Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ ir Utenos rajono savivaldybės skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

Pareiškėjai nesutiko su Nutarimo dalimi, kuria Bendrovė paskirta garantiniu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Utenos viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione. Tarnybos Nutarimas tiek Bendrovei, tie Savivaldybei sukelia teisines pasekmes – paskyrus Bendrovę garantiniu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, Bendrovė įgyja teisę ir pareigą rinkti iš Utenos regione esančių viešųjų vandens tiekėjų GVTNTĮ 15 straipsnio 14 dalyje numatytas įmokas, be to, Tarybai panaikinus viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančiam viešajam vandens tiekėjui išduotos licencijos galiojimą, Bendrovei kils pareiga viešojo vandens tiekėjo, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, veiklos teritorijoje vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą; priėmus Nutarimą Savivaldybei kyla GVTNTĮ numatytos pareigos, susijusios su garantinio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paskyrimu; Savivaldybė yra vienintelė Bendrovės akcininkė, todėl Tarybai, panaikinus bent vienam iš Utenos regione esančių viešųjų vandens tiekėjų išduotos licencijos galiojimą, Savivaldybės valdoma Bendrovė turės būti reorganizuota, kaip tai nustato GVTNTĮ 15 straipsnio 17 dalis.

Pareiškėjai pažymėjo, kad jiems nebuvo pateikti derinti jokie projektai, nebuvo paprašyta pateikti nuomonę dėl Bendrovės skyrimo garantiniu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, pareiškėjai nebuvo pakviesti į Tarybos posėdį, kuriame buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, todėl buvo pažeistos pareiškėjų teisės būti išklausytiems.

Pareiškėjų vertinimu, teisinis pagrindas, kuriuo buvo priimtas Nutarimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). GVTNTĮ 15 straipsnio redakcija įsigaliojo 2022 m. lapkričio 16 d. kartu su kitais GVTNTĮ pakeitimais, kuriais, be kita ko, įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) programos nuostatos visiems gyventojams sudaryti galimybes naudotis viešosiomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, užtikrinti jų kokybę ir prieinamumą, skatinant vandentvarkos įmonių stambinimą. Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas GVTNTĮ pakeitimus, numatančius vandentvarkos įmonių stambinimą, turėjo rinktis II arba III modelį arba iš viso atsisakyti įmonių stambinimo, pasirinkus 0 alternatyvą, kai valdymo pokyčiai nevykdomi. Tačiau buvo pasirinktas I modelis, pagal kurį siūloma teritoriniu apskričių principu (10 apskričių pagrindu) reorganizuoti savivaldybių valdomas bendroves, turinčias galiojančias vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas; reorganizavus veikiančias savivaldybių valdomas įmones, teikiančias geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas, sukuriama 10 naujų juridinių asmenų, kuriems pereitų visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos; naujos bendrovės veiktų toliau nurodomose teritorijose: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus. Pareiškėjų vertinimu, I modelis buvo pasirinktas pažeidžiant savivaldybių veiklos laisvę ir nesilaikant vandentvarkos įmonių bei visuomenės interesų derinimo principo, ignoruojant vandentvarkos įmonių interesus; šiuo modeliu buvo nustatytas reguliavimas, kuriuo vandentvarkos įmonių interesai apriboti daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti bei sudarant šioms įmonėms nepalankias, nevienodas ūkininkavimo sąlygas.

II.

III.

Teismas, vertindamas pareiškėjų nurodytus argumentus, akcentavo, kad GVTNTĮ nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyta, jog Tarybos išrinktas subjektas gali atsisakyti tokio paskyrimo, taip pat nėra nustatyta, jog subjektas turi pareikšti savo nuomonę ar atlikti kitus veiksmus. Taigi GVTNTĮ įpareigoja Tarybą paskirti garantinius vandens tiekėjus. Teismo vertinimu, garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas vykdomas, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą vartotojų ir abonentų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir suteikti nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTĮ 15 str. 1 d.), taigi siekdama nurodyto tikslo ir vadovaudamasi imperatyviomis GVTNTĮ normomis Taryba turėjo paskirti garantinį geriamojo vandens tiekėją.

Teismas, vertindamas pareiškėjų teiginius, kad Bendrovė nėra pajėgi vykdyti garantinio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo funkcijas, pažymėjo, jog Bendrovė vykdo veiklą jai išduotos geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo veiklos Licencijos pagrindu. Taryba 2022 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-965 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus ūkio subjektų 2021 metų finansinio pajėgumo įvertinimo“ (tolau – ir 2022 m. Nutarimas) konstatavo, kad Bendrovės 2021 metų finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas reguliuojamai veiklai vykdyti. Minėtas Tarnybos nutarimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ginčytas.

Teismas atmetė pareiškėjų teiginius, kad buvo pažeista jų teisė būti išklausytiems. Teismas akcentavo, kad Pažyma buvo paskelbta viešai ir pareiškėjai turėjo galimybę su ja susipažinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai taip pat turėjo galimybę bylos nagrinėjimo teisme metu ginti savo galbūt pažeistas teises, teikti įrodymus ir paaiškinimus, kokios objektyvios kliūtys egzistuoja, skiriant Bendrovę garantiniu vandens tiekėju Utenos regione. Be to, 2023 m. kovo 30 d. vykusiame Tarybos posėdyje, kuriame priimtas skundžiamas Nutarimas, dalyvavo Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos atstovė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė, taigi pareiškėjai nurodytame posėdyje buvo atstovauti atitinkamų asociacijų. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodomas teisės būti išklausytiems neužtikrinimas šiuo atveju pats savaime nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris galėtų lemti neteisėto ir nepagrįsto Nutarimo priėmimą.

IV.

Pareiškėjo vertinimu, Nutarimas neatitinka viešojo intereso, nes jis prieštarauja GVTNTĮ 15 straipsnio 1 daliai. Minėta teisės norma reikalauja užtikrinti saugų ir patikimą vartotojų bei abonentų aprūpinimą geriamuoju vandeniu, ji taip pat įpareigoja garantuoti nepertraukiamą nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Finansinių sunkumų turinti įmonė negali to užtikrinti. Nuostolinga veikla užkerta kelią paslaugų kokybei garantuoti, tinkamai techninei infrastruktūros būklei palaikyti. Garantinio tiekėjo finansinis nepajėgumas gali sukelti neigiamas pasekmes aptarnaujamos teritorijos vandentvarkai, gali kelti realią riziką saugiam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, o ši rizika reiškia pavojų gyventojų sveikatai, gamtinei aplinkai.

Pareiškėjas akcentuoja, kad GVTNTĮ nenumato specialių teisių (galimybių) garantiniam tiekėjui, neturinčiam reikiamo finansinio pajėgumo. Garantinis tiekėjas negali atsisakyti jam tenkančių papildomų pareigų, jis negali sustabdyti jų vykdymo, taip pat negali jų perduoti kitai vandentvarkos įmonei. Tai rodo, kokia svarbi yra aplinkybė, kad garantinis tiekėjas būtų finansiškai pajėgus.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis GVTNTĮ, neviršijant Tarybos suteiktos kompetencijos ir nepažeidžiant Tarybos sprendimų priėmimo procedūros. Nustatytas reglamentavimas nenustato sąlygos, kad paskirtas garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi sutikti su paskyrimu. Taryba 2022 m. Nutarimu konstatavo, kad Bendrovės 2021 metų finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas reguliuojamai veiklai vykdyti. Kadangi Nutarimo priėmimo metu ne visi vandens sektoriaus ūkio subjektai buvo pateikę reguliuojamosios veiklos ataskaitas už 2022 metus (2022 m. reguliuojamos veiklos ataskaitų pateikimo terminas dar nebuvo pasibaigęs), Taryba vertino viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų finansinį pajėgumą pagal jų 2021 metų finansinius duomenis.

Atsakovas taip pat sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nekyla pagrįstų abejonių dėl taikytinų teisės normų konstitucingumo, todėl pareiškėjų prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrįstai netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: V.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2023 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. O3E-369 „Dėl garantinio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ dalies, kuria pareiškėjas UAB „Utenos vandenys“ paskirtas garantiniu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Utenos viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, jog Taryba, paskirdama garantiniu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Utenos regione UAB „Utenos vandenys“, nepažeidė GVTNTĮ nustatytų reikalavimų, neviršijo savo įgaliojimų ir įgyvendino jai suteiktas galias, taip pat nenustatęs, jog šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems.

Pareiškėjas UAB „Utenos vandenys“ apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nepripažino, jog Nutarimas buvo priimtas neaktualių duomenų pagrindu, nepatikrinus Bendrovės finansinio pajėgumo vykdyti būtent garantinio tiekėjo veiklą Utenos regione (o ne tik licencijuojamą veiklą Utenos rajono savivaldybės teritorijoje), taip pat pažeidus Bendrovės teisę būti išklausytai. Teismas ignoravo aplinkybę, jog Nutarimas priimtas neaktualių finansinių duomenų pagrindu. Taip pat nepagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalies konstitucingumo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir tikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Atsakovas prie atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (Tarybos 2024 m. birželio 26 d., 2025 m. birželio 30 d. nutarimų, 2024 m. birželio 19 d. ir 2025 m. birželio 23 d. pažymų nuorašus), t. y. dokumentus, kurie buvo priimti vėliau nei ginčijamas Nutarimas bei skundžiamas teismo sprendimas. Vadovaujantis ABTĮ 81 straipsnio 9 dalimi, teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ši teisės norma sudaro prielaidas vertinti, kad bylos nagrinėjimo iš esmės užbaigimas nebuvo kliūtis atsakovui pateikti nurodytus naujus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nepaaiškina, kodėl šie nauji įrodymai nebuvo ir negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei nepagrindžia, kad šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako pridėti prie bylos atsakovo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Utenos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-228 „Dėl UAB „Utenos vandenys“ paskyrimo geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje“ Bendrovė yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Utenos rajono savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. Šiuo sprendimu Bendrovei pavesta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Pareiškėja UAB „Utenos vandenys“ vykdo veiklą jai 2015 m. gegužės 15 d. išduotos geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencijos Nr. L7-GVTNT-13, kuri Tarybos 2020 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. O3E-56 buvo pakeista, pagrindu.

Taryba ginčijamu Nutarimu, vadovaudamasi GVTNTĮ 9 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 15 straipsnio 10 dalimi bei atsižvelgdama į Tarybos Šilumos ir vandens departamento Ekonominės analizės skyriaus Pažymą, be kita ko, nutarė paskirti Bendrovę garantiniu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Utenos regione. Skundžiamas Nutarimas buvo viešai paskelbtas Teisės aktų registre (TAR, 2023-03-30, Nr. 5885), o Pažyma, į kurią buvo atsižvelgta skiriant pareiškėją garantiniu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir kuri yra laikoma Nutarimo sudėtine dalimi, paskelbta Tarybos interneto svetainėje prie Tarybos 2023 m. kovo 30 d. posėdžio (nuotoliniu būdu) medžiagos (https://www.regula.lt/SiteAssets/posedziai/2023-03-30/garantinis-geriamo-vandens-ir-nuoteku-tiekejas.pdf).

Bendrovė, nesutikdama su Nutarimo dalimi, su skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kuris 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1607-809/2024 Bendrovės skundą tenkino ir panaikino skundžiamą Nutarimo dalį bei priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-57-789/2026 pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

GVTNTĮ 1 straipsnyje apibrėžiamas įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sudarytos sąlygos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėti galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.

Pagal GVTNTĮ 14 straipsnį, reglamentuojantį viešųjų vandens tiekėjų paskyrimą, savivaldybės taryba savo sprendimu paskiria viešuoju vandens tiekėju juridinį asmenį, tiekiantį geriamąjį vandenį ir (arba) teikiantį nuotekų tvarkymo paslaugas ir turintį galiojančią licenciją (2 d.); kai viešajam vandens tiekėjui <...> panaikinamas licencijos galiojimas ir jis negali vykdyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą vykdo šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtas garantinis vandens tiekėjas (3 d.).

Pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 2 dalį garantinis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas – (toliau – garantinis vandens tiekėjas) – viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, iš anksto paskirtas vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka reguliuoja, be kita ko, ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (4 str. 1 d. 5 p.). GVTNTĮ 9 straipsnio, nustatančio Tarybos kompetenciją ir finansavimo tvarką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad Taryba paskiria garantinius vandens tiekėjus, o 15 punkte – tvirtina garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašą.

GVTNTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas vykdomas siekiant užtikrinti saugų ir patikimą vartotojų ir abonentų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir suteikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje vykdo šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka paskirtas garantinis vandens tiekėjas, kai viešajam vandens tiekėjui jo veiklos teritorijoje panaikinamas licencijos galiojimas. Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas pradedamas įsigaliojus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos priimtam sprendimui panaikinti licencijos galiojimą (15 str. 2 d.). Pagal GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalį, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išrenka geriausius šio straipsnio 11 dalyje nustatytus kriterijus atitinkantį viešąjį vandens tiekėją viešojo geriamojo vandens tiekimo regione ir motyvuotu sprendimu paskiria jį garantiniu vandens tiekėju, ir įpareigoja jį vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą to regiono savivaldybių viešųjų vandens tiekėjų aptarnaujamose teritorijose. Šio įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nustatyta, jog garantinis vandens tiekėjas turi atitikti visus šiuos kriterijus: 1) turi būti paskirtas viešuoju vandens tiekėju vienoje iš viešojo geriamojo vandens tiekimo regiono savivaldybių; 2) turi turėti pakankamą finansinį pajėgumą, kuris vertinamas šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto d papunktyje nustatyta tvarka; 3) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų apraše nurodytas įsiskolinimo lygis (įsiskolinimo ir turto santykis) turi būti ne didesnis kaip 5; 4) geriamojo vandens tiekimo paslaugų pardavimas viešojo geriamojo vandens tiekimo regione turi būti didžiausias (kub. m.). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba kiekvienais metais įvertina, ar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimu paskirtas garantinis vandens tiekėjas atitinka garantiniam vandens tiekėjui taikomus kriterijus, nustatytus šio straipsnio 11 dalyje (15 str. 12 d.). GVTNTĮ 15 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba kiekvienais metais įvertina, ar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimu paskirtas garantinis vandens tiekėjas atitinka garantiniam vandens tiekėjui taikomus kriterijus, nustatytus šio straipsnio 11 dalyje.

GVTNTĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto d papunktyje nustatyta, kad licencijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklai išduodamos juridiniams asmenims, kurie: turi licencijuojamos veiklos sąlygas atitinkančius technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tam tikroje savivaldybės teritorijoje pagal geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Juridinių asmenų technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų ir jų įvertinimo tvarką nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, atsižvelgdama į šiuos reikalavimus juridiniams asmenims, siekiantiems gauti licenciją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklai vykdyti: juridinių asmenų finansinis pajėgumas yra pakankamas. Juridinių asmenų finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo juridinio asmens veiklos pradžios, jeigu juridinis asmuo veiklą vykdė trumpiau negu dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai.

Taryba 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 03-06 patvirtino Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio tikslas – nustatyti skaidrią tvarką, kuria vadovaudamasi Taryba atlieka Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo ir vartotojų mokamos sumos už paslaugas įvertinimus. Taip pat Taryba 2015 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtino garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio tikslas yra užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, sudaryti sąlygas abonentams, vartotojams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančias geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugas.

Tarybos Ekonominės analizės skyrius (toliau – ir Skyrius), vadovaudamasis anksčiau paminėtomis teisės aktų nuostatomis ir nurodytais kriterijais, Pažymoje nurodė, kad vadovaudamasis GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka atliko viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų analizę, kurios metu nustatė geriausius kriterijus atitinkančius viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose pagal GVTNTĮ 15 straipsnio 11 dalyje išdėstytus keturis kriterijus, t. y. 1) atsižvelgdamas į nustatytą kriterijų, kad garantinis vandens tiekėjas turi būti paskirtas viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju vienoje iš viešojo geriamojo vandens tiekimo regiono savivaldybių, Skyrius sudarė sąrašą tik tų ūkio subjektų, kurie yra paskirti viešaisiais geriamojo vandens tiekėjais ir nuotekų tvarkytojais atitinkamuose viešojo geriamojo vandens tiekimo regionuose (toliau – sąrašas). Sąrašą sudaro 62 ūkio subjektai, sugrupuoti pagal viešojo geriamojo vandens tiekimo regionus bei atitinkantys aukščiau paminėtą kriterijų; 2) atsižvelgdamas į nustatytą kriterijų, jog garantinio vandens tiekėjo geriamojo vandens tiekimo paslaugų pardavimas (kub. m ) viešojo geriamojo vandens tiekimo regione turi būti didžiausias, Skyrius, vadovaudamasis Tarybai pateiktų metinių reguliuojamos veiklos ataskaitų už 2021 metus duomenimis, iš sąraše esančių įmonių nustatė tuos viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus, kurių geriamojo vandens tiekimo paslaugų pardavimas (kub. m) yra didžiausias atitinkamo viešojo geriamojo vandens tiekimo regiono viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tarpe; 3) atsižvelgdamas į nustatytą kriterijų, kad garantinis vandens tiekėjas turi turėti pakankamą finansinį pajėgumą, kuris vertinamas Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto d papunktyje nustatyta tvarka, Skyrius, patikrino, ar šio skyriaus antrame punkte minima tvarka atrinkti didžiausi atitinkamo viešojo geriamojo vandens tiekimo regiono viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai turi pakankamą finansinį pajėgumą. Patikrinimas atliktas pagal Tarybos atlikto reguliuojamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus ūkio subjektų, 2021 metais vykdžiusių reguliuojamą veiklą, finansinio pajėgumo vertinimo duomenis, nustatytus, Tvarkos apraše. Remiantis Tarybos 2022 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-965 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus ūkio subjektų 2021 metų finansinio pajėgumo įvertinimo“ nustatyta, jog visi šio skyriaus antrame punkte minima tvarka atrinkti didžiausi atitinkamo viešojo geriamojo vandens tiekimo regiono viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai (toliau – galimi garantiniai vandens tiekėjai) turi pakankamą finansinį pajėgumą, taigi atitinka šiame punkte minimą kriterijų; 4) atsižvelgdamas į nustatytą kriterijų, kad garantinio vandens tiekėjo įsiskolinimo lygis (įsiskolinimo ir turto santykis), nurodytas Tarybos Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų apraše, turi būti ne didesnis kaip 5, Skyrius apskaičiavo atrinktų didžiausių atitinkamo viešojo geriamojo vandens tiekimo regiono geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų įsiskolinimo lygį. Įsiskolinimo lygio (įsiskolinimo ir turto santykio) vertinimas atliktas, nustatant visų įsipareigojimų (kaip tai numatyta Tvarkos apraše) ir, atsižvelgus į Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo ir susijusių reikalavimų aprašo, patvirtinto Tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-459 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo ir susijusių reikalavimų aprašo patvirtinimo“, reikalavimus, reguliuojamai veiklai priskirto ilgalaikio turto likutinės vertės santykį. Nustatyta, jog visų galimų garantinių vandens tiekėjų įsiskolinimo lygis (įsiskolinimo ir turto santykis) yra mažesnis nei 5.

Tarybos Skyrius Pažymoje nurodyta, jog viešaisiais geriamojo vandens tiekėjais ir nuotekų tvarkytojais Utenos regione yra paskirti 7 subjektai: UAB „Utenos vandenys“, UAB „Zarasų vandenys“, UAB „Ignalinos vanduo“ (prijungta prie UAB Ignalinos butų ūkis), UAB „Anykščių vandenys“, UAB „Molėtų vanduo“, UAB „Visagino energija“ ir UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“, t. y. Pažymoje nurodyti visi ūkio subjektai, kurie galėtų būti paskirti garantiniu vandens tiekėju. Atsižvelgdamas į 2021 m. geriamojo vandens tiekimo paslaugų pardavimo rezultatus, finansinio pajėgumo pakankamumą ir įsiskolinimo lygį (įsiskolinimo ir turto santykį), vadovaudamasis GVTNTĮ 9 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 15 straipsnio 10 dalimi bei atliktos analizės duomenimis, Skyrius Pažymoje pasiūlė Tarybai paskirti UAB „Utenos vandenys“ garantiniu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Utenos regione.

Taigi, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, Taryba, siekdama GVTNTĮ nurodyto tikslo, vadovaudamasi imperatyviomis įstatymo normomis, turėjo paskirti garantinį geriamojo vandens tiekėją, kuris atitiktų GVTNTĮ nustatytus garantinio vandens tiekėjo skyrimo kriterijus. Kadangi Bendrovė atitiko visus anksčiau paminėtus kriterijus, ją Taryba ginčijamu Nutarimu ir paskyrė garantiniu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Utenos regione.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Taryba, priimdama Nutarimą, vertino Bendrovės finansinį pajėgumą pagal 2021 metų duomenis, tačiau Nutarimo priėmimo metu (2023 metais) šie duomenys nebuvo aktualūs, jie nerodė tikrosios Bendrovės finansinės padėties, todėl tokiais duomenimis grįstas vertinimas negali būti laikomas objektyviu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų pareiškėjo argumentų, pažymi, jog, kaip jau buvo minėta, juridinių asmenų technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų ir jų įvertinimo tvarką nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, atsižvelgdama į šiuos reikalavimus juridiniams asmenims, siekiantiems gauti licenciją geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklai vykdyti: juridinių asmenų finansinis pajėgumas yra pakankamas. Juridinių asmenų finansinis pajėgumas vertinamas pagal jo dvejų paskutinių ataskaitinių finansinių metų (arba nuo juridinio asmens veiklos pradžios, jeigu juridinis asmuo veiklą vykdė trumpiau negu dvejus finansinius metus) balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis, kuriems įvertinti taikomi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyti finansinio pajėgumo rodikliai.

Iš Pažymos matyti, kad viešojo geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, taip pat ir pareiškėjo, finansinis pajėgumas ir kiti rodikliai buvo vertinami imant 2021 m. duomenis.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą paaiškina, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčijamo Tarybos Nutarimo priėmimo metu (2023 m. kovo 30 d.) ne visi vandens sektoriaus ūkio subjektai buvo pateikę reguliuojamosios veiklos ataskaitas už 2022 metus (2022 m. reguliuojamos veiklos ataskaitų pateikimo terminas dar nebuvo pasibaigęs), Taryba vertino viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų finansinį pajėgumą pagal jų 2021 m. finansinius duomenis.

Nors pareiškėjas teigia, kad Taryba, priimdama ginčijamą Nutarimą, nepagrįstai vertino Bendrovės finansinį pajėgumą pagal 2021 m. duomenis, nes Bendrovė 2022 m. turėjo nuostolių, todėl ši aplinkybė paneigia pareiškėjo galimybę prisiimti papildomas garantinio tiekėjo pareigas ir sukelia tiesioginę riziką Bendrovės finansiniam stabilumui, tačiau pareiškėjas šių skundo teiginių nepagrindė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šiuo atveju Taryba visų vandens sektoriaus ūkio subjektų, taip pat ir pareiškėjo, finansinį pajėgumą vertino pagal jų 2021 m. finansinius duomenis, nes ne visi ūkio subjektai, taip pat ir pareiškėjas, nebuvo pateikę reguliuojamos veiklos ataskaitos už 2022 metus. Be to, pareiškėjas, teigdamas, jog Bendrovės 2022 m. patirti nuostoliai turėjo esminės įtakos jo finansiniams pajėgumams, šių teiginių niekaip nepagrindė. Priešingai, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Taryba, vykdydama GVTNTĮ 15 straipsnio 12 dalyje ir Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų apraše nustatytą įpareigojimą, 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. O3E-909 „Dėl garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų atitikimo nustatytiems kriterijams patikrinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3E-909) ir 2025 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. O3E-964 „Dėl garantinių geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų atitikimo nustatytiems kriterijams patikrinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3E-964) konstatavo, kad ginčijamu Tarybos Nutarimu paskirtieji garantiniai vandens tiekėjai, taip pat ir pareiškėjas, atitinka GVTNTĮ 15 straipsnio 11 dalyje nustatytus garantinio vandens tiekėjui nustatytus kriterijus. Be to, vien aplinkybė, jog pareiškėjas 2022 m. patyrė nuostolių, savaime nesudaro pagrindo pripažinti Bendrovę neatitinkančia GVTNTĮ 15 straipsnio 11 dalyje nustatytų kriterijų. Apeliantas nurodo, kad garantinio tiekimo funkciją yra pajėgios vykdyti tik didžiosios vandentvarkos įmonės, tačiau būtent pareiškėjas ir yra didžiausia įmonė regione, pareiškėjo geriamojo vandens tiekimo paslaugų pardavimas Utenos regione yra didžiausias (2 208,57 (tūkst. m³) antroje vietoje esančios įmonės trigubai mažesnis, t. y. 775,18 (tūkst. m³)), ir Bendrovė atitinka visus kitus GVTNTĮ 15 straipsnio 11 dalies garantinio vandens tiekėjo paskyrimo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai nenustato pareigos Tarybai tikrinti Bendrovės finansinio pajėgumo vykdyti būtent garantinio tiekėjo veiklą (pagal GVTNTĮ 15 straipsnio 11 dalyje nustatytus kriterijus garantinio tiekėjo finansinis pajėgumas vertinamas šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto d papunktyje nustatyta tvarka), todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog turėjo būti vertinamas Bendrovės finansinis pajėgumas vykdyti būtent garantinio tiekėjo veiklą Utenos regione, yra visiškai nepagrįsti.

Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su teisės būti išklausytam pažeidimu, teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip jau buvo minėta, GVTNTĮ nustato Tarybai pareigą paskirti garantinį vandens tiekėją iš geriausiai nustatytus kriterijus atitinkančių viešųjų vandens tiekėjų viešojo geriamojo vandens tiekimo regione ir įpareigoti jį vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą to regiono savivaldybių viešųjų vandens tiekėjų aptarnaujamose teritorijose. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenustato pareigos Tarybai derinti su galimais garantiniais vandens tiekėjais nutarimų dėl garantinio geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paskyrimo bei gauti jų sutikimą, taip pat nenustato, jog Tarybos išrinktas subjektas turi pareikšti savo nuomonę dėl paskyrimo ar turi teisę atsisakyti tokio paskyrimo. Atitinkamai Taryba procedūros metu neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją ir gauti jo nuomonę ar sutikimą būti paskirtu garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo Utenos regione tiekėju. Pažymėtina, kad Pažymoje, kurioje užfiksuoti nurodytų ūkio subjektų, kurie galėtų būti paskirti garantiniu vandens tiekėju Utenos regione, duomenys pagal GVTNTĮ nustatytus kriterijus, buvo paskelbta viešai (https://www.regula.lt/SiteAssets/posedziai/2023-03-30/garantinis-geriamo-vandens-ir-nuoteku-tiekejas.pdf), todėl visi subjektai, taip pat ir pareiškėjas, turėjo galimybę su ja susipažinti. Be to, pareiškėjas neginčijo Tarybos 2022 m. birželio 30 d. nutarimo, kuriuo buvo konstatuotas Bendrovės 2021 m. finansinis pajėgumas reguliuojamai veiklai vykdyti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas šią bylą, 2026 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-57-789/2026 pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai taip pat turėjo (turi) galimybę bylos nagrinėjimo teisme metu ginti savo galbūt pažeistas teises, teikti įrodymus ir paaiškinimus, kokios objektyvios kliūtys egzistuoja, skiriant Bendrovę garantiniu vandens tiekėju Utenos regione. Pareiškėjo nurodomas teisės būti išklausytam neužtikrinimas šiuo atveju pats savaime nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris galėtų lemti neteisėto ir nepagrįsto Nutarimo priėmimą. Taigi toks procedūrinis pažeidimas pats savaime nelaikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindą naikinti ginčijamą Nutarimą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas taikė GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalį, nors pareiškėjas pagrindė jos prieštaravimą Konstitucijai, dėl to teismas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šios normos konstitucingumo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nurodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nekyla pagrįstų abejonių dėl taikytinų teisės normų konstitucingumo, todėl pareiškėjų prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkino.

Pareiškėjas prašyme prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: ar GVTNTĮ (2022 m. spalio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1466 redakcija) 15 straipsnio 10 dalis, tiek, kiek joje numatyta, kad Taryba išrenka geriausius GVTNTĮ 15 straipsnio 11 dalyje nustatytus kriterijus atitinkantį viešąjį vandens tiekėją viešojo geriamojo vandens tiekimo regione ir motyvuotu sprendimu paskiria jį garantiniu vandens tiekėju, ir įpareigoja jį vykdyti garantinį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą to regiono savivaldybių viešųjų vandens tiekėjų aptarnaujamose teritorijose, prieš tai negavusi nei garantiniu vandens tiekėju skiriamo viešojo vandens tiekėjo, nei jį valdančios savivaldybės sutikimo, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, 46 straipsnio 4 daliai, numatančiai, jog įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai, įtvirtinančiai, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, bei Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, pagal kurią nuosavybės teises saugo įstatymai.

Prašyme nurodė, kad GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalimi apribojamas savivaldybių savarankiškumas, joms laiduotas Konstitucijos, įstatymų ir tarptautinių teisės aktų. Vietinės ir centrinės valdžios santykiai grindžiami vietos savivaldos savarankiškumo ir laisvės, teisėtumo, įstatymų viršenybės, subsidiarumo, deleguotos kompetencijos, bendradarbiavimo ir kitais principais. Šių principų realizavimas reikalauja garantuoti, kad egzistuotų vietos valdžia, galinti pakankamai savarankiškai prisiimti įsipareigojimus ir pasirinkti jų vykdymo būdus, priemones ir šaltinius jiems įgyvendinti (Europos vietos savivaldos chartijos preambulė). Vadovaujantis Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. GVTNTĮ įtvirtinus Tarybos teisę paskirti garantinį vandens tiekėją ir įpareigoti jį vykdyti garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą regione, buvo pakeistas savivaldybėms perduotų funkcijų turinys. Keičiant šį turinį nebuvo atsižvelgta į Konstitucijos normas bei Konstitucijos principus, kurie nustato atitinkamų visuomeninių santykių teisinio reguliavimo konstitucinius pagrindus. GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalies reguliavimu, pažeidžiančiu sąžiningos konkurencijos laisvę, vandentvarkos įmonių, paskirtų garantiniais vandens tiekėjais, interesai apribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, sudarant vandentvarkos įmonėms nevienodas ūkininkavimo sąlygas. GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalies reguliavimu sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos išskiriant kelias vandentvarkos įmones ir joms, be jų valios (sutikimo), įstatyme aiškiai neįtvirtinant visų atrankos kriterijų, numatant papildomas pareigas: vandentvarkos įmonė paskiriama garantiniu vandens tiekėju be jos valios (sutikimo). Garantinius vandens tiekėjus paskiria Taryba; kriterijai vandentvarkos įmonių finansiniam pajėgumui įvertinti yra įtvirtinti ne įstatymų leidėjo, o Tarybos; be GVTNTĮ 20 straipsnyje įtvirtintų geriamojo vandens tiekėjų teisių ir pareigų, garantiniai vandens tiekėjai turi papildomas pareigas atitinkamame viešojo geriamojo vandens tiekimo regione (GVTNTĮ 15 str. 10 d.).

Pareiškėjo teigimu, aptariamo teisinio reguliavimo pagrindu Tarybos paskirtas viešasis vandens tiekėjas yra išskiriamas iš kitų viešųjų vandens tiekėjų, prieš tai netaikant jokios konkurso procedūros. Jam tenka vykdyti papildomą veiklą, nors nei jis, nei jo savininkė – savivaldybė – nėra dėl to išreiškę savo valios (sutikimo). Kartu kitos vandentvarkos įmonės taip pat neturi galimybės išreikšti savo valios ir negali dalyvauti garantinio vandens tiekėjo atrankoje. Tokia padėtis nesuderinama su Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 4 dalimis („Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, „Įstatymas <..> saugo sąžiningos konkurencijos laisve“), nes viešiesiems vandens tiekėjams sudaromos nevienodas ūkininkavimo sąlygos. Vandentvarkos įmonė turi būti finansiškai pajėgi vykdyti garantinio vandens tiekėjo funkcijas. Padidėjusios veiklos apimtys lemia papildomos verslo rizikos atsiradimą, dėl ko atsiranda didesnė grėsmė įmonės, kurią Taryba paskyrė garantiniu vandens tiekėju regione, veiklos tęstinumui ir viešajam interesui. Todėl tik pakankamas vandentvarkos įmonės finansinis pajėgumas gali užtikrinti tinkamą paslaugų tiekimą. Finansinio pajėgumo rodikliai turi būti įtvirtinti įstatyme, nes jie tiesiogiai susiję su vandentvarkos įmonių likimu bei savivaldybės kaip savininkės teisės savo nuožiūra disponuoti savo turtu ribojimu (Konstitucijos 23 str. 2 d.). GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalies reglamentavimu ribojama savivaldybės kaip savininkės teisė savo nuožiūra disponuoti savo turtu (Konstitucijos 23 str. 2 d.). GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalies pagrindu viešasis vandens tiekėjas garantiniu vandens tiekėju yra paskiriamas be jo paties ir jo savininkės – savivaldybės – valios (sutikimo). GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalies nuostata, susijusi su vandentvarkos įmonių likimu bei savivaldybės kaip savininkės teisės savo nuožiūra disponuoti savo turtu ribojimu, nukreipia į GVTNTĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto d papunktį. Pagal jį finansinio pajėgumo rodiklius nustato Taryba. Taigi šie rodikliai yra įtvirtinti ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte. Tai nesuderinama su Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurį įtvirtina, kad įstatymai saugo nuosavybės teises. GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalies reglamentavimas konstituciškai nėra pateisinamas. Juo pažeidžiamas proporcingumo principas. GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalies reglamentavimu siekiama užtikrinti naudą visuomenei, jos poreikius ir interesus pernelyg susiaurinant savivaldybių teises į jų turtą. Aptariamos nuostatos tikslas gali būti pasiektas mažiau varžant savivaldybių teises – garantinį vandens tiekėją parenkant konkurso būdu. Pareiškėjų įsitikinimu, Bendrovė nėra pajėgi vykdyti garantinio vandens tiekėjo funkcijas. Netekus licencijos kuriam nors viešojo geriamojo vandens tiekimo regiono viešajam vandens tiekėjui ir pareiškėjui pradėjus vykdyti garantinį vandens tiekimą, gali kilti grėsmė paties pareiškėjo veiklos tęstinumui. Pareiškėjo įsitikinimu, viešojo vandens tiekėjo funkciją yra pajėgios vykdyti tik didžiosios vandentvarkos įmonės. Dėl to pareiškėjo paskyrimas garantiniu vandens tiekėju, prieš tai negavus nei pareiškėjo, nei ją valdančios savivaldybės sutikimo, motyvuojant GVTNTĮ 15 straipsnio 10 dalimi, neatitinka paminėtų Konstitucijos nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl paminėtų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, taip pat vertindama pareiškėjo prašyme kreiptis, argumentus, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje yra atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į šį teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Aiškinant nurodytą proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą yra suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra siejama su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o yra palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“, galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas savo prašyme nenurodė pakankamų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės aktų atitiktimi Konstitucijai. Kartu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 120 straipsnio 2 dalį, siekiant, be kita ko, užtikrinti viešąjį interesą, savivaldybėms įstatymu gali būti pavedama vykdyti inter alia funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu (kaip antai organizuoti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą); savivaldybės, įgyvendindamos tokias įstatymu joms pavestas funkcijas, inter alia organizuodamos teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą, privalo paisyti Konstitucijos ir įstatymų, joms suteiktą kompetenciją įgyvendinti tik taip, kad būtų paisoma ne tik teritorinės bendruomenės viešojo intereso, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešojo intereso. Pagal Konstituciją, inter alia jos 120 straipsnio 2 dalį, savivaldybės, laisvai ir savarankiškai veikdamos pagal ūkinę veiklą reguliuojančių įstatymų apibrėžtą kompetenciją, yra saistomos šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarančių principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d., 2022 m. gegužės 5 d. nutarimus). Aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama asmens laisve ir teise turėti nuosavybę; ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d., 2011 m. sausio 6 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, kai yra būtina ginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat su tam tikrais šios veiklos ribojimais ar draudimais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimus); įstatyme nustatytas asmens ūkinės veiklos laisvės draudimas kiekvienu atveju turi būti aiškus, skirtas Konstitucijoje įtvirtintų vertybių (sąžiningos konkurencijos, vartotojų interesų ir kt.) apsaugai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimus).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Avelana“ v. UAB ,,Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. BUAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-424/2014).

GVTNTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymas vykdomas siekiant užtikrinti saugų ir patikimą vartotojų ir abonentų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir suteikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Garantinis geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas vykdomas, kai viešajam vandens tiekėjui jo veiklos teritorijoje panaikinamas licencijos galiojimas, todėl siekiant užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymą, įstatymų leidėjas pavedė Tarybai iš viešųjų vandens tiekėjų iš anksto paskirti tiekėją garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti, numatė jo skyrimo tvarką ir kriterijus, kuriuos jis turi atitikti. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, jog garantinio vandens tiekėjo paskyrimas nėra būtinas viešajam interesui užtikrinti.

Atsakant į apelianto argumentus dėl garantiniams vandens tiekėjams tenkančios vykdyti papildomos veiklos, lemiančios papildomos rizikos atsiradimą, teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas nustatydamas garantiniam vandens tiekėjui tenkančią pareigą (vykdyti garantinį tiekimą), GVTNTĮ 15 straipsnyje taip pat numatė ir priemones šiai pareigai vykdyti, t. y. įpareigojimą viešajam vandens tiekėjui, kurio licencijos galiojimas panaikintas, jam nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitą jam nuosavybės teise priklausantį turtą, reikalingą garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti, neatlygintinai perduoti valdyti ir naudoti garantinio vandens tiekimo vykdymo laikotarpiui garantiniam vandens tiekėjui (5 d.); garantinio vandens tiekėjo, vykdančio garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, teisę naudoti visą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui vykdyti (6 d.); prievolę viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esantiems viešiesiems vandens tiekėjams Tarybos paskirtam garantiniam vandens tiekėjui per metus turi mokėti 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, kurios naudojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (14 d.); taip pat numatė, kad viešojo vandens tiekėjo, kurio licencijos galiojimas panaikintas, vartotojai ir abonentai garantiniam vandens tiekėjui už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas moka garantinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina (15 d.). Atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytą teisių ir pareigų balansą, apelianto argumentai, jog vandentvarkos įmonių, paskirtų garantiniais vandens tiekėjais, interesai apribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, nėra pagrįsti.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi ginčo pobūdį ir taikytinas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodytų nuostatų atitikties Konstitucijai. Todėl tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra būtina.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, motyvuotas, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjai teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.