Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Dyburienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL2 gynėjos advokatės Singridos Samoškienės ir nuteistojo KAL1 apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

KAL2 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskiros bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tai yra prie griežtesnės 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pridedant dalį (2 metus) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir KAL2 paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL2 paskirta sumažinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas KAL2 laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. spalio 10 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo parą ir vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo KAL2 faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį skundžiamą nuosprendį dienos.

KAL2 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.

KAL2 pripažintas recidyvistu.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas KAL2 turtui – piniginėms lėšoms, esančioms ir būsiančioms AB „SEB bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 450 Eur, uždraudžiant valdyti, naudotis piniginėmis lėšomis, išskyrus neišieškomą sumą, paliktas galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, o skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas KAL2 turtui – piniginėms lėšoms – 446,73 Eur, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, saugomoms Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, paliktas galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, o skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš KAL2 nepriteistos.

KAL1 pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį ir nubaustas:

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes tarpusavyje subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, tai yra prie griežčiausios 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pridedant dalį (8 (aštuonis) mėnesius) švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir dalį (30 (trisdešimt) parų) švelnesnės arešto bausmės, prieš tai pakeistos į 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimą, paskirtos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir KAL1 paskirta subendrinta 8 (aštuonių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL1 paskirta sumažinta 5 (penkerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo KAL1 faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį skundžiamą nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas KAL1 laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. spalio 9 d. iki 2025 m. spalio 10 d., t. y. 1 (vieną) laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

KAL1 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina.

KAL1 skirta kardomoji priemonė – dokumentų – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2026 m. balandžio 15 d., galiojančios iki (duomenys neskelbtini), paėmimas. Kuri panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. Asmens tapatybės kortelę persiunčiant bausmę vykdančiai institucijai pradėjus bausmės vykdymą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės 2025 m. lapkričio 27 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas KAL1 turtui – piniginėms lėšoms, esančioms ir būsiančioms „Lumino Bank AS“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 450 Eur, uždraudžiant valdyti, naudotis piniginėmis lėšomis, išskyrus neišieškomą sumą, pakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi, leidžiant KAL1 laisvai disponuoti neišieškoma suma – 1 153 Eur per mėnesį, paliktas galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, o skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas KAL1 turtui – piniginėms lėšoms – 37,52 Eur, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą, saugomoms Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, paliktas galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo, o skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo KAL2 gynėja advokatė Singrida Samoškienė savo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendžio palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti, jame išdėstytais motyvais ir argumentais. Nuteistasis KAL1 ir jo gynėja advokatė Jūratė Kelpšaitė apeliacinį skundą taip pat palaikė ir prašė įvertinti papildomus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei pakeisti apylinkės teismo 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes įvertino visas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nors nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su jiems paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau nuteistojo KAL2 gynėjos advokatės Singridos Samoškienės apeliacinio skundo esmė teikia pagrindą manyti, jog šiuo atveju ginčijamas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl KAL2 ir KAL1 kaltės bei skirdamas bausmes tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Vien tai, kad nuteistojo KAL2 gynėja advokatė nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, o abu nuteistieji su jiems paskirtomis bausmėmis, nesudaro pagrindo apeliacinius skundus tenkinti.

Dėl nuteistojo KAL2 nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis KAL2 padarė dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, t. y. neteisėtai išplatino (pardavė) didelį kiekį (20,188 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino (BK 260 straipsnio 2 dalis) ir turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti prie savęs laikė 7,926 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (BK 260 straipsnio 1 dalis).

Pasak nuteistojo gynėjos advokatės, KAL2 padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti vertinamos kaip viena nusikalstama veika, o ne kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje tęstinė nusikalstama veika konstatuojama kuomet nustatytas neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių medžiagų kiekį, siekiant kuo daugiau pasipelnyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-412/2007). Tačiau jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, kai skiriasi ir pats nusikalstamos veikos dalykas, t. y. parduodamos skirtingų partijų narkotinės medžiagos, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-46-719/2023). Sprendžiant apie bendros tyčios buvimą šios kategorijos bylose, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo narkotinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbu yra ir subjektyvieji požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvienąkart platinant narkotines medžiagas formuojasi savarankiškai, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-51-648/2019).

Nors nusikalstamas veikas įvykdytas 2025 m. spalio 9 d. ir 2025 m. spalio 10 d. skiria trumpas laiko tarpas, taip pat sutampa psichotropinės medžiagos – metamfetaminas bei motyvai, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta vieninga nuteistojo KAL2 tyčia.

Teisėjų kolegijos vertinimu iš aptarto seka, kad nuteistojo KAL2 tyčia parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas šiuo atveju formavosi savarankiškai, kadangi iš (duomenys neskelbtini) už 500 eurų įsigytas psichotropines medžiagas nuteistasis KAL2 2025 m. spalio 9 d. pardavė kitam nuteistajam KAL1 taip siekdamas finansinės naudos. Tuo tarpu nuteistojo parodymai patvirtina, kad jis 2025 m. spalio 10 d. prie savęs laikytas psichotropines medžiagas, kurias jis pats vartoja, būtų tik pasidalinęs, o ne iš to pelnęsis. Akivaizdu, jog šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, jog nuteistasis KAL2 jau 2025 m. spalio 9 d. turėjo bendrą išankstinį sumanymą savo reikmėms turėtas ir įvykio metu 2025 m. spalio 10 d. prie savęs laikytas psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į išdėstyta konstatuoja, jog nuteistasis KAL2 įvykdė dvi atskiras nusikalstamas veikas, dėl ko skundo argumentai, susiję su tęstinės nusikalstamos veikos įvykdymu, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys baudžiamosios bylos medžiagai.

Dėl bausmių

Apeliaciniuose skunduose iš esmės nėra ginčijama nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšys, tik nuteistojo KAL2 gynėja advokatė prašo savo ginamajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes sumažinti. O nuteistasis KAL1 prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatas bei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-316-788/2019, 2K-179-719/2022 ir kt.).

BK 75 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Pirmosios instancijos teismas, KAL2 skirdamas 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir 4 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du sunkius baigtus nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Įvertino apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau KAL2 pripažino recidyvistu, kadangi jis nusikaltimus padarė iki tol būdamas teistas aštuonis kartus, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas pagal BK 260 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, kas pasak apylinkės teismo rodo, jog jis realių išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti naujus nusikaltimus. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat vertino, kad KAL2 vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas tris kartus, visų baudų nesumokėjęs, išplatino didelį kiekį draudžiamų medžiagų ir prie savęs laikė reikšmingai didesnį nei nedidelis metamfetamino kiekį su tikslu jį platinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad kito nuteistojo KAL1 ir liudytojų parodymai, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gauti duomenys bei psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekiai suteikia pagrindą manyti, jog KAL2 elgesys nebuvo atsitiktinis, nulemtas siekiant finansinės naudos. Apylinkės teismas taip pat padarė išvadą, jog KAL2 nusikalstamos veikos sunkėja, kadangi jis jau buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir tai jo nepaskatino rinktis kitokį elgesio modelį bei daugiau nenusikalsti. Svarstydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą apylinkės teismas vertino, kad nuteistasis dirba, turi nepilnametį vaiką, prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, tačiau šių aplinkybių nelaikė išskirtinėmis, rodančiomis mažesnį asmenybės ir nusikalstamų veikų pavojingumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės už padarytas nusikalstamas veikas negali būti ne tik per griežtos, bet ir per švelnios, o skiriant bausmes turi būti užtikrinami ne tik nuteistojo, bet ir visuomenės interesai. Šiuo atveju yra svarbu tai, kad baudžiamajame įstatyme įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Kadangi prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skirdamas KAL2 už nusikalstamą vieką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę artimą vidurkiui, o ne minimaliam dydžiui proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, kadangi nuteistasis paros bėgyje iš esmės padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, praeityje būdamas ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus. O tai, neabejotinai didina nuteistojo asmenybės pavojingumą, itin neigiamai jį charakterizuoja ir rodo, jog jis sistemingai pažeidinėja teisės normų reikalavimus bei turėdamas neišnykusį teistumą iš ankstesnio patyrimo nepasimoko. Tai, kad jokia žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, nuteistojo teisinės padėties šiuo atveju niekaip nešvelnina, kadangi draudžiamos medžiagos į apyvartą nepateko ne dėl nuteistojo KAL2 veiksmų, o dėl policijos pareigūnų, kurie jie jas surado ir paėmė. Tuo tarpu skunde akcentuojamos neigiamos pasekmės susijusius su nuteistojo socialiniais ir šeimyniniais ryšiais, resocializacijos perspektyvomis, asmenybės raida bei vertybių paradimu yra natūralios nusikalstamo elgesio pasekmės, kurias KAL2 šiuo atveju turi prisiimti. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, siekį pasipelnyti bei tai, kad už šių nusikaltimų padarymą įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšys, tiek jų dydžiai nuteistajam KAL2 buvo parinkti tinkamai. O vien aplinkybės, kad apylinkės teismo paskirtos bausmės neatitinka nuteistojo KAL2 ir jo gynėjos lūkesčių nereiškia, jog baudžiamasis įstatymas šiuo atveju buvo pritaikytas netinkamai.

Skirdamas KAL1 8 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, 2 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje bei 40 parų arešto bausmę už BK 253 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas vertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du sunkūs tyčiniai nusikaltimai bei vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas. Atsižvelgė į tai, kad KAL1 prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat pažymėjo, kad nuteistasis teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą, baudą sumokėjęs. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat vertino, kad kartu su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo rastos ir priemonės skirtos jų platinimui, dėl to padarė išvadą, jog nusikalstos veikos susijusios su finansinės naudos siekimu ir nebuvo atsitiktinės. Ką iš esmės patvirtina ir byloje esantys liudytojų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei slapto sekimo metu gauti duomenys. Nors akcentavo, kad KAL1 laikomas neteistu, tačiau pažymėjo, kad jis jau buvo susidūręs su teisėsaugos institucijomis dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, dėl to sprendė, kad apelianto daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Svarstydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą apylinkės teismas vertino, kad nuteistasis iki kardomosios priemonės paskyrimo dirbo, taip pat išlaiko vaiką, prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, tačiau įvertinęs visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą šių aplinkybių nelaikė išskirtinėmis.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas taip pat pasisakė dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo nuteistajam KAL1 . Įvertinęs, kad apeliantas padarė du sunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nors šiuos inkriminuojamus nusikaltimus ir padarė būdamas neteistas, vis tik sprendė, jog anksčiau paskirta bausmė jo nuo priešingo teisei elgesio nesulaikė. Būtent padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis ir pavojingumas, neatsitiktinis nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos siekimu, taip pat nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leido apylinkės teismui konstatuoti, jog bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo, nebus pasiekti.

Tuo tarpu teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek patį KAL1 , vis tik sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuostatos susijusios su laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu nuteistojo atžvilgiu nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.

Akcentuotina, kad prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų visuomenės interesams, nes jomis didinamas pavojus asmenims susirgti priklausomybės ligomis, keliama asmens mirties rizika, padidėja kitos asocialaus elgesio rizikos, kurioms suvaldyti reikalingi reikšmingi valstybės resursai, todėl valstybės reakcija į tokias veikas negali būti formali, neturinti poveikio kaltu pripažintam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-511/2024).

Nagrinėjamu atveju KAL1 pripažintas kaltu dėl dviejų sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą platinti. Taip pat dėl vienos apysunkės nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtu vieno šaudmens laikymu. Būtent iš KAL2 įsigytos psichotropinės medžiagos – metamfetamino didelis kiekis – 20,188 g, taip pat nuteistojo namuose rastos kitos rūšies narkotinės medžiagos – kanapės bei svarstyklės ir užspaudžiami paketai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apelianto įvykdyti sunkūs nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. O liudytojų LUD5 , LUD2 , LUD1 parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys rodo buvus sistemingumą, kuriuo apylinkės teismas ir grindė KAL1 išnykusį teistumą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Ir nors nuteistasis KAL1 nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo darbą, kuriame buvo vertinamas ir charakterizuojamas teigiamai, taip pat glaudžius ryšius su dukra, tačiau tai jo nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė. Tuo tarpu teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesu prarasti darbą, socialinius ryšius su dukra ir pan., nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Priešingai, tris nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Tai, kad nuteistasis KAL1 po 2007 m. rugpjūčio 31 d. jo atžvilgiu priimto teismo baudžiamojo įsakymo gyveno įprastą gyvenimą, dirbo, finansiškai prisidėjo prie dukros išlaikymo ir dalyvavo jos gyvenime nepaneigia bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, kad draudžiamomis medžiagomis KAL1 disponavo pakankamai intensyviai – liudytojo LUD5 teigimu jis apie metus laiko iš apelianto įsigydavo žolės ar amfetamino maždaug kas savaitę, liudytojo LUD2 teigimu jis maždaug prieš pusmetį susipažino su nuteistuoju ir iš jo kas savaitę, kas dvi pirkdavo amfetamino, liudytojas LUD1 taip pat nurodė, kad ne vieną kartą buvo įsigijęs amfetamino (1 t., b. l. 47-50, 55-58, 73-76). Vien aplinkybės, kad nuteistasis KAL1 šiuo metu savo neteisėtus veiksmus vertina itin neigiamai, nuo 2026 m. sausio 9 d. nėra pažeidęs intensyvios priežiūros sąlygų ir pasižada ateityje nenusikalsti, savaime nesudaro pagrindo taikyti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomos teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime nepripažįstamos išskirtinėmis. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes KAL1 ir neatsidėdamas vykdymo tinkamai įvertino ne tik padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų bei kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl KAL1 paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra teisinga ir proporcinga padarytiems nusikaltimams bei nuteistojo asmenybei, dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, konstatuojant, jog nuteistajam KAL1 atidėti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

2026 m. rugpjūčio 25 d. byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam KAL2 , kurią sudaro 220,83 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistųjų KAL2 ir KAL1 iniciatyva jų apeliacinius skundus atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis KAL2 , šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, jam skirta reali, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo KAL2 , nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo KAL2 gynėjos advokatės Singridos Samoškienės ir nuteistojo KAL1 apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nuosprendį.

Nepriteisti iš nuteistojo KAL2 valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos Kauno apygardos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.