Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1654-390/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-08
Bylos Nr.: e2S-1654-390/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00412-2026-5
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Algimantas Kukalis
Ieškovas: E. J., G. Ž.
Atsakovas: E. J.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-1654-390/2026 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00412-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.18.2.11; 3.1.18.3; 3.3.2.6.1

Kauno apygardos teismasN u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 8 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovei E. J. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši bylą, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I.Ginčo esmė

Ieškovas G. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-47-517/2024 priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo laikinai nustatyti 100 Eur dydį; nustatyti, kad iš ieškovo darbo užmokesčio negali būti vykdomi išskaitymai iš sumos, būtinos minimaliosioms pragyvenimo išlaidoms (ne mažiau kaip 1 240 Eur per mėnesį); nustatyti ieškovui laisvai disponuojamą sumą banko sąskaitoje, užtikrinančią minimalias pragyvenimo išlaidas ir vaikų išlaikymą jų buvimo su ieškovu laikotarpiu; Vasaros laikotarpiu (liepos ir rugpjūčio mėnesiais) proporcingai sumažinti arba sustabdyti išskaitymus, atsižvelgiant į tai, kad vaikai su ieškovu gyvena po 15 dienų kiekvieną mėnesį.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria prieštaravo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nurodė, kad iš ieškovo jau yra priteistas mažesnis nei orientacinis išlaikymas, todėl jo sumažinimas iki 100 Eur kiekvienam vaikui neatitiktų net minimalių vaikų poreikių ir prieštarautų jų interesams. Tėvai negali išvengti pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus motyvuodami vien tuo, kad jų gaunamos pajamos yra mažos, jei jie turi objektyvias galimybes šias pajamas didinti.

Atsiliepimas

Atsakovė E. J. atsiliepimu prieštaravo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nurodė, kad ieškovo prašymas laikinai nustatyti 100 Eur išlaikymo dydį sutampa su jo pareikšto ieškinio pagrindiniu reikalavimu. Tenkinus prašymą, ieškovui būtų paranku vilkinti bylos nagrinėjimą, mokant vaikų išlaikymui tik po 100 Eur, kas sudarytų jam galimybes piktnaudžiauti procesu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas jau turi laikiną apgyvendinimą nakvynės namuose iki 2027 m. kovo 25 d.. Ieškovo pajamos išimtinai sumažėjo dėl vykdomų išieškojimų jo atžvilgiu t. y. dėl paties ieškovo piktybiško vengimo išlaikyti vaikus. Todėl tai, jog ieškovui pragyvenimui lieka, kaip jis teigia 306,24 Eur/mėn., yra jo paties neteisėtų veiksmų prieš nepilnamečius vaikus pasekmė. Ieškovas yra darbingo amžiaus, o jo materialinė padėtis pasikeitė būtent dėl jo veiksmų, o ne dėl nuo jo nepriklausiusių objektyvių aplinkybių. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie tikėtinai pagrįstų, jog ieškovas prarado darbingumą ir nebegali atlikti savo darbo funkcijų, kas sąlygotų, pavyzdžiui, darbo netekimą, etato esminį sumažėjimą ar pan.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Laikinai, nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2026 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 20 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-47-517/2024, patvirtintos taikos sutarties 3 punkte nustatytą išlaikymo dydį, priteisiant iš ieškovo G. Ž. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Ž. ir S. Ž. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašymą grindė argumentais, jog jo pajamos ženkliai sumažėjo, nes jis turi sveikatos problemų, kurios apsunkina jo darbingumą ir galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl savo sveikatos būklės būtų netekęs darbingumo ar kad jo darbingumo lygis būtų sumažintas teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai, jis toliau dirba toje pačioje darbovietėje, o jo gaunamas darbo užmokestis iš esmės nėra pasikeitęs, 2026 m. kovo mėn. ieškovo pajamos sudarė 2409,72 Eur. Teismas darė išvadą, kad ieškovo pajamos išimtinai sumažėjo dėl vykdomų išieškojimų 6 vykdomosiose bylose jo atžvilgiu, t. y. dėl paties ieškovo piktybiško vengimo išlaikyti vaikus. Teismas sprendė, kad susiklosčius esamai situacijai ir siekiant išvengti neproporcingo ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, yra teisinis pagrindas iš dalies taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau kartu būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugą. Teismas nustatė laikiną išlaikymo dydį po 200 Eur kiekvienam vaikui, kas leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp ieškovo finansinių galimybių ir vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimo iki galutinio sprendimo priėmimo byloje. Teismas nurodė, kad klausimai dėl išskaitų dydžio, vykdymo būdo ar lėšų paskirstymo sprendžiami vykdymo procese. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė E. J. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvai nutartyje yra prieštaringi, todėl ji negali būti laikoma teisėta, ir juo labiau užtikrinanti pusiausvyrą tarp vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo ir tėvo turtinės padėties interesų. Teismas pats nurodė, kad vien faktas, jog ieškovas turi finansinių sunkumų ar skolų, nesudaro pagrindo visiškai perkelti neigiamų pasekmių vaikams, tačiau taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovo finansiniai ar sveikatos sunkumai, kai jam nėra nustatytas neveiksnumas arba nėra iš esmės sumažintas darbingumas, negali būti vertinami kaip svarbesni už vaikų teisę į tinkamą išlaikymą. Vaikų poreikiai šiuo metu yra kur kas didesni, nei jau 2024 m. priteisti 250 Eur vienam vaikui, abiem mergaitėm išleidžiama daugiau nei 700 Eur per mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones - laikino išlaikymo priteisimą - tikrieji vaikų poreikiai nėra vertinami, atsižvelgiama tik į bendrus kriterijus, atsakovė prašo nekeisti bent jau daugiau nei prieš du metus priteisto išlaikymo kiekvienam vaikui po 250 Eur dydžio, kadangi ir ši suma, net jei ir būtų teikiama, neužtikrintų vaikų net minimalių poreikių tenkinimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas G. Ž. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti laikiną išlaikymo dydį – 100 Eur kiekvienam vaikui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo metu ieškovas yra netekęs gyvenamosios vietos, gyvena nakvynės namuose, negali užtikrinti minimalių sąlygų vaikų buvimui pas jį, todėl faktinis bendravimas su vaikais yra iš esmės nutrūkęs. Ieškovas turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikino išlaikymo vaikams suma faktiškai nekeičia ieškovo situacijos ir nėra realiai įvykdoma pagal ieškovo finansinę padėtį. Net ir teismui sumažinus išlaikymo dydį, ieškovas negali sukaupti lėšų būsto nuomai, negali užtikrinti vaikų nakvynės ir negali vykdyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Todėl laikinosios apsaugos priemonės realiai nepasiekia savo tikslo.

Teismas neįvertino šalių (tėvų) turtinės padėties. Ieškovas yra benamis, neturi nekilnojamojo turto; negali išsinuomoti būsto, gaunamos pajamos neleidžia užtikrinti minimalių pragyvenimo sąlygų, o atsakovė turi kelis nekilnojamojo turto objektus, kurių vertė viršija 200 000 Eur ir turi galimybes gauti papildomas pajamas iš turto naudojimo ar disponavimo juo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams laikino pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino civilinėje byloje Nr. e2-47-517/2024, ieškovės E. J. ir atsakovo G. Ž. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 3 punkte šalys sutarė, kad atsakovas G. Ž. nepilnamečių vaikų S. Ž. ir S. Ž. naudai, kiekvienai iš jų, moka po 250 Eur dydžio materialinį išlaikymą iki vaikų pilnametystės, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės paskiriant E. J.. Ieškovas G. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. J. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo. Ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos apylinkės teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – pakeitė teismo priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. ir S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šalys atskiraisiais skundais nesutinka su priteistu laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikiams dydžiu. Atskirieji skundai iš esmės argumentuojami tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kadangi iš esmės neatsižvelgė į reikalingas ir atsakovės išleidžiamas lėšas vaikų išlaikymui, nevertino šalių turtinės padėties ir galimybių išlaikyti nepilnamečius vaikus.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Todėl apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino būtino išlaikymo vaikams dydžio ir šalių turtinės padėties bei galimybės teikti priteisto dydžio išlaikymą, laikomi nepagrįstais.

Ieškovas siekia, kad būtų priteistas laikinas išlaikymo dydis – 100 Eur kiekvienam vaikui, o atsakovė remiasi minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, kuris kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas orientaciniu ir reikalingu būtiniems vaiko poreikiams tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, todėl ieškovo nurodytas 100 Eur išlaikymas per mėnesį nepilnamečiui vaikui pažeistų vaikų interesus, kurie yra prioritetiniai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteistas iš ieškovo laikinas 200 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per mažas užtikrinti 7 – 8 metų amžiaus vaikų būtinuosius poreikius, įvertinus ir tai, kad išlaikymą vaikams turi pareigą teikti abu tėvai. Taip pat pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai (tėvas) turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose bei įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl atskirieji skundai atmetami, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo G. Ž. ir atsakovės E. J. atskiruosius skundus atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis