- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-603-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00147-2025-7
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
- Nuteistasis
- M. B.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Alytus)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės ir Aurelijaus Rauckio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas, atliktas bausmės laikas pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 23 d. baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), M. B. pripažintas recidyvistu.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti nepakeistas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Alytaus apylinkės teismo 2026 m. liepos 16 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2025 m. vasario 27 d. laikotarpiu nuo 19.45 val. iki 20.05 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiojo Č. B., sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam Č. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizdele viršutinės lūpos dešiniajame kampe.
Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniuose skunduose nuteistasis M. B. nesutinka su paskirta bausme, prašo skirti švelnesnę bausmę. Savo skundus grindžia tokiais argumentais:
Jis pripažįsta savo kaltę pilnai, todėl bausmė jam turi būti sumažinta vienu trečdaliu.
Be to teismas, skirdamas bausmę neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, pažeidė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, nes privalėjo įvertinti visus byloje esančius duomenis. Byloje nėra duomenų, kad dėl suduoto smūgio nukentėjusysis patirtų stiprų fizinį skausmą, didelius nepatogumus, naudotų vaistus, patirtų kitus neigiamus padarinius. Teismas, skirdamas bausmę taip pat neatsižvelgė, kad apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos duomenų seka, kad apeliantas nėra linkęs daryti smurtinius nusikaltimus.
Teismo paskirta bausmė/jos trukmė prieštarauja teismų praktikai smurtinių nusikaltimų kategorijos bylose bei gali didinti socialinę atskirtį. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) asmenims sudėtinga užmegzti ryšius su visuomene, gauti stabilų darbą, jiems būdinga socialinė atskirtis. Paskirta bausmė gali sugriauti sukurtus teigiamus socialinius ryšius, užkirsti kelią gyventi visuomeninį gyvenimą, bendrauti su šeima.
Skiriant bausmę nebuvo teisingai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, nes teismas netinkamai subendrino jam paskirtas bausmes: turėjo bausmes už BK 178 straipsnio 3 dalyje padarytą veiką ir 140 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką subendrinti ne dalinio sudėjimo būdu, o taikydamas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, t. y. apėmimo būdu, nes nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas, labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta veika yra apysunkis nusikaltimas. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nesunkus nusikaltimas.
Vertinant bausmės tikslą (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo), išskirtini bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslai. Asmenį nuo nepageidaujamo elgesio labiausiai sulaiko tai, kad jis turi ką prarasti (bausmės vykdymo atidėjimo sulaukęs subjektas suinteresuotas laikytis taisyklių). Svarbu įvertinti, jog kai asmuo siunčiamas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės, ne tik sumažėja paskatos nedaryti naujų pažeidimų, bet ir prarandami socialiniai ryšiai bei įgūdžiai gyventi visuomenėje.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Urbienė pateikė atsiliepimą į nuteistojo M. B. apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo M. B., teismas įvertino visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, vadovavosi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį - ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus. Teismas įvertino tai, kad M. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, esant teistumui, teistas eilę kartų, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, o tai patvirtina, kad nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų. Todėl teisingai skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas teisingai vertino, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
M. B. apeliaciniame skunde prašo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus pilną įrodymų tyrimą, M. B. kaltės nepripažino. Todėl pagrindo taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas nėra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo M. B. apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su paskirta bausme, prašo ją sušvelninti, be to paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, taip pat prašo bendrinti bausmes, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. bausmę už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tiek ir šią bausmę bendrindamas su kitu teismo sprendimu jam skirta bausme, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir BK 63 straipsnyje numatytų bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis M. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas teistas, anksčiau jis teistas eilę kartų, taip pat ir už smurtinius tyčinius nusikaltimus. Administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis atlieka arešto bausmę, paskirtą 2026 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu, Sodros duomenų bazės išrašą, kuris patvirtina, kad nedirba. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad M. B. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, sistemingai nusikalsta, tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes, susijusias tiek su nusikalstamos veikos padarymu, tiek su nuteistojo asmenybe, nusprendė skirti straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Teismas nustatydamas bausmės dydį atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių ir paskyrė artimesnį minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui, tai yra 5 mėnesius laisvės atėmimo.
Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui – nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (anksčiau 20 kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus) bei tai, kad nenustatyta nei viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ar jo atsakomybę sunkianti aplinkybė, aplinkybes, kad nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizdele viršutinės lūpos dešiniajame kampe, kad jam buvo sukeltas skausmas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir parinko teisingą jos dydį – 5 mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė paskirta, įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Paskirtą bausmę teismas pagrįstai ir teisingai subendrino su 2026 m. vasario 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirta arešto bausme, palankesniu jam, tai yra dalinio bausmių sudėjimo būdu. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog teismas bendrindamas bausmes už BK 178 straipsnio 3 dalyje padarytą veiką ir BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką turėjo jas subendrinti ne dalinio sudėjimo būdu, o taikydamas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, t. y. apėmimo būdu, nes nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas, labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau su tokiais argumentais nesutinkama. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje paprastai pripažįstama, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nusikaltimai numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje labai nesiskiria pagal pavojingumą, nes vienas yra apysunkis nusikaltimas, kitas nesunkus nusikaltimas, t. y. jie priskirti gretimoms kategorijoms, todėl bausmės teisingai ir pagrįstai subendrintos ne bausmių apėmimo būdu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis pilnai pripažino, todėl prašoma mažinti paskirtą bausmę trečdaliu. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).
Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatų, nes byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Nei viena iš BK 64¹ straipsnyje numatytų procesinių formų ir negalėjo būti taikoma, nes, priešingai nei teigia skunde nuteistasis M. B., jis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino esminės veikos aplinkybės, jog sudavė nukentėjusiajam smūgį, kas iš esmės eliminuoja BK 64¹ straipsnio taikymo galimybę. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažinęs M. B. paskirtos bausmės vienu trečdaliu, teisės taikymo klaidos nepadarė.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su pateiktu vertinimu, jog nuteistasis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir tai patvirtina, kad nėra pagrindo jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, tinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias tiek bausmių skyrimą, tiek jų bendrinimą, todėl nuteistojo apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. B. apeliacinius skundus atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.