Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) valytoja, registruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

KAL1 2026 m. rugpjūčio 5 d. apie 5.00 val., Kaune, V. Krėvės pr. ties pastatu Nr. 26, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510, ARTP-0067“, nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamosios KAL1 prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2026 m. rugpjūčio 5 d. 05.06 val., KAL1 buvo nustatytas 2,62 promilių neblaivumas. Antru tikrinimu 05.30 val. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. Jai buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Su nustatytais duomenimis KAL1 sutiko (b. l. 39–42).

Iš VšĮ „EMPREKIS“ duomenų nustatyta transporto priemonės „VW Passat“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM, įvertinus specifikacijas – 10510 Eur (b. l. 49).

Nustatyta, kad pateiktos dokumentų kopijos: automobilio „VW Passat“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), dokumentas, patvirtinantis KAL1 nuosavybę į jį (b. l. 50–84).

Teismas konstatuoja:

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairuoja motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio nusikaltimo objektas yra eismo saugumas ir transporto eismo tvarka, o baudžiamoji atsakomybė kyla dėl transporto priemonės vairavimo esant įstatyme nustatytą ribą viršijančiam neblaivumui, nepriklausomai nuo to, ar buvo sukeltos kokios nors žalingos pasekmės. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamoji KAL1 2026 m. rugpjūčio 5 d. apie 5 val., vairavo automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdama neblaivi. Šią aplinkybę patvirtina pačios kaltinamosios nuoseklūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros ir vietovės apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo akto duomenys, bendrojo pagalbos centro garso įrašas, pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių įrašai bei kita byloje surinkta medžiaga. Teismo posėdžio metu kaltinamoji visiškai pripažino kaltę ir patvirtino, kad po alkoholio vartojimo sėdo prie automobilio vairo ir vairavo transporto priemonę. Jos parodymai yra nuoseklūs, logiški, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Baudžiamojoje byloje buvo nustatytas baudžiamajai atsakomybei kilti pakankamas neblaivumo laipsnis t. y. iš 2026 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmojo patikrinimo metu 05.06 val. KAL1 nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, o pakartotinio patikrinimo metu 05.30 val. – 2,30 promilių neblaivumas. Su patikrinimo rezultatais kaltinamoji sutiko, jų neginčijo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Kaltinamosios neblaivumą patvirtina ir liudytojo parodymai apie tai, kad kaltinamoji, vairuodama mašiną, daugiabučio namo kieme, kliudė mašiną, iš įvykio vietos pasišalino, vėliau grįžo ir priverstinai sustabdžius jos automobilį bei atidarius vairuotojo dureles, atrodė neblaivi bei elgėsi neadekvačiai. Iš policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių įrašų matyti, kad kaltinamoji neaiškiai atsakinėja į jų klausimus, policijos pareigūnai atlieka jos blaivumo patikrinimą ir užfiksuoja neblaivumą. Taip pat vaizdo įrašuose užfiksuoti pačios kaltinamosios paaiškinimai pareigūnams, kad ji vartojo alkoholį. Vertindamas kaltinamosios veikos subjektyviuosius požymius, teismas konstatuoja, kad KAL1 veikė tiesiogine tyčia. Kiekvienam transporto priemonės vairuotojui yra žinoma ir visuotinai suprantama pareiga nevairuoti apsvaigus nuo alkoholio. Pati kaltinamoji teismo posėdžio metu patvirtino žinojusi, kad vairuoti išgėrus draudžiama. Nepaisydama šio draudimo, suvokdama, kad tą pačią dieną buvo vartojusi alkoholio, ji savo noru sėdo prie automobilio vairo ir nemažą atstumą vairavo transporto priemonę viešajame eisme. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nustatytas 2,30 promilių neblaivumas reikšmingai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės ribą. Toks apsvaigimo laipsnis objektyviai didina grėsmę eismo saugumui, mažina vairuotojo gebėjimą tinkamai vertinti eismo situaciją, laiku reaguoti į kliūtis bei priimti saugius sprendimus kelyje. Įvertinęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus jų visumoje, teismas konstatuoja, kad KAL1 2026 m. rugpjūčio 5 d. V. Krėvės pr. ties pastatu Nr. 26, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, todėl jos veikoje yra visi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji bei jos gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją LAI1 žinion.

BK 40 straipsnis nustatyto galimybę baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, ir jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atsisakymas kaltą asmenį teisti ir skirti jam bausmę. Taikydamas tokį institutą ir nutraukdamas baudžiamąją bylą kaltininko atžvilgiu teismas tiki, kad teisingumas konkrečioje byloje ir prevencinis baudžiamosios teisės tikslas bus pasiekti nepasmerkiant nusikalstamą veiką padariusio asmens, neskiriant jam bausmės ir nesukeliant dėl teistumo atsirandančių padarinių. Tai – išimtinė bylos užbaigimo forma, nes nusikaltimo padarymo pagrindinė ir natūrali teisinė pasekmė yra atsakomybės taikymas, o ne jos netaikymas, t. y. atleidimas nuo atsakomybės.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima atleisti tik egzistuojant BK 40 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Vis dėlto, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaip neprivaloma taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma arba ne priklausomai tik nuo bylą nagrinėjančio teismo valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis realizuoja įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2008, 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015).

Vadinasi, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, gavęs prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinęs BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ir pagrindų egzistavimą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, turi apsispręsti ar kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (pripažinti kaltu ir skirti bausmę) ar baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti laidavimo pagrindu.

Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu reiškia teismo priimamą sprendimą atsisakyti kaltą dėl nusikalstamos veikos padarymo asmenį teisti ir bausti (patraukti baudžiamojon atsakomybėn), nes bylos aplinkybių visuma apibūdinanti kaltininką, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, rodo nusikalstamo (pavojingo ir priešingo teisei) elgesio atsitiktinumą, bet ne dėsningą ar tendencingą kaltininko gyvenimo būdo rezultatą. Nutraukti dėl nusikalstamos veikos padarymo atsiradusius baudžiamuosius teisinius santykius reiškia, kad į bylą savanoriškai įstojęs trečiasis asmuo (laiduotojas), kurį teismas laiko patikimu, garantuoja už atsakingą ir nepriekaištingą, visuomenės interesus atitinkantį kaltininko elgesį ateityje. Tačiau laidavimo pagrindas yra pirmiausia teismo pasitikėjimas kaltininku, o ne laiduotoju. Todėl teismas iš visų byloje surinktų duomenų turi turėti pagrindą išvadai, kad kaltininkas, atitinkantis visas BK 40 straipsnio taikymo sąlygas, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, o jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis yra teisimas, būtų neteisingas. Tik konstatavus, kad teismas pasitiki kaltininku ir jo elgesiu ateityje, galima spręsti dėl bylos nutraukimo išimtine forma – atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės.

Šiuo atveju, KAL1 padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Ji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teista, dėl jos padarytos nusikalstamos veikos žalos nebuvo padaryta. Todėl byloje egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos laidavimo taikymo sąlygos.

Spręsdamas dėl BK 40 straipsnio taikymo ir kaltinamosios KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas vertina ne tik formalių įstatyme nustatytų sąlygų egzistavimą, bet ir tai, ar konkrečiu atveju yra pagrindas manyti, kad kaltininko nusikalstamas elgesys nepasikartos be baudžiamosios atsakomybės taikymo, perduodant ją laiduotojo atsakomybei. Sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo būtina vertinti ne vien padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, bet ir kaltininkės asmenybę, jos gyvenimo būdą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, socialinius ryšius, požiūrį į padarytą veiką bei aplinkybes, leidžiančias prognozuoti jos elgesį ateityje. Laidavimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmeniui, kurio padaryta nusikalstama veika laikytina atsitiktiniu nukrypimu nuo teisėto elgesio modelio, pasitaisyti be baudžiamosios represijos priemonių taikymo, tačiau kartu užtikrinant veiksmingą socialinę kontrolę ir prevenciją.

Vertindamas kaltinamosios asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad KAL1 anksčiau Lietuvoje neteista, visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius ir su bylos medžiaga sutampančius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, tokio elgesio neteisino ir nebandė perkelti atsakomybės kitiems asmenims ar susiklosčiusioms aplinkybėms, priešingai – kaltinamoji tokį poelgį įvertino kaip didžiausią gyvenime padarytą klaidą, pripažino suvokianti savo veiksmų pavojingumą, kritiškai vertino padarytą pažeidimą bei teismo posėdžio metu demonstravo brandų požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Į byla pateiktoje kaltinamosios darbovietės charakteristikoje kaltinamoji darbdavio vertinama išimtinai tik teigiamai (b. l. 171).

Spręsdamas dėl laiduotojo tinkamumo, teismas įvertino LAI1 asmenybę ir jo santykį su kaltinamąja. Byloje nustatyta, kad LAI1 yra KAL1 brolis. Tarp jų egzistuoja stabilūs, artimi ir pasitikėjimu grindžiami santykiai. Tiek laiduotojo, tiek pačios kaltinamosios parodymai patvirtina, kad laiduotojo nuomonė kaltinamajai yra svarbi, o jo vertinimai ir požiūris gali turėti realią įtaką jos elgesiui bei priimamiems sprendimams. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad LAI1 teismo posėdžio metu nebandė pateisinti kaltinamosios veiksmų ar sumenkinti jų pavojingumo. Toks laiduotojo požiūris leidžia teismui daryti išvadą, kad jo prisiimama atsakomybė yra sąmoninga, paremta realiu situacijos vertinimu, o ne vien siekiu padėti artimam žmogui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad LAI1 neturi teistumų, yra dirbantis, charakterizuojamas darbe teigiamai, savo elgesiu demonstruoja pagarbą teisės normoms. Tokios aplinkybės leidžia jį vertinti kaip asmenį, vertą teismo pasitikėjimo BK 40 straipsnio prasme.

Vertindamas kaltinamosios ir laiduotojo tarpusavio santykius, teismas daro išvadą, kad jų šeiminiai ryšiai yra pakankamai stiprūs ir glaudūs tam, kad laiduotojas galėtų daryti realią ir veiksmingą teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui ateityje. Šią išvadą patvirtina ne tik pačio laiduotojo parodymai, bet ir kaltinamosios paaiškinimai, kad brolis ji yra itin artimas, juos, gyvenančius (duomenys neskelbtini), skiria tik gatvė, dažnai susitinka ir jo nuomonė jam yra ypač reikšminga. Teismo vertinimu, būtent šeimos aplinkoje egzistuojanti moralinė atsakomybė ir laiduotojo autoritetas kaltinamosios atžvilgiu šiuo atveju gali tapti veiksmingesne poveikio priemonė. Laidavimo institutas nėra kaltinamojo atleidimas nuo pareigos atsakyti už savo elgesį. Priešingai, perduodamas kaltinamąją laiduotojo atsakomybei teismas išreiškia pasitikėjimą tuo, kad kaltinamoji suvoks jai suteiktą galimybę kaip išskirtinį pasitikėjimo būdą ir papildomą moralinį įsipareigojimą savo šeimai bei laiduotojui.

Teismo įsitikinimu, šioje byloje būtent laiduotojo daroma įtaka, jo vertybinė pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos, tvirti šeimos ryšiai ir kaltinamosios pagarba brolio nuomonei sudaro pakankamą pagrindą tikėti, kad KAL1 ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Kartu teismas pažymi, kad kaltinamoji turės suvokti, kad pasitikėjimas ja yra grindžiamas ne vien jos pačios pažadais, bet ir jos brolio prisiimta atsakomybe, todėl šis sprendimas turi tapti jai reikšminga gyvenimo pamoka bei papildoma paskata savo elgesį grįsti atsakomybe, pagarba šeimos vertybėms ir visuomenėje priimtoms socialinėms normoms.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes jų visumoje, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad KAL1 yra verta teismo pasitikėjimo ir būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją LAI1 atsakomybei. Teismo vertinimu, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika laikytina atsitiktiniu nukrypimu nuo teisėto elgesio modelio, o byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Įvertinęs tai, kad kaltinamosios ir brolio pajamos nėra didelės palyginus su (duomenys neskelbtini) esamu pragyvenimo lygiu, teismas nustato vienerių metų laidavimo laikotarpį be užstato.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teisinio poveikio priemonės, kuriomis iš esmės siekiama tapačių tikslų kaip ir bausmėmis, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LAT 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Šiomis priemonėmis, be kita ko, siekiama atkurti teisingumą, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 12 d. ir 2025 m. vasario 6 d. nutarimai).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi tokiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, t. y. teismo diskrecija, tačiau ją įgyvendindamas teismas, kaip ir priimdamas bet kurį sprendimą, privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją. LAT yra išaiškinęs, kad tiek skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įgyvendinti BK paskirtį ir užtikrinti teisingumą, apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taikyti jam proporcingas ir individualizuotas teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, ir kartu apsaugotų kitų asmenų ir visuomenės teisėtus interesus (LAT 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021).

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (LAT 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 14- 511/2018 ir kt.).

Šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė savo baigiamosiose kalbose prašė KAL1 skirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise 2 metų terminui (BK 68 straipsnis), automobilio „VW Passat“ konfiskavimą ir įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 ir 72 straipsniai). Gynėjas baigiamosiose kalbose prašė taikyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą bei netaikyti įmokos į fondą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė vairuodama kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąją bei jos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, t. y. tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas vertina byloje nustatytas aplinkybes, kad kaltinamoji dirba valytoja, jo darbo funkcijoms vykdyti yra reikalinga transporto priemonė – nuvykti į objektus, transportuoti darbui reikalingas priemones, taip pat kaltinamoji yra ištekėjusi, jos sutuoktinis neturi teisės vairuoti transporto priemones, turi nepilnametį vaiką, todėl negalėjimas vairuoti transporto priemonės neigiamai paveiks kaltinamosios šeimos poreikius. Pažymėtina, kad nors ir kartą KAL1 buvo bausta Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso tvarka, tačiau ne už vairavimą būnant neblaivia, o už automobilio pastatymą neleistinoje vietoje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nustato artimą minimaliam, t. y. 1 metų ir 6 mėnesių trukmės specialiosios teisės atėmimo terminą. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes laiko, kad net ir mažesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės reikšmingos neigiamos įtakos kaltinamosios ir jos šeimos gyvenimui.

BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaip suformuota LAT praktikoje, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K- 250- 976/2020, 2K-118-788/2023 ir kt.).

Kaltinamoji KAL1 BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama jai nuosavybės teise nepriklausantį automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „VW“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas bus adekvati ir proporcinga priemonė, atitinkanti turto konfiskavimo instituto paskirtį – užkirsti kelią pakartotiniam turto panaudojimui nusikalstamoms veikoms daryti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemones, teismas privalo atsižvelgti į jų paskirtį, t. y. kiekvienu atveju įvertinti, ar parinktos priemonės ir jų apimtis yra pakankamos siekiant paveikti asmens elgesį, užtikrinti, kad jis laikytųsi įstatymų ir ateityje nebenusikalstų, taip pat ar jos efektyviai apriboja galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Kartu būtina vertinti, ar taikomos priemonės yra proporcingos ir sudaro prielaidas įgyvendinti teisingumo principą, neviršijant to, kas būtina baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju iš kaltinamosios konfiskuojamas automobilis. Todėl teismo vertinimu, tokioje situacijoje papildomos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą – skyrimas būtų neproporcingas ir perteklinis. Teismas, parinkdamas teisinio reagavimo priemones, privalo vertinti jų tarpusavio suderinamumą bei realų poveikį, ypač kai jau pasirinktas modelis, orientuotas į atkuriamąjį teisingumą – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kartu uždraudžiant naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemone bei transporto priemonės konfiskavimas. Todėl papildomų finansinių įpareigojimų nustatymas šioje byloje prieštarautų atkuriamojo teisingumo principui, todėl ši priemonė neskiriama.

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę – sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo.

Byloje buvo gauta 2026 m. gegužės 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-08379, kurioje nurodyta, kad teikiant KAL1 teisinė pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 150 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš KAL1 valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su užvedimo rakteliu, saugomas adresu Technikos g. 18A, Kaunas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas konfiskaciją vykdančiai institucijai;

KAL1 vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomas byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje;

DVD su vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių ir bendrojo pagalbos centro įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

KAL1 , padariusią nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LAI1 laidavimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos t. y. 2026 m. rugpjūčio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimi, konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .

Kaltinamajai KAL1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę – sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš KAL1 valstybės naudai nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , su užvedimo rakteliu, saugomą adresu Technikos g. 18A, Kaunas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti konfiskaciją vykdančiai institucijai;

KAL1 vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje;

DVD su vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių ir bendrojo pagalbos centro, saugomus voke prie baudžiamosios bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Išaiškinti atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad: 1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. 3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.