- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- 1S-684-876/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17591-2023-3
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- NUT1
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-asis kalėjimas kalėjimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo NUT1 skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2025 m. vasario 11 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos Nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija nutarime įvertino, kad nuteistasis teistas tris kartus, šiuo metu atlieka pirmą realią laisvės atėmimo bausmę už smurtinius nusikaltimus. Nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis smurtinių nusikaltimų vykdymas. Stebima, kad asmuo ne atsitiktinai, o nuosekliai įsitraukė į nusikaltimų vykdymą, kurie buvo jo tam tikro gyvenimo būdo pasekmė, vykdomi nusikaltimai sunkėjantys. NUT1 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nors atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2025 m. kovo 31 d. įsidarbino, šiuo metu tęsia darbinę veiklą, tačiau laisvėje darbinė veikla nebuvo pastovi, taip pat neturi patvirtintos darbo vietos lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis turi finansinių įsiskolinimų, teismo nuosprendžio duomenimis, pripažino padarytą žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, sutiko ją atlyginti, tačiau jis nukentėjusiųjų neatsiprašė, jiems padarytos žalos neatlygino. Šiuo metu požiūris į žalos atlyginimą teigiamas, turimais duomenimis, asmuo teikia prašymus dėl savanoriško žalos atlyginimo, tačiau nėra pateikta aiški informacija kokia dalimi dengiami finansiniai įsipareigojimai. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, NUT1 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o taip pat vidutinė didelės žalos rizika. Nuteistasis įsitraukęs į resocializacijos procesą - jo elgesys struktūruotoje aplinkoje disciplinuotas, geba atsiriboti nuo destabilizuojančių veiksnių, o taip pat šiuo metu stebimi teigiami pokyčiai mąstyme ir elgesyje: pagerėję problemų atpažinimo ir pasekmių suvokimo įgūdžiai, kaltę pripažįsta, įvardija asmenines problemines elgesio sritis, lėmusias nusikalstamą elgesį, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų istoriją, bausmės atlikimo ir elgesio kaitos laikotarpį, kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje išlieka aktualūs, pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos kontekste. Taip pat reikšminga pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškos kontekste išlieka nuostatų sritis. Nuteistojo akivaizdi pažanga dalyvaujant resocializacijos procese stebima dar ne ilgą laiką, kadangi 2026 m. vasario 5 d. rengtas pranešimas dėl lygtinio paleidimo netaikymo, kadangi nuteistasis NUT1 neatitiko akivaizdžios pažangos kriterijaus, susijusio su aukšta didelės žalos rizika. Komisija Nutarime rekomendavo nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: 1) vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; 2) vykdyti darbinę veiklą; 3) savanoriškai dengti finansinius įsipareigojimus, pateikti duomenis kokia dalimi padengti ieškiniai; 4) dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; 5) laikytis vidaus tvarkos taisyklių.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartimi atmestas nuteistojo NUT1 skundas dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad konkrečiu atveju atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama, ką pagrįstai padarė ir Komisija priimdama Nutarimą. Vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, dėl nusikalstamų veikų padarymo, nuteistasis turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, kad tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, kad nuteistojo NUT1 pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas savaime neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos, nors rizika ir nustatoma su mažėjimo tendencijomis.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su pastarąja Kauno apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis NUT1 pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo: 1) skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir leisti nuteistajam dalyvauti teismo posėdyje; 2) išsamiai išanalizuoti skundą, teiktą Kauno apylinkės teismui, visus pateiktus jame prašymus, kuriuos apylinkės teismas ignoravo; 3) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutartį; 4) išreikalauti iš Lietuvos kalėjimo tarnybos visų atliktų vertinimų nuteistajam išsamią vertinimo medžiagą - Oasys vertinimo protokolus, suvestines lenteles, vertinimo balus, kad būtų galima įvertinti pasiektus pokyčius ir išsamiau išnagrinėti nuteistojo individualią situaciją; 5) išaiškinti, ar lygtinio paleidimo komisija gali ir turi savo nuožiūra prašyti papildomų duomenų apie nuteistąjį, tikrinti pateikiamą kalėjimo informaciją, remtis kitų oficialių Lietuvos Respublikos institucijų informacija ir jos reikalauti svarstant lygtinio paleidimo klausimą, ar komisija vadovaujasi tik socialinio tyrimo išvados ištraukomis ir jokių kitų duomenų netikrina; 6) panaikinti Komisijos Nutarimą; 7) nustatyti galimus pačios lygtinio paleidimo komisijos pažeidimus, netinkamai vertinant arba tinkamai neanalizuojant kalėjimo pateikiamų duomenų, be to savarankiškai neatliekant išvadų; 8) išreikalauti lygtinio paleidimo komisijos svarstymo protokolus, kuriuose buvo aptariami nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymo klausimai ir leisti su jais susipažinti, patikrinant ar komisija vadovavosi savo veiklos reglamento nuostatomis ir vidaus tvarkos taisyklėmis; 9) grąžinti skundų svarstymą pirmosios instancijos teismui arba lygtinio paleidimo komisijai svarstyti klausimą iš naujo, patikrinti visą informaciją, leisti nuteistajam asmeniškai dalyvauti lygtinio paleidimo komisijos posėdyje nuotolinėmis ryšio priemonėmis; 10) pakeisti nustatytą pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą - į 2026 m. liepos 1 d. (toks prašymas buvo pirminiame prašyme, todėl nekeičiamas) arba kitą terminą, kuris būtų trumpesnis už komisijos nustatytą maksimalų terminą (2026 m. lapkričio 18 d.); 11) paleisti lygtinai nuteistąjį NUT1, nes jis atitinka visus lygtinio paleidimo teisės aktuose numatytus reikalavimus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje yra daug klaidų, teismas neišanalizavo visos bylos medžiagos, nepasisakė dėl papildomų prašymų, kurie buvo pateikti skunde, nepasisakė dėl medžiagos ir duomenų gavimo, papildomai savarankiškai neatliko tinkamų duomenų vertinimo, be to padarė kitų teisės taikymo klaidų, nepateikė nei vieno aukštesnes instancijos teismo praktinio pavyzdžio ar nutarties, dėl ko nesivadovavo aukštesniųjų teismų praktika, Europos žmogaus teisių teismo ir naujausiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimu dėl lygtinio paleidimo, netinkamai pritaikė įstatymus. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina.
Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog skundu apeliantas prašė panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, bet tai prieštarauja skundo prašymams. Nuteistasis skunde Kauno apylinkės teismui išdėstė daugiau prašymų ir reikalavimų, o būtent - dėl duomenų tikslinimo iš kitų registrų, dėl Komisijos padarytų klaidų, dėl Komisijos darbo reglamento ir galimų užklausų, dėl Komisijos svarstymo iš naujo nustatant mažesnį terminą dėl kito nuteistojo svarstymo, prašymų dėl išaiškinimo ir kitų prašymų, kuriuos teismas neįtraukė į bylos medžiagą ir net neanalizavo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas nurodydamas nutartyje, jog nuteistajam nustatoma ta pati vidutinė ir nekintanti rizika, o tai atskleidžia nepakankamas nuteistojo pastangas keisti savo nusikalstamas nuostatas, akivaizdžiai parodė savo nekompetenciją kaip yra atliekami OASys vertinimai bei tai, jog kai kuriems asmenims apskritai nebus galimybės turėti žemos rizikos, nes vertinimo mechanizmas yra labai šališkas. Jei nustatyti duomenys būtų pateikti balais, koks rizikos lygis buvo ir kaip jis sumažėjo, apylinkės teismui būtų buvę aiškiau dėl visos susiklosčiusios situacijos, be to papildomai tai įrodo, jog, jeigu teismas vertintų visus kitus aspektus savarankiškai, tai galėtų padaryti visas išvadas teisėtai ir tinkamai.
Nuteistajam NUT1 buvo nustatyta akivaizdi pažanga, tačiau Komisija nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau Komisija tokią nuomonę galėjo susidaryti, nes analizavo NUT1 atlikto pirmojo vertinimo, bet ne po visų pokyčių atlikto vertinimo išvadas ir padarė klaidingas savo išvadas, nes vadovavosi netinkama informacija bet apylinkės teismas visiškai to neanalizavo. Pažymėtina, kad Lietuvos probacijos tarnyba teikimus atlieka nurodydama atliktų vertinimų balus, o Lietuvos kalėjimų tarnyba to nedaro, teigdama, jog nėra jokių balų, o tik rizikos lygis, nors balai tikrai yra, nes OASys vertinimo sistema paremta balais. Pastebėtina, jog žema nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 1 iki 39 balų, vidutinė - nuo 40 iki 99, aukšta - nuo 100 iki 168 balų. Į rizikos vertinimo balus įeina statiniai ir dinaminiai veiksniai, pavyzdžiui, jei nuteistajam buvo nustatyta vidutinė rizika ir buvo 65 balai, o bausmės atlikimo laikotarpiu jie sumažėjo iki 60 ar 55, tai yra labai ženklus sumažėjimas, nors rizika išlieka tokia pati vidutinė. Be to, viską ko iš nuteistojo reikalauja kalėjimas ir sudarytas individualus resocializacijos planas, jis įvykdė. Nuteistajam kyla klausimas kaip ir ką jam dar padaryti, kad susimažinti savo riziką, o būtent tai turi įvardinti kalėjimas arba teismas.
Socialinio tyrimo išvadą atliekančio specialisto atliekami vertinimai negali būti suabsoliutinami, nes teismai dažnu atveju nesivadovauja savarankiškomis išvadomis, kaip ir šiuo atveju. Pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško vertinimo, nors būtent tai ir paskatintų efektyvesnį bei nešališką ir teisėtą teismo veikimą ir tinkamą sprendimų priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
Būnant probacijos priežiūroje galima toliau tęsti elgesio korekcijas, be to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik išvardino kriminogeninius veiksnius, bet neskaitė socialinio tyrimo išvados pilnumoje, kurioje pateikiamos argumentuotos išvados, kodėl viena ar kita sritys suvaldyta arba neaktuali, arba tikslas pasiektas. Apsauginius kriminogeninius veiksnius privalo nustatyti vertintoja ir vienas iš jų galėjo būti socialiniai ryšiai su sugyventine ir artimaisiais, todėl teismas galėjo padaryti savarankišką išvadą.
Kauno apylinkės teismas savo iniciatyva galėjo užklausti Sodros duomenų apie nuteistojo darbinius laikotarpius, o taip pat dėl duomenų apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje bei individualios veiklos vykdymą. To taip pat nusikaltimai, dėl kurių padarymo šiuo metu NUT1 atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra susiję su finansinės naudos siekimu. Nuteistasis nesutinka su nurodytu, jog užsiima darbine veikla tik atvykęs į kalėjimą. Dėl darbo įkalinimo įstaigoje jis pats kreipėsi į meistrus, administraciją, (duomenys neskelbtini) kalėjime yra apie 800 nuteistųjų ir tik pusė iš jų dirba, o dalis apskritai nenori dirbti, o kita dalis tikrai nori dirbti, bet kalėjimas negali suteikti darbo vietų, todėl aplinkybė, kad NUT1 sugebėjo įsidarbinti tik atvykęs į kalėjimą ir tai, jog visą bausmės atlikimo laikotarpį dirba bei aplinkybė, kad nuteistasis turi iš karto darbo vietą lygtinio paleidimo atveju sukuria būtent tokį pokytį, kurio norėjo kalėjimas ir pats nuteistasis asmeniškai. Be to, lygtinio paleidimo atveju, NUT1 privalės dirbti visą laiką ir tai yra kaip esminė sąlyga. Dirbant kalėjime nesiskaičiuoja joks darbinis stažas, nemokami jokie mokesčiai Valstybei, o ir žalos atlyginimas nukentėjusiems yra menkesnis, nes kalėjime uždirbama mažiau nei pusė minimalios algos laisvėje, todėl kaip tik siekiant greitesnių procesų, dėl žalos atlyginimo, dėl noro mokėti mokesčius Valstybei, dėl to, kad skaičiuotųsi pensijinis amžius, buvimas laisvėje ir tęsiant bausmę lygtinai, atneštų visapusiškai daugiau naudos, tiek nukentėjusiems, tiek Valstybei, tiek nuteistojo šeimai.
Aplinkybė, kad apeliantas buvo teistas, negali būti pagrindinė priežastis dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Vertinant nešališkai, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, aukštesnieji teismai ne kartą pažymėjo, kad reikia kreipti dėmesį į nagrinėjamą atvejį ir vis tik didžiausia reikšmė turi būti skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad nuteistojo elgesys ne viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo pakankamas spręsti dėl lygtinio paleidimo, priklausė ne nuo nuteistojo NUT1, bet nuo kalėjimo pajėgumų ir galimybių arba dar nuo kitų priežasčių, bet tai turi įvardinti pati Lietuvos kalėjimų tarnyba. Nors pagal visus galiojančius teisės aktus pirmas vertinimas nuteistajam turėjo būti atliktas per du mėnesius nuo patekimo į kalėjimą, tačiau NUT1 buvo atliktas tik 2025 m. liepos 1 d., toliau duotas resocializacijos planas, kurį apeliantas labai intensyviai vykdė, nes be plano gavimo ir jo vykdymo, net turint visapusiškas teigiamas nuostatas neįmanoma susimažinti rizikos lygio. Ir 2026 m. vasario 5 d. neatitiko akivaizdžios pažangos kriterijų, tik dėl to, jog dar nebuvo baigęs visų reikiamų programų, kurios žinoma papildomai nuteistajam atnešė naudos, tačiau tai buvo neįmanoma dėl personalo trūkumo būtent įkalinimo įstaigoje, nes kiti nuteistieji laukia eilėse metus ar net dvejus metus, kad patektų į kai kurias programas, todėl tik dėl šios priežasties NUT1 neatitiko akivaizdžios pažangos kriterijų.
Tiek teismas, tiek Komisija visiškai ignoravo socialinio tyrimo išvadoje pateiktus teigiamo nuteistojo pokyčius, jų necitavo, neanalizavo bei nepadarė savarankiškų išvadų. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais ir sugyventine, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo NUT1 elgesio ir ateityje, jo tolimesnei resocializacijai. Be to, kaip yra pažymėję teismai naujausiose savo praktikose, minėta aplinkybė - nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką - yra vertinamojo pobūdžio.
Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ preambulėje teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, padedančių užkirsti kelią pakartotiniams nusikaltimams ir skatinančių reintegraciją, suteikiančių kaliniui galimybę planuotai, padedamam ir prižiūrimam reintegruotis į visuomenę. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad finansinės kalinimo išlaidos uždeda didelę naštą visuomenei; tyrimai rodo, kad laisvės atėmimas dažnai turi neigiamų pasekmių ir nepadeda resocializuoti nusikaltėlių. Atsižvelgiant į tai, pageidautina kuo labiau sumažinti laisvės atėmimo bausmių trukmę, o lygtinis paleidimas, kol bus atlikta visa bausmė, yra svarbi priemonė šiam tikslui pasiekti. Rekomenduojama kuo anksčiau iki paleidimo į laisvę taikyti priemones ir specialias programas, kurios suteiktų galimybę nuteistiesiems įveikti sunkumus, kylančius įsiliejant į gyvenimą visuomenėje, ir nebenusikalsti, o įkalinimo institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti su tarnybomis ir įstaigomis, kurios prižiūri ir padeda paleistiems kaliniams sugrįžti į bendruomenę, kreipti ypatingą dėmesį į jų šeimas ir įdarbinimą. Šių socialinių tarnybų ir agentūrų atstovams turi būti sudarytos visos reikalingos sąlygos dirbti su kaliniais tam, kad būtų parengtos jų paleidimo ir priežiūros programos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo NUT1 skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.
Pirmiausia teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog vienas iš nuteistojo skundo aukštesnės instancijos teismui prašymų – nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, atkreipia apelianto dėmesį, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnio 6 dalis numato teismo pareigą rengti teismo posėdį, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo NUT1 skundu prašoma palengvinti jo padėtį ir panaikinti skundžiamą nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl Komisijos Nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl sutinkamai su BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostatomis, spręsti ar rengti teismo posėdį, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas, paliekama teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo skunde išdėstyti aiškūs ir konkretūs motyvai bei prašymai, taip pat teismui skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei nuteistojo asmens byla, todėl pagrindų skundą nagrinėti žodiniame posėdyje teismas nenustatė ir skundas nagrinėtinas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta rašytinio bylos nagrinėjimo tvarka.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 28 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs pateikto skundo motyvus ir susipažinęs su nuteistojo NUT1 asmens byla, daro išvadą, jog priešingai nei nurodo apeliantas, Komisija Nutarimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė NUT1 atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, o žemesnysis teismas 2026 m. liepos 28 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atmestas nuteistojo NUT1 skundas yra tinkami, teismas iš esmės įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas šiuo atveju nenustatė, jog apylinkės teismas būtų klaidingai įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, netinkamai taikęs ar aiškinęs lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipęs kuriuos nors socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis ar juos nurodęs klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Taisyklės) 225 punkte numatyta, kad socialinio tyrimo išvados parengimą ir pateikimą komisijai inicijuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Likus ne mažiau nei 5 darbo dienoms iki BVK 85 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, šis darbuotojas atlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą ir nustato nusikalstamo elgesio rizikos lygį. Nuteistojo padarytos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatymo kriterijus ir tvarką tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik neigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, o kai kurių, pasak apelianto itin svarbių jį charakterizuojančių duomenų, nevertino apskritai. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad vien tai, jog vertindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau analizavo tas, kurios, teismo įsitikinimu, lėmė sprendimą netenkinti nuteistojo NUT1 skundo dėl Komisijos Nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto nuteistajam, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai įvertinti nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys.
Iš skundo nagrinėjimui pateiktoje bylos medžiagoje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog 2025 m. liepos 1 d. nuteistajam NUT1 buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus didelės žalos rizikos išsamią analizę, nustatytas aukštas didelės žalos rizikos lygis visuomenei nuteistajam esant laisvėje. Atsižvelgus į nusikalstamo elgesio istoriją ir nusikaltimų pobūdį, išskirti nuteistajam aktualūs kriminogeniniai poreikiai: lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse. Kriminogeniniams poreikiams valdyti numatytos priemonės: įsiskolinimų dengimas, prevencinis pokalbis apie tinkamus ir netinkamus socialinius ryšius, dalyvauti programoje „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauti programoje „(duomenys neskelbtini)“, užimtumo darbuotojų vedami renginiai, užsiėmimai, būreliai, paskaitos. 2026 m. kovo 10 d. nuteistajam NUT1 atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. Vertinimo metu stebimos asmens pastangos ir konkretūs veiksmai aktualių kriminogeninių poreikių valdyme: lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų srityse. 2026 m. balandžio 28 d. nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Toliau stebimos nuoseklios asmens pastangos siekti resocializacijos tikslų ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą. Apibendrinant, nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuoseklios asmens pastangos ir motyvacija, aktualių kriminogeninių poreikių valdyme. Darytina išvada, kad nuteistojo NUT1 elgesys atitinka akivaizdžiai pažangai keliamus kriterijus, susijusius su gebėjimu nurodyti kriminogeninius poreikius, individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymu, jų naudos suvokimu, darbine veikla, nuostatomis į nusikaltimu padarytą žalos atlyginimą, vidutine ar žema didelės žalos rizika arba grėsmės požymių kitiems nebuvimu, nepriekaištingu elgesiu. Taigi, kaip matyti iš atliktų vertinimų, sutiktina, jog nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika, tačiau akivaizdu, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi iki šiol, t. y. vis dar nustatoma vidutinė. Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto skundo argumentus pažymi, jog nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Skunde nuteistasis teigia, kad jis visais įmanomais būdais mažina nusikalstamo elgesio riziką, o taip pat jis įvykdė viską ko iš nuteistojo buvo reikalauta įkalinimo įstaigoje. Iš asmens byloje ir Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų iš tiesų matyti, jog praėjus ne ilgam laikui po atvykimo į įkalinimo įstaigą, jis nuo 2025 m. kovo 31 d. pradėjo dirbti, šiuo metu tęsia darbinę veiklą, stebima nuteistojo motyvacija darbinei veiklai įkalinimo įstaigoje. Atliekant paskutinįjį nuteistojo vertinimą, pastebėta, jog nuteistasis pasižymi geresniais savianalizės įgūdžiais, geba apibūdinti savybes, galėjusias prisidėti prie nusikalstamo elgesio, išskiria ne tik teigiamus elgesio bruožus, o taip pat yra motyvuotas koreguoti neigiamus elgesio bruožus. Nuteistasis baigė programą „(duomenys neskelbtini)“ – stengėsi analizuoti save, aktyviai ir atvirai dirbti užsiėmimų metu, o taip pat įdėjo pastangų, kad sumažintų riziką pakartotinai. Nuteistasis nevengia dalintis išgyvenimais, detaliai atsako į pateiktus klausimus, geba palaikyti pokalbį. Nepastebėta, kad perdėtai stengtųsi sudaryti palankesnio, geresnio savęs įvaizdį vien dėl bausmės sąlygų švelninimo. Stebimi geresni problemų atpažinimo ir pasekmių suvokimo įgūdžiai, geba atpažinti problemines elgesio sritis, analizuoja, kokie elgesio bruožai prisidėjo prie problemų atsiradimo ir paskatino nusikalsti. Kaltę dėl nusikaltimų pripažįsta visiškai, netinkamo elgesio ištakų nebesieja, su tam tikrų situacijų ar aplinkybių projekcijomis, o tiesiogiai įvardija asmenines problemines elgesio sritis, sukėlusias nusikalstamo elgesio priežastis. Nuteistasis NUT1 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija iš tiesų sutinka su teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, tačiau apeliantui pažymi, kad laisvės atėmimo vietoje NUT1 elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, jis stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tai atsispindi ir Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje konstatuota, kad „bausmės atlikimo metu stebimos nuoseklios asmens pastangos valdant aktualius kriminogeninius poreikius“, tačiau pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama ir nekelianti abejonių, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams rizikos veiksniams. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad bausmės atlikimo vietoje įvertinus teigiamus asmens pokyčius, nuteistasis NUT1 buvo perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, pusiau atviro bausmės atlikimo vietoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės rodo teigiama linkme pakitusio nuteistojo elgesio įvertinimą, mažesnį jo teisių ir laisvių suvaržymą ir toks įvertinimas šiuo metu atitinka nuteistojo teisinę padėtį.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam NUT1 nustatyti šeši statiniai ir daugiau nei dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių. Apygardos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Išliekant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nuteistasis turi dėti maksimalias ilgalaikes ir stabilias pastangas dinaminiams kriminogeniniams veiksniams valdyti. Nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas jo elgesio vertinimu praeityje. Būtent praeities aplinkybės padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę ir ankstesni jo teistumai vertinami nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje kontekste ir, įvertinus duomenų visumą, sprendžiama apie asmens elgesio pokyčius.
NUT1 iš viso teistas tris kartus. Nuteistasis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmasis jo teistumas – vos sulaukus pilnametystės. Stebima nusikalstamų veikų sunkėjimo tendencija. Nors apeliantas skunde teigia, jog ankstesni teistumai neturi reikšmės sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tačiau vis dėlto teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia nuteistojo dėmesį, jog nurodytos aplinkybės, t. y. duomenys apie ankstesnius asmens teistumus negali būti visiškai ignoruojamos, kadangi jos iš dalies charakterizuoja nuteistąjį.
Pažymėtina, kad nei EŽTT praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Atsakant į skundo argumentus, kad žemesnysis teismas nesivadovavo Europos tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Nr. (2003)22, pažymėtina, kad šiose rekomendacijose „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Visgi, tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio, todėl jos tik apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos ir tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Bausmių vykdymo ir Baudžiamojo proceso kodeksuose. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui. Kaip jau minėta, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus NUT1 elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Taigi, nors nuteistasis šiuo metu yra atlikęs beveik dvejus metus laisvės atėmimo bausmės (iš jam paskirtos galutinės subendrintos trejų metų laisvės atėmimo bausmės), visgi ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Taigi, įvertinus asmens byloje esančius NUT1 charakterizuojančius ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nuteistojo skundo argumentus, Komisijos Nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus, daroma išvada, kad apylinkės teismo sprendimas atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisingas ir pagrįstas, daryti priešingą išvadą, nei padarė žemesnysis teismas, apygardos teismas pagrindo nenustatė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. liepos 28 nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.