Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bravitex“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bravitex“ vadovo VADOV1 prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius (toliau – ir ieškovas) 2026 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bravitex“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) bankroto bylą, paskiriant nemokumo administratorių, sutinkantį prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų.

Pareiškime nurodo, kad bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2026 m. birželio 30 d. sudarė 27 912,20 Eur, iš jų: 27 495,38 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 416,82 Eur delspinigių. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2026 m birželio 30 d. duomenimis, įmonėje buvo 4 apdraustieji. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2026 m. birželio 30 d. duomenimis, atsakovei priklausė negyvenamosios patalpos-prekybos centras, kurioms taikyta sutartinė hipoteka, o 2026 m. liepos 8 d. ieškovas taikė ir antrinę priverstinę hipoteką. VĮ „Regitra“ 2026 m. birželio 30 d. duomenimis, bendrovei priklausė 1 transporto priemonė, kuriai buvo taikomi apribojimai. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro 2026 m. birželio 30 d. duomenimis, bendrovė registruotos žemės ūkio technikos neturėjo. Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2025 m. Bendrovės pradelstą nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2026 m. gegužės 11 d. sudarė 14 958,29 Eur. VSDFV Kauno skyrius, siekdamas iš bendrovės išieškoti įmokų ir delspinigių įsiskolinimą, atsakovei taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos nurašymo nurodymu gautos 2025 m. liepos 16 d. Ieškovas 2026 m. kovo 31 d. atsakovei per Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos Draudėjų portalą bei e-pristatymas išsiuntė raštą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris įteiktas 2026 m. balandžio 8 d. Per rašte nustatytą terminą atsakovė ieškovui turimų įsipareigojimų neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas, nebuvo priimtas ir sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

Atsakovės UAB „Bravitex“ vadovas VADOV1 2026 m. liepos 31 d. ir 2026 m. rugsėjo 3 d. pateikė dokumentus, reikalingus ieškovo pareiškimui išspręsti, nurodydamas, jog nesutinka su bankroto bylos iškėlimu, ir prašo įmonei taikyti restruktūrizavimo procesą. Nurodo, kad įmonė turi realų veiklos tęstinumo potencialą, turto, vykdomą veiklą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės finansiniai sunkumai susidarė dėl susiklosčiusių aplinkybių, kurios sutrikdė įprastą įmonės veiklą, įmonė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu ir negalėjo laiku įvykdyti visų finansinių įsipareigojimų. Šiuo metu bendrovės veikla iš esmės yra ribojama dėl pritaikytų išieškojimo veiksmų, t. y. dėl areštuotų įmonės banko sąskaitų, piniginių lėšų, turto ir prekių atsargų įmonė negali laisvai vykdyti įprastos komercinės veiklos. Kadangi yra areštuotos bendrovės prekės, ji negali jų realizuoti, o tuo pačiu gauti pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Ieškovo pareiškimas tenkinamas, atsakovės vadovo prašymas atmestinas, atsakovei keltina bankroto byla.

Nemokumo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).

Pagal JANĮ 2 straipsnio 10 dalį juridinio asmens restruktūrizavimo procesas tai yra visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Juridinio asmens finansiniai sunkumai – tai padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens nemokumas tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (1 punktas); juridinis asmuo yra gyvybingas (2 punktas); juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (3 punktas). Teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (JANĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. sausio 19 d., kurios organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. Nuo 2006 m. sausio 17 d. juridinio asmens vardu veikia vadovas VADOV1. Bendrovės veiklos tikslas – sukurti naujas darbo vietas, siekti pelno, o vykdoma veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba.

Atsakovės vadovas teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, negali vykdyti veiklos dėl antstolio taikomų ribojimų areštavus įmonės sąskaitas, pinigines lėšas, prekes ir apribojus galimybę jomis disponuoti, tačiau mano, jog tai yra tik laikina situacija ir jeigu įmonei būtų sudarytos sąlygos disponuoti savo prekėmis ir dalimi gaunamų lėšų, būtų galima atkurti prekybos apimtis ir veiklos atnaujinimą.

Juridinių asmenų registro duomenimis, paskutiniai įregistruoti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikti už 2025 m. Su atsiliepimu bendrovės vadovas taip pat pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d.

Įmonės balanso už 2024 m. duomenys patvirtina, kad 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto už 468 072 Eur, kurį sudarė: 197 334 Eur vertės ilgalaikis (materialusis) turtas; 270 738 Eur vertės trumpalaikis turtas (269 036 Eur atsargos ir 1 702 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus – 545 682 Eur (136 654 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai; 409 028 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Atsakovės 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė patyrė 78 066 Eur dydžio nuostolį.

Įmonės balanso už 2025 m. duomenys patvirtina, kad 2025 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto už 407 454 Eur, kurį sudarė: 180 901 Eur vertės ilgalaikis (materialusis) turtas; 226 553 Eur vertės trumpalaikis turtas (225 734 Eur atsargos ir 819 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus – 607 891 Eur (124 109 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai; 483 782 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Atsakovės 2025 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė patyrė 122 827 Eur dydžio nuostolį.

Įmonės balanso už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. patvirtina, kad 2026 m. birželio 30 d. atsakovė turėjo turto už 324 804 Eur, kurį sudarė: 172 684 Eur vertės ilgalaikis (materialusis) turtas; 152 120 Eur vertės trumpalaikis turtas (151 944 Eur atsargos ir 176 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), o mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus – 577 293 Eur (122 494 Eur po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai; 454 799 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. patvirtina, kad atsakovė patyrė 52 052 Eur dydžio nuostolį.

Bendrovės 2022–2023 m. finansinės atskaitomybės duomenys taip pat patvirtina, kad nuo 2023 m. bendrovė kasmet patiria nuostolius (2023 m. – 14 802 Eur, 2024 m. – 78 066 Eur, 2025 m. – 122 827 Eur, 2026 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d. – 52 052 Eur), o įmonės turimi finansiniai įsipareigojimai praktiškai buvo tokio pat dydžio kaip turimo įmonės turto, kurį iš esmės sudarė įkeistas pastatas ir atsargos, vertė.

Taip pat iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovei 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindus nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-prekybos centras, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2022 m. spalio 11 d. taikoma sutartinis įkeitimas, o nuo 2025 m. liepos 8 d. dar ir priverstinis įkeitimas, o nuo 2025 m. balandžio 16 d. apribota disponavimo teisė pagal antstolio ANTST pritaikytą areštą. Vidutinė šio turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu 2022 m. rugpjūčio 30 d. sudarė 150 000 Eur. Nors bendrovės vadovas teigia, kad šio pastato tikroji rinkos vertė yra 432 000 Eur, tačiau šie duomenys neatsispindi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, o vadovas šio turto vertinimo ataskaitos teismui nepateikė. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovei priklauso viena transporto priemonė Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai taip pat yra taikomi ribojimai – areštas.

Teismo vertinimu, nors atsakovė turi finansinių sunkumų ir nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos juridinio asmens gyvybingumo sąlygos, o būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonė nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės įsipareigojimai viršija turto vertę ir nuolat didėja įsipareigojimai kreditoriams, pvz., už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d., t. y. per pusę metų, įsipareigojimų kreditoriams apimtis (577 293 Eur) siekia beveik tiek, kiek buvo 2025 m. (607 891 Eur), t. y. per visus metus. Pažymėtina, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams ne vienerius metus iš esmės sistemingai didėja (nevertinant ilgalaikių, t. y. po vienų metų mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų, vien tik per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 2021 m. sudarė 206 274 Eur, 2022 m. – 316 061 Eur, 2023 m. – 435 008 Eur, 2024 m. – 409 028 Eur, 2025 m. – 483 782 Eur, 2026 m. sausio 1 d–2026 m. birželio 30 d. – 454 799 Eur), o turimo turto, kurį sudaro tik įkeistas pastatas ir atsargos, vertė mažėja (2021 m. – 211 294 Eur, 2022 m. – 533 655 Eur, 2023 m. – 605 691 Eur, 2024 m. – 468 072 Eur, 2025 m. – 407 454 Eur, 2026 m. sausio 1 d–2026 m. birželio 30 d. – 324 804 Eur). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė apskritai šiai dienai disponuoja 151 944 Eur vertės atsargomis (2026 m. sausio 1 d–2026 m. birželio 30 d. balansas), taip pat nepateikta paaiškinimų (įrodymų) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas yra abejotinas ir neįrodytas. Bet kokiu atveju iš bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad nuo 2024 m. įmonės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.

Bendrovės vadovo nurodomi argumentai dėl restruktūrizavimo taikymo nepagrindžia aplinkybės, jog įmonė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, kitokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priimti kitokią išvadą dėl įmonės gyvybingumo ir veiklos vykdymo, teismas taip pat nenustatė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip pats bendrovės vadovas nurodo, šiuo metu įmonė negali įprastai vykdyti įprastos komercinės veiklos. Skolų išieškojimas bendrovės kreditoriams priverstine tvarka yra vykdomas jau nuo 2025 m. kovo mėn., todėl nesutiktina, kad sunkumai yra laikini ar atsirado tik dėl to, kad antstolis pritaikė areštą bendrovės turtui. Tai liudija ir finansinės atskaitomybės duomenys, aptarti šios nutarties 10–13, 17 punktuose. Iš nustatytų duomenų matyti, kad įmonės sunkumai tęsiasi ilgą laiką ir situacija tik prastėja, kartu didėja ir bendrovės skolos jos kreditoriams, tarp jų ir valstybei (skola ieškovui 2025 m. rugsėjo 13 d. sudarė 16 034,56 Eur, 2026 m. rugsėjo 13 d. – 29 648,10 Eur; mokestinė nepriemoka VMI 2025 m. rugsėjo 22 d. – 2 594,89 Eur, 2026 m. gegužės 11 d. – 14 958,29 Eur, 2026 m. rugsėjo 13 d. – 16 811,33 Eur). Pažymėtina ir tai, kad per šių metų pusmetį (2026 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d.) bendrovės skolos sudaro beveik tiek, kiek buvo per visus 2025 m.

Teismo vertinimu, leidus įmonei toliau vykdyti veiklą, vertinant pastarųjų keletos metų tendencingumą, bendrovės skolos tik didėtų, o bendrovės vadovo teiginiai, kad yra siekiama rasti realų būdą įvykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams, laikytini deklaratyviais, nes įmonės būklė prasta jau ne vieni metai, dar ir iki tuomet, kai antstolis pritaikė ribojimus, dėl kurių šiuo metu įmonė negali vykdyti veiklos, tačiau vadovas taikyti restruktūrizavimo procesą paprašė tik ieškovui pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Įrodymų, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, siekiant sumažinti įmonės skolas, nepateikė. Be nurodomų eilinių optimistinių teiginių, atsakovės vadovas realių argumentų ar įrodymų, kokiais konkrečiais būdais būtų bandoma mažinti įsipareigojimus kreditoriams ir pan., taip pat nepateikė. Pats nurodo, kad šiuo metu faktiškai yra apribota įmonės galimybė vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą ir generuoti pajamas, ir nepateikia jokio konkretaus galimų veiksmų plano, kuris realiai padėtų įmonei susidoroti su kilusiais, kaip vadovas teigia, laikinais sunkumais. Pvz., nurodoma, kad įmonės tikslas yra atnaujinti prekybos veiklą ir generuoti pakankamas pajamas, iš kurių būtų galima realiai atsiskaityti su kreditoriais, tačiau kokiais konkrečiais veiksmais ketina siekti šio tikslo, nenurodo, išskyrus abstrakčius teiginius, tokius kaip – iš esmės pertvarkyti savo finansinius srautus, kontroliuoti išlaidas, atsisakyti ekonomiškai nenaudingų veiklos elementų, efektyviai realizuoti turimas prekes ir sudaryti realų atsiskaitymo su kreditoriais grafiką.

Šios nutarties priėmimo dienai atsakovėje dirba tik 4 darbuotojai, kas niekaip neįrodo atsakovės galimybių tęsti ūkinę komercinę veiklą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad turimų darbuotojų skaičius atsakovei yra optimalus ir pakankamas jos ūkinės komercinės veiklos tęstinumui bei restruktūrizavimo proceso vykdymui užtikrinti, o nesant tokių duomenų, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės gyvybingumo ir veiklos vykdymo.

Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumui vertinti reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip, laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos, įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

Nustatyta, kad 2026 m. birželio 30 d. bendrovės vadovo pateiktais duomenimis, su darbo santykiais susiję įmonės darbuotojų reikalavimai sudarė 73 534,47 Eur sumą (dalis išieškoma priverstine tvarka nuo 2025 m. rugsėjo 16 d.), mokestinė nepriemoka VMI – 15 827,79 Eur (išieškojimas vykdomas nuo 2025 m. rugsėjo 16 d.), skola VSDFV Kauno skyriui – 28 266,38 Eur (išieškojimas vykdomas nuo 2025 m. liepos 11 d. priverstine tvarka). Pažymėtina ir tai, kad bendrovės vadovo pateikti duomenys apie turimas bendrovės skolas kreditoriams galimai neatitinka realios faktinės situacijos, pvz., vertinant bendrovės įsiskolinimus darbuotojams matyti, kad bendrovės vadovo pateiktame kreditorių 2026 m. birželio 30 d. sąraše darbuotojui DARB2 nurodoma 3 027,86 Eur skola, tačiau Antstolių informacinės sistemos 2026 m. rugsėjo 13 d. duomenimis, bendra išieškoma suma yra 12 184,52 Eur; 2026 m. birželio 30 d. sąraše darbuotojai DARB1 nurodoma 4 257,30 Eur, tačiau Antstolių informacinės sistemos 2026 m. rugsėjo 13 d. duomenimis, išieškoma 11 947,60 Eur suma; ir t. t. Nepaisant to, jog tarp bendrovės vadovo pateiktų ir teismo patikrintų duomenų yra 2,5 mėn. laikotarpis, tačiau abejotina, kad per tokį trumpą laiką 3 ar 4 kartus galėjo padidėti įsiskolinimų sumos. 2026 m. rugsėjo 13 d. viešai prieinamais duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka VMI sudaro 16 811,33 Eur, skola VSDFV – 29 648,10 Eur, atsakovė skolos, kurios mokėjimo terminas būtų atidėtas ir dar nesuėjęs, neturi. Taigi, konstatuotina, jog atsakovė nevykdo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams ir turi įsiskolinimų darbuotojams bei valstybės biudžetui, o atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sistemingai didėja nepriklausimai nuo to, ar ji faktiškai veiklą vykdo, ar ne. Pažymėtina ir tai, jog bendrovės vadovas, siekdamas įmonės restruktūrizavimo proceso, turėjo teismui nurodyti konkrečius planuojamus organizacinius sprendinius, esminį veiklos pertvarkymą ir jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių ženklią įtaką vykstantiems procesams, pateikti preliminarius tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimus, tačiau to nepadarė.

JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių.

Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie viršija įmonės turimo turto vertę. Nagrinėjamu atveju spręstina, jog atsakovė yra nemoki, o atsakovės vadovui nepateiktus konkrečių duomenų apie tai, kaip bus siekiama įveikti finansinius bendrovės sunkumus, išsaugoti jos gyvybingumą ir išvengti bankroto, egzistuoja pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir iškelti jai bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 2 dalis).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratore atrinkta UAB „ADMIVITA“. Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, be to, nemokumo administratorė pateikė teismui duomenis, jog sutinka administruoti įmonę, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti UAB „Bravitex“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorei nustatytinas 5 765 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, 22, 25–27 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bravitex“, juridinio asmens kodas 300528171, registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „ADMIVITA“ (sąrašo Nr. N-JA0038, juridinio asmens kodas 125841325, adresas: (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 5 765 (penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Bravitex“, juridinio asmens kodas 300528171, registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 15 (penkiolikos) dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 (trisdešimties) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovui, atsakovei, trečiajam asmeniui, paskirtai nemokumo administratorei, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratorei, Turto arešto aktų registrui, antstoliui ANTST.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus kandidatūros skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.