybę suprasti jam pareikštą kaltinimą bei nuo jo gintis. Todėl vien tai, kad kiekvieno administracinio nusižengimo padarymo vieta nenurodyta iki konkretaus pastato, kelio metro ar šviesoforo, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo nutarimas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi iš kitų nutarime nurodytų aplinkybių galima suprasti administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes. Aplinkybė, jog nutarime nenurodyta tikslesnė kiekvieno administracinio nusižengimo padarymo vieta, šiuo atveju nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio būtų apribotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės. Administracinio nusižengimo nutarime yra nurodytos Kelių eismo taisyklių nuostatos, kurias pažeidė APA1, iš administracinio nusižengimo nutarimo matoma, kokie konkretūs administraciniai nusižengimai buvo inkriminuoti APA1 ir kokiais veiksmais jie atlikti.

Pažymėtina, kad nurodydamas, jog pareigūnų surašytas nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, apeliantas nurodo, kad nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pažeidimas padarytas atsitrenkiant į kitą transporto priemonę. Minėtas administracinio nusižengimo nutarimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Analizuojamu atveju yra nagrinėjamas skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. birželio 26 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame nutarime nėra nurodyta apie atsitrenkimą į kitą transporto priemonę. Šis skundo argumentas tik patvirtina Institucijos atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad apeliantas anksčiau jau yra bandęs išvengti administracinės atsakomybės, pasitelkdamas analogiškus argumentus. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad APA1 argumentai turi būti vertinami kritiškai.

Dėl APA1 paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

Pareiškėjas ginčija kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, kas apibrėžia plačiausias skundo nagrinėjimo ribas, todėl aukštesnės instancijos teismas pasisakys ir dėl APA1 paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės dydžio. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad skirdama APA1 nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, Institucija įvertino, kad nėra nustatyta APA1 atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę – tame pačiame kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas. Institucija, nustatydama administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžius įvertino, kad APA1 padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad APA1 jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui yra atimta teisė vairuoti ir greičio viršijimą, transporto priemonės perdavimą vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, nepaklusimą aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Analizuojamu atveju padaryti administraciniai nusižengimai yra didesnio pavojingumo – APA1 nepaklusdamas pareigūnų reikalavimui sustoti dideliu greičiu važiavo gyvenamojoje vietoje, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, vairavo pavojingai ir chuliganiškai, pareigūnai, bandydami sustabdyti pažeidėją jį vijosi daugiau nei 4 minutes.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su Institucijos APA1 paskirta galutine subendrinta nuobauda – 1 300 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 50 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad APA1 anksčiau jau buvo baustas už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, bei jo padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, tai, kad jam nėra paskirta maksimali ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta nuo bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios apėmė už kitus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, konstatuojama, kad nėra pagrindo jas sumažinti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 skundą dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimo, tinkamai patikrino šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis įstatymu, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei APA1 skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl APA1 padarytų administracinių nusižengimų, jam paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

Patikrinus skundžiamą nutartį apeliacinio skundo ribose, nėra pagrindo ją panaikinti ar pakeisti, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.