Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. P. , M. Š., E. K., R. P., akcinė bendrovė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. mirties dieną įpėdiniai pagal įstatymą buvo mirusiojo vaikai V. K. ir M.Š., bei sutuoktinė J. K., tačiau mirusiojo vaikai nepageidavo paveldėti tėvo turto, nes motina buvo sveika, energinga, jai nereikėjo pagalbos, puikiai tvarkėsi savarankiškai ir gebėjo valdyti santuokinį turtą. Įpėdiniai susitarė, kad mirusiojo S. K. palikimą priims jo sutuoktinė J. K.

J. K. nors per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir nesikreipė į notaro biurą, bet susitarimą įvykdė: iš karto po sutuoktinio mirties aktyviais veiksmais pradėjo valdyti mirusio sutuoktinio turtą: liko gyventi santuokoje su S. K. įsigytame name, naudojosi visomis namo patalpomis, daiktais, baldais, rakandais, namu apyvokos daiktais, kuriuos įsigijo santuokoje su S. K. Ši turtą prižiūrėjo, remontavo, juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Apie tai (duomenys neskelbtini) išduotas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Po E. P. mirties jo turtą priėmė įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinė N. P. ir nepilnametis mirusiojo sūnus A. P. - tai patvirtina pateikiamas Kauno (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro 2025 m. spalio 14 d. išduotas liudijimas Nr. 7362.

(duomenys neskelbtini) mirė E. P. senelė J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri testamentu buvo išreiškusi savo valią visą turtimą turtą palikti anūkams: E. P. ir R. P., kurie po senelės J. K. mirties kreipėsi į notaro biurą ir užvedė paveldėjimo bylą, tai patvirtina pateikiamas Kauno (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro 2024 m. rugpjūčio 27 d. išduotas liudijimas Nr. 3998. S. K., gimęs (duomenys neskelbtini) su J. K., gimusi (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje iki pat jo mirties. (duomenys neskelbtini) mirus J. K. sutuoktiniui S. K., gim. (duomenys neskelbtini) nebuvo užvesta jo turto paveldėjimo byla.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad J. K. gyvenant santuokoje su S. K. įgijo žemės sklypą su statiniais (gyvenamuoju namu, garažu, daržine, tvartu, malkine, kiemo statiniais) (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos nurodytų aplinkybių nustatyta, kad J. K. po savo sutuoktinio mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jai ir jo sutuoktiniui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą bei elgėsi kaip šio turto savininkė, spręsdama dėl šio turto tolimesnio valdymo. Gyventojų registrų tarnybos pažyma patvirtina apie jos gyvenimą iki savo mirties santuokos metu įgytuose namuose. Tai įrodo, kad J. K. laikė save viso turto, likusio po sutuoktinio mirties, savininke, šį turtą valdė, prižiūrėjo, disponavo juo.

Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio S. K. mirties, sutuoktinė J. K. įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po S. K. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, t. y., paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtą niekam neišduotas, kitų įpėdinių, priėmusių palikimą nėra.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y., įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Nustatyta, kad J. K. buvo S. K., mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo kaip savo, palaikant jį tinkamos būklės. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad J. K. po sutuoktinio mirties priėmė visus jo daiktus, rūpinosi ūkiu, mokėjo visus reikiamus mokesčius, t. y., J. K. konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad priėmė palikimą.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą J. K. išreiškė aktyviais veiksmais – perėmė mirusiajam priklausiusį turtą jį pradėdama faktiškai valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje turėjo 17,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus pareiškimą, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas priteistinas iš pareiškėjos valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, 576 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,62 Eur (septyniolikos eurų 62 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222; kvitas pristatytas į teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.