Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios NUT1 apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant: per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos atlyginti nusikalstama veika NKA1 padarytą neturtinę žalą.

Nukentėjusiosios NKA1 patikslintas civilinis ieškinys dėl 1 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas visiškai, priteista iš NUT1 NKA1 naudai 1 000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteista iš NUT1 Valstybinės ligonių kasos naudai 129,63 eurų žalai atlyginti. Įpareigota NUT1, įsiteisėjus nuosprendžiui, per du mėnesius sumokėti 129,63 eurų į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą.

Priteista iš NUT1 valstybės naudai 350,00 eurų už advokato Arūno Sakalausko atstovavimą nukentėjusiajai NKA1 baudžiamojoje byloje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Įpareigota NUT1, įsiteisėjus nuosprendžiui, per du mėnesius 350,00 eurų sumokėti į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nuteistoji NUT1 apeliaciniame skunde prašo Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti: jai paskirti mažesnę bausmę; nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – sumažinti jai priteistinos neturtinės žalos dydį; nepriteisti iš nuteistosios valstybės patirtų proceso išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios NUT1 apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-458/2020).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad NUT1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, turi būti nustatyti du šios lengvinančios aplinkybės aspektai: 1) kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; 2) kaltininko nuoširdus galėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamu atveju, aktualu tai, kad prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

Taigi, kaip matyti iš nuteistosios parodymų duotų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, NUT1 neigė esmines jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, t. y., kad trenkė nukentėjusiajai NKA1 pagaliu, teigdama, kad nukentėjusioji nukrito ant laiptų ir taip prasiskėlė kaktą. Be to, neigė spyrusi nukentėjusiajai gulinčiai į juosmens sritį bei ranka trenkusi į galvą. Visgi, šios nuteistosios nurodytos aplinkybės buvo paneigtos byloje esančiais bei pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji NKA1 tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai nurodė įvykio aplinkybės, t. y, kad NUT1 atėjusi į LUD2 namus trenkė jai pagaliu į galvą, dėl ko galvoje atsirado žaizda, tąsė ją už plaukų, trenkė jai į galvos sritį, pagriovė ant žemės ir kojomis bei rankomis sudavė ne vieną smūgį, dėl ko juto fizinį skausmą.

Taigi, duodama parodymus NUT1 iš esmės pripažino tik dalį esminių jai inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių. Kitas veikos aplinkybes ji apibūdino ir vertino kitaip, nei nustatyta pirmosios instancijos teisme ištirtais bei įvertintais įrodymais. Nepaisant to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pripažinti asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neužtenka nustatyti kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, tačiau taip pat būtina nustatyti ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas neturi pagrindo vertinti NUT1 parodymų ne tik kaip visišku prisipažinimu padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nėra pagrindo spręsti ir apie nuteistosios nuoširdų gailėjimąsi. Akivaizdu, kad nuteistoji aiškindama įvykio aplinkybes siekia sumenkinti savo veiksmų pavojingumą, neigdama nukentėjusiajai sudavusi tiek rankomis, tiek kojomis į gyvybiškai pavojingas kūno vietas. Dėl ko, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalyje.

Įstatymų leidėjas BK 59 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinęs konkrečių aplinkybių, kurios pripažįstamos kaltininko atsakomybę lengvinančiomis, sąrašą, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. To paties straipsnio 2 dalimi baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui yra suteikta diskrecija kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal teismų praktiką, remiantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ir (ar) kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-511/2024).

Teismų praktikoje, dideliu susijaudinimu laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-538-788/2015).

Nuteistoji didelį susijaudinimą iš esmės motyvuoja tuo, kad pamačiusi nukentėjusiąją sėdinčią su jos draugu, apie kurią yra girdėjusi įvairių kalbų, nuteistąją ištiko emocinis šokas. Visgi, šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia spręsti, jog NUT1 emocinė būklė nagrinėjamu atveju galėtų būti vertinama kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Aptariamu atveju svarbu pažymėti tai, kad nukentėjusioji NKA1 paaiškino, kad pas LUD2 namuose svečiavosi kartu su sugyventiniu LUD3 ir LUD1. Nukentėjusioji paaiškino, kad pro namo duris įėjo moteris (NUT1), kurios ji nepažįsta, ją yra mačiusi tik vieną kartą bei iškarto pradėjo nukentėjusiąją įžeidinėti bei fiziškai smurtauti. Taigi, iš esmės byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios elgesys galėjo išprovokuoti NUT1 neigiamas emocijas. Be to, byloje nėra nustatyta, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios anksčiau būtų kilę tarpusavio nesutarimų, priešingai tiek NUT1, tiek ir NKA1 nurodė, kad iki įvykio jos nebendravo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistosios nekontroliuojamos emocijos bei elgesys nėra pateisinamas bei šiuo atveju, nėra jokio pagrindo tai pripažinti apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Vertinant nuteistosios NUT1 asmenybę, kaip ir teisingai nurodoma skundžiame nuosprendyje, apeliantė anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką. Aptartos aplinkybės neleidžia nuteistosios vertinti kaip linkusios pažeidinėti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, NUT1 asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad nėra nustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Dėl ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistajai skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, be arešto ir laisvės atėmimo taip pat numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmės. Įvertinus tai, kad nuteistoji dirba, augina mažametį vaiką, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo skirti viešųjų darbų bausmės, kurios vykdymas šiuo atveju būtų apsunkintas. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad paskirtoji bausmė yra pernelyg griežta, visgi sutikti su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajai nustatytas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo terminas, kas yra ženkliai mažiau nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta jokių NUT1 atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, smurtinių veiksmų intensyvumą, aukštesnysis teismas sutrumpinti nustatyto laisvės apribojimo termino neįžvelgia jokio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Šiuo atveju, laisvės apribojimo bausmė nuteistajai paskirta be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant ją per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymus; per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą nukentėjusiajai neturtinę žalą. Skiriami įpareigojimai, teisėjų kolegijos vertinimu nelaikytini pernelyg griežti ar nepagrįstai suvaržantys nuteistosios laisves, todėl keisti jų taip pat nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartų duomenų visumą, sprendžia, kad nuteistajai NUT1 skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisinga bei proporcinga padarytai nusikalstamai veika, atitinkanti bausmei keliamus tikslus. Keisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio 2026 m. kovo 13 d. nuosprendį šioje dalyje, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji NKA1 pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš NUT1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji patikslino civilinį ieškinį bei nurodė, kad palaiko 1000,00 eurų civilinio ieškinio dydį. Pirmosios instancijos teismas tenkino patikslintą civilinį ieškinį ir priteisė iš NUT1 1000,00 eurų nukentėjusiajai NKA1 neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, nukentėjęs asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nuteistoji nesutikdama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl patirtų sužalojimų NKA1 lankėsi gydymo įstaigoje ar dėl to vartojo vaistus, ar buvo nedarbinga. Visgi, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, priešingai nei vertinant patirtą turtinę žalą, iš esmės yra atsižvelgiama į nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad NKA1 dėl nuteistosios NUT1 padarytos nusikalstamos veikos, patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą bei kitus nepatogumus. Byloje nustatyta, kad dėl NUT1 veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos ir kraujosruvos kaktoje. Byloje nustatyta, kad nuteistoji NUT1 atliko ne vieną smurtinį veiksmą prieš nukentėjusiąją, t. y. pagaliu sudavė į galvos sritį, pagriovė nukentėjusiąją ant žemės, nutempė į virtuvę ir gulinčiai ant grindų spyrė į dešinę koją, į juosmens sritį, rankomis tąsė už plaukų ir ranka sudavė į galvą. Taigi, akivaizdu, kad apeliantės smurtiniai veiksmai buvo pakankamai intensyvūs. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios iki įvykio nebuvo įvykusio jokio konflikto, t. y. NUT1 smurtiniai veiksmai buvo paremti emocijomis, pamačius savo draugą tarp asmenų, kur buvo ir nukentėjusioji, o NKA1 negalėjo numatyti neteisėto NUT1 elgesio. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji po šio įvykio būtų priversta lankytis gydymosi įstaigose ar vartoti vaistus dėl savo emocinės būklės, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ant nukentėjusiosios kūno vizualiai matėsi kūno sužalojimai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad NKA1 išties patyrė neigiamus išgyvenimus ir stresą, diskomfortą.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, svarbu atsižvelgti į teismų praktiką analogiškose bylose bei priteisiamas sumas. Bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150,00 eurų iki 1200,00 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-128-489/2020, 2K-256-648/2022). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistosios veiksmų pobūdį, nukentėjusiosios patirtus sužalojimus bei dvasinius išgyvenimus, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir atitinkantis tiek protingumo, tiek ir teisingumo ir proporcingumo principus. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistosios finansinės padėties, t. y., kad NUT1 turi įsiskolinimų bei viena augina mažametį vaiką, o gaunamas pajamos yra minimalios. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė. Nors nuteistoji išties augina mažametį vaiką, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad NUT1 dirba, yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl neabejotina, kad turi visas galimybes stengtis atlyginti nukentėjusiajai savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nukentėjusiosios nurodomi turimi įsipareigojimai, t. y. kas mėnesį mokamos 19,56 eurų įmokos yra sąlyginai nedidelės bei trumpalaikio įsipareigojimo, kurie neleidžia spręsti apie išties sunkią nuteistosios finansinę padėtį.

Atsižvelgiant į tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas bei fizinis skausmas nukentėjusiajai buvo sukeltas ne vieno smurtinio veiksmo pasekoje bei į tai, kad smūgiai buvo suduoti tiek pagaliu, tiek ranka į galvos sritį, t. y. į gyvybiškai pavojingą kūno vietą, 1000,00 eurų dydžio neturtinė žala yra teisinga, atitinkanti proporcingumo kriterijus, dėl ko keisti skundžiamą nuosprendį ir šioje dalyje aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, advokatui A. Sakalauskui teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai NKA1. Pažymoje nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro iš viso 693,75 eurų.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad NUT1 dirba, gyvena su mažamečiu vaiku socialiniame būste, sprendė, kad prašymas atlyginti nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas tenkintas iš dalies, iš nuteistosios priteisiant 350,00 eurų.

Apeliaciniame skunde nesutinkant su šia pirmosios instancijos teismo priteista suma, iš esmės nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir dalyje nesutinkant dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, t. y. sunki nuteistosios finansinė padėtis bei tai, jog visų pirma nuteistoji turi atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai bei Valstybinei ligonių kasai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai NKA1 teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apylinkės teisme suteikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteiktas advokatas A. Sakalauskas, kuris nukentėjusiąją atstovavo teisme, teikė teisines pagalbas, susipažino su byla, ruošėsi bylos nagrinėjimui. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad NKA1 buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios advokato pagalbai apmokėti išlaidas pagrįstai pripažino proceso išlaidos, kurios priteistinos iš nuteistosios. Dar labiau mažinti šių išlaidų dydį, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo, juolab, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas dydis neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų rekomenduojamų dydžių.

Neabejotina, kad sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų susijusių su nukentėjusiosios atstovavimu teisme, priteisimo bei šių išlaidų dydžio nustatymo svarbu atsižvelgti ir nuteistosios finansinę padėtį. Visgi, kaip jau aukščiau šioje nutartyje aptarta, reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos tai, kad NUT1 yra dirbanti, nors ir augina mažametį vaiką, turi tam tikrų įsipareigojimų, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina apie išties sunkią nuteistosios finansinę padėtį, iš ko būtų galima spręsti, jog apeliantei yra neįmanoma atlyginti proceso išlaidas, kurios kilo būtent dėl jos pačios neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismo priteistos proceso išlaidos nelaikytinos pernelyg didelės, todėl nuteistosios apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.