Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuotas laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme, ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 5, 6 dalimis, NUT1 paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtas iš dalies ir nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, o likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant NUT1 per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas NUT2, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, jo skunde nėra ginčijama kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nesutinkama tik su paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo NUT1 apeliaciniame skunde.

Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies straipsnių sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Už apeliantui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas NUT1 skirtiną bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą, nuteistojo vaidmenį bendrininkų grupėje, bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Kaip minėta, NUT1 teistas 4 kartus: Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį; Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Šiais nuosprendžiais nuteistasis nebuvo pripažintas recidyvistu, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas, panaikinant NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Vien tik minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimas, atsižvelgus į nuteistojo NUT1 asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą išdėstytą skundžiamame nuosprendyje, savaime nerodo žymiai mažesnio asmens pavojingumo ir tai nėra būtina sąlyga švelninti jam paskirtą bausmę, kadangi nuteistojo padaryto nusikaltimo rūšis, pavojingumas ir kitos aplinkybės iš esmės nepasikeitė.

Parenkant bausmės rūšį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad NUT1 padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto jis nebe pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. NUT1 praeityje yra teistas 4 kartus, tarp to – 3 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. sukčiavimus. Nuteistasis nusikalstamas veikas darė esant pradėtiems ikiteisminiams tyrimas dėl kitų galimai jo padarytų nusikalstamų veikų, apie kuriuos jam neabejotinai buvo žinoma, tačiau tai nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesustabdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o jau susiformavusio, priešingo teisei, jo elgesio tąsa bei rezultatas. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus NUT1 švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo NUT1šeiminės aplinkybės bei pateiktos charakteristikos nenusveria jį neigiamai apibūdinančių ir anksčiau jau aptartų jį charakterizuojančių bylos duomenų bei nesudaro pagrindo jam skirti švelnesnę bausmės rūšį.

Nuteistasis NUT1 prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Skundžiamu nuosprendžiu NUT1 paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su įsiteisėjusiu 2025 m. gegužės 15 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme. Minėtu nuosprendžiu NUT1 yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 182 straipsnio 3 dalis). BK 75 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija) nenumatė, kad bausmės vykdymas gali būti visiškai atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkų nusikaltimą. Pagal šiuo metu galiojantį BK 75 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), bausmės vykdymas NUT1 taip pat negali būti visiškai atidėtas, nes to nenumato baudžiamasis įstatymas. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo jauną amžių, jo šeimines aplinkybes, ir sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam realiai atlikus skiriamos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl paskirtos bausmės vykdymą atidėjo iš dalies, nustatė, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis turi nedelsiant atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalį, ir likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams. Šiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 19 d. nuosprendį NUT1 apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo NUT1 (NUT1) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti NUT1 (NUT1) nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.