- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- AS-898-662/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00422-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) 2025 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. SA-22-76 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti tenkinti jos prašymą suteikti ilgalaikius pasimatymus su nuteistuoju S. B. (toliau – ir nuteistasis); 2) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – ir Tarnyba) šį prašymą išnagrinėti iš naujo.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. M. skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo nuspręsta atsisakyti suteikti ilgalaikius pasimatymus.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu, 18 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalimi, 107 ir 108 straipsniais, 152 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, savo materialinį suinteresuotumą grindė tuo, jog ji yra nuteistojo sugyventinė. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių minėtą aplinkybę patvirtinančių duomenų. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog Sprendimas jai sukelia teisines pasekmes.
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad yra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą.
III.
Pareiškėja S. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinį teismą priimti jos skundą nagrinėti iš esmės. Pareiškėja nurodo, kad ji ir nuteistasis gyvena kartu nuo 2023 m. Pareiškėja 2024 m. rugsėjo 26 d. nutraukė santuoką su savo buvusiu vyru, o nuteistasis 2024 m. lapkričio 28 d. įsikraustė į pareiškėjos gyvenamąją vietą. 2025 m. lapkričio 25 d. nuteistasis buvo sulaikytas jų namuose. Pareiškėjai ir nuteistajam yra suteikti trumpalaikiai pasimatymai. Minėtos aplinkybės patvirtina glaudų pareiškėjos ir nuteistojo ryšį. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad teismo išvada, jog Sprendimas nesukelia jai jokių teisinių pasekmių, yra nepagrįsta. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas apribojo jos ir nuteistojo teisę į šeimos gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos S. M. skundą nagrinėti iš esmės, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, prašė panaikinti Sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti jai sugyventinės statuso ir atsisakyti leisti jai pasimatyti su nuteistuoju.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė savo, kaip nuteistojo sugyventinės statuso, todėl Sprendimas nesukelia jai teisinių pasekmių ir jos skundas nėra nagrinėtinas administracinių teismų.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą ir vertindama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad asmuo gali įgyvendinti teisę kreiptis į teismą tik teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024; ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma vertina tai, ar nėra procesinių prielaidų, sudarančių kliūtis nagrinėti ginčą teisme, t. y. ar nėra įstatyme nustatytų pagrindų atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; ir kt.).
Pagrindų, sudarančių teismui prielaidas atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą), sąrašas įtvirtintas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu teismas nustato šį pagrindą, jis atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar atlikto veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti kiekvienas asmuo, kuris mano, kad dėl tokio akto ar veiksmo buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai. Tai reiškia, kad teisei kreiptis į teismą pakanka to, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, t. y. jog asmuo subjektyviai suvokia savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009; ir kt.).
Pažymėtina, kad teismas skundo priėmimo stadijoje vertina tik formalią skundo atitiktį įstatymuose nustatytiems reikalavimams ir iš esmės nevertina pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; ir kt.). Šioje stadijoje teismas pagal bendrąjį principą nesprendžia dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo ir negali atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su asmens teise į skundo reikalavimų tenkinimą, analizuojamos administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; ir kt.). Išimtys iš šio bendrojo principo gali būti taikomos tik tais atvejais, jeigu skundo priėmimo stadijoje teismui nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad asmens skundo dalykas akivaizdžiai nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tokios išimtys gali būti daromos tik išimtinais atvejais, ir ji privalo būti išsamiai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; ir kt.).
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (2024 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 1R-444 redakcija), (toliau – ir Taisyklės) 87 punkte buvo nustatyta, kad asmuo, norintis, kad jam būtų suteiktas pasimatymas su suimtuoju ar nuteistuoju, laisvės atėmimo vietų įstaigai paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikia pasirašytą prašymą suteikti pasimatymą su suimtuoju ar nuteistuoju, kurio pavyzdinę formą tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Taisyklių 88 punkte buvo įtvirtinta, kad asmenys, kurių duomenys nėra tvarkomi Gyventojų registre, kartu su prašymu suteikti pasimatymą arba atvykę į pasimatymą (išskyrus nuotolinį pasimatymą) turi pateikti: 1) gimimo liudijimą arba jo kopiją, prašymą siųsdami paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį; 2) santuokos liudijimą arba jo kopiją, prašymą siųsdami paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, kai reikia nustatyti atvykusio asmens šeimos teisinį santykį su suimtuoju ar nuteistuoju; 3) dokumentus arba jų kopijas, įrodančius, kad su suimtuoju ar nuteistuoju bendrai gyvenama ne mažiau kaip vienus metus neįregistravus santuokos (pavyzdžiui, pažyma apie bendro gyvenimo su suimtuoju ar nuteistuoju metu deklaruotą tą pačią gyvenamąją vietą), prašymą siųsdami paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, kai prašoma pasimatymo, kuris vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui. Taisyklių 89 punkte buvo nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi asmens prašymą dėl pasimatymo suteikimo, nustato, ar suimtasis arba nuteistasis turi teisę į pasimatymą, patikrina šiame prašyme nurodytą informaciją duomenų registruose, informacinėse sistemose, suimtojo ar nuteistojo asmens byloje bei kituose informacijos šaltiniuose ir priima sprendimą, ar pasimatymas galės įvykti prašyme nurodyta data ir laiku.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdu, jog pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą nedaro įtakos jos teisėms ar teisėtiems interesams, t. y. nesukelia jai jokių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas gali nuspręsti, kad pareiškėjos skundo reikalavimai sukelia arba nesukelia jai teisinių pasekmių, tik administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pareiškėja pateikė visą eilę duomenų, kurie, anot pareiškėjos, patvirtina, jog nuteistasis S. B. faktiškai gyveno kartu su pareiškėja, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių sugyventinės statusą. Kita vertus, būtent nagrinėjant bylą iš esmės ir turėtų būti vertinama, ar pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad ją su nuteistuoju siejo faktiniai šeimos santykiai.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos S. M. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.