- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-2367-638/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-6-3-17489-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl antstolės V. D. nušalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolės V. D. (toliau – antstolė) nušalinimo, kuriame prašė pripažinti antstolę pažeidus įstatyminę tvarką nagrinėjant pareiškimą dėl antstolės nušalinimo, nušalinti antstolę nuo vykdomosios bylos 0004/26/01265 vedimo, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad 2026 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu iš antstolės gauti procesiniai dokumentai dėl procesinių veiksmų pradėjimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/26/01265. Su šia antstole yra interesų konfliktas. Antstolė be vykdomojo dokumento areštavo jam priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą materialų turtą ir visus su bendrove bei jo asmeniu priklausančius dokumentus. Padaryta labai didelės vertės žala jam ir valstybei. Antstolės veiksmus dengia Klaipėdos miesto teisės ir teisėtvarkos institucijos. Antstolė nuolatos piktnaudžiauja savo padėtimi, teikia tretiesiems asmenims melagingus duomenis. Dėl ilgalaikio persekiojimo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, su antstole negali bendrauti dėl sveikatos būklės. Antstolei 2026 m. rugpjūčio 5 d. įteikė raštišką nušalinimo pareiškimą. Antstolė atsiuntė 2026 m. rugpjūčio 5 d. informacinį pranešimą, kuris su pateiktu pareiškimu nesusijęs. Antstolė tyčiniais veiksmai vilkina klausimo sprendimą. Situacija susijusi su konflikto aplinkybėmis yra labai sudėtinga, nes nuo 2000 metų iki 2013 metų imtinai buvo nuolatos naikinami dokumentiniai įrodymai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog antstolė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus ar veikė prieš pareiškėjo interesus, būtų jo atžvilgiu šališkai nusiteikusi. Vien pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ir šiuo atveju egzistuoja įstatyme numatyti antstolio nušalinimo pagrindai. Pareiškėjas būtinybę nušalinti antstolę grindžia subjektyviomis prielaidomis, kurios nepagrindžia antstolės suinteresuotumo ar priešiškumo pareiškėjo atžvilgiu. Jei pareiškėjas mano, jog antstolis pažeidė jo teises, jis gali skųsti šiuos veiksmus CPK nustatyta tvarka. Taigi, nėra jokių duomenų, jog šiuo atveju antstolė vykdymo proceso metu būtų pažeidusi procesą reglamentuojančias teisės normas ar sąmoningai veikusi prieš teisėtus skolininko interesus. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant bent vieną iš antstolio nušalinimo pagrindų, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - pareiškimą dėl antstolės nušalinimo tenkinti, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu teikiamas nušalinimas. Pareiškime nurodoma aplinkybė, kad antstolė 2000 metais, neturėdama pagrindų, areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)” visą materialų turtą ir visus dokumentus. Įstatymų numatyta tvarka turtas aprašytas nebuvo. Tai buvo atvira vagystė. Antstolė padarė labai didelę žalą fiziniams ir juridiniams asmenims, tame tarpe nukentėjo ir Lietuvos valstybė. Dėl antstolės veiksmų pareiškėjas patyrė insultą, tris infarktus. Bendravimas su tokios moralės antstole kelia stresą. Teismas subjektyviai aiškina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad antstolė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Tai ne baudžiamasis procesas, kad įrodinėti antstolės nusikalstamus veiksmus. Tai iš esmės moralės klausimas. Antstolė tegul pateikia teismui įrodymus, kad ji įstatymų nustatyta tvarka areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą ir dokumentus, paaiškina, kur yra turtas ir dokumentai. Teismo pozicija vertintina kaip šališkumas. Antstolė dalyvavo su kitais sėbrais nusikalstamuose veiksmuose, kurie daugumoje jau neturi postų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės nušalinimo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 636 straipsnyje numatyta, kad skolininkas antstolį gali nušalinti esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams, pareikšdamas nušalinimą raštu. CPK 65 straipsnyje nurodyti nušalinimo pagrindai yra, kai antstolis su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi ir pan.
Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus. Nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą (CPK 636 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Liteko duomenimis, antstolių informacinės sistemos duomenimis, taip pat byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/26/01265, pradėtą vykdyti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12374-604/2025 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai. Pareiškėjas 2026 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimu prašė nušalinti antstolę nuo vykdomosios bylos Nr. 0004/26/001265 vykdymo. Pareiškimas dėl nušalinimo grindžiamas tuo, jog antstolė išieškojimą vykdo nusikalstamomis aplinkybėmis. Antstolė sukelia pareiškėjui sveikatos sutrikimus.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog nenustatyta nei CPK 65 straipsnyje, nei CPK 66 straipsnyje numatytų antstolio nušalinimo pagrindų. Pareiškėjas pareiškime dėl antstolės nušalinimo tik abstrakčiai nurodė, jog dėl antstolės veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, jis patiria moralinę žalą, dėl antstolės veiksmų pareiškėjas patyrė sveikatos problemų, antstolė padarė labai didelę žalą fiziniams ir juridiniams asmenims, tame tarpe nukentėjo ir Lietuvos valstybė. Tačiau vien šie pareiškėjo teiginiai, nepateikus jokių juos patvirtinančių įrodymų, nesudaro teisinio pagrindo nušalinti antstolę. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo nuo vykdomosios bylos vykdymo pagrindų (CPK 178, 185 straipsniai).
Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos galimo šališkumo. Tačiau byloje pareiškėjas nepateikė jokių motyvų ir juos pagrindžiančių įrodymų, todėl atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. Be to, pažymėtina, kad asmuo, manydamas, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas, turi teisę CPK 68 straipsnio nustatyta tvarka pareikšti motyvuotą nušalinimą, tačiau šia teise bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme apeliantas nepasinaudojo. Atskirajame skunde pateikiamas deklaratyvus teiginys apie teisėjos šališkumą, apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu. Ta aplinkybė, kad byloje priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, nereiškia teismo šališkumo jo atžvilgiu.
Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio nušalinimo nagrinėjimą, ir pagrįstai atmetė pareiškėjo pateiktą skundą dėl antstolio nušalinimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies
nutaria:
Atmesti pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.