- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-568-954/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17865-2026-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 gynėjo advokato Manto Liugo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla KAL1 atžvilgiu nutraukta.
KAL1 perduota laiduotojos LAI1 atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirtos KAL1 baudžiamojo poveikio priemonės:
– 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 11 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“,
– turto konfiskavimas, iš KAL1 išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 150 (trylika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt) eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
KAL1 atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2026 m. birželio 5 d. apie 18.37 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Hyundai I20“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0172, nustatytas mažiausias 2,71 promilių neblaivumas.
Apylinkės teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, nurodė, kad kaltinamoji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį „Hyundai I20“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio „Hyundai I20“, kaltinamoji automobilį neblaivi vairavo automobilio valdytojui apie tai nežinant. Neturint duomenų buvus automobilio valdytojo kaltei dėl to, kad transporto priemone pasinaudojo neblaivus asmuo, iš kaltinamosios turi būti išieškota turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 13 150 eurų., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas yra UAB „SDG“
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje toje dalyje, kuria iš KAL1 išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti 13 150 eurų pinigų suma, sumažinant iš KAL1 išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 3 800 eurų, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad nesutinka su ta nuosprendžio dalimi dėl jos atžvilgiu pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos — apimties (dydžio). Šiuo apeliaciniu skundu apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki proporcingo dydžio, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Apeliantas pažymi, kad teismas atleido apeliantę nuo atsakomybės, jos veiką įvertinęs kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, ir konstatavęs, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau nepaisant šios išvados, teismas apeliantei pritaikė vieną iš griežčiausių turtinę poveikio priemonių visa apimtimi – 13 150 eurų išieškojimą, kas iš esmės viršija apeliantės šeimos metines pajamas iš darbo santykių. Toks sprendimas nedera su paties atleidimo nuo atsakomybės logika ir rodo, kad diskrecija nebuvo įgyvendinta atsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslus.
Apeliantas nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonė, kaip ir bausmė, turi būti individualizuojama: ji turi ne tik atlikti represinę funkciją, bet taip pat turi būti proporcinga ir teisinga. Nustatydamas 13 150 eurų sumą, teismas rėmėsi vieninteliu dokumentu – VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę automobilio rinkos kainą, t. y. priemonę individualizavo tik formaliai, pagal turto vertę. Tuo tarpu byloje yra pateikti apeliantės turtinę padėtį bei šeimos sudėtį patvirtinantys dokumentai, tačiau šių duomenų vertinimo nuosprendyje nėra. Iš nuosprendžio turinio lieka neaišku, kaip teismas vertino apeliantės pajamas, turtinę ir šeiminę padėtį, neįvertino išieškojimo įvykdymo realumo ir socialinių pasekmių. Apeliantė teikdama skundą nesiekia iškelti savo asmeninio intereso aukščiau už visuomenės saugumą ir tvarką, tačiau siekia objektyvaus visų svarbių bylos aplinkybių įvertinimo ir paskirtos poveikio priemonės proporcingumo. Įvertinus tik tas aplinkybes, kurios patvirtina konfiskuotino turto (automobilio) vertę, tačiau nevertinant kitų aplinkybių, susijusių su asmens turtine padėtimi, reikštų, kad poveikio priemonė nebuvo tinkamai individualizuota, o nuosprendžio dalis dėl vertės išieškojimo yra nepakankamai motyvuota.
Skundo autorius pažymi, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimo dydis priklauso nuo konkretaus vairuoto automobilio rinkos vertės, o ne nuo veikos pavojingumo ar apeliantės kaltės laipsnio, kurie objektyviai išlieka tokie patys nepriklausomai nuo to, kokios vertės transporto priemonė buvo vairuota. Apeliantė vairavo ne savo, o darbdavio jai suteiktą tarnybinį automobilį ir objektyviai negalėjo įvertinti, kokios vertės turtu naudojasi ir kokias realias neigiamas turtines pasekmes sukels jos neteisėtas elgesys. Į bylą pateikiami duomenys rodo, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso automobilis „Ford Galaxy“, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 3 800 eurų; tai patvirtina transporto priemonės registracijos liudijimas ir VšĮ „Emprekis“ pažyma. Apeliantės nuosavybės teise priklausančio automobilio vertė, kaip objektyviai egzistuojantys duomenys, gali turėti reikšmės sprendžiant, kokio orientacinio dydžio turtinė našta apeliantei galėtų būtų proporcinga ir teisinga, ir tuo pačiu užtikrintų poveikio priemonių realumą ir tikslų įgyvendinimą.
Atsiliepimas
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad vertinant proporcingumą, būtina atsižvelgti ir į realią turtinę naštą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra pažeidžiama, kai asmeniui uždedama individuali ir pernelyg didelė našta; šiuo standartu vadovaujasi ir kasacinis teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). 13 150 eurų suma, viršijanti apeliantės šeimos metines pajamas iš darbo ir tenkanti šeimai, auginančiai tris nepilnamečius vaikus, yra būtent tokia pernelyg didelė našta. Kartu turto vertės išieškojimo tikslai – kad nusikalstama veika taptų ekonomiškai nenaudinga ir būtų užtikrintas baudžiamasis poveikis – gali būti pasiekti ir išieškant proporcingą, mažesnę pinigų sumą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros prokurorė prašo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 gynėjo Manto Liugo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 2 d. nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą. Nurodo, kad nesant specialisto atlikto turto įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies turto vidutinę vertę. Apeliantės turimo automobilio vertė nekeičia nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės ir negali būti vienintelis pagrindas išieškotinai sumai mažinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Ginčo dėl apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir KAL1 kaltės, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, byloje nėra, tačiau nesutinkama su nuosprendžiu dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio, prašant šią sumą sumažinti nuo 13 150 iki 3 800 eurų. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių PBK pažeidimų, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu <...>, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, <...>, t. y. be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).
Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato nei mažiausio, nei didžiausio konfiskuotinos sumos dydžio. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad KAL1 2026 m. birželio 5 d. apie 18.37 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Hyundai I20“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas mažiausias 2,71 promilių neblaivumas. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta vairuojant lengvąjį automobilį, nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Nustatyta ir tai, kad transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui – KAL1 darbdavei UAB „SDG“, kurios vadovas nežinojo, jog su automobiliu bus padarytas nusikaltimas. Įvertinus tai, apylinkės teismas pagrįstai nutarė konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, tačiau iš transporto priemonę vairavusiosios išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nustatydamas konfiskuotino turto vertę, apylinkės teismas vadovavosi baudžiamojoje byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma (t. 1, b. l. 46). Toks teismo sprendimas visiškai atitinka teismų praktiką. Vis tik, kaip teisingai pažymima skunde, vertinant išieškotinos sumos proporcingumą, atsižvelgtina į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, davė parodymus, yra neteista; 5 metų laikotarpyje ne vieną kartą buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (daugiausia už nustatyto greičio viršijimą), baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 106-116); dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 177), jos gaunamas mėnesio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra apie 1 500 eurų (b. l. 184), pasak KAL1 jos sutuoktinis ASM1 šiuo metu nedirba, ieško darbo po tėvystės atostogų, šeima gauna kasmetines išmokas už ūkį apie 12 000 eurų per metus, šeimoje auga ir yra išlaikomi trys nepilnamečiai vaikai (t. 1, b. l. 97). Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumą (KAL1 vairavo būdama sunkaus neblaivumo laipsnio, darbo dienos vakarą intensyvaus eismo metu, apie jos pavojingą manevravimą kelyje pranešė pilietiški asmenys), atleistąją nuo baudžiamosios atsakomybės charakterizuojančius duomenis (darbdavio charakterizuojama teigiamai, neteista, analogišką nusikalstamą veiką padaro pirmą kartą, tačiau ne vieną kartą bausta už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugiausia už leistino greičio viršijimą), jos individualią situaciją ir galimybes sumokėti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (dirba, gauna pastovų darbo užmokestį, kuris siekia apie 1 500 eurų per mėnesį, jos sutuoktinis taip pat ieškosi darbo, todėl artimiausiu metu prisidės prie šeimos išlaikymo, be to, yra (duomenys neskelbtini), gauna išmokas), teisėjų kolegija vertina, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas nebus per sunki finansinė našta, suvaržanti jos teises daugiau negu yra būtina ir bus proporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Sutiktina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė sukels atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 ir jos šeimai laikinų nepatogumų, tačiau šios aplinkybės padarytos nusikalstamos veikos ir aptartų finansinių galimybių kontekste nėra pakankamos, kad jos atžvilgiu būtų konfiskuojama tik nedidelė automobilio vertės dalis. Šios išvados niekaip nekeičia ir tai, kad asmeninio KAL1 automobilio vertė yra gerokai mažesnė, kadangi analogiškose bylose konfiskuojama būtent nusikaltimo padarymo priemonė ar jo vertę atitinkanti pinigų suma (jos dalis). Prieš sėsdama neblaivi už automobilio, be to, darbinio, vairo KAL1 privalėjo įvertinti, jog dėl tokio jos neatsakingo elgesio atsiradę neigiami padariniai turės neigiamų pasekmių ne tik jai pačiai, bet ir jo šeimos nariams.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą KAL1 gynėjo advokato Manto Liugo apeliacinį skundą atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos