Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Kęstutis Valenta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E.M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja E.M. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės V. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė V. V. B., kuri santuokoje su A. B. susilaukė dukters (pareiškėjos motinos) J. M., gimusios (duomenys neskelbtini). Mirus V. V. B., jos įpėdiniai - nei velionės sutuoktinis (pareiškėjos senelis A. B.), nei jos dukra J. M. (pareiškėjos motina) per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) mirė V. V. B. vienintelė duktė, J. M. Po J. M. mirties palikimą priėmė pareiškėjos senelis, V. V. B. sutuoktinis A. B. Paveldėjimo byla užvesta Kauno (duomenys neskelbtini) notaro biure. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis, V. V. B. sutuoktinis, A. B., po kurio mirties palikimą priėmė pareiškėja. Paveldėjimo byla užvesta Kauno (duomenys neskelbtini) notaro biure. Duomenų apie V. V. B., mirusios (duomenys neskelbtini)., paveldėtojus ir paveldėjimo bylos užvedimą nėra. Pareiškėjos senelis A. B. esant santuokoje su V. V. B. įgijo: 3/4 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančias (duomenys neskelbtini). Kadangi nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, laikytina, kad ½ dalis nekilnojamojo turto priklausė A. B. nuosavybės teise, kita ½ dalis nekilnojamojo turto - jo sutuoktinei V. V. B., tačiau šį visą nekilnojamąjį turtą naudojo, prižiūrėjo ir valdė A. B. pagal galimybes ir supratimą kaip savo, todėl laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. A. B. palikimą priėmė būtent šiuo būdu, todėl nepadavė palikimo priėmimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimus, kuriais pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos seneliai, V.V. B., gimusi (duomenys neskelbtini) ir A.B., gimęs (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje iki pat sutuoktinės mirties. Santuokoje gimė dukra J. B. (M.), gimusi (duomenys neskelbtini). Kitų vaikų jie neturėjo. Pareiškėja yra V. V. B. ir A. B. vaikaitė. Pareiškėjos motina, J. B. (M) mirė (duomenys neskelbtini).

Testamentų registro išrašas patvirtina aplinkybę, jog palikimo priėmimo faktų po palikėjos V. V. B. mirties nėra registruota. J. M. 1985 m. gruodžio 26 d. sudarytu testamentu ¼ namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), paliko savo tėvui A. B. 2012 m. balandžio 2 d. Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuras išdavė liudijimą, kad po J. M. mirties palikimą priėmė jos tėvas A. B. Iš Testamento registro išrašo nustatyta, kad po A. B. mirties palikimą priėmė vaikaitė E.M.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad A. B. gyvenant santuokoje su V. V. B. įgijo: 3/4 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančias (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos nurodytų aplinkybių nustatyta, kad A. B. po savo sutuoktinės mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą bei elgėsi kaip šio turto savininkas, spręsdamas dėl šio turto tolimesnio valdymo. Pareiškėja prie pareiškimo pridėjo kvitus, kad už nekilnojamąjį turtą buvo mokami komunaliniai mokesčiai elektros tiekėjui UAB „I.“, AB „T.“, UAB „G.“, Valstybinei mokesčių inspekcijai mokamas žemės mokestis. Tai įrodo, kad A. B. laikė save viso turto, likusio po sutuoktinės mirties, savininku, šį turtą valdė, prižiūrėjo, disponavo juo.

Byloje nustatyta, kad po sutuoktinės V. V. B. mirties, sutuoktinis A. B. įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po V. V. B. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, t. y., paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos turtą niekam neišduotas, kitų įpėdinių, priėmusių palikimą nėra.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Nustatyta, kad A. B. buvo V. V. B., mirusios (duomenys neskelbtini) sutuoktinis. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo kaip savo, palaikant jį tinkamos būklės. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad A. B. po sutuoktinės mirties priėmė palikimą, rūpinosi ūkiu, mokėjo visus reikiamus mokesčius, t. y., A. B. konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad priėmė palikimą.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą A. B. išreiškė aktyviais veiksmais – perėmė mirusiajai priklausiusį turtą jį pradėdamas faktiškai valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 576 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės V. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.