Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-677-928/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18092-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15; 2.5.18. (S)

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės, nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Arūno Taručio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Arūno Taručio skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. liepos 24 d. priimto nutarimo (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo NUT1 bausmės vykdymo pradžia – 2025 m. gegužės 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 23 d.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistojo gynėjas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad NUT1 pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, dėl ko negalima teigti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Taip pat nutartyje pasisakyta, jog aktualus išlieka ir gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis susijęs su nuteistojo elgesiu, kuriems reikalingos papildomos intervencinės priemonės. Be to, NUT1 ne kartą teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka. Pažymėjo ir tai, kad nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdingas nusikaltimų modelis – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimai, jas vairuojant apsvaigus nuo alkoholio. Teismo vertinimu, nuteistojo NUT1 elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Akcentuoja, jog nors teismas rėmėsi dinaminiais veiksniais, tačiau jų nesugretino su tos pačios išvados aprašomąja dalimi. Joje nurodyta, kad nuteistasis prisiima atsakomybę už savo sprendimus, stiprėja jo vidinė motyvacija, jis atpažįsta esminę alkoholio vartojimo problemą ir geba įvardyti alternatyvius elgesio modelius. Šie duomenys prieštarauja 7.2 punkto žymoms, kad nuteistajam trūksta motyvacijos, jis nesupranta savo elgesio motyvų, neatpažįsta problemų ar neigiamai vertina priežiūrą.

Komisijos nutarimas rodo, kad dinaminiai veiksniai nebuvo pakankamai individualizuoti, kadangi nutarimo 2.1 punkte laisvės atėmimo vietų įstaigai rekomenduota peržiūrėti Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus dinaminius veiksnius, nustatyti, kurie iš jų aktualūs, ir pagal tai suplanuoti jų valdymo priemones. Anot skundo autoriaus, kol tai nebuvo nustatyta, visas 7.2 punkto sąrašas negalėjo būti laikomas patikimu atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą pagrindu.

Komisija ir teismas nurodė, kad dinaminiai veiksniai valdomi tik struktūruotoje aplinkoje, o Socialinio tyrimo išvados aprašomojoje dalyje pasakyta priešingai, kad tęstinė psichosocialinė pagalba ir numatytos tęstinumo priemonės gali būti įgyvendinamos ir mažiau struktūruotoje aplinkoje.

Teismas neaptarė ir Socialinio tyrimo išvados nuostatos, kad lėšų valdymas ir pajamos vertinimo metu nenustatyti, kaip susiję su dabartiniu nusikalstamu elgesiu, o didelės žalos rizika šioje srityje nestebima. Finansinių įsipareigojimų dydis apibūdina nuteistojo padėtį, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje ši aplinkybė nesusieta su dabartiniu nusikalstamu elgesiu.

Pažymi, kad nuteistasis dalyvavo įvairuose užsiėmimuose ir anoniminių alkoholikų susitikimuose, baigė programą „Pykčio valdymas“, lankė individualias psichologo, sveikatos priežiūros ir socialines konsultacijas. Šios priemonės buvo tęstinės ir nukreiptos į alkoholio vartojimą – su jo nusikalstamu elgesiu tiesiogiai susijusį rizikos veiksnį. Konsultacijų duomenyse pažymėtas nuteistojo gebėjimas reflektuoti savo elgesį ir motyvacija keisti gyvenimo būdą. Šie duomenys sutampa su „OASys“ vertinime nustatytu rizikos mažėjimu alkoholio vartojimo bei mąstymo ir elgesio srityse. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas už alkoholio vartojimą.

Ankstesni teistumai ir pakartotinis analogiško pobūdžio nusikalstamas elgesys yra nuteistajam aiškiai nepalankios aplinkybės. Jos neatleidžia nuo pareigos atskirai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotą rizikos sumažėjimą. Teismas nepaaiškino, kodėl pokyčiai su nusikalstamu elgesiu tiesiogiai susijusiose srityse nėra pakankami.

Byloje nurodytos dvi 2025 m. liepos 29 d. ir 2025 m. gruodžio 4 d. skirtos nuobaudos nebegalioja. Jos skirtos už naudojimąsi kito asmens kortele skambinant stacionariuoju telefonu šeimos nariams; šie duomenys yra teismo turimoje nuteistojo asmens byloje. Teismas nurodė nuobaudų skaičių, tačiau neįvertino jų pobūdžio, skyrimo laiko ir ryšio su alkoholio vartojimo rizikos veiksniu.

Paskatinimų nebuvimas savaime neparodo riziką didinančio elgesio. Teismas nepaaiškino, kokią konkrečią išvadą apie nuteistojo dabartinę riziką leidžia daryti ši aplinkybė. Teigiamą pokytį šiuo atveju patvirtina tikslinių programų užbaigimas, konsultacijų tęstinumas ir specialistų nustatytas konkrečių rizikos sričių mažėjimas.

Teismas neįvertino, ar nustatyta rizika gali būti valdoma prižiūrint nuteistąjį laisvėje ir tęsiant Socialinio tyrimo išvadoje numatytas priemones.

Naujausia Socialinio tyrimo išvada patvirtina akivaizdžią pažangą ir nurodo, kokių veiksmų bei kokių rizikos sričių pokyčiu ši išvada pagrįsta. Skundžiamoje nutartyje šie duomenys nepaneigti. Vietoj to teismas iš esmės pareikalavo maksimalios elgesio korekcijos ir abejonių nekeliančio pasirengimo gyventi laisvėje. BVK 82 straipsnyje tokios sąlygos nenustatytos; įstatymas nereikalauja visiškai pašalinti nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas neatsakė į esminį skundo argumentą, kodėl Socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte konstatuota ir konkrečiu rizikos sumažėjimu pagrįsta akivaizdi pažanga nelaikytina pakankama pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį. Šių prieštaravimų nepašalinus, Komisijos nutarimas negalėjo būti paliktas galioti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Arūno Taručio skundas atmetamas

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Taigi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – akivaizdi pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

NUT1 yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, taigi, formalus pagrindas, taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Be kita ko, kaip ir Komisija bei žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Abejonių tam tikrais teigiamais NUT1 asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismui nekyla, tai atsispindi tiek bylos medžiagoje, tiek teismui pateiktoje asmens byloje, jog NUT1 vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, bausmės atlikimo metu 2026 m. sausio 6 d. baigė aprobuotą „Pykčio valdymo“ programą, 2026 m. kovo 24 d., 2026 m. balandžio 16 d., 2026 m. balandžio 23 d. dalyvavo individualiuose susitikimuose su įstaigos psichologu. Laikotarpyje nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. iki 2025 m. lapkričio 5 d. dalyvavo psichokorekcinėje programoje „Programa, skirta asmenims, nuteistiems už vairavimą apsvaigus“ bei dalyvavo (duomenys neskelbtini) užsiėmimuose (įkalinimo metu NUT1 nebuvo baustas už alkoholio vartojimą). NUT1 palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, todėl nėra pagrindo teigti, jog tokia nuteistojo asmenybės elgesio korekcija nėra tinkamai įvertinta. Visgi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Šiuo atveju, nors skunde teigiama, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu atitinka akivaizdžią pažangą nustatančius kriterijus, tačiau tai savaime neleidžia spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia, kuri leidžia švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia tai, kad šiuo atveju jam taikoma bausmė yra efektyvi, tačiau šie duomenys neatsveria Komisijos ir apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

Susipažinus su Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog Komisijos bei žemesnės instancijos teismo sprendimą netaikyti NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė aplinkybių visuma. Duomenys esantys Socialinio tyrimo išvadoje atskleidžia, kad NUT1 teistas 22 kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymą (atviros vagystės, vagystės su įsibrovimu, smurtiniai nusikaltimai, plėšimas, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio). Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis ne kartą pažeidė teismų skirtus įpareigojimus, nepaisydamas teismų draudimų vis tiek vairuodavo transporto priemones būdamas apsvaigęs ir neturėdamas tam teisės. NUT1 nemokėdavo jam paskirtų baudų bei nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimų ar laisvės apribojimo bausmių terminams, nuolat padarydavo naujus nusikaltimus. Nors skunde akcentuojama, kad ankstesni teistumai ir pakartotinis analogiško pobūdžio nusikalstamas elgesys yra nuteistajam aiškiai nepalankios aplinkybės, tačiau tai jokiu būdu nepaneigia bendros asmens nusikalstamumo istorijos, kuri neabejotinai turi būti vertinama visų asmenį charakterizuojančių duomenų kontekste. Tuo labiau, kad pirmas teistumas fiksuojamas nuteistajam būnant dar 19 metų amžiaus. Be to, kaip jau buvo minėta, praeityje NUT1 atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau akivaizdu, jog tai jokio teigiamo poveikio koreguojant nusikalstamą elgesį nuteistojo atžvilgiu neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad beveik visas nusikalstamas veikas NUT1 įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės suponuoja prielaidą apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą ne tik nuosekliai laikytis teisės normų, bet ir nepakankamą gebėjimą riboti savo elgesio vardan kitų asmenų teisių ilgesnį laikotarpį. Ankstesni teistumai ir nuteistojo atžvilgiu taikytos bausmės neapsaugojo apelianto nuo pakartotinio nusikalstamų veikų padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje pasirinkti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, tai sudaro pagrindą abejoti NUT1 pasiruošimu tolesnei resocializacijai laisvėje, ypač atsižvelgus į tai, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vertinama kaip vidutinė.

Skunde nuteistojo gynėjas pažymi, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika NUT1 atžvilgiu iš esmės mažėjo. Pagal 2026 m. liepos 2 d. Socialinio tyrimo išvadą matyti, kad NUT1 2025 m. birželio 12 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tuomet, 2026 m. vasario 12 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pasikeitė iš vidutinės į aukštą, kadangi įsiteisėjo nauji apkaltinamieji teismo nuosprendžiai NUT1 atžvilgiu. 2026 m. liepos 2 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki vidutinės, kadangi buvo nustatytas rizikos mažėjimas „piktnaudžiavimas alkoholiu“ bei „mąstymas ir elgesys“ srityse. Remiantis tuo, sutiktina su skundo autoriumi, jog nuteistasis daro pažangą, tačiau verta pažymėti, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, kaip nustatyta BVK 82 straipsnyje, o vertinama kaip vidutinė. Kitą vertus, svarbus ne tik nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, bet ir kiti kriminogeniniai veiksniai. Atsižvelgiant į NUT1 2026 m. liepos 2 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodytus statinius kriminogeninius veiksnius matoma, kad tarp jų vyrauja kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Nors statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis pakeisti negali, tačiau dinaminiai kriminogeniniai veiksniai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio, o socialinio tyrimo išvadoje matoma, kad jų yra gausybė. Nuteistasis turi nestabilią ir mažą darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų bei menkas jų apmokėjimo galimybės, turi lėšų valdymo sunkumų. Tarp nustatytų dinaminių veiksnių egzistuoja ir smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, dažnas/sistemingas alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, stokojimas tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus nelankstus mąstymas, nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, stokojimas motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį, be to, nuteistasis nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam nustatyta aibė dinaminių kriminogeninių veiksnių ir vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, akivaizdu, jog įvardintus veiksnius nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, verta pažymėti ir tai, kad NUT1 buvo nustatytas vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys – tai, kad jis turi gyvenamąją vietą. Vertinant šią aplinkybę, svarbu yra tai, kad ji egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad NUT1 nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, todėl vien jos egzistavimas šiuo atveju neįrodo, kad ji užkirs kelią pakartotiniam asmens nusikalstamumui.

Teismas, vertindamas NUT1 nusikalstamo elgesio riziką ateityje, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje jo elgesys taip pat nebuvo nuoseklus ir išimtinai pavyzdingas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus baustas drausmine tvarka. 2025 m. liepos 29 d. ir 2025 m. gruodžio 4 d. baustas dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo. Nors skunde bandoma teigti, kad skirtos nuobaudos už naudojimąsi kito asmens kortele skambinant stacionariuoju telefonu šeimos nariams (kai tai draudžiama BVK įstatymu) yra mažiau reikšmingi pažeidimai, tačiau nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos (BVK 50 straipsnis 1 dalis 1 punktas). Taip pat 2026 m. vasario 11 d. ir 2026 m. gegužės 11 d. NUT1 buvo surašyti pranešimai dėl galimo lygtinio paleidimo atidėjimo, nes asmuo neatitiko akivaizdžios pažangos kriterijų (tuo metu galiojo nuobaudos). Be to, NUT1 bausmės atlikimo vietoje skatintas nebuvo. Nors skunde teigiama, kad paskatinimų nebuvimas savaime neparodo riziką didinančio elgesio, tačiau teismas atsižvelgia ne tik į skatinimų nebuvimą, o į visą aplinkybių visumą. Remiantis tuo, pritartina Kauno apylinkės teismo pozicijai, kad NUT1 elgesys negali būti laikomas išimtinai nepriekaištingu.

Remiantis Socialinio tyrimo išvadoje esančiais nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais matyti, kad nuteistasis nors ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo yra matomi prieštaravimai. Akcentuojama tai, kad asmuo supranta, jog alkoholio vartojimas yra problematiškas, tačiau dėl to kaltina įvairias aplinkybes, bet ne save. Asmuo taip pat neapsvarsto ilgalaikių problemų išsprendimo išeičių. Matoma ir tai, kad nuteistasis ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, t. y. labiau orientuojasi į tai, kad yra įkalintas, jam paskirtos baudos. Pastebėtina ir tai, kad NUT1 turi tikslų įsigyti būstą, kuriame gyventų kartu su vaikais. Jis teigia, jog taupo pinigus būsto pirkimui, tačiau asmens pažangą siekiant tikslų sunku įvertinti, kadangi nuteistasis turi neapmokėtų skolų, o jo finansinė padėtis nėra gera. Be kita ko, Komisija, vertindama nuteistojo motyvaciją dirbti ir jo požiūrį į darbą, nutarime pažymėjo, jog nors šiuo metu yra stebima motyvacija darbinei veiklai, tačiau asmuo šiuo metu nedirba. Taip pat galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nėra pateikęs ir pažymos apie įsidarbinimo galimybes laisvėje. Svarbu pažymėti ir tai, kad NUT1 turi tik 3 metus oficialios darbinės patirties, be to, jo turimos administracinės nuobaudos nėra apmokėtos. Nuteistasis turi ir apie 35 tūkstančių eurų finansinių įsiskolinimų, kuriuos pradėjo dengti tik nuo 2026 metų, per mėnesį pervesdamas vos po 5 eurus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo ir jo žmonos mėnesines pajamas sudaro apie (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog nuteistojo finansinė padėtis nėra gera. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, yra akivaizdu, kad NUT1 turi rimtų finansinių įsipareigojimų ir menkas jų dengimo galimybes, todėl lėšų ir pajamų sritis išlieka svarbi nusikalstamo elgesio raiškos kontekste. Vertinant asmens ryšius, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis apie savo žmona ir vaikus kalba su meile, „Savęs vertinime“ problemų dėl ryšių nepažymi ir neigia kada nors smurtavęs prieš šeimos narius. Remiantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis matyti, kad NUT1 baustas už smurtą prieš savo motiną ir brolį, baustas ir už grasinimus nužudyti savo brolį. Tokios aplinkybės leidžia sutikti su Socialinio tyrimo išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys gali būti siejamas ir su ryšių palaikymo ypatumais, kadangi jo ryšiai su šeima neapsaugojo NUT1 nuo nusikalstamų veikų darymo.

Skundo autoriaus teigimu, Komisijos nutarime dinaminiai veiksniai nebuvo pakankamai individualizuoti, kadangi nutarimo 2.1 punkte laisvės atėmimo vietų įstaigai rekomenduota peržiūrėti Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus dinaminius veiksnius, nustatyti, kurie iš jų aktualūs, ir pagal tai suplanuoti jų valdymo priemones – dėl to visas 7.2 punkto sąrašas negalėjo būti laikomas patikimu atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą pagrindu. Kauno apygardos teismas pažymi, kad Socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (BPK 36¹ straipsnis). BVK 85 straipsnio 5 dalis numato, jog, kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba teismas priima nutartį nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą minėti skundo autoriaus argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi minėtas sąrašas yra ne tik patikimas, bet ir atitinka teisinį reglamentavimą.

Vertinant bylos medžiagą, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Todėl svarstant šį klausimą visapusiškai turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir duomenys, ir jų visumoje priimamas sprendimas. Juolab, kad vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu, pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą.

Svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą, bei Komisija priimdama nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistojo atžvilgiu, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdama išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

Be to, skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas iš esmės pareikalavo maksimalios elgesio korekcijos ir abejonių nekeliančio pasirengimo gyventi laisvėje, o tuo tarpu BVK 82 straipsnyje tokios sąlygos nenustatytos; įstatymas nereikalauja visiškai pašalinti nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors BVK 82 straipsnis nereikalauja, kad nusikalstamo elgesio rizika būtų visiškai pašalinta, tačiau lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad Komisija, Kauno apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, savaime nesuponuoja išvados, kad priimti sprendimai yra neteisėti ar nepagrįsti. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BPK, nei BVK normas. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie NUT1 asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, NUT1 sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Arūno Taručio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.