- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- e2A-1689-945/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02902-2024-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Grando logistika“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Grando logistika“ ieškinį atsakovui S. S. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė mažoji bendrija „Grando logistika“ (toliau – ieškovė, darbdavė) prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovo S. S. (toliau – atsakovas, darbuotojas) 1 347,51 Eur žalos atlyginimą, 79,23 Eur dokumentų vertimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. sausio 30 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis. 2024 m. vasario 2 d. buvo priimtas įsakymas, kuriuo atsakovas buvo išleistas į pirmąją komandiruotę. 2024 m. kovo 8 d. buvo priimtas įsakymas, kuriuo atsakovas buvo išleistas į antrąją komandiruotę. Atsakovas, vykdydamas darbines pareigas komandiruočių metu, padarė ieškovei materialinę žalą, iš viso 1 347,51 Eur (1 000 Eur (vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijime įtvirtinta besąlyginė išskaita) žala buvo padaryta pirmosios komandiruotės metu, 347,51 Eur žala padaryta antrosios komandiruotės metu). Nurodytą žalą ieškovė patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, esant jo kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atsakovas, kaip vairuotojas profesionalas, neužtikrino gabenamų krovinių apsaugojimo nuo sugadinimų pervežimo metu, nebuvo atidus, atsargus ir rūpestingas, kiek konkrečiomis sąlygomis buvo būtina. Jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, ieškovė žalos nebūtų patyrusi. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė atmesti ieškinį. Atsakovas nurodė, kad ieškovė turėjo įrodyti nuostolių atsiradimą, atsakovo kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, tačiau to nepadarė. Iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kodėl krovinys buvo pažeistas, kas dėl to kaltas. Didžioji dalis pateiktų dokumentų neišversti, prieštaringi, nepatvirtina padarytų nuostolių.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. balandžio 21 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovei 1 357,51 Eur žalos atlyginimą, 79,23 Eur dokumentų vertimo išlaidas, 756 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 29,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo įdarbintas 2024 m. vasario 1 d., darbdavė darbo santykius su atsakovu nutraukė 2024 m. gegužės 31 d. Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnale eilės Nr. 165 įrašyta, kad atsakovas 2024 m. sausio 30 d. buvo supažindintas su tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareiginiais nuostatais, patvirtintais ieškovės direktorės 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. DS-9. 2024 m. vasario 2 d. buvo priimtas įsakymas, kuriuo atsakovas buvo išleistas į komandiruotę, nustatant buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmę: Lietuvoje – 2 d.; Prancūzijoje – 1 d.; Belgijoje – 1 d.; Italijoje – 1 d.; Vokietijoje – 22 d.; Lenkijoje – 3 d.; Nyderlanduose – 1 d. 2024 m. kovo 8 d. buvo priimtas įsakymas, kuriuo atsakovas buvo išleistas į komandiruotę, nustatant buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmę: Lietuvoje – 1 d.; Prancūzijoje – 5 d.; Belgijoje – 3 d.; Austrijoje – 3 d.; Čekijoje – 2 d.; Slovėnijoje – 3 d.; Slovakijoje – 7 d.; Italijoje – 4 d.; Vokietijoje – 7 d.; Lenkijoje – 3 d., Ukrainoje – 8 d. 347,51 Eur žalą, padarytą antrosios komandiruotės metu, patvirtina: 2024 m. balandžio 8 d. atsakovo pasirašytas CMR važtaraštis, kuriame nurodytas apgadintos transporto priemonės kėbulo numeris, kuris sutampa su apgadinto automobilio numeriu; 2024 m. balandžio 8 d. atsakovo pasirašytas defektinis aktas; 2024 m. liepos 5 d. sąmata. 1 000 Eur žalą, padarytą pirmosios komandiruotės metu, patvirtina: 2024 m. rugsėjo 16 d. pretenzija Nr. 09/16; 2024 m. vasario 22 d. atsakovo pasirašytas CMR važtaraštis, kuriame nurodytas apgadinto gabento automobilio VIN numeris, apgadinimo pobūdis; 2024 m. rugsėjo 16 d. sąskaita faktūra; 2024 m. rugsėjo 16 d. pretenzija su apžiūros ataskaita. Ieškovės turimo vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijime įtvirtinta 1 000 Eur besąlyginė išskaita, todėl iš atsakovo reikalaujama tik nedengiama žalos dalis, t. y. 1 000 Eur. Spręsdamas dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, teismas pažymėjo, kad atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su jo darbinėmis pareigomis, nurodytomis tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareiginiuose nuostatuose. Teismas konstatavo, kad atsakovo jam priskirtų darbinių pareigų nevykdymo faktas, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, šioje byloje nustatyti. Teismas nusprendė, kad atsakovas, kaip vairuotojas profesionalas, gabendamas automobilius, kai kroviniai buvo jo žinioje, neužtikrino gabenamų krovinių (automobilių) apsaugojimo nuo sugadinimų pervežimo metu. Šiuos neteisėtus veiksmus atsakovas atliko esant kaltei – nebuvo atidus, atsargus ir rūpestingas, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė žalą. Jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, ieškovė žalos nebūtų patyrusi, taigi atsakovo neteisėti veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės patirta žala. Atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 385,36 Eur, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 347,51 Eur žalos atlyginimą ir 79,23 Eur vertimo išlaidas yra pagrįstas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Priešingai, nei nustatė teismas, ginčo atveju nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Byloje nėra įrodymų, kad darbuotojas pažeidė įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, darbdavės įsakymuose, darbo tvarkos taisyklėse, pareiginiuose nuostatuose ar kituose vidiniuose ieškovės dokumentuose nustatytus reikalavimus, jų nevykdė ar netinkamai vykdė. Nėra duomenų, kad darbuotojas padarė bendro pobūdžio pareigų pažeidimus.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad nuostolius patvirtina komandiruočių įsakymai ir atsakovo parašai CMR važtaraščiuose. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareiginių nuostatų 7.1 ir 7.2 punktuose nustatyta, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas turi žinoti darbo organizavimo tvarką ir krovinių ekspedijavimo pagrindus, tačiau šios nuostatos nepakankamos atsakovo atsakomybei kilti. Pareiginiuose nuostatuose ar kitame vidiniame dokumente nenurodyta, koks krovinys ir kada buvo paimtas (priimtas), kada ir kokios būklės krovinys pristatytas gavėjui, kokiu periodiškumu atsakovas turi patikrinti krovinį ir pan. Perduodant transporto priemones darbdavė nepasirašė su darbuotoju perdavimo–priėmimo aktų, juose neaprašė perduodamo turto, nenurodė jo defektų, perdavimo datos, vietos, turtą perdavusio ir priėmusio darbuotojo pareigų, vardo, pavardės, parašo. Perdavimo–priėmimo aktas turėtų būti pasirašomas ir grąžinant turtą, tačiau tokio darbdavė nesurašė, yra tik CMR važtaraštis, tačiau jame nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad darbuotojas padarė nuostolių ieškovei, nes nėra duomenų, jog darbuotojui perduotos transporto priemonės buvo be defektų, defektai atsirado dėl atsakovo kaltės.
Teismas nevertino, kad darbuotojui nebuvo įteiktas prašymas pasiaiškinti, nebuvo nustatytas terminas pasiaiškinimui pateikti.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad darbuotojas padarė nuostolius pirmosios komandiruotės metu ir ieškovė po to vėl jį siuntė į komandiruotę. Jeigu darbuotojas būtų padaręs nuostolius pirmosios komandiruotės metu, į kitas komandiruotes ieškovė darbuotojo nebūtų išleidusi, o būtų paprašiusi pasiaiškinti. Ieškovė elgėsi priešingai – po to, kai darbuotojas, ieškovės teigimu, pirmojoje komandiruotėje padarė nuostolius, neprašė jo nei pasiaiškinti, nei atliko išskaitas iš darbo užmokesčio. Darbdavė transporto priemonių priėmimo–perdavimo akto nesurašymu, leidimu vykti į sekančią komandiruotę po to, kai atsakovas tariamai padarė nuostolius ieškovei, tyčia provokavo situaciją, kad galėtų nepagrįstai apkaltinti darbuotoją nuostolių padarymu ir pasipelnyti darbuotojo sąskaita. Darbdavė taip pat nepasinaudojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio teise nušalinti darbuotoją nuo darbo, kol tiriamas darbuotojo galimai padarytas darbo pareigų pažeidimas.
Darbuotojo pasirašymas ant CMR važtaraščių dėl automobilių defektų nepatvirtina, jog darbuotojas padarė nuostolių ir/ar juos pripažino. Darbuotojas paaiškino, kad ant CMR važtaraščių pasirašė dėl to, nes jam reikėjo tęsti komandiruotę, kad nepatirtų galimų darbdavės sankcijų dėl darbo funkcijų nevykdymo, o ne pripažino nuostolius. Darbuotojo kaltės nepatvirtina teisme išsakyti argumentai, jog nuostolius (jei tokie buvo) turėtų atlyginti draudimo bendrovė – nurodytas argumentas yra darbuotojo bendro pobūdžio svarstymas, kad jei buvusiai darbdavei atsirado nuostoliai (už kuriuos darbuotojas neatsakingas), tai ji turi kreiptis į draudimo bendrovę, o ne į darbuotoją, kuris už atsiradusius nuostolius neatsakingas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neatsižvelgė į tai, kad atleidžiant darbuotoją nuostolių atlyginimas nebuvo aptartas, darbuotojas buvo atleistas DK 55 straipsnio pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovas, vykdydamas darbines pareigas komandiruočių metu, savo kaltais veiksmais padarė ieškovei 1 347,51 Eur materialinius nuostolius. Iš pateiktų komandiruočių įsakymų, CMR važtaraščių, nuostolių užfiksavimo ir jų dydžio nustatymo dokumentų matyti, jog nurodyto dydžio nuostolius ieškovė patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, esant jo kaltei, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės.
Ieškovė į bylą pateikė vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijimą, kuriame nurodyta 1 000 Eur besąlyginė išskaita, todėl nuostolių iki 1 000 Eur draudimo bendrovė neatlygina. Apie tai atsakovas buvo įspėtas pasirašydamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareiginius nuostatus. Dėl to iš atsakovo reikalautina tik nedengiama nuostolių dalis.
Vairuotojui pervežimo metu padarius žalą gabenamam kroviniui (automobiliui), apie tai yra atžymima CMR važtaraštyje, tačiau tai tik faktą fiksuojantis dokumentas, o reikalavimas iš užsakovo dėl patirtų nuostolių atlyginimo faktinei vežėjai, t. y. ieškovei, teikiamas po faktinio pervežimo praėjus neapibrėžtam terminui. Apie atsakovo antrojo vežimo metu padarytą žalą ieškovė sužinojo tik 2024 m. liepos 5 d., kai buvo atliktas nuostolių apskaičiavimas. Apie pirmojo vežimo metu padarytą žalą ieškovė sužinojo tik 2024 m. rugsėjo 16 d., kai iš siuntėjo gavo pretenziją. Šalių darbo teisiniai santykiai nutrūko 2024 m. gegužės 31 d., t. y. ženkliai anksčiau, nei ieškovė sužinojo apie nuostolius. Dėl to ieškovė neturėjo galimybės imtis atitinkamų poveikio priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo, juolab neleisti jam toliau vykdyti darbinių funkcijų.
Atsiliepimas
Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma informacija yra fiksuojama ne perdavimo–priėmimo aktuose, o CMR važtaraščiuose. Iš į bylą pateiktų CMR važtaraščių matyti krovinio siuntėjas, gavėjas, pristatyto data, užfiksuotas apgadinimo faktas. Iš defektinių aktų, žalos sąmatos, apžiūros ataskaitos matyti patys defektai ir jų fiksavimo datos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, atsakovo pateikto skundo ir ieškovės atsiliepimo į skundą turinį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė tarp šalių kilusio ginčo esmės ir dėl šios priežasties galimai neteisingai išnagrinėjo bylą. Nors ginčijamame sprendime cituojant kasacinio teismo praktiką yra įvardintos šešios iš darbo santykių kylančios turtinės atsakomybės taikymo darbuotojui sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys, o taip pat šalis siejantys darbo santykiai ir žalos kildinimas iš darbinės veiklos), iš sprendimo motyvuojamosios dalies galima spręsti, kad, konstatavęs dvi iš jų, t. y. faktus, jog šalis siejo darbo santykiai ir ieškovė turtinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu prašo taikyti ją siedama su atsakovo, kaip darbuotojo, atliktais veiksmais, kitų atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo teismas nepagrindė faktine byloje teiktų argumentų ir surinktų įrodymų analize.
Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad dar išankstinio neteisminio ginčo nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atmesdama ieškovės pretenzijas atsakovui akcentavo, jog nėra aiškus žalos atsiradimo mechanizmas, t. y. kada ir kokiomis aplinkybėmis kokia konkreti žala atsirado. Kaip matyti tiek iš ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį turinio, tiek ir iš skundžiamo sprendimo aprašomosios dalies, ieškovei nurodžius darbuotojo pareigas ir žalos faktą, atsakovas akcentavo, jog jokie argumentai ir įrodymai, kurie patvirtintų neteisėtus veiksmu, jo kaltę ir priežastinį ryšį, kaip turtinės atsakomybės taikymo sąlygą, į bylą nėra pateikti. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas tenurodė, jog atsakovas buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais, ir pacitavo keletą šiame darbdavio vidiniame dokumente įtvirtintų darbuotojo pareigų. Kita vertus, kokiu konkrečiu veiksmu kokią konkrečią pareigą darbuotojas pažeidė, kas teismui leido spręsti, kad toks pažeidimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su darbdavio įrodinėjama žala, taip pat konstatuoti darbuotojo didelį neatsargumą, kaip kaltės formą, sprendime nenurodyta.
Konstatuodamas, kad egzistuoja visos sąlygos turtinei atsakomybei darbuotojo atžvilgiu taikyti, teismas iš esmės sprendė, jog atsakovo, kaip autovežio vairuotojo, neteisėtus veiksmus patvirtina pristačius krovinį (gabentas transporto priemones) užfiksuoti jų pažeidimai (apgadinimai). Iš sprendimo turinio nėra aišku, ar teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog apgadinimai, iš kurių kildinama žala, galėjo atsirasti iki transporto priemonių jam perdavimo, ar šių apgadinimų neužfiksavimą krovinio priėmimo metu įvertino kaip patvirtinančią atsakovo pareigų pažeidimą (t. y., kad atsakovas yra atsakingas už tai, jog buvo priimtas krovinys su trūkumais, tų trūkumų neužfiksuojant, arba kad trūkumai atsirado vežimo metu). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojui buvo nustatyta ir išaiškinta pareiga prieš pakrovimą užfiksuoti galimus krovinio trūkumus, taip eliminuojant galimai nepagrįstas krovinio gavėjo pretenzijas, jog pažeidimas atsirado būtent vežimo metu. Šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė.
Nagrinėjant bylą taip pat liko neįvertintas ir pažeidimų pobūdis, t. y. ar tokie pažeidimai galėjo atsirasti dėl neatsargaus transporto priemonės vairavimo ją pakraunant ar iškraunant, dėl netinkamo jos pritvirtinimo ar dėl išorinio veiksnio (kelionės metu į krovinį atsitrenkus pašaliniam daiktui ar jį apgadinus kitai transporto priemonei ar kitam asmeniui). Šios aplinkybės yra aktualios ne tik vertinant atsakovo veiksmus ar neveikimą jo, kaip darbuotojo, pareigų aspektu, bet ir darbuotojo galimybę apsiginti nuo jam reiškiamų neapibrėžtų kaltinimų, taip pat DGK teisingai akcentuotą aspektą, jog darbo santykiuose darbdavys negali visos savo ūkinės veiklos rizikos perkelti darbuotojui, mažesnės draudimo įmokos sąskaita sutikdamas su santykinai didele (1 000 Eur) išskaitos suma. Kitaip tariant, darbdavys siekia ne tik visą su jo ūkine veikla sietiną riziką perkelti darbuotojui, bet ir nebando įrodinėti, kad žala atsirado būtent dėl darbuotojo veiksmų ar neveikimo, o ne dėl objektyvių nuo darbuotojo nepriklausančių aplinkybių, gi teismas, nepagrįstai sutikdamas su tokiais įrodinėjimo paskirstymo tvarka ir įrodinėjimo standartu, konstatavo tiek neteisėtų veiksmų, tiek ir priežastinio ryšio faktus. Be to, teismui nenurodžius, ką konkrečiai neteisėto padarė (ar kokios pareigos neįvykdė) darbuotojas, išvada dėl didelio neatsargumo, kaip kaltės formos, vertintina kaip nemotyvuota (deklaratyvaus pobūdžio).
Kartu apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog darbdavys nepareikalavo darbuotojo pasiaiškinimo, į antrąją komandiruotę siuntė nepaisydamas pirmojoje komandiruotėje, ieškovės teigimu, jo padarytos turtinės žalos. Teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas taikant turtinę atsakomybę privalomai gauti darbuotojo pasiaiškinimą. Darbuotojo teisėms apginti yra nustatyta darbo ginčo nagrinėjimo tvarka, kurios metu darbuotojas turi galimybę išdėstyti savo poziciją. Kalbant apie tai, kad pretenzijas dėl pirmosios komandiruotės metu padarytos žalos ieškovė pareiškė vėliau, nei reikalavimą atlyginti antrosios komandiruotės metu padarytą žalą, akcentuotina, jog byloje nekilo ginčo dėl procesinio kreipimosi į teismą termino (DK 231 straipsnio 1 dalis) ar ieškinio senaties termino (DK 15 straipsnis) praleidimo, ieškovė pateikė duomenis, kuriais įrodinėja vėlesnio sužinojimo apie ankstesnę žalą faktą, be to, darbdavio apsisprendimo momentas reikšti darbuotojui turtines pretenzijas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia sąlygų atsakomybei taikyti (ne)egzistavimo.
Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, iš esmės neišnagrinėjo klausimų dėl darbuotojo veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, kaip iš darbo santykių kylančios turtinės atsakomybės taikymo sąlygų, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.