Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Pravieniškių 1­ojo kalėjimo 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. SN­22­2331, 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. SN­22­2323 ir Tarnybos 2024 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 2S­5770 teisėtumo. Ginčas taip pat kilo dėl pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Tarnybą įtraukti G. L. telefono numerį į Sąrašą, užtikrinti, kad pareigūnai nedalyvautų pareiškėjo konsultacijose pas gydytojus, jeigu medikai to neprašo, ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymu Nr. 2G-2130 prašė Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo paaiškinti, kodėl jo konsultacijų su gydytojais metu patalpoje būna pareigūnai, taip pat prašė užtikrinti jo privatumą šių konsultacijų metu.

Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. SN-22-2323 (Sprendimas Nr. 2) nurodė pareiškėjui, kad Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai dalyvauja gydytojų konsultacijose, nes vykdo pareiškėjo, kaip nuteistojo, priežiūrą ir toks pareigūnų dalyvavimas nelaikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu, o yra tarnybinių pareigų vykdymas.

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 4 d. prašymu Nr. NPS-22-23569, vadovaudamasis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-710 ir BVK įtvirtintais humanizmo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principais, prašė įtraukti G. L. telefono numerį į Sąrašą.

Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas 2024 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. SN-22-2331 (Sprendimas Nr. 1) netenkino pareiškėjo prašymo dėl telefono numerio įtraukimo į Sąrašą, nurodydamas, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose paprastosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę keturis kartus per savaitę paskambinti, taip pat laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių; be to, pagal BVK 42 straipsnio 1 dalį nuteistieji turi teisę teisingumo ministro nustatyta tvarka nekliudomai susitikti, susirašinėti su savo advokatu (advokato padėjėju) ir jam skambinti.

Tarnyba 2024 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 2S-5770 (Sprendimas Nr. 3) netenkino pareiškėjo skundo, spręsdama, kad Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko atsisakymas įtraukti telefono numerį į Sąrašą yra pagrįstas, o pataisos pareigūno dalyvavimas asmens sveikatos priežiūros padalinio patalpoje yra numatytas norminiame teisės akte, t. y. Saugaus elgesio taisyklių 29 punkte.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Sprendimas Nr. 1 ir pirmosios instancijos teismo nepanaikinta Sprendimo Nr. 3 dalis yra susiję su pareiškėjo reikalavimu įtraukti G. L. telefono numerį į Sąrašą. Pareiškėjas šį reikalavimą grindžia Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-710 „Dėl leidimo įtraukti į belimitį sąrašą pasirinktinai vieno artimojo asmens telefono numerį, nuteistiesiems suteikimo“.

Šiuo Įsakymu, vadovaujantis BVK 7 ir 9 straipsniuose įtvirtintais humanizmo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principais, atsižvelgiant į Resocializacijos skyriaus viršininkės 2021 m. lapkričio 15 d. tarnybinį pranešimą Nr. 8-4243 ir siekiant mažinti konfliktinių situacijų tarp nuteistųjų ir pareigūnų skaičių, nuteistųjų agresijos atvejus, jų neigiamą emocinę būseną bei įtampą pandemijos metu blogėjant epidemiologinei situacijai bausmių vykdymo sistemoje, stiprinti nuteistųjų socialinius ryšius su artimaisiais, leista Patariamajai komisijai nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais, atsižvelgiant į gautus nuteistųjų prašymus, siūlyti pataisos įstaigos direktoriui leisti paprastosios ir drausmės grupės sąlygomis bausmę atliekantiems nuteistiesiems pasirinktinai įtraukti į Sąrašą vieno artimojo asmens telefono numerį. Įsakyme nustatyta, kad nuteistieji pasirinktam vienam artimajam asmeniui gali paskambinti vieną kartą per dieną dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo minimas Įsakymas buvo priimtas dar iki bausmių vykdymo sistemos pertvarkos. Įsakymas priimtas tuo metu galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintoms Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms, kurių 161 punktas leido pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui sudaryti komisiją, patariančią jam nuteistųjų (suimtųjų) skatinimo priemonių ir nuobaudų parinkimo ar kitais su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais. Šios Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės ir jas patvirtinęs įsakymas nuo 2023 m. sausio 1 d. neteko galios, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui 2022 m. gruodžio 30 d. priėmus įsakymą Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (2.9 papunktis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“ Pravieniškių PN-AK nuo 2023 m. sausio 1 d. reorganizuota jungimo būdu, ją prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba; po reorganizavimo pasibaigiančių biudžetinių įstaigų teisės ir pareigos 2023 m. sausio 1 d. perėjo po reorganizavimo veiksiančiai biudžetinei įstaigai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, kurios galiojo pareiškėjo prašymo pateikimo metu (2024 m. rugsėjo 4 d.) ir kuriose tiesiogiai nebuvo įtvirtintas Patariamosios komisijos nuteistųjų teisinės padėties pokyčių ir kitais klausimais institutas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamo ginčo kontekste nėra pagrindo vadovautis iki bausmių vykdymo sistemos pertvarkos buvusios, po 2023 m. sausio 1 d. neegzistuojančios bausmių vykdymo įstaigos direktoriaus Įsakymu, kuris buvo priimtas pagal tuometinį teisinį reguliavimą, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, kurios nuo 2023 m. sausio 1 d. neteko galios. Taip pat reikšminga tai, jog pasikeitė su COVID-19 susijęs teisinis ir faktinis kontekstas, kuriame Įsakymas buvo priimtas, t. y. Lietuvoje valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19 buvo atšaukta nuo 2022 m. gegužės 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 378 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio BVK 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose: uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems nustatytas skambinimo dažnis – keturi kartai per savaitę (BVK 33 str. 4 d. 3 p., 5 d. 3 p., 34 str. 4 d. 2 p., 5 d. 2 p.); pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir nuteistiesiems, atliekantiems bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose, teisė paskambinti neribojama (BVK 34 str. 6 d. 2 p., 35 str. 3 d. 2 p.). BVK 43 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių. Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką (BVK 43 str. 3 d.). Kokiu laiku, kokioms sąlygoms esant ir kokia tvarka teisė paskambinti yra įgyvendinama ar ribojama, išsamiai nustatyta Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2022 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-444, 77–82 punktuose.

Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose neteigia, jog buvo pažeista jo teisė paskambinti, nustatyta BVK 34 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Pareiškėjas siekia, kad jam būtų taikomas Įsakymas ir sudaryta galimybė neribotai skambinti artimam asmeniui.

Pažymėtina, kad Įsakymas numatė tik vieną skambutį per dieną pasirinktam artimajam, o ne neribotą bendravimą, kaip teigia pareiškėjas. Įsakymo 1 punkte numatyta galimybė, gavus nuteistojo prašymą ir Patariamosios komisijos siūlymą, pataisos įstaigos direktoriui leisti į vadinamąjį „belimitį“ sąrašą įtraukti vieno pasirinkto artimojo telefono numerį. Šiame punkte aiškiai nustatyta, kad pasirinktam artimajam nuteistasis gali paskambinti vieną kartą per dieną dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Taigi įtraukimas į Sąrašą nereiškė neriboto skambučių skaičiaus per dieną ar neribotos pokalbio trukmės. Todėl vien rėmimasis Įsakymu nepagrindžia pareiškėjo teisės į neribotą bendravimą.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui Įsakymo pagrindu anksčiau būtų buvęs suteiktas individualus leidimas kasdien skambinti pasirinktam artimajam ir vėliau šio leidimo vykdymas būtų nutrauktas. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas naujų palankesnių skambinimo sąlygų pareiškėjui suteikimo, o ne anksčiau suteikto leidimo tolesnio vykdymo klausimas. Leidimui suteikti reikėjo individualaus direktoriaus sprendimo pagal Įsakyme nustatytą procedūrą. Pareiškėjas dėl Įsakymo taikymo į atsakovą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 4 d., t. y. jau po to, kai Pravieniškių PN-AK buvo reorganizuota, o reorganizuotos įstaigos teises ir pareigas perėmė Tarnyba. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus Įsakymas po reorganizacijos neteko galios. Įsakymo tolesnio taikymo nesuponuoja ir jo priėmimo aplinkybės bei tikslas, o Įsakyme nurodytos tvarkos taikymo (Sąrašo sudarymo) šiai bylai aktualiame kontekste nepatvirtino ir pati Tarnyba, kuri yra atsakinga už reorganizuotų įstaigų veiklos tęstinumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nenustatė pagrindo nesutikti su atsakovu ir pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK direktoriaus Įsakymas netaikytinas, todėl ginčijamu Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 3 dalimi pagrįstai netenkintas pareiškėjo reikalavimas įtraukti G. L. telefono numerį į Sąrašą.

Vertindama pareiškėjo teiginius, kad jo privatumo pažeidimas gydytojų konsultacijų metu buvo įrodytas ir kad teismas nepagrįstai neįpareigojo Tarnybos nutraukti šį pažeidimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikino Sprendimą Nr. 2 ir Sprendimo Nr. 3 dalį, susijusią su pareiškėjo privatumo neužtikrinimu gydytojų konsultacijų metu. Tačiau, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, šie administraciniai aktai buvo panaikinti kaip neatitinkantys VAĮ įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, o ne nustačius, jog pareiškėjo privatumas gydytojų konsultacijų metu buvo pažeistas dėl konsultacijose dalyvavusių pareigūnų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai neįvykdė VAĮ jam nustatytos pareigos, priimdamas Sprendimą Nr. 2 ir Sprendimo Nr. 3 dalį, susijusią su privatumo neužtikrinimu gydytojų konsultacijų metu, t. y. nenustatė visų būtinų faktinių aplinkybių, reikšmingų tiriant pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymą (dėl kokių konkrečiai konsultacijų kreiptasi, ar jose dalyvavo pataisos pareigūnai, ar buvo Saugaus elgesio taisyklių 29 punkte (žr. 12 p.) nustatyti atvejai); skundžiamų sprendimų nepagrindė faktine medžiaga, būtinais teisėtais įrodymais (duomenimis); priėmė formalų sprendimą, kuriame nurodytos teisės normos niekaip nesusiejamos su faktinėmis aplinkybėmis, nes jos išsamiai nenustatytos.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašyme iškeltas klausimas dėl pataisos pareigūnų dalyvavimo gydytojų konsultacijų metu jo prašymo nagrinėjimo metu nebuvo išsamiai ištirtas, nenustatyta, ar pareiškėją konsultuojant gydytojams dalyvavo pataisos pareigūnai, jei taip, ar dėl to buvo pateikti medicinos darbuotojų prašymai Saugaus elgesio taisyklių 29 punkte (žr. 12 p.) nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Sprendimo Nr. 2 ir Sprendimo Nr. 3 dalies, susijusios su privatumo neužtikrinimu gydytojų konsultacijų metu, panaikinimas nereiškia pripažinimo, jog buvo pažeistas pareiškėjo privatumas tokių konsultacijų metu. Panaikinus šiuos sprendimus Tarnybai tenka pareiga tęsti nebaigtą procedūrą, atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus. Todėl papildomas teismo įpareigojimas atlikti šiuos veiksmus nereikalingas. Aplinkybes dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo Tarnyba turi aiškintis iš naujo ir motyvuotai atsakyti pareiškėjui į jo 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymą ir 2024 m. rugsėjo 23 d. skundą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašymą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, pažymi, kad viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš jo teisės paskambinti pasirinktam artimajam pažeidimo, pasireiškusio šio asmens telefono numerio neįtraukimu į Sąrašą, taip pat iš privatumo neužtikrinimo gydytojų konsultacijų metu, kai patalpoje kartu buvo pareigūnai.

Kadangi Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 3 dalis, susijusi su pareiškėjo reikalavimu įtraukti G. L. telefono numerį į Sąrašą, buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais, byloje nenustatyti neteisėti Tarnybos veiksmai, susiję su telefono numerio neįtraukimu į Sąrašą. Sprendimas Nr. 2 ir Sprendimo Nr. 3 dalis dėl privatumo užtikrinimo gydytojų konsultacijų metu panaikinti dėl VAĮ reikalavimų pažeidimo, iš kurio pareiškėjas neturtinės žalos nekildino, o faktinės aplinkybės, iš kurių jis kildina neturtinę žalą, t. y. pareigūnų dalyvavimas jo konsultacijose pas gydytojus nesant medicinos darbuotojų prašymo, šioje byloje nenustatytos, nes dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo gydytojų konsultacijų metu nustatymo atsakovas turi iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą ir skundą (47 p.). Todėl šiuo atveju pagrįstai netenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, susijusios su privatumo neužtikrinimu gydytojų konsultacijų metu, netenkintas ne todėl, kad būtų nustatyta, jog pareigūnai konsultacijose nedalyvavo ar dalyvavo teisėtai, o todėl, kad šios aplinkybės dar nėra ištirtos. Taigi šioje byloje nekonstatuota, kad pareiškėjo privatumas konsultacijų pas gydytojus metu nebuvo pažeistas. Atsakovas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymą ir 2024 m. rugsėjo 23 d. skundą, turės priimti naują motyvuotą sprendimą, kurį pareiškėjas turės teisę skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Ši nutartis nepaneigia pareiškėjo teisės, jeigu bus nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, kreiptis dėl šiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Nustačius, kad Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 3 dalis dėl reikalavimo įtraukti telefono numerį į Sąrašą yra teisėti, pagrįstai netenkintas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą įtraukti G. L. telefono numerį į Sąrašą. Taip pat netenkinus reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pagrįstai nepriteistos procesinės palūkanos. Atsižvelgus į tai, kad Sprendimas Nr. 2 ir Sprendimo Nr. 3 dalis dėl privatumo neužtikrinimo gydytojų konsultacijų metu buvo panaikinti, dėl to Tarnyba turi iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą ir skundą, į kuriuos buvo atsakyta minėtais sprendimais, pagrįstai netenkintas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti pareigūnus nedalyvauti pareiškėjo konsultacijose pas gydytojus, kai medicinos darbuotojai to neprašo. Siekiant atsakyti į klausimą, ar buvo pažeistas pareiškėjo privatumas gydytojų konsultacijų metu, atsakovas turi iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir skundą, todėl šioje byloje reikalavimo įpareigoti pareigūnus nedalyvauti pareiškėjo konsultacijose pas gydytojus, kai medicinos darbuotojai to neprašo, patenkinimas reikštų išankstinį konstatavimą, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.