Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos Nutarimu APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2026 m. kovo 2 d. 06.33 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais APA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punktą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1 paskirta nuobauda – 800 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Nesutinkant su Institucijos Nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovas advokatas ATR1 pateikė skundą, kuris skundžiama Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi tenkintas iš dalies. Pakeistas Institucijos Nutarimas ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1 už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas sutrumpintas iki 5 mėnesių. Kita Institucijos Nutarimo dalis nepakeista. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir visuomenės saugumo interesai nebus pažeisti APA1 paskyrus trumpesnio, nei nustatytas minimalus, termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams. Atsižvelgus į APA1 charakterizuojančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas šioje byloje atitinka teisingumo ir proporcingumo principus ir padės išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio nubausti teisės pažeidėją ir taikomų priemonių šiam tikslui pasiekti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nagrinėjamu atveju vis dėlto nėra pagrindo. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad nors APA1 padarytas nusižengimas nebuvo sisteminis ir piktybiškas, vis tik anksčiau jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, padarytus naudojantis teise vairuoti transporto priemones, už kuriuos jam buvo skiriamos administracinės nuobaudos – baudos, tačiau jų įvykdymas teise vairuoti transporto priemones naudotis atsakingai APA1 nepaskatino.

Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 atstovas advokatas ATR1 prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, APA1 neskirti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 nuo pat pirmo momento, kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų, visiškai pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi, išgyvena, o vien tik patraukimas administracinėn atsakomybėn, jau padarė poveikį. APA1 nėra asmuo linkęs daryti administracinius nusižengimus ir nėra padaręs grubių administracinės teisės pažeidimų, o tuo labiau susijusių su alkoholio vartojimu. 2026 m. kovo 2 d. APA1 įvykdytas administracinis nusižengimas nors ir yra nepateisinamas, tačiau nėra sisteminis ir yra išskirtinai atsitiktinis, sąlygotas netinkamai įvertinus savijautą, pasikliaujant asmeninio alkotesterio parodymais. Ryte atsikėlus, papusryčiavus, savijautą vertinant puikiai, nejaučiant alkoholio poveikio, pasikliaujant asmeninio prietaiso blaivumui pasitikrinti rezultatais, rodančiais galimybę vairuoti transporto priemones, ankstų rytmetį, nutarus vairuoti transporto priemonę. Administracinis nusižengimas įvykdytas greta namų, ankstyvą metą, nesant eismo intensyvumo. APA1 veiksmuose nebuvo tyčios kryptingumo, po alkoholio vartojimo buvo praėjęs nemažas laiko tarpas ir administracinis nusižengimas įvykdytas klaidingai įvertinus savijautą ir pasikliaujant asmeninio alkotesterio parodymais indikuojančiais visišką blaivumą. Policijos pareigūnai jo automobilį sustabdė ne dėl pavojingo manevravimo kilus įtarimui dėl jo neblaivumo, o vykdydami vairuotojų blaivumo patikrinimo kontrolę. Remiantis teismų praktika, toks neblaivumas, koks buvo nustatytas APA1, yra vertinamas kaip nežymiai leidžiamą įstatymo normą viršijantis neblaivumas ir suprantama, kad tai atsakomybės nešalina, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį atsakomybės pavojingumą. Praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo.

APA1 jokių administracinių nusižengimų, o tuo labiau susijusių su alkoholio vartojimu ir/ ar vairavimu esant neblaiviam, nėra niekuomet padaręs ir nėra dėl to trauktas administracinėn atsakomybėn. Vykstant skyrybų procesui ir sutuoktinei naudojant jo vardu registruotą transporto priemonę, sutuoktinės padaryti administraciniai pažeidimai automatiniu būdu buvo priskirti APA1. Dėl sunkios materialinės padėties negalėdamas laiku pasinaudoti teisine pagalba, priimtų sprendimų laiku neapskundė, tad ir baudas už sutuoktinės padarytus administracinius nusižengimus, sumokėjo pats. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui alkoholio vartojimas yra svetimas, jis priklausomybės ligomis, tame tarpe dėl alkoholio ir/ narkotinių medžiagų vartojimo, neserga, psichikos sveikatos sutrikimų neturi. APA1 išskirtinai teigiamai charakterizuojamas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažymint, kad nuo 2016 m. liepos 18 d. dirba suvirintoju dujomis. Pagrindinės APA1 darbo funkcijos - vamzdynų virinimas, transporto priemonių vairavimas, vykimas ir darbas objektuose. Darbe rodo iniciatyvą. Bendravimas su kolegomis bei vadovybe pagarbus. APA1 bendradarbių apibūdinamas kaip bendraujantis, sąžiningas, darbštus, nekonfliktiškas. Pastabų, nusiskundimų, nuobaudų iš direktoriaus pusės nėra. Į APA1 pagrindines pareigas įeina automobilio vairavimas vykstant į objektus, todėl jam būtinas vairuotojo pažymėjimas. Kitu atveju darbuotojas gali būti pažemintas pareigose arba atleistas, kaip negalintis atlikti savo pareigų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo labai gailisi ir išgyvena dėl padaryto administracinio nusižengimo, kuris buvo tikrai atsitiktinis, todėl nieko nekaltindamas, prisiimdamas visą atsakomybę ir suprasdamas, kad būtent jis pats turi imtis priemonių užkirsti kelią panašių pažeidimų kilimo galimybei ateityje, nieko neraginamas, savo iniciatyva sutiko dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose; kreipėsi į Viešąją įstaigą, organizuojančią kursus privalomojo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-30 patvirtintą mokymo ir atestavimo tvarkos aprašą; dalyvavo 12 akademinių valandų vairavimo esant neblaiviam prevencijos programoje A3, kurią sėkmingai baigus 2026 m. kovo 16 d. išduotas Privalomojo mokymo pažymėjimas serija K Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai konstatavo, kad APA1 nėra sistemingas ir įžūlus KET pažeidėjas, kad jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, kad nagrinėjamas nusižengimas nesukėlė realių pasekmių kitų asmenų turtui ar sveikatai, kad jis nuo pat pradžių pripažino kaltę, nusižengimo neginčijo, nuoširdžiai gailėjosi, po įvykio ėmėsi aktyvių veiksmų, jo darbo specifika ir asmeniniai poreikiai reikalauja turėti teisę vairuoti, o neigiamai jo elgesį šeimoje ar visuomenėje charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Be to, teismas nustatė ne vieną, o dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes: prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei dalyvavimą ir prevencinės programos baigimą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas padarė aiškią išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus trumpesnio nei įstatymo minimumas termino administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams. Taigi, pats teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes sankcijos taikymas pilna apimtimi konkrečiu atveju prieštarautų proporcingumui. Tačiau spręsdamas dėl kitos tos pačios sankcijos dalies - draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai - teismas nebepritaikė tos pačios individualizavimo logikos. Nutartyje nėra nuoseklaus, vientiso ir įtikinamo paaiškinimo, kodėl būtent tos pačios teismo nustatytos aplinkybės, kurios buvo pakankamos sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą žemiau įstatyme nustatyto minimumo, staiga tampa nepakankamos sprendžiant dėl papildomos administracinio poveikio priemonės netaikymo. Tokiu būdu skundžiama nutarties dalis yra tarpusavyje prieštaringa. Jei teismas nustato, kad konkretaus asmens atžvilgiu būtinas nukrypimas nuo įstatymo sankcijos minimumo dėl proporcingumo ir individualizavimo priežasčių, jis privalo aiškiai parodyti, kodėl tas pats teisingumo ir proporcingumo testas negali būti taikomas likusiai sankcijos daliai. To nepadarius, susidaro situacija, kai ANK 34 straipsnio 6 dalis pritaikoma tik fragmentiškai, be pakankamo motyvavimo. Tai neatitinka nei ANK 34 straipsnio 6 dalies paskirties, nei bendrųjų ANK 32 straipsnio principų.

Kadangi antialkoholinių variklio užraktų draudimas yra atskira administracinio poveikio priemonė, teismas privalėjo ne formaliai, o realiai atsakyti į klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju jos taikymas yra objektyviai būtinas, tinkamas ir proporcingas. Tokios analizės pirmosios instancijos teismo nutartyje iš esmės nėra. Teismas apsiribojo bendromis tezėmis apie ankstesnius administracinius nusižengimus ir apie viešojo intereso prioritetą, tačiau neatskleidė, kodėl būtent ši papildoma priemonė yra būtina konkrečiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jau nustačius, kad jo atžvilgiu būtina švelninti kitą sankcijos dalį. APA1 teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbinių ir šeiminių priežasčių: jis dirba suvirintoju dujomis rangos darbus bendrovei atliekant visoje Lietuvos teritorijoje, tad į objektus vyksta skirtingais pagal poreikius asmeniniais ir bendrovės automobiliais, kuomet atliekant darbo funkcijas tenka naudotis didelių gabaritų ir svorio darbo įrankiais. Pažymėtina, kad darbdavys negali įrengti į visus APA1 naudojamus bendrovės automobilius alkoblokus, kas sukelia papildomą naštą ir neproporcingus nepatogumus, kitiems bendrovės darbuotojams naudojantis automobiliu su alkobloku. Ilgesniam laikui be teisės vairuoti transporto priemones APA1 prarastų darbą ir vienintelį šeimos pajamų šaltinį, kas apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir jo šeimai. Pagal APA1 profesiją netektus darbo, ieškantis naujo darbo Lietuvoje, jo darbo paieškas komplikuotų ekonominis sunkmetis ir teisės vairuoti neturėjimas, kadangi objektai visoje šalyje. Taip pat teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti savo, kaip tėvo, pareigas ir užtikrinti vaikų interesus.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl to, jog jo darbui naudojamos skirtingos darbdavio transporto priemonės, į kurias visoms diegti antialkoholinius užraktus būtų per brangu, vertintini kaip gynybiniai. Tačiau toks vertinimas nėra pakankamas. Teismas turėjo konkrečiai išanalizuoti, ar šis argumentas paneigtas bylos duomenimis. To nepadaryta. Dar daugiau, teismas vietoje įrodymų analizės pasirėmė prielaida, kad jei iki šiol pareiškėjas nebuvo atleistas iš darbo ir darbdavys rado sprendimą laikotarpiui, kai teisė vairuoti sustabdyta, tai „tikėtina“, jog ras sprendimą ir vėliau. Tokia išvada yra spėjamojo pobūdžio. Ji nepaneigia realaus fakto, kad laikotarpis, kai asmuo apskritai negali vairuoti, ir laikotarpis, kai asmuo gali vairuoti tik transporto priemones su alkobloku, yra teisiškai ir faktiškai skirtingos situacijos. Pirmuoju atveju darbdavys gali laikinai perskirstyti funkcijas, antruoju atveju gali prireikti materialinių ir organizacinių sprendimų dėl viso transporto parko, kurių realus įgyvendinamumas teismo nebuvo ištirtas. Todėl teismo išvada dėl alkobloko draudimo įgyvendinamumo paremta ne nustatytomis aplinkybėmis, o prielaidomis. Toks motyvavimas neatitinka proporcingumo principo, nes priemonės būtinybė negali būti grindžiama vien spėjimu, kad „tikėtina bus rastas sprendimas“. Priemonė gali būti laikoma proporcinga tik tada, kai jos faktinis tinkamumas ir būtinybė yra nustatyti, o ne numanomi.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.